Pradžapatis skr प रज पत IAST Prajāpati kūrybos gimties viešpats pragimpatis indų kūrybos gyvybės dievas
Pradžapatis

Pradžapatis (skr. प्रजापति = IAST: Prajāpati- 'kūrybos, gimties viešpats, pragimpatis') – indų kūrybos, gyvybės dievas, dažnai laikomas pasaulio kūrėju.
Pradžapatis minimas jau „Rigvedoje“ – tiek kaip kitų dievų (Savitaro, Somos) epitetas, tiek kaip atskiras dievas, dažnai įvardijamas kaip vienatinis, pasaulio sutverėjas. Daugiausia giesmių Pradžapačiui skirta vėlyviausioje „Rigvedos“ dalyje – 10-ojoje mandaloje. Ten jis tapatinamas su Višvakarmanu, Auksiniu gemalu (hiranjagarbha). „Atharvavedoje“, „Jadžurvedoje“ ir brahmanose dar ryškesnis Pradžapačio kaip visatos kūrėjo ir aukščiausiojo dievo paveikslas. Jis laikomas dievų tėvu, būties pradu, asurų kūrėju, aukojimo nustatytoju. Upanišadose išlieka panašus Pradžapačio vaizdinys, bet išryškėja jo kaip beasmenio principo, absoliuto savybės.
Sūtrose Pradžapatis jau prilyginamas Brahmai, o „Mahabharatoje“ tampa nuolatiniu Brahmos epitetu. Epe epitetas Pradžapatis išlieka greta kitų jo epitetų: Tvaštaras („kūrėjas“), („parengėjas“), Vidhataras („paskirstytojas“), Lokagurus („pasaulio prižiūrėtojas“), Paramešthinas („auščiausiasis“) ir t. t. Vėliau Pradžapačio vardas nyksta, pradžapačiais imami vadinti žmonijos pradinininkai, pirmieji rišiai.
Maitrajani samhitoje, Šatapatha brahmanoje, Taitiryja brahmanoje likę mito apie Pradžapatį nuotrupų – Pradžapatis susigundęs savo dukterimi Ušase ir pradėjęs ją vytis kaip elnias. Rudra jį taikęsis nušauti, todėl Pradžapatis jam atidavęs valdyti žvėris. Pasak Kaušyka brahmanos, Pradžapačio sūnums išbėgusi sėkla, kai jie išvydo Ušasę. Pradžapatis sėklą surinkęs į auksinį indą iš kurio gimė Rudra.
Astronomijoje Pradžapatis tapatintas su Mrigaširšos žvaigždynu.
Šaltiniai
- Prajāpati. Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997. p. 164–165
- Мифы народов мира. Праджапати , B. H. Топоров – 2-е изд., 1992. Москва: Советская Энциклопедия.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Pradzapatis skr प रज पत IAST Prajapati kurybos gimties viespats pragimpatis indu kurybos gyvybes dievas daznai laikomas pasaulio kureju Pradzapatis minimas jau Rigvedoje tiek kaip kitu dievu Savitaro Somos epitetas tiek kaip atskiras dievas daznai įvardijamas kaip vienatinis pasaulio sutverejas Daugiausia giesmiu Pradzapaciui skirta velyviausioje Rigvedos dalyje 10 ojoje mandaloje Ten jis tapatinamas su Visvakarmanu Auksiniu gemalu hiranjagarbha Atharvavedoje Jadzurvedoje ir brahmanose dar ryskesnis Pradzapacio kaip visatos kurejo ir auksciausiojo dievo paveikslas Jis laikomas dievu tevu buties pradu asuru kureju aukojimo nustatytoju Upanisadose islieka panasus Pradzapacio vaizdinys bet isryskeja jo kaip beasmenio principo absoliuto savybes Sutrose Pradzapatis jau prilyginamas Brahmai o Mahabharatoje tampa nuolatiniu Brahmos epitetu Epe epitetas Pradzapatis islieka greta kitu jo epitetu Tvastaras kurejas parengejas Vidhataras paskirstytojas Lokagurus pasaulio priziuretojas Paramesthinas ausciausiasis ir t t Veliau Pradzapacio vardas nyksta pradzapaciais imami vadinti zmonijos pradinininkai pirmieji risiai Maitrajani samhitoje Satapatha brahmanoje Taitiryja brahmanoje like mito apie Pradzapatį nuotrupu Pradzapatis susigundes savo dukterimi Usase ir pradejes ja vytis kaip elnias Rudra jį taikesis nusauti todel Pradzapatis jam atidaves valdyti zveris Pasak Kausyka brahmanos Pradzapacio sunums isbegusi sekla kai jie isvydo Usase Pradzapatis sekla surinkes į auksinį inda is kurio gime Rudra Astronomijoje Pradzapatis tapatintas su Mrigasirsos zvaigzdynu SaltiniaiPrajapati 0 Bruce M Sullivan Historical Dictionary of Hinduism The Scarecrow Press 1997 0 p 164 165 Mify narodov mira Pradzhapati B H Toporov 2 e izd 1992 Moskva Sovetskaya Enciklopediya