Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Habsburgai von Habsburg ir vėliau Habsburgai Lotaringai buvo viena svarbiausių Europos valdovų dinastijų ilgametė v
Habsburgai
Habsburgai (von Habsburg) ir vėliau Habsburgai Lotaringai buvo viena svarbiausių Europos valdovų dinastijų, ilgametė valdančioji Ispanijos karalystės ir Austrijos (vėliau – Austrijos imperijos) dinastija.
Be paveldimųjų žemių Habsburgai kelis šimtus metų buvo renkami ir Šventosios Romos imperijos imperatoriais. Austrijos Habsburgai be pertraukos iki 1918 m. valdė kaip hercogai, ir imperatoriai. Erchercogo titulą 1453 m. Habsburgams patvirtino imperatorius Frydrichas III. 1308 m. nužudžius Vokietijos karalių Albrechtą I Habsburgai kurį laiką nebuvo karūnuojami imperatoriais, bet plėtė savo valdas diplomatinėmis priemonėmis ir vedybomis. Šventosios Romos imperatoriumi 1438 m. išrinkus Albrechtą II Habsburgai išlaikė imperatoriaus titulą, kol 1806 m. jį panaikino Napoleonas I, išskyrus 1742–1745 m. pertrauką.
Ilgą laiką Habsburgų turėti titulai:
- Austrijos valdovai (kunigaikščiai 1282–1453 m., didieji kunigaikščiai 1453–1804 m., imperatoriai 1804–1918 m.);
- Čekijos karaliai (1306–1307 m., 1437–1439 m., 1453–1457 m., 1526–1918 m.);
- Vengrijos karaliai ir Kroatijos karaliai (1437–1439 m., 1445–1457 m., 1526–1918 m.);
- Ispanijos karaliai (1516–1700 m.);
- Portugalijos karaliai (1580–1640 m.);
- Galicijos ir Lodomerijos karaliai (1772–1918 m.);
- Transilvanijos didieji kunigaikščiai (1690–1918 m.);
- Toskanos didieji kunigaikščiai (1737–1801; 1814–1860).
Trumpesnius laikotarpius Habsburgų dinastijos atstovai turėjo šiuos titulus:
- Parmos kunigaikščio (1814–1847 m.);
- Modenos kunigaikščio (1814–1859 m.);
- Meksikos imperatoriaus (1864–1867 m.).
Trumpa Habsburgų dinastijos istorija
Nuo Habsburgo grafų iki Šventosios Romos imperijos imperatorių
Habsburgų dinastijos pavadinimas kilęs iš Habsburgo pilies Argau vietovėje Šveicarijoje, kurią 1020 m. pastatė Strasbūro vyskupas Verneris. Pilies pavadinimo kilmė nėra aiški, kartais siejama su vokiečių aukštaičių Habichtsburg (Vanago pilis). Pilyje, kuri tuo metu buvo Švabijos kunigaikštystės teritorijoje, ši didikų giminė rezidavo XII–XIII a.
Giminės pradininku laikomas Karolingų imperijos grafas , 950 m. sukilęs prieš Vokietijos karalių Otoną I. Guntramo Turtingojo vaikaičio Radboto sūnus (m. 1096 m.) buvo pirmasis Habsburgų grafas. Otonas II, pilies statytojo anūkas, pirmasis apie 1100 m. pasivadino grafu fon Habsburgu, o giminė ėmė vadintis fon Habsburgais.
Iš pietryčių Vokietijos (Elzasas, , Argau ir Turgau) Habsburgai plėtė įtaką ir valdas į pietrytinę imperijos dalį, praktiškai sutampančią su dabartinės Austrijos teritorija (1278–1382 m.). Per dvi ar tris kartas Habsburgai sugebėjo pasiekti, kad jiems atitektų ir imperijos sostas, kurį jie išlaikė ilgus šimtmečius (1273–1291, 1298–1308, 1438–1740, ir 1745–1806).
Nuo pat įsikūrimo Austrijoje Habsburgai ėmėsi domėtis galimybe patekti ir į kaimyninių valstybių – Čekijos bei Vengrijos sostus. Kunigaikštis III 1306 m. vedė Čekijos karaliaus našlę Elžbietą, tačiau neturėjo vyriškosios lyties palikuonių ir Čekijos sostas atiteko Liuksemburgams. Įsigiję daugiau žemių, Habsburgai išsiplėtė visoje pietų Vokietijoje nuo Elzaso iki rytinių Alpių pakraščių. Tačiau iš pradžių Habsburgų valdžia nebuvo labai stipri, nes nuolatiniai sukilimai, kovos su Šveicarija ir feodalinių valdų dalinimas silpnino monachiją.
XIV amžiuje dinastija skilo į dvi šakas: ir . Pirmajai šakai 1437 m. po Liuksemburgų atiteko Čekijos ir Vengrijos sostai. Ši šaka išmirė 1457 m. – paskutinis atstovas buvo . Vladislovo sesuo Elžbieta ištekėjo už Kazimiero Jogailaičio ir įėjo į istoriją kaip „“. Jaunesnioji Leopoldo šaka 1440 m. gavo renkamą Šventosios Romos imperijos sostą, kurį išlaikė iki dinastijos išmirimo 1740 m.
Habsburgų dinastijos hegemonijos kūrėju laikomas imperatorius Maksimilijonas I(1459–1519), vykdęs sėkmingą dinastinę politiką. Po Maksimilijono I vedybų su Marija, Burgundijos sosto paveldėtoja, Habsburgų valdos išsiplėtė į Nyderlandus, o Austriją Maksimilijonas I per Tirolį sujungė su Elzaso žemėmis. Jo sūnus 1496 m. vedė Aragono ir Kastilijos sostų įpėdinę Joaną Pamišėlę. Taip jo sūnus Karolis V paveldėjo Ispaniją, Pietų Italiją, Austriją ir Nyderlandus. 1580 m. Karolio sūnus Pilypas II paveldėjo Portugaliją ir jos kolonijas.
Dinastijos skilimas – Austrijos ir Ispanijos Habsburgai
1521 m. balandžio 21 d. imperatorius Karolis V (1516–1556 m.) Austrijos žemes perdavė savo broliui Ferdinandui I. Dinastija suskilo į Austrijos ir Ispanijos šakas. (nuo 1556 m.) turėjo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus titulą, Paveldimąsias Habsburgų žemes, Čekijos ir Vengrijos karalystes, o valdė Ispanijos karalystes, Nyderlandus, Habsburgų valdas Italijoje ir, kurį laiką, Portugaliją. Formaliai nuo 1526 m. Habsburgų valdoma Vengrija beveik visa buvo užimta Osmanų imperijos ir atkariauta 1683–1699 m.
Ispanijos Habsburgai išmirė 1700 m., po bevaikio Karolio II mirties (1661–1700). Tai sukėlė Ispanijos įpėdinystės karą, trukusį 1701–1714 m. Jam pasibaigus, pagal 1713 m. Utrechto ir 1714 m. , Ispanija atiteko Prancūzijos Burbonams, o Austrijos Habsburgams – Ispanijos valdyti kraštai Italijoje (išskyrus Siciliją) ir Pietų Nyderlandai. Austrijos Habsburgai išmirė 1740 m., tai sukėlė Austrijos įpėdinystės karą. Paskutinio Austrijos Habsburgo paveldėtoja Marija Teresė ištekėjo už Lotaringijos kunigaikščio ir jų palikuonys tęsė Habsburgų tradiciją kaip .
Habsburgų Lotaringų dinastija – Austrijos imperija
Dinastijos krizės laikotarpiu (nesant vyriškosios lyties paveldėtojų) imperatorius Karolis VI 1713 m. paskelbė vadinamąją „pragmatinę sankciją“. Pagal ją nesant tiesioginių vyriškosios lyties palikuonių, sostą paveldi moteriškoji linija, t. y. artimiausias giminaitis, o giminės žemės liko nedalomos. Ši nuostata įgyvendinta 1740 m., kai po Karolio VI mirties sostą paveldėjo imperatoriaus ir kunigaikštienės Elžbietos von Braunšveig-Volfenbiutel duktė Marija Teresė. Ji su savo vyru Pranciškum Steponu iš Lotaringijos pradėjo Habsburgų-Lotaringijos šaką, kuri nuo 1745 m., po Austrijos įpėdinystės karo valdė imperiją. Vėlesni Habsburgai, kilę iš Marijos Teresės ir jos vyro imperatoriaus Pranciškaus I Lotaringiečio vadinami Habsburgų Lotaringijos šaka.
Per 1740–1748 m. Austrijos įpėdinystės karą Habsburgai prarado didžiąją Silezijos dalį, kuri atiteko Prūsijai. Marijos Teresės vaikaitis Pranciškus II buvo paskutinis Šv. Romos imperatorius. Jam valdant Habsburgų imperija buvo galingiausia Europoje kovotoja su revoliuciniais judėjimais ir Napoleono I Prancūzija. Nujausdamas Šv. Romos imperijos pabaigą Pranciškus II 1804 m. pradėjo tituluotis tik Austrijos imperatoriumi. 1806 m. imperija buvo panaikinta Napoleono I iniciatyva.
Per visą XIX a. Austrijos imperija ir jos valdovai Habsburgai buvo Europos konservatizmo ir monarchijos šalininkų centras. Per 1848 m. revoliucijas dėl daugianacionalinei Habsburgų imperijai iškilusios didelės grėsmės silpnos sveikatos imperatorius Ferdinandas I atsisakė sosto sūnėno naudai. Jam valdant Austrija pasitraukė iš Italijos, 1866 m. ir iš Vokietijos.
Likęs Habsburgų domenas 1867 m. buvo pertvarkytas į Austrijos-Vengrijos dualistinę monarchiją, kurios monarchas titulavosi Austrijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi. Vengrijai buvo suteikta plati autonomija. Tačiau į nacionalinius judėjimus pakilo čekai, slovakai, lenkai, rumunai, serbai, kroatai, slovėnai ir italai, kuriuos suvaldyti sunkiai sekėsi. Po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare Habsburgų imperija suiro.
1918 m. lapkričio 11 d. paskutinis Habsburgų (kartu Vengrijos karalius Karolis V) atsisakė valdžios Austrijoje, o po kelių dienų atskirą proklamaciją su valdžios atsisakymu išleido Vengrijai. Formaliai sosto imperatorius neatsisakė, tačiau tai laikoma Habsburgų dinastijos pabaiga. 1919 m. balandžio mėn. Habsburgus ištrėmė iš Austrijos, kol jie pripažins esą privatūs piliečiai. 1919 m. pralaimėjus Karolis I mėgino atkurti savo valdžią Vengrijoje, bet 1921 m. lapkričio mėn. panaikino jo suvereno teises. Habsburgų giminės galvai erchercogui Otonui tik kaip privačiam asmeniui 1963 m. leista grįžti į Austriją.
Habsburgai
Vokietijos karaliai ir Šventosios Romos imperijos imperatoriai
| Valdymo metai | Vardas | Pastabos |
| 1273–1291 m. | ||
| 1298–1308 m. | Imperatorius Albrechtas I | |
| 1314–1330 m. | ||
| 1438–1439 m. | Imperatorius Albrechtas II | |
| 1440–1493 m. | Imperatorius Frydrichas III | |
| 1493–1519 m. | Imperatorius Maksimilijonas I | |
| 1519–1556 m. | Imperatorius Karolis V | 1516–1556 m. Ispanijos karalius Karolis I |
| 1556–1564 m. | Imperatorius Ferdinandas I | |
| 1564–1576 m. | ||
| 1576–1612 m. | ||
| 1612–1619 m. | ||
| 1619–1637 m. | Imperatorius Ferdinandas II | |
| 1637–1657 m. | Imperatorius Ferdinandas III | |
| 1658–1705 m. | Imperatorius Leopoldas I | |
| 1705–1711 m. | Imperatorius Juozapas I | |
| 1711–1740 m. | Imperatorius Karolis VI | |
| 1740–1780 m. | Marija Teresė | su petraukomis |
Ispanijos karaliai
| Valdymo metai | Vardas |
| 1516–1556 m. | Karolis I |
| 1556–1598 m. | Pilypas II |
| 1598–1621 m. | Pilypas III |
| 1621–1665 m. | Pilypas IV |
| 1665–1700 m. | Karolis II Pamišėlis |
Habsburgai Lotaringai
Toskanos didieji hercogai
| Valdymo metai | Vardas | Pastabos |
| 1737–1765 m. | Pranciškus Steponas | 1745–1765 m. ir Šv. Romos imperatorius Pranciškus I |
| 1765–1790 m. | Leopoldas I | 1790–1792 m. ir Šv. Romos imperatorius Leopoldas II |
| 1790–1801 m. ir 1814–1824 m. | Ferdinandas III | |
| 1824–1859 m. | Leopoldas II | |
| 1859–1860 m. |
Šventosios Romos imperijos imperatoriai
| Valdymo metai | Vardas | Pastabos |
| 1765–1790 m. | Imperatorius Juozapas II | 1765–1780 m. valdė su motina Marija Terese |
| 1792–1806 m. | Imperatorius Pranciškus II | 1804–1835 m. Austrijos imperatorius Pranciškus I |
Austrijos imperatoriai
| Valdymo metai | Vardas |
| 1804–1835 m. | Pranciškus I |
| 1835–1848 m. | Ferdinandas I |
| 1848–1916 m. | Pranciškus Juozapas I |
| 1916–1918 m. | Karolis I (Austrija) |
Šaltiniai
- Habsburgai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 326 psl.
Literatūra
- Henry Bogdan: Histoire des Habsbourg: des origines à nos jours. Paris: Perrin, coll. « Tempus », n° 107, 2005. 425 pp., 18 cm. ISBN 2-262-02376-X;
- Dorothy Gies McGuigan: Familie Habsburg 1273 bis 1918 : Glanz und Elend eines Herrscherhauses, Berlin, 2003 (10. Auflage). ISBN 3-548-33173-4;
- Brigitte Hamann (Hrsg): Die Habsburger. Ein biographisches Lexikon, Wien/München 1996 (3.Auflage);
- Heinz-Dieter Heimann: Die Habsburger – Dynastie und Kaiserreiche, München 2004 (2. Auflage);
- Thomas Lau (Hg.), Österreichische Familien. Machthaber, Mimen und Magnaten. Böhlau Wien, 2006. ISBN 978-3-205-77543-0. (enthält ein Kapitel über die Familie Habsburg);
- Richard Reifenscheid: Die Habsburger in Lebensbildern. Von Rudolf I. bis Karl I., Wien 1990 (4. Auflage);
- Karl Vocelka/Lyenne Heller: Die Lebenswelt der Habsburger, Kultur- und Mentalitätsgeschichte einer Familie, Graz/Wien/Köln 1997;
- Karl Vocelka/Lyenne Heller: Die private Welt der Habsburger. Leben und Alltag einer Familie, Graz/Wien/Köln 1998;
- Brigitte Vacha (Hrsg.): Die Habsburger. Eine Europäische Familiengeschichte, Graz/Wien/Köln 1992, ISBN 3-222-12107-9;
- Adam Wandruszka: Das Haus Habsburg. Die Geschichte einer europäischen Dynastie, Wien 1989 (7.Auflage).
Nuorodos
- The Hapsburg Monarchy (Wickham Steed, 1913) Archyvuota kopija 2006-02-18 iš Wayback Machine projekto. (angl.).
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Habsburgai von Habsburg ir veliau Habsburgai Lotaringai buvo viena svarbiausiu Europos valdovu dinastiju ilgamete valdancioji Ispanijos karalystes ir Austrijos veliau Austrijos imperijos dinastija Habsburgu gimines herbasHabsburgu gimines veliava Be paveldimuju zemiu Habsburgai kelis simtus metu buvo renkami ir Sventosios Romos imperijos imperatoriais Austrijos Habsburgai be pertraukos iki 1918 m valde kaip hercogai ir imperatoriai Erchercogo titula 1453 m Habsburgams patvirtino imperatorius Frydrichas III 1308 m nuzudzius Vokietijos karaliu Albrechta I Habsburgai kurį laika nebuvo karunuojami imperatoriais bet plete savo valdas diplomatinemis priemonemis ir vedybomis Sventosios Romos imperatoriumi 1438 m isrinkus Albrechta II Habsburgai islaike imperatoriaus titula kol 1806 m jį panaikino Napoleonas I isskyrus 1742 1745 m pertrauka Ilga laika Habsburgu tureti titulai Austrijos valdovai kunigaiksciai 1282 1453 m didieji kunigaiksciai 1453 1804 m imperatoriai 1804 1918 m Cekijos karaliai 1306 1307 m 1437 1439 m 1453 1457 m 1526 1918 m Vengrijos karaliai ir Kroatijos karaliai 1437 1439 m 1445 1457 m 1526 1918 m Ispanijos karaliai 1516 1700 m Portugalijos karaliai 1580 1640 m Galicijos ir Lodomerijos karaliai 1772 1918 m Transilvanijos didieji kunigaiksciai 1690 1918 m Toskanos didieji kunigaiksciai 1737 1801 1814 1860 Trumpesnius laikotarpius Habsburgu dinastijos atstovai turejo siuos titulus Parmos kunigaikscio 1814 1847 m Modenos kunigaikscio 1814 1859 m Meksikos imperatoriaus 1864 1867 m Trumpa Habsburgu dinastijos istorijaNuo Habsburgo grafu iki Sventosios Romos imperijos imperatoriu Habsburgu genealoginis medis Habsburgu dinastijos pavadinimas kiles is Habsburgo pilies Argau vietoveje Sveicarijoje kuria 1020 m pastate Strasburo vyskupas Verneris Pilies pavadinimo kilme nera aiski kartais siejama su vokieciu aukstaiciu Habichtsburg Vanago pilis Pilyje kuri tuo metu buvo Svabijos kunigaikstystes teritorijoje si didiku gimine rezidavo XII XIII a Gimines pradininku laikomas Karolingu imperijos grafas 950 m sukiles pries Vokietijos karaliu Otona I Guntramo Turtingojo vaikaicio Radboto sunus m 1096 m buvo pirmasis Habsburgu grafas Otonas II pilies statytojo anukas pirmasis apie 1100 m pasivadino grafu fon Habsburgu o gimine eme vadintis fon Habsburgais Habsburgu valdos 1378 m Is pietryciu Vokietijos Elzasas Argau ir Turgau Habsburgai plete įtaka ir valdas į pietrytine imperijos dalį praktiskai sutampancia su dabartines Austrijos teritorija 1278 1382 m Per dvi ar tris kartas Habsburgai sugebejo pasiekti kad jiems atitektu ir imperijos sostas kurį jie islaike ilgus simtmecius 1273 1291 1298 1308 1438 1740 ir 1745 1806 Nuo pat įsikurimo Austrijoje Habsburgai emesi dometis galimybe patekti ir į kaimyniniu valstybiu Cekijos bei Vengrijos sostus Kunigaikstis III 1306 m vede Cekijos karaliaus nasle Elzbieta taciau neturejo vyriskosios lyties palikuoniu ir Cekijos sostas atiteko Liuksemburgams Įsigije daugiau zemiu Habsburgai issiplete visoje pietu Vokietijoje nuo Elzaso iki rytiniu Alpiu pakrasciu Taciau is pradziu Habsburgu valdzia nebuvo labai stipri nes nuolatiniai sukilimai kovos su Sveicarija ir feodaliniu valdu dalinimas silpnino monachija XIV amziuje dinastija skilo į dvi sakas ir Pirmajai sakai 1437 m po Liuksemburgu atiteko Cekijos ir Vengrijos sostai Si saka ismire 1457 m paskutinis atstovas buvo Vladislovo sesuo Elzbieta istekejo uz Kazimiero Jogailaicio ir įejo į istorija kaip Jaunesnioji Leopoldo saka 1440 m gavo renkama Sventosios Romos imperijos sosta kurį islaike iki dinastijos ismirimo 1740 m Habsburgu dinastijos hegemonijos kureju laikomas imperatorius Maksimilijonas I 1459 1519 vykdes sekminga dinastine politika Po Maksimilijono I vedybu su Marija Burgundijos sosto paveldetoja Habsburgu valdos issiplete į Nyderlandus o Austrija Maksimilijonas I per Tirolį sujunge su Elzaso zememis Jo sunus 1496 m vede Aragono ir Kastilijos sostu įpedine Joana Pamisele Taip jo sunus Karolis V paveldejo Ispanija Pietu Italija Austrija ir Nyderlandus 1580 m Karolio sunus Pilypas II paveldejo Portugalija ir jos kolonijas Habsburgu valdos 1547 m Dinastijos skilimas Austrijos ir Ispanijos Habsburgai 1521 m balandzio 21 d imperatorius Karolis V 1516 1556 m Austrijos zemes perdave savo broliui Ferdinandui I Dinastija suskilo į Austrijos ir Ispanijos sakas nuo 1556 m turejo Sventosios Romos imperijos imperatoriaus titula Paveldimasias Habsburgu zemes Cekijos ir Vengrijos karalystes o valde Ispanijos karalystes Nyderlandus Habsburgu valdas Italijoje ir kurį laika Portugalija Formaliai nuo 1526 m Habsburgu valdoma Vengrija beveik visa buvo uzimta Osmanu imperijos ir atkariauta 1683 1699 m Ispanijos Habsburgai ismire 1700 m po bevaikio Karolio II mirties 1661 1700 Tai sukele Ispanijos įpedinystes kara trukusį 1701 1714 m Jam pasibaigus pagal 1713 m Utrechto ir 1714 m Ispanija atiteko Prancuzijos Burbonams o Austrijos Habsburgams Ispanijos valdyti krastai Italijoje isskyrus Sicilija ir Pietu Nyderlandai Austrijos Habsburgai ismire 1740 m tai sukele Austrijos įpedinystes kara Paskutinio Austrijos Habsburgo paveldetoja Marija Terese istekejo uz Lotaringijos kunigaikscio ir ju palikuonys tese Habsburgu tradicija kaip Habsburgu Lotaringu dinastija Austrijos imperija Dinastijos krizes laikotarpiu nesant vyriskosios lyties paveldetoju imperatorius Karolis VI 1713 m paskelbe vadinamaja pragmatine sankcija Pagal ja nesant tiesioginiu vyriskosios lyties palikuoniu sosta paveldi moteriskoji linija t y artimiausias giminaitis o gimines zemes liko nedalomos Si nuostata įgyvendinta 1740 m kai po Karolio VI mirties sosta paveldejo imperatoriaus ir kunigaikstienes Elzbietos von Braunsveig Volfenbiutel dukte Marija Terese Ji su savo vyru Pranciskum Steponu is Lotaringijos pradejo Habsburgu Lotaringijos saka kuri nuo 1745 m po Austrijos įpedinystes karo valde imperija Velesni Habsburgai kile is Marijos Tereses ir jos vyro imperatoriaus Pranciskaus I Lotaringiecio vadinami Habsburgu Lotaringijos saka Per 1740 1748 m Austrijos įpedinystes kara Habsburgai prarado didziaja Silezijos dalį kuri atiteko Prusijai Marijos Tereses vaikaitis Pranciskus II buvo paskutinis Sv Romos imperatorius Jam valdant Habsburgu imperija buvo galingiausia Europoje kovotoja su revoliuciniais judejimais ir Napoleono I Prancuzija Nujausdamas Sv Romos imperijos pabaiga Pranciskus II 1804 m pradejo tituluotis tik Austrijos imperatoriumi 1806 m imperija buvo panaikinta Napoleono I iniciatyva Per visa XIX a Austrijos imperija ir jos valdovai Habsburgai buvo Europos konservatizmo ir monarchijos salininku centras Per 1848 m revoliucijas del daugianacionalinei Habsburgu imperijai iskilusios dideles gresmes silpnos sveikatos imperatorius Ferdinandas I atsisake sosto suneno naudai Jam valdant Austrija pasitrauke is Italijos 1866 m ir is Vokietijos Likes Habsburgu domenas 1867 m buvo pertvarkytas į Austrijos Vengrijos dualistine monarchija kurios monarchas titulavosi Austrijos imperatoriumi ir Vengrijos karaliumi Vengrijai buvo suteikta plati autonomija Taciau į nacionalinius judejimus pakilo cekai slovakai lenkai rumunai serbai kroatai slovenai ir italai kuriuos suvaldyti sunkiai sekesi Po pralaimejimo Pirmajame pasauliniame kare Habsburgu imperija suiro 1918 m lapkricio 11 d paskutinis Habsburgu kartu Vengrijos karalius Karolis V atsisake valdzios Austrijoje o po keliu dienu atskira proklamacija su valdzios atsisakymu isleido Vengrijai Formaliai sosto imperatorius neatsisake taciau tai laikoma Habsburgu dinastijos pabaiga 1919 m balandzio men Habsburgus istreme is Austrijos kol jie pripazins esa privatus pilieciai 1919 m pralaimejus Karolis I megino atkurti savo valdzia Vengrijoje bet 1921 m lapkricio men panaikino jo suvereno teises Habsburgu gimines galvai erchercogui Otonui tik kaip privaciam asmeniui 1963 m leista grįzti į Austrija HabsburgaiVokietijos karaliai ir Sventosios Romos imperijos imperatoriai Sventosios Romos imperijos Habsburgu herbasValdymo metai Vardas Pastabos1273 1291 m 1298 1308 m Imperatorius Albrechtas I1314 1330 m 1438 1439 m Imperatorius Albrechtas II1440 1493 m Imperatorius Frydrichas III1493 1519 m Imperatorius Maksimilijonas I1519 1556 m Imperatorius Karolis V 1516 1556 m Ispanijos karalius Karolis I1556 1564 m Imperatorius Ferdinandas I1564 1576 m 1576 1612 m 1612 1619 m 1619 1637 m Imperatorius Ferdinandas II1637 1657 m Imperatorius Ferdinandas III1658 1705 m Imperatorius Leopoldas I1705 1711 m Imperatorius Juozapas I1711 1740 m Imperatorius Karolis VI1740 1780 m Marija Terese su petraukomisIspanijos karaliai Valdymo metai Vardas1516 1556 m Karolis I1556 1598 m Pilypas II1598 1621 m Pilypas III1621 1665 m Pilypas IV1665 1700 m Karolis II PamiselisHabsburgai LotaringaiHabsburgu Lotaringu herbasToskanos didieji hercogai Valdymo metai Vardas Pastabos1737 1765 m Pranciskus Steponas 1745 1765 m ir Sv Romos imperatorius Pranciskus I1765 1790 m Leopoldas I 1790 1792 m ir Sv Romos imperatorius Leopoldas II1790 1801 m ir 1814 1824 m Ferdinandas III1824 1859 m Leopoldas II1859 1860 m Sventosios Romos imperijos imperatoriai Valdymo metai Vardas Pastabos1765 1790 m Imperatorius Juozapas II 1765 1780 m valde su motina Marija Terese1792 1806 m Imperatorius Pranciskus II 1804 1835 m Austrijos imperatorius Pranciskus IAustrijos imperatoriai Valdymo metai Vardas1804 1835 m Pranciskus I1835 1848 m Ferdinandas I1848 1916 m Pranciskus Juozapas I1916 1918 m Karolis I Austrija SaltiniaiHabsburgai Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 326 psl LiteraturaHenry Bogdan Histoire des Habsbourg des origines a nos jours Paris Perrin coll Tempus n 107 2005 425 pp 18 cm ISBN 2 262 02376 X Dorothy Gies McGuigan Familie Habsburg 1273 bis 1918 Glanz und Elend eines Herrscherhauses Berlin 2003 10 Auflage ISBN 3 548 33173 4 Brigitte Hamann Hrsg Die Habsburger Ein biographisches Lexikon Wien Munchen 1996 3 Auflage Heinz Dieter Heimann Die Habsburger Dynastie und Kaiserreiche Munchen 2004 2 Auflage Thomas Lau Hg Osterreichische Familien Machthaber Mimen und Magnaten Bohlau Wien 2006 ISBN 978 3 205 77543 0 enthalt ein Kapitel uber die Familie Habsburg Richard Reifenscheid Die Habsburger in Lebensbildern Von Rudolf I bis Karl I Wien 1990 4 Auflage Karl Vocelka Lyenne Heller Die Lebenswelt der Habsburger Kultur und Mentalitatsgeschichte einer Familie Graz Wien Koln 1997 Karl Vocelka Lyenne Heller Die private Welt der Habsburger Leben und Alltag einer Familie Graz Wien Koln 1998 Brigitte Vacha Hrsg Die Habsburger Eine Europaische Familiengeschichte Graz Wien Koln 1992 ISBN 3 222 12107 9 Adam Wandruszka Das Haus Habsburg Die Geschichte einer europaischen Dynastie Wien 1989 7 Auflage Vikiteka Habsburgu dinastija vaizdine ir garsine medziagaNuorodosThe Hapsburg Monarchy Wickham Steed 1913 Archyvuota kopija 2006 02 18 is Wayback Machine projekto angl