Беларусь  БеларусьDeutschland  DeutschlandUnited States  United StatesҚазақстан  ҚазақстанLietuva  Lietuvaประเทศไทย  ประเทศไทยУкраина  Украина
Pagalba
www.aawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Karaliaučius vok Königsberg nuo 1946 m Kaliningradas rus Калининград miestas Rusijos vakaruose uostamiestis prie Baltijo

Karaliaučius

  • Pagrindinis puslapis
  • Karaliaučius
Karaliaučius
www.aawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.aawiki.lt-lt.nina.az

Karaliaučius (vok. Königsberg, nuo 1946 m. Kaliningradas, rus. Калининград) – miestas Rusijos vakaruose, uostamiestis prie Baltijos jūros, išsidėstęs Priegliaus žiotyse prie Aistmarių. Kaliningrado srites centras. Karaliaučiaus geležinkelio stotis, geležinkelio mazgas. Išvystyta transporto pramonė (laivų statyba, vagonų ir automobilių gamyba), naftos pramonė, turizmas. Yra Kaliningrado zoologijos sodas, Kaliningrado gintaro muziejus, Pasaulinio vandenyno muziejus, istorijos ir meno muziejus, meno galerija, dramos teatras, Karaliaučiaus katedra.

Karaliaučius
rus. Калининград
vok. Königsberg
   image      image   
image
Karaliaučiaus panorama:
viduryje matyti Karaliaučiaus katedra,
toliau kairėje – .
image
image
Karaliaučius
54°42′36″š. pl. 20°30′40″r. ilg. / 54.710°š. pl. 20.511°r. ilg. / 54.710; 20.511 (Karaliaučius)
Laiko juosta: (UTC+2)
Valstybė image Rusija
Sritis image Kaliningrado sritis
Įkūrimo data 1255 m.
Gyventojų (2021) 493 256
Plotas 224,7 km²
Tankumas (2021) 2 195 žm./km²
Tinklalapis www.klgd.ru
image Vikiteka Karaliaučius
Kirčiavimas Karaliáučius, Kaliningrãdas, Tvankstà, Tvañgystė
image
Miesto panorama 2011 m.
image
2018 m. atstatyta sinagoga

Etimologija

Karaliaučiaus vietoje iki XIII a. buvo sembų gyvenvietė pavadinimu Tvanksta, Tvankstė, Tvangystė (prūs. Twangste, Tuwangste, Twānksta). Ši sembų gyvenvietė pirmąkart paminėta I amžiuje Tacito. Kryžiuočių metraštininkas Petras Dusburgietis rašė, kad Tuwangste pavadinta nuo ten buvusio Tvangystės miško. Mikalojus iš Jerošino, P. Dusburgiečio kronikos vertėjas iš lotynų į vokiečių kalbą, rašė Twangste. Kalbininkas Antanas Salys manė, kad sembai šį vardą bus tarę Tvanksta. Etimologiškai jis sietinas su lietuvišku žodžiu tvanka („tvenkinys“).

1254 m. sausį Kryžiuočių ordinas sugriovė gyvenvietę ir 1255 m. pastatė pilį, kuriai suteikė pavadinimą Königsberg („karaliaus kalva“, lot. Mons Regius). Taip ji pavadinta Bohemijos (Čekijos) karalystės karaliaus Otokaro II, dalyvavusio Kryžiuočių ordino žygyje į Sembą, garbei. Aplinkui Karaliaučiaus pilį ėmė kurtis gyvenvietė, kuri ir davė pradžią Karaliaučiui. Nuo to laiko iki 1946 m. pilis, o vėliau ir miestas oficialiai vadintas Königsberg arba Königsberg in Preußen. Nuo XVI a. lietuviška miesto vardo forma Karaliaučia, Karaliaučiai, Karaliaučius buvo vartojama Didžiosios ir Mažosios Lietuvos raštijoje, XIX–XX a. nusistovėjo Karaliaučius.

1945 m. liepos 17 d. – rugpjūčio 2 d. karą pralaimėjusios Vokietijos mieste Potsdame vyko nugalėtojų – Tarybų Sąjungos, Jungtinių Amerikos Valstijų, ir Didžiosios Britanijos vadovų Potsdamo konferencija. Svarstyti pokario Europos ir Vokietijos ateities klausimai. Numatyta, kad Vokietiją užims Tarybų Sąjungos, JAV, Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kariuomenės, o jų kariuomenės vadai sudarys atskirą administraciją, kuri demilitarizuos nugalėtąją Vokietiją. Numatyta nustatyti naują Vokietijos–Lenkijos sieną palei Oderį ir Neisę. Tarybų Sąjungai iki galutinės taikos sudarymo pavesta administruoti buvusią Rytų Prūsijos teritoriją tarp Nemuno žemupio ir Priegliaus su Karaliaučiumi.

Dabartinis oficialus rusiškas pavadinimas Kaliningradas suteiktas TSRS aneksavus šiaurinę Rytų Prūsijos dalį. Jis suteiktas 1946 m. liepos 4 d. TSRS Aukščiausiosios Tarybos įsaku – taip buvo įamžintas prieš mėnesį (birželio 3 d.) miręs TSRS valstybės veikėją Michailas Kalininas (1875–1946).

Miesto dalys

image
Karaliaučiaus katedra, stovinti Knypavos saloje

Kaliningradas dalijamas į tris dalis (administracinius rajonus):

  • Centrinis rajonas (rus. Центральный район),
  • Leningrado rajonas (rus. Ленинградский район),
  • Maskvos rajonas (rus. Московский район).

Iki užeinant sovietams pagrindiniai miesto rajonai buvo Karaliaučiaus senamiestis (tarp pilies tvenkinio ir Priegliaus upės), (į šiaurės vakarus nuo senamiesčio), (į šiaurę nuo senamiesčio), Lyvenikė (arba Lėbenichtas, į rytus nuo senamiesčio), (į pietryčius nuo senamiesčio, už Lyvenikės), Knypava (į pietus nuo senamiesčio esanti sala), (į pietus nuo Knypavos).

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Karaliaučiaus istorija.

Istorinių laikų Karaliaučius turi tris labai skirtingus vystymosi etapus – sembiškąjį (prūsiškąjį), teutoniškąjį (vokiškąjį) ir tarybinį (rusiškąjį).

Sembiškasis laikotarpis

Sembiškasis arba prūsiškasis gyvenvietės laikotarpis tęsėsi iki 1254 m. Dabartinio miesto teritorijoje stovėjo prūsų genties sembų pilaitė ir vietovė vadinosi Tvanksta (Tvangstė, Tvangystė). 1254 m. Vokiečių ordino kryžiuočiai su kryžininkais, kuriems vadovavo Bohemijos karalius Pšemislas Otokaras II, užkariavo prūsų žemę Sembą ir sugriautos Tvankstos pilaitės vietoje pastatė medinę pilį.

Vokiškasis laikotarpis

image
Karaliaučiaus pilies bokštas XIX–XX a. sandūroje

Teutoniškasis, arba vokiškasis, miesto laikotarpis tęsėsi tarp 1255 m. ir 1945 m. balandžio 10 d.

Vokiečių ordino pilis pastatyta 1255 m. buvusios sembų gyvenvietės Tvankstos vietoje. Šalia pilies susikūrė trys miestai, turintys savivaldą – Altstadt (Senamiestis), Löbenicht (Lyvenikė) ir Kneiphof (Knypava), kurie į vieną miestą sujungti tik 1724 m. Frydricho Vilhelmo I aktu – iki to laiko Karaliaučiumi vadinta tik Karaliaučiaus pilis ir gretima teritorija. Karaliaučius tapo Sembos vyskupystės, vienos iš keturių Prūsijos diecezijų, centru, atskiri miestai buvo įstoję į Hanzos miestų sąjungą. 1544 m. paskutinio Vokiečių ordino magistro ir pirmojo Prūsijos hercogo Albrechto įkurtas tuometinis Albertinos universitetas (nuo 2011 m. – Baltijos federalinis Imanuelio Kanto universitetas) yra pirmasis protestantiškas universitetas šiame Europos regione, kurio steigime didelį vaidmenį suvaidino lietuviai Stanislovas Rapolionis ir Abraomas Kulvietis. 1466 m. Lenkijai prisijungus žemes su Marienburgu (Malborku) ir Olštynu, Karaliaučiaus pilis tapo pagrindine ordino rezidencija.

Po Vokiečių ordino sekuliarizacijos 1525 m. miestas tapo Prūsijos hercogystės, kuri buvo Lenkijos karalystės lenas, sostine. 1534 m. visuomenės ir valstybės reikalams įkurta pilies biblioteka, vėliau sujungta su karališkąja Albrechto biblioteka (pirmąja Mažojoje Lietuvoje), 1827 m. sujungta su universiteto biblioteka. 1701 m. kurfiurstas Frydrichas III Karaliaučiuje karūnavosi Prūsijos karaliumi Frydrichu I. Nuo 1773 m. buvo Rytų Prūsijos provincijos sostine.

Prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo vienas didžiausių regiono miestų 192,76 km² teritorijoje, kurioje 1939 m. buvo 372 164 gyventojai. Miestas pasižymėjo multikultūriškumu, nors jame absoliučią daugumą sudarė vokiečiai, bet gyveno ir prancūzai, škotai, olandai, lenkai, šiek tiek lietuvininkų. Prieš Raudonajai armijai užimant miestą, vietiniai gyventojai masiškai bėgo į Vokietijos gilumą. 1944 m. rugpjūčio 20 ir rugsėjo 2 d. miestą smarkiai subombardavo anglų ir amerikiečių aviacija, sugriauta 70 proc. pastatų. 1945 m. sausio 15 d. prie Karaliaučiaus priartėjo sovietų armija, jos artilerija sugriovė dar 20 proc. pastatų. Balandžio 6 d. prasidėjo Karaliaučiaus šturmas, kurio metu 4 paras kovėsi 130 tūkst. vokiečių ir 137 tūkst. sovietų karių. Balandžio 9 d. vakare miestas kapituliavo.

Rusiškasis laikotarpis

image
1967 m. galutinai nugriovus Karaliaučiaus pilies dar išlikusias sienas, jos teritorijoje, 1970 m. buvo pradėtas statyti administracinis pastatas, vėliau tapęs neoficialiu tarybinio ir rusiškojo Karaliaučiaus, dabar oficialiai vadinamo Kaliningradu, simboliu (2016 m. nuotrauka)

Tarybinis arba rusiškasis miesto laikotarpis prasidėjo nuo 1945 m. balandžio 10 d. ir tęsiasi iki šiol.

Antrajam pasauliniam karui einant į pabaigą, 1945 m. balandžio 6 d. TSRS pajėgos pradėjo Karaliaučiaus puolimą. Balandžio 9 d. ginančios nuo sovietų miestą vokiečių karinės pajėgos kapituliavo, o balandžio 10 d. TSRS kariuomenė likvidavo paskutinį pavienių vokiečių pasipriešinimą ir perėmė miesto kontrolę.

Vokietijai galutinai pralaimėjus karą, po kelerių metų mieste likę gyventojai buvo deportuoti į Rytų Vokietiją ar ištremti į tolimus Rusijos regionus. Vietoj pabėgusių, išžudytų ir vėliau deportuotų vietinių gyventojų, į miestą pradėjo keltis rusakalbiai iš įvairių TSRS teritorijų, ypač rusai, ir gana daug gudų bei ukrainiečių.

Miestas smarkiai nukentėjo nuo bombardavimų Antrojo pasaulinio karo metu. Po karo miestas savo architektūra, kultūra ir gyventojais labai skyrėsi nuo vokiško miesto, koks buvo iki sovietų ekspansijos. Naikinant istorinį kultūrinį paveldą, – sugriovus europinės reikšmės įvairių kultūrų Senamiestį, Knypavą, Lyvenikę ir gretimus rajonus, – Karaliaučiaus vietoje pastatytas naujas sovietinis miestas su naujomis gatvėmis, standartiniais gyvenamaisiais namais, paminklais Vladimirui Leninui, Michailui Kalininui (jo garbei pervadintas miestas), sovietiniams kariams ir kitiems.

1946 m. buvo atstatytas tramvajų tinklas.

Gyventojai

image
image
Demografinė raida tarp 1897 ir 2021 m.
1897 1956 1959 m.sur. 1962 1967 1970 m.sur. 1975 m. 1976 m.
162 000 188 000 203 570 232 000 270 000 296 962 338 000 338 000
1979 m.sur. 1982 m. 1985 m. 1986 m. 1987 m. 1989 m.sur. 1990 m. 1991 m.
354 788 370 000 388 000 386 000 394 000 401 280 405 000 408 000
1992 m. 1993 m. 1994 m. 1995 m. 1996 m. 1997 m. 1998 m. 1999 m.
411 000 413 000 415 000 419 000 421 000 424 000 426 000 427 200
2000 m. 2001 m. 2003 m. 2004 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
424 400 421 000 430 003 430 000 427 800 425 600 423 700 422 300
2008 m. 2009 m. 2011 m. 2012 m. 2013 m. 2014 m. 2015 m.
421 700 420 480 431 902 431 500 433 532 441 376 448 548 453 461
2016 m. 2017 m. 2018 m. 2019 m. 2020 m. 2021 m. - -
459 560 467 289 475 056 482 443 489 359 493 256 - -
Demografinės raidos histograma
image

Tautinė sudėtis

2010 m.

  • Rusai – 87,4%;
  • Ukrainiečiai – 4,0%;
  • Baltarusiai – 3,8%;
  • Armėnai – 0,7%;
  • Totoriai – 0,5%;
  • Lietuviai – 0,5%;
  • Vokiečiai – 0,4%;
  • Lenkai – 0,3%;
  • Kiti – 2,4%.

1989 m.:

  • Rusai – 78,5%;
  • Baltarusiai – 8,7%;
  • Ukrainiečiai – 8,3%;
  • Kiti – 4,5%;

Žymūs žmonės

  • Liudmila Putina (1958–), filologė, buvusi Vladimiro Putino žmona.

Ekonomika ir susisiekimas

Karaliaučius yra stambus geležinkelio ir automobilių kelių mazgas. Mieste yra upių ir neužšąlantis jūrų uostas. Iš Maskvos į Karaliaučių tranzitu per Lietuvos ir Gudijos teritoriją kursuoja keleivinis traukinys „Jantar“.

Už 24 km nuo miesto yra tarptautinis Chrabrovo oro uostas su reguliariomis susisiekimo linijomis į Rusiją, Lenkiją ir Šiaurės Europą. Yra reguliari keltų linija su Sankt Peterburgu.

2019 m. atidarytas naujas plaukiojantis suskystintų gamtinių dujų terminalas (panašus kaip ir Klaipėdos SGD) ir požeminių dujų saugykla.

Sportas

Mieste žaidžia „FK Baltika Kaliningrad“ futbolo klubas. 2018 m. atidarytas Kaliningrado stadionas, mieste vyko XXI pasaulio futbolo čempionato varžybos.

Šaltiniai

  1. Lietuviški tradiciniai vietovardžiai (Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos). [sud. Marija Razmukaitė, Aistė Pangonytė]. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01488-2. // psl. 56–83
  2. Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
  3. Karaliaučius. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 1047
  4. Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 101
  5. Tvanksta. Visuotinė lietuvių enciklopedija (tikrinta 2024-10-24).
  6. Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 104
  7. Karaliaučius. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 732
  8. Vytautas Šilas, Kaliningrado sritis, Mažosios Lietuvos enciklopediija. Nuoroda tikrinta 2022-02-01.
  9. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 186
  10. Knypava. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 858
  11. Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 149–150
  12. Bronislovas Kuzmickas, Kaimynas Vakaruose – iš Rytų. Prūsijos nebeliko, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija, 2017-04-15. Nuoroda tikrinta 2022-01-31.
  13. Algirdas Matulevičius, Martynas Purvinas, Karaliaučiaus istorija, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2021-09-27. Nuoroda tikrinta 2022-01-31.
  14. http://www.mojgorod.ru/kalining_obl/kaliningrad/index.html
  15. http://istmat.info/files/uploads/17165/narhoz_sssr_1956_svodnyy.pdf
  16. http://www.mojgorod.ru/kalining_obl/kaliningrad/index.html
  17. http://www.mojgorod.ru/kalining_obl/kaliningrad/index.html
  18. Предварительные итоги Всероссийской переписи населения 2010 года. Москва: ИИЦ «Статистика России», 2011.
  19. https://rosstat.gov.ru/storage/mediabank/MZmdFJyI/chisl_%D0%9C%D0%9E_Site_01-01-2021.xlsx
  20. http://demoscope.ru/weekly/2011/0489/analit05.php

Nuorodos

  • Tvangystė. // Vytautas Šilas, Henrikas Sambora. Mažosios Lietuvos kultūros pėdsakai Kaliningrado srityje. – Vilnius, Mintis, 1990. ISBN 5-417-00367-0 // psl. 101–150
  • Karaliaučiaus istorijos puslapiai ir istorinis žemėlapis Archyvuota kopija 2008-05-27 iš Wayback Machine projekto. (Enet.ru)
  • Калининград. (Prussia39.ru)

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 24 Gegužė, 2025 / 11:16

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris

Karaliaucius vok Konigsberg nuo 1946 m Kaliningradas rus Kaliningrad miestas Rusijos vakaruose uostamiestis prie Baltijos juros issidestes Priegliaus ziotyse prie Aistmariu Kaliningrado srites centras Karaliauciaus gelezinkelio stotis gelezinkelio mazgas Isvystyta transporto pramone laivu statyba vagonu ir automobiliu gamyba naftos pramone turizmas Yra Kaliningrado zoologijos sodas Kaliningrado gintaro muziejus Pasaulinio vandenyno muziejus istorijos ir meno muziejus meno galerija dramos teatras Karaliauciaus katedra Karaliaucius rus Kaliningrad vok Konigsberg Karaliauciaus panorama viduryje matyti Karaliauciaus katedra toliau kaireje Karaliaucius54 42 36 s pl 20 30 40 r ilg 54 710 s pl 20 511 r ilg 54 710 20 511 Karaliaucius Laiko juosta UTC 2 Valstybe RusijaSritis Kaliningrado sritisĮkurimo data 1255 m Gyventoju 2021 493 256Plotas 224 7 km Tankumas 2021 2 195 zm km Tinklalapis www klgd ruVikiteka KaraliauciusKirciavimas Karaliaucius Kaliningradas Tvanksta TvangysteMiesto panorama 2011 m 2018 m atstatyta sinagogaEtimologijaKaraliauciaus vietoje iki XIII a buvo sembu gyvenviete pavadinimu Tvanksta Tvankste Tvangyste prus Twangste Tuwangste Twanksta Si sembu gyvenviete pirmakart pamineta I amziuje Tacito Kryziuociu metrastininkas Petras Dusburgietis rase kad Tuwangste pavadinta nuo ten buvusio Tvangystes misko Mikalojus is Jerosino P Dusburgiecio kronikos vertejas is lotynu į vokieciu kalba rase Twangste Kalbininkas Antanas Salys mane kad sembai sį varda bus tare Tvanksta Etimologiskai jis sietinas su lietuvisku zodziu tvanka tvenkinys 1254 m sausį Kryziuociu ordinas sugriove gyvenviete ir 1255 m pastate pilį kuriai suteike pavadinima Konigsberg karaliaus kalva lot Mons Regius Taip ji pavadinta Bohemijos Cekijos karalystes karaliaus Otokaro II dalyvavusio Kryziuociu ordino zygyje į Semba garbei Aplinkui Karaliauciaus pilį eme kurtis gyvenviete kuri ir dave pradzia Karaliauciui Nuo to laiko iki 1946 m pilis o veliau ir miestas oficialiai vadintas Konigsberg arba Konigsberg in Preussen Nuo XVI a lietuviska miesto vardo forma Karaliaucia Karaliauciai Karaliaucius buvo vartojama Didziosios ir Mazosios Lietuvos rastijoje XIX XX a nusistovejo Karaliaucius 1945 m liepos 17 d rugpjucio 2 d kara pralaimejusios Vokietijos mieste Potsdame vyko nugaletoju Tarybu Sajungos Jungtiniu Amerikos Valstiju ir Didziosios Britanijos vadovu Potsdamo konferencija Svarstyti pokario Europos ir Vokietijos ateities klausimai Numatyta kad Vokietija uzims Tarybu Sajungos JAV Didziosios Britanijos ir Prancuzijos kariuomenes o ju kariuomenes vadai sudarys atskira administracija kuri demilitarizuos nugaletaja Vokietija Numatyta nustatyti nauja Vokietijos Lenkijos siena palei Oderį ir Neise Tarybu Sajungai iki galutines taikos sudarymo pavesta administruoti buvusia Rytu Prusijos teritorija tarp Nemuno zemupio ir Priegliaus su Karaliauciumi Dabartinis oficialus rusiskas pavadinimas Kaliningradas suteiktas TSRS aneksavus siaurine Rytu Prusijos dalį Jis suteiktas 1946 m liepos 4 d TSRS Auksciausiosios Tarybos įsaku taip buvo įamzintas pries menesį birzelio 3 d mires TSRS valstybes veikeja Michailas Kalininas 1875 1946 Miesto dalysKaraliauciaus katedra stovinti Knypavos saloje Kaliningradas dalijamas į tris dalis administracinius rajonus Centrinis rajonas rus Centralnyj rajon Leningrado rajonas rus Leningradskij rajon Maskvos rajonas rus Moskovskij rajon Iki uzeinant sovietams pagrindiniai miesto rajonai buvo Karaliauciaus senamiestis tarp pilies tvenkinio ir Priegliaus upes į siaures vakarus nuo senamiescio į siaure nuo senamiescio Lyvenike arba Lebenichtas į rytus nuo senamiescio į pietrycius nuo senamiescio uz Lyvenikes Knypava į pietus nuo senamiescio esanti sala į pietus nuo Knypavos IstorijaPagrindinis straipsnis Karaliauciaus istorija Istoriniu laiku Karaliaucius turi tris labai skirtingus vystymosi etapus sembiskajį prusiskajį teutoniskajį vokiskajį ir tarybinį rusiskajį Sembiskasis laikotarpis Sembiskasis arba prusiskasis gyvenvietes laikotarpis tesesi iki 1254 m Dabartinio miesto teritorijoje stovejo prusu genties sembu pilaite ir vietove vadinosi Tvanksta Tvangste Tvangyste 1254 m Vokieciu ordino kryziuociai su kryzininkais kuriems vadovavo Bohemijos karalius Psemislas Otokaras II uzkariavo prusu zeme Semba ir sugriautos Tvankstos pilaites vietoje pastate medine pilį Vokiskasis laikotarpis Karaliauciaus pilies bokstas XIX XX a sanduroje Teutoniskasis arba vokiskasis miesto laikotarpis tesesi tarp 1255 m ir 1945 m balandzio 10 d Vokieciu ordino pilis pastatyta 1255 m buvusios sembu gyvenvietes Tvankstos vietoje Salia pilies susikure trys miestai turintys savivalda Altstadt Senamiestis Lobenicht Lyvenike ir Kneiphof Knypava kurie į viena miesta sujungti tik 1724 m Frydricho Vilhelmo I aktu iki to laiko Karaliauciumi vadinta tik Karaliauciaus pilis ir gretima teritorija Karaliaucius tapo Sembos vyskupystes vienos is keturiu Prusijos dieceziju centru atskiri miestai buvo įstoje į Hanzos miestu sajunga 1544 m paskutinio Vokieciu ordino magistro ir pirmojo Prusijos hercogo Albrechto įkurtas tuometinis Albertinos universitetas nuo 2011 m Baltijos federalinis Imanuelio Kanto universitetas yra pirmasis protestantiskas universitetas siame Europos regione kurio steigime didelį vaidmenį suvaidino lietuviai Stanislovas Rapolionis ir Abraomas Kulvietis 1466 m Lenkijai prisijungus zemes su Marienburgu Malborku ir Olstynu Karaliauciaus pilis tapo pagrindine ordino rezidencija Po Vokieciu ordino sekuliarizacijos 1525 m miestas tapo Prusijos hercogystes kuri buvo Lenkijos karalystes lenas sostine 1534 m visuomenes ir valstybes reikalams įkurta pilies biblioteka veliau sujungta su karaliskaja Albrechto biblioteka pirmaja Mazojoje Lietuvoje 1827 m sujungta su universiteto biblioteka 1701 m kurfiurstas Frydrichas III Karaliauciuje karunavosi Prusijos karaliumi Frydrichu I Nuo 1773 m buvo Rytu Prusijos provincijos sostine Pries Antrajį pasaulinį kara buvo vienas didziausiu regiono miestu 192 76 km teritorijoje kurioje 1939 m buvo 372 164 gyventojai Miestas pasizymejo multikulturiskumu nors jame absoliucia dauguma sudare vokieciai bet gyveno ir prancuzai skotai olandai lenkai siek tiek lietuvininku Pries Raudonajai armijai uzimant miesta vietiniai gyventojai masiskai bego į Vokietijos giluma 1944 m rugpjucio 20 ir rugsejo 2 d miesta smarkiai subombardavo anglu ir amerikieciu aviacija sugriauta 70 proc pastatu 1945 m sausio 15 d prie Karaliauciaus priartejo sovietu armija jos artilerija sugriove dar 20 proc pastatu Balandzio 6 d prasidejo Karaliauciaus sturmas kurio metu 4 paras kovesi 130 tukst vokieciu ir 137 tukst sovietu kariu Balandzio 9 d vakare miestas kapituliavo Rusiskasis laikotarpis 1967 m galutinai nugriovus Karaliauciaus pilies dar islikusias sienas jos teritorijoje 1970 m buvo pradetas statyti administracinis pastatas veliau tapes neoficialiu tarybinio ir rusiskojo Karaliauciaus dabar oficialiai vadinamo Kaliningradu simboliu 2016 m nuotrauka Tarybinis arba rusiskasis miesto laikotarpis prasidejo nuo 1945 m balandzio 10 d ir tesiasi iki siol Antrajam pasauliniam karui einant į pabaiga 1945 m balandzio 6 d TSRS pajegos pradejo Karaliauciaus puolima Balandzio 9 d ginancios nuo sovietu miesta vokieciu karines pajegos kapituliavo o balandzio 10 d TSRS kariuomene likvidavo paskutinį pavieniu vokieciu pasipriesinima ir pereme miesto kontrole Vokietijai galutinai pralaimejus kara po keleriu metu mieste like gyventojai buvo deportuoti į Rytu Vokietija ar istremti į tolimus Rusijos regionus Vietoj pabegusiu iszudytu ir veliau deportuotu vietiniu gyventoju į miesta pradejo keltis rusakalbiai is įvairiu TSRS teritoriju ypac rusai ir gana daug gudu bei ukrainieciu Miestas smarkiai nukentejo nuo bombardavimu Antrojo pasaulinio karo metu Po karo miestas savo architektura kultura ir gyventojais labai skyresi nuo vokisko miesto koks buvo iki sovietu ekspansijos Naikinant istorinį kulturinį pavelda sugriovus europines reiksmes įvairiu kulturu Senamiestį Knypava Lyvenike ir gretimus rajonus Karaliauciaus vietoje pastatytas naujas sovietinis miestas su naujomis gatvemis standartiniais gyvenamaisiais namais paminklais Vladimirui Leninui Michailui Kalininui jo garbei pervadintas miestas sovietiniams kariams ir kitiems 1946 m buvo atstatytas tramvaju tinklas GyventojaiDemografine raida tarp 1897 ir 2021 m 1897 1956 1959 m sur 1962 1967 1970 m sur 1975 m 1976 m 162 000 188 000 203 570 232 000 270 000 296 962 338 000 338 0001979 m sur 1982 m 1985 m 1986 m 1987 m 1989 m sur 1990 m 1991 m 354 788 370 000 388 000 386 000 394 000 401 280 405 000 408 0001992 m 1993 m 1994 m 1995 m 1996 m 1997 m 1998 m 1999 m 411 000 413 000 415 000 419 000 421 000 424 000 426 000 427 2002000 m 2001 m 2003 m 2004 m 2005 m 2006 m 2007 m 424 400 421 000 430 003 430 000 427 800 425 600 423 700 422 3002008 m 2009 m 2011 m 2012 m 2013 m 2014 m 2015 m 421 700 420 480 431 902 431 500 433 532 441 376 448 548 453 4612016 m 2017 m 2018 m 2019 m 2020 m 2021 m 459 560 467 289 475 056 482 443 489 359 493 256 Demografines raidos histogramaTautine sudetis 2010 m Rusai 87 4 Ukrainieciai 4 0 Baltarusiai 3 8 Armenai 0 7 Totoriai 0 5 Lietuviai 0 5 Vokieciai 0 4 Lenkai 0 3 Kiti 2 4 1989 m Rusai 78 5 Baltarusiai 8 7 Ukrainieciai 8 3 Kiti 4 5 Zymus zmones Liudmila Putina 1958 filologe buvusi Vladimiro Putino zmona Ekonomika ir susisiekimasKaraliaucius yra stambus gelezinkelio ir automobiliu keliu mazgas Mieste yra upiu ir neuzsalantis juru uostas Is Maskvos į Karaliauciu tranzitu per Lietuvos ir Gudijos teritorija kursuoja keleivinis traukinys Jantar Uz 24 km nuo miesto yra tarptautinis Chrabrovo oro uostas su reguliariomis susisiekimo linijomis į Rusija Lenkija ir Siaures Europa Yra reguliari keltu linija su Sankt Peterburgu 2019 m atidarytas naujas plaukiojantis suskystintu gamtiniu duju terminalas panasus kaip ir Klaipedos SGD ir pozeminiu duju saugykla SportasMieste zaidzia FK Baltika Kaliningrad futbolo klubas 2018 m atidarytas Kaliningrado stadionas mieste vyko XXI pasaulio futbolo cempionato varzybos SaltiniaiLietuviski tradiciniai vietovardziai Gudijos Karaliauciaus krasto Latvijos ir Lenkijos sud Marija Razmukaite Aiste Pangonyte Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 ISBN 5 420 01488 2 psl 56 83 Pasaulio vietovardziu zodynas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2006 2014 VLKK versija Karaliaucius Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas II tomas L Z Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2016 ISBN 978 5 420 01765 4 psl 1047 Tvangyste Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 101 Tvanksta Visuotine lietuviu enciklopedija tikrinta 2024 10 24 Tvangyste Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 104 Karaliaucius Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas I tomas A K Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 ISBN 978 5 420 01689 3 psl 732 Vytautas Silas Kaliningrado sritis Mazosios Lietuvos enciklopediija Nuoroda tikrinta 2022 02 01 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 186 Knypava Lietuvos istorija Enciklopedinis zinynas I tomas A K Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 ISBN 978 5 420 01689 3 psl 858 Tvangyste Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 149 150 Bronislovas Kuzmickas Kaimynas Vakaruose is Rytu Prusijos nebeliko Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija 2017 04 15 Nuoroda tikrinta 2022 01 31 Algirdas Matulevicius Martynas Purvinas Karaliauciaus istorija Visuotine lietuviu enciklopedija 2021 09 27 Nuoroda tikrinta 2022 01 31 http www mojgorod ru kalining obl kaliningrad index html http istmat info files uploads 17165 narhoz sssr 1956 svodnyy pdf http www mojgorod ru kalining obl kaliningrad index html http www mojgorod ru kalining obl kaliningrad index html Predvaritelnye itogi Vserossijskoj perepisi naseleniya 2010 goda Moskva IIC Statistika Rossii 2011 https rosstat gov ru storage mediabank MZmdFJyI chisl D0 9C D0 9E Site 01 01 2021 xlsx http demoscope ru weekly 2011 0489 analit05 phpNuorodosTvangyste Vytautas Silas Henrikas Sambora Mazosios Lietuvos kulturos pedsakai Kaliningrado srityje Vilnius Mintis 1990 ISBN 5 417 00367 0 psl 101 150Karaliauciaus istorijos puslapiai ir istorinis zemelapis Archyvuota kopija 2008 05 27 is Wayback Machine projekto Enet ru Kaliningrad Prussia39 ru

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 25, 2025

    Stačiakampis

  • Gegužė 25, 2025

    Stafordšyras

  • Gegužė 25, 2025

    Studzienična

  • Gegužė 25, 2025

    Sraigtasparnis

  • Gegužė 25, 2025

    Skantorpas

www.NiNa.Az - Studija

    Naujienlaiškio prenumerata

    Prenumeruodami mūsų naujienlaiškį, visada gausite naujausias mūsų naujienas.
    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje