Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
AmerikiečiaiJAV pionieriai keliauja per Didžiąsias lygumas 1872 m piešinys Gyventojų skaičius gt 305 mln Populiacija šal
Amerikiečiai
| Amerikiečiai | |
|---|---|
 JAV pionieriai keliauja per Didžiąsias lygumas (1872 m. piešinys) | |
| Gyventojų skaičius | >305 mln. |
| Populiacija šalyse |  Jungtinės Amerikos Valstijos: 308 mln. Meksika: 0,73–1 mln. Kanada: 0,35–1 mln. Indija: ~0,7 mln. Filipinai: ~0,6 mln. |
| Kalba (-os) | amerikiečių anglų kalba (absoliuti dauguma), ispanų ir indėnų kalbos (mažuma) |
| Religijos | krikščionybė (protestantai, katalikai, mormonai, Jehovos liudytojai), daug mažiau – judaizmas, islamas, hinduizmas, „naujojo amžiaus dvasingumas“, naujieji religiniai judėjimai ir kt. |
| Giminingos etninės grupės | kanadiečiai, įvairios Europos tautos (ypač anglai, airiai, vokiečiai, italai, škotai, lenkai ir kt.), indėnai (čerokiai, apačiai, sijai, seminolai ir kt.), žydai, arabai, afrikiečiai (jorubai, mandinkai, įvairūs bantai), lotynoamerikiečiai (meksikiečiai, salvadoriečiai ir kt.) |
 Vikiteka: | Amerikiečiai |
Amerikiečiai (angl. Americans) – Šiaurės Amerikos tauta, susidariusi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Populiacija – daugiau kaip 300 mln. žmonių. Kaip ir daugelis kitų Amerikos žemyno tautų, amerikiečiai itin nevienalyčiai, susidarę iš daugelio skirtingų tautų bei rasių. Didžiumą tautos sudaro iš Europos kilusių žmonių palikuonys, kitos gausios grupės yra iš Afrikos, Karibų kraštų kilę afroamerikiečiai bei išeiviai iš Lotynų Amerikos šalių. Vartoja įvairias anglų kalbos tarmes, tarp amerikiečių gyvenančių pietvakarių valstijose šalia anglų kalbos yra paplitusi ispanų kalba. Dauguma tikinčiųjų – krikščionys (daugiausia įvairūs protestantai – metodistai, baptistai ir kt.; taip pat katalikai), taip pat yra visų kitų pasaulio religijų išpažinėjų, gausu neortodoksinių religinių judėjimų, kultų, „naujojo amžiaus“ tikėjimų.
2010 m. JAV rasinė sudėtis buvo tokia: baltieji – 72,4 % (sudaro daugumą beveik visoje šalyje, ypač šiaurinėse ir centrinėse valstijose, Naujojoje Anglijoje), afroamerikiečiai (juodaodžiai) – 12,6 % (daugiausia pietuose ir pietryčiuose – Misisipėje, Luizianoje, Džordžijoje), azijiečiai (kilę ir Rytų, Pietryčių, Pietų Azijos) – 4,8 % (daugiau vakaruose, ypač Kalifornijoje ir Havajuose), mišrios kilmės (metisai, mulatai, ir kt.) – 2,9 %, indėnai, eskimai ir polineziečiai – 1,1 % (daugiau Havajuose, Aliaskoje, vakarinėse ir šiaurinėse valstijose), 6,9 % – nenurodė. Bet kurios rasės ispanakalbiai ar ispaniškos-lotynoamerikietiškos kilmės žmonės sudaro 16,3 % JAV gyventojų (daugiausia pietuose ir vakaruose – N. Meksikoje, Kalifornijoje, Teksase, Arizonoje, Nevadoje).
Be JAV, amerikiečiai taip pat gyvena Meksikoje, Kanadoje, Filipinuose, o mažesnių bendruomenių yra visame pasaulyje – daugelyje Europos šalių, Kinijoje, Brazilijoje, JAE, Saudo Arabijoje, Kuveite, Australijoje, Bahamose ir kt.
Istorija
Amerikiečių tauta pradėjo kurtis iš europiečių kolonistų, kurie nuo XVI a. ėmė keltis į Šiaurės Ameriką, naikindami vietos gyventojus indėnus, jų kultūrą. Dalis indėnų dvasinės ir medžiaginės kultūros bruožų buvo perimta atėjūnų. Vėliau darbams buvo gabenami vergai iš Afrikos – iš jų ėmė klostytis afroamerikiečių potautė. Juodaodžiai perėmė europiečių kalbą, kultūrą, tačiau jų pačių kultūra taip pat ženkliai paveikė besikuriančią amerikietiškąją kultūrą (ypač šalies pietuose).
Pirmieji atsikėlėliai daugiausia buvo išeiviai iš Britų salų (ypač anglai, mažiau velsiečiai, škotai). Dėl šios priežasties amerikiečių tauta ėmė klostytis anglų kalbos ir kultūros pagrindu. Tačiau angliškoji kultūra Amerikoje buvo ženkliai paveikta tiek išeivių iš kitų Europos kraštų, tiek indėnų bei afrikiečių.
Amerikiečių nacija pradėjo formuotis JAV Nepriklausomybės karo (1775–1783) metais. Pirminės jos santalkos buvo trys ekonomiškai, kultūriškai ir geografiškai skirtingi kraštai – prekybą, pramonę ir fermerinį ūkį vystanti Šiaurė, plantacinį, vergove pagrįstą ūkį vystantys Pietūs, ir sparčiai kolonizuojami Vakarai, kur tebegyveno gausios indėnų tautos, o kolonistus viliojo naudingosios iškasenos, vyravo anarchija. Nuo XIX a. vid. į JAV pradėjo plūsti didelis atvykėlių iš Europos srautas – 1860 m. imigrantai sudarė 13–14 % šalies gyventojų. Vyko daugiausia vokiečiai ir airiai, tačiau ir kitų tautų atstovų buvo gausu: italai, prancūzai, švedai, lenkai, danai, olandai, serbai-kroatai, rusai, lietuviai, čekai, graikai, austrai, norvegai, vengrai, rumunai ir kt. Dauguma jų ėmėsi dirbti pramonės įmonėse, kasyklose, vertėsi sunkiausiais, menkai apmokamais darbais. Mažesnioji dalis ėmėsi žemės ūkio. 1846–1848 m. JAV užkariavus šiaurines Meksikos žemes, į amerikiečių gretas įsiliejo daug meksikiečių bei indėnų.
Po 1861–1865 m. vykusio JAV pilietinio karo, amerikiečių tautos konsolidacija dar padidėjo, buvo panaikinta vergovė, tačiau didelė rasinė bei tautinė nelygybė bei segregacija išliko. Kylantis JAV ūkis ir toliau traukė atvykėlius iš viso pasaulio (XX a. pr. paspartėjo migracija iš Rytų Europos) ir 1910 m. imigrantai ir jų vaikai sudarė ~40 % baltųjų amerikiečių. XX a. 3-ajame dešimtmetyje buvo priimti antiimigraciniai įstatymai, atvykėlių srautas į šalį sumažėjo. Dėl to padidėjo tautinė konsolidacija, padidėjo atvykėlių asimiliacija. Kadangi imigrantai kūrėsi daugiausia miestuose, buvo priversti keisti gyvenamąsias vietas dėl darboviečių paieškos, jie sparčiai asimiliavosi ir priėmė anglų kalbą bei amerikietišką kultūrą. Į miestus taip pat sparčiai kėlėsi ir kaimų gyventojai. Išliko labai nedaug atvykėlių bendruomenių, kurios būtų ilgiau išsaugojusios savo kalbą ir kultūrą – dalis italų, vokiečių, indėnų.
1965 m. JAV priėmė naują imigracijos įstatymą, kuriuo panaikino draudimus atvykti kitiems nei baltosios rasės žmonėms, pradėtas skatinti mokslininkų, specialistų atvykimas. Dėl to ženkliai padidėjo migracija iš Azijos šalių (kinų, indų, indoneziečių, filipiniečių, korėjiečių ir kt.). Buvo panaikinta rasinė segragacija, todėl afroamerikiečiai tapo labiau konsoliduota amerikiečių tautos dalimi. XX a. II pusėje tebevyko sparti migracija iš Lotynų Amerikos šalių (ypač vyksta meksikiečiai, salvadoriečiai, kolumbiečiai, dominikiečiai, perujiečiai, kubiečiai, gvatemaliečiai, puertorikiečiai ir kt.). Daugelis lotynoamerikiečių išlaikė savo gimtąją kalbą ir kultūros bruožus, nors kaip ir kiti imigrantai, paprastai po kelių kartų gimtosios kalbos netenka.
Kultūra
Dauguma amerikiečių gyvena miestuose ir priemiesčiuose, verčiasi pramone, paslaugomis. Gimininė linija – kaip ir anglų. Paplitęs judrus gyvenimo būdas, dažnai keliamasi į naujas gyvenamas vietas (XX a. – daugiausia į vakarus, pietus). Ypač didelę reikšmę amerikiečiams turi valstybinės šventės – visų pirma – Nepriklausomybės diena (liepos 4). Iš šeimos švenčių svarbiausios – Padėkos diena (paskutinis lapkričio ketvirtadienis), Motinos diena (antras gegužės sekmadienis). Tradicinės kultūros bruožų likę mažai – paplitusi gyvenimo būdo standartizacija ir suprekinimas.
Svarbią kultūros nišą užima sportas – krepšinis, amerikietiškasis futbolas taip pat beisbolas, boksas, ledo ritulys, futbolas. Ypač paplitęs turizmas. Tautosakai būdingos europietiškos, indėniškos, afrikietiškos kilmės pasakos, tačiau būdingesni „naujųjų laikų mitai“, šiuolaikiniai siužetai. Muzikiniam folklorui būdinga europietiškos ir afrikietiškos muzikos sampyna, susidarė saviti stiliai – , džiazas, bliuzas, religinės juodaodžių giesmės (gospelas) ir kt.
-
![image]()
Amerikiečiai iš Teksaso -
![image]()
Juodaodžių džiazo grupė iš Hiustono -
![image]()
Airių kilmės Kenedžių šeima -
![image]()
Lenkų imigrantai Baltimorės apylinkėse (1909 m.) -
![image]()
Priemiesčių kvartalas šalia Kolorado Springso -
![image]()
Filipinietės ir nigerijiečio santuoka (Kalifornija) -
![image]()
Amerikietiškos kultūros simboliai – ir beisbolas.
Šaltiniai
- visi JAV gyventojai, įtraukiant ir indėnus, naujus imigrantus
- Race, Combinations of Two Races, and Not Hispanic or Latino: 2010. 2010 Census Summary File 1. United States Census Bureau. 2010. Archyvuota kopija 2015-01-03 iš archive.today
- Hispanic or Latino by Type: 2010. 2010 Census Summary File 1. United States Census Bureau. 2010. Archyvuota kopija 2015-01-03 iš archive.today
- „Key findings about U.S. immigrants“. Pew Research Center. Nuoroda tikrinta 2020-04-13.
- „American Sports Teams and Their Social Media Stats“. Socialbakers.com. Nuoroda tikrinta 2017-12-02.
- Американцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
AmerikieciaiJAV pionieriai keliauja per Didziasias lygumas 1872 m piesinys Gyventoju skaicius gt 305 mln Populiacija salyse Jungtines Amerikos Valstijos 308 mln Meksika 0 73 1 mln Kanada 0 35 1 mln Indija 0 7 mln Filipinai 0 6 mln Kalba os amerikieciu anglu kalba absoliuti dauguma ispanu ir indenu kalbos mazuma Religijos krikscionybe protestantai katalikai mormonai Jehovos liudytojai daug maziau judaizmas islamas hinduizmas naujojo amziaus dvasingumas naujieji religiniai judejimai ir kt Giminingos etnines grupes kanadieciai įvairios Europos tautos ypac anglai airiai vokieciai italai skotai lenkai ir kt indenai cerokiai apaciai sijai seminolai ir kt zydai arabai afrikieciai jorubai mandinkai įvairus bantai lotynoamerikieciai meksikieciai salvadorieciai ir kt Vikiteka Amerikieciai Amerikieciai angl Americans Siaures Amerikos tauta susidariusi Jungtinese Amerikos Valstijose Populiacija daugiau kaip 300 mln zmoniu Kaip ir daugelis kitu Amerikos zemyno tautu amerikieciai itin nevienalyciai susidare is daugelio skirtingu tautu bei rasiu Didziuma tautos sudaro is Europos kilusiu zmoniu palikuonys kitos gausios grupes yra is Afrikos Karibu krastu kile afroamerikieciai bei iseiviai is Lotynu Amerikos saliu Vartoja įvairias anglu kalbos tarmes tarp amerikieciu gyvenanciu pietvakariu valstijose salia anglu kalbos yra paplitusi ispanu kalba Dauguma tikinciuju krikscionys daugiausia įvairus protestantai metodistai baptistai ir kt taip pat katalikai taip pat yra visu kitu pasaulio religiju ispazineju gausu neortodoksiniu religiniu judejimu kultu naujojo amziaus tikejimu 2010 m JAV rasine sudetis buvo tokia baltieji 72 4 sudaro dauguma beveik visoje salyje ypac siaurinese ir centrinese valstijose Naujojoje Anglijoje afroamerikieciai juodaodziai 12 6 daugiausia pietuose ir pietryciuose Misisipeje Luizianoje Dzordzijoje azijieciai kile ir Rytu Pietryciu Pietu Azijos 4 8 daugiau vakaruose ypac Kalifornijoje ir Havajuose misrios kilmes metisai mulatai ir kt 2 9 indenai eskimai ir polinezieciai 1 1 daugiau Havajuose Aliaskoje vakarinese ir siaurinese valstijose 6 9 nenurode Bet kurios rases ispanakalbiai ar ispaniskos lotynoamerikietiskos kilmes zmones sudaro 16 3 JAV gyventoju daugiausia pietuose ir vakaruose N Meksikoje Kalifornijoje Teksase Arizonoje Nevadoje Be JAV amerikieciai taip pat gyvena Meksikoje Kanadoje Filipinuose o mazesniu bendruomeniu yra visame pasaulyje daugelyje Europos saliu Kinijoje Brazilijoje JAE Saudo Arabijoje Kuveite Australijoje Bahamose ir kt IstorijaAmerikieciu tauta pradejo kurtis is europieciu kolonistu kurie nuo XVI a eme keltis į Siaures Amerika naikindami vietos gyventojus indenus ju kultura Dalis indenu dvasines ir medziagines kulturos bruozu buvo perimta atejunu Veliau darbams buvo gabenami vergai is Afrikos is ju eme klostytis afroamerikieciu potaute Juodaodziai pereme europieciu kalba kultura taciau ju paciu kultura taip pat zenkliai paveike besikuriancia amerikietiskaja kultura ypac salies pietuose Pirmieji atsikeleliai daugiausia buvo iseiviai is Britu salu ypac anglai maziau velsieciai skotai Del sios priezasties amerikieciu tauta eme klostytis anglu kalbos ir kulturos pagrindu Taciau angliskoji kultura Amerikoje buvo zenkliai paveikta tiek iseiviu is kitu Europos krastu tiek indenu bei afrikieciu Amerikieciu nacija pradejo formuotis JAV Nepriklausomybes karo 1775 1783 metais Pirmines jos santalkos buvo trys ekonomiskai kulturiskai ir geografiskai skirtingi krastai prekyba pramone ir fermerinį ukį vystanti Siaure plantacinį vergove pagrįsta ukį vystantys Pietus ir sparciai kolonizuojami Vakarai kur tebegyveno gausios indenu tautos o kolonistus viliojo naudingosios iskasenos vyravo anarchija Nuo XIX a vid į JAV pradejo plusti didelis atvykeliu is Europos srautas 1860 m imigrantai sudare 13 14 salies gyventoju Vyko daugiausia vokieciai ir airiai taciau ir kitu tautu atstovu buvo gausu italai prancuzai svedai lenkai danai olandai serbai kroatai rusai lietuviai cekai graikai austrai norvegai vengrai rumunai ir kt Dauguma ju emesi dirbti pramones įmonese kasyklose vertesi sunkiausiais menkai apmokamais darbais Mazesnioji dalis emesi zemes ukio 1846 1848 m JAV uzkariavus siaurines Meksikos zemes į amerikieciu gretas įsiliejo daug meksikieciu bei indenu Po 1861 1865 m vykusio JAV pilietinio karo amerikieciu tautos konsolidacija dar padidejo buvo panaikinta vergove taciau didele rasine bei tautine nelygybe bei segregacija isliko Kylantis JAV ukis ir toliau trauke atvykelius is viso pasaulio XX a pr paspartejo migracija is Rytu Europos ir 1910 m imigrantai ir ju vaikai sudare 40 baltuju amerikieciu XX a 3 ajame desimtmetyje buvo priimti antiimigraciniai įstatymai atvykeliu srautas į salį sumazejo Del to padidejo tautine konsolidacija padidejo atvykeliu asimiliacija Kadangi imigrantai kuresi daugiausia miestuose buvo priversti keisti gyvenamasias vietas del darbovieciu paieskos jie sparciai asimiliavosi ir prieme anglu kalba bei amerikietiska kultura Į miestus taip pat sparciai kelesi ir kaimu gyventojai Isliko labai nedaug atvykeliu bendruomeniu kurios butu ilgiau issaugojusios savo kalba ir kultura dalis italu vokieciu indenu 1965 m JAV prieme nauja imigracijos įstatyma kuriuo panaikino draudimus atvykti kitiems nei baltosios rases zmonems pradetas skatinti mokslininku specialistu atvykimas Del to zenkliai padidejo migracija is Azijos saliu kinu indu indonezieciu filipinieciu korejieciu ir kt Buvo panaikinta rasine segragacija todel afroamerikieciai tapo labiau konsoliduota amerikieciu tautos dalimi XX a II puseje tebevyko sparti migracija is Lotynu Amerikos saliu ypac vyksta meksikieciai salvadorieciai kolumbieciai dominikieciai perujieciai kubieciai gvatemalieciai puertorikieciai ir kt Daugelis lotynoamerikieciu islaike savo gimtaja kalba ir kulturos bruozus nors kaip ir kiti imigrantai paprastai po keliu kartu gimtosios kalbos netenka KulturaDauguma amerikieciu gyvena miestuose ir priemiesciuose verciasi pramone paslaugomis Giminine linija kaip ir anglu Paplites judrus gyvenimo budas daznai keliamasi į naujas gyvenamas vietas XX a daugiausia į vakarus pietus Ypac didele reiksme amerikieciams turi valstybines sventes visu pirma Nepriklausomybes diena liepos 4 Is seimos svenciu svarbiausios Padekos diena paskutinis lapkricio ketvirtadienis Motinos diena antras geguzes sekmadienis Tradicines kulturos bruozu like mazai paplitusi gyvenimo budo standartizacija ir suprekinimas Svarbia kulturos nisa uzima sportas krepsinis amerikietiskasis futbolas taip pat beisbolas boksas ledo ritulys futbolas Ypac paplites turizmas Tautosakai budingos europietiskos indeniskos afrikietiskos kilmes pasakos taciau budingesni naujuju laiku mitai siuolaikiniai siuzetai Muzikiniam folklorui budinga europietiskos ir afrikietiskos muzikos sampyna susidare saviti stiliai dziazas bliuzas religines juodaodziu giesmes gospelas ir kt Amerikieciai is Teksaso Juodaodziu dziazo grupe is Hiustono Airiu kilmes Kenedziu seima Lenku imigrantai Baltimores apylinkese 1909 m Priemiesciu kvartalas salia Kolorado Springso Filipinietes ir nigerijiecio santuoka Kalifornija Amerikietiskos kulturos simboliai ir beisbolas Saltiniaivisi JAV gyventojai įtraukiant ir indenus naujus imigrantus Race Combinations of Two Races and Not Hispanic or Latino 2010 2010 Census Summary File 1 United States Census Bureau 2010 Archyvuota kopija 2015 01 03 is archive today Hispanic or Latino by Type 2010 2010 Census Summary File 1 United States Census Bureau 2010 Archyvuota kopija 2015 01 03 is archive today Key findings about U S immigrants Pew Research Center Nuoroda tikrinta 2020 04 13 American Sports Teams and Their Social Media Stats Socialbakers com Nuoroda tikrinta 2017 12 02 Amerikancy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999