Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
FilipiniečiaiFilipiniečiai Pahiyas festivalyjeGyventojų skaičius gt 112 mln Populiacija šalyse Filipinai 100 mln JAV 3 4
Filipiniečiai
| Filipiniečiai | |
|---|---|
 Filipiniečiai Pahiyas festivalyje | |
| Gyventojų skaičius | >112 mln. |
| Populiacija šalyse |  Filipinai: 100 mln. JAV: 3,4 mln. Saudo Arabija: 1,02 mln. Kanada: 0,83 mln. JAE: 0,67 mln, |
| Kalba (-os) | , anglų, vietinės kalbos |
| Vėliava |  |
| Religijos | krikščionybė, mažuma – islamas |
| Giminingos etninės grupės | malajai, indoneziečiai, kiti austroneziečiai |
 Vikiteka: | Filipiniečiai |
Filipiniečiai (tag. Mga Pilipino) – skėtinė sąvoka, kuria nusakomi Filipinų Respublikos piliečiai bei iš Filipinų kilę asmenys. Filipiniečius sudaro ~100 įvairių tautų ir tautybių – praktiškai visos austroneziečių kilmės ir tarpusavyje artimai giminingos. Daugelis vartoja (tagalų kalbos standartas), anglų kalbas, taip pat gimtąsias kalbas arba regionines lingua franca. Senesni gyventojai vietomis moka ispanų kalbą. Apie 80 % Filipinų gyventojų išpažįsta katalikybę, 6 % gyventojų yra protestantai (baptistai, metodistai ir kiti), islamą išpažįsta apie 6 % gyventojų (daugiausia Mindanao, Palavano salose, Sulu salyne), yra vietinių religijų išpažinėjų, paplitęs sinkretizmas.
Didelės filipiniečių diasporos gyvena JAV (daugiausia Kalifornijoje, Havajuose), Persijos įlankos šalyse (Saudo Arabijoje, JAE, Katare), Kanadoje, Australijoje, Rytų Azijoje (Japonijoje, Taivane, Singapūre, Honkonge, Pietų Korėjoje, Makao), Malaizijoje, Italijoje, Ispanijoje, kitose Vakarų Europos šalyse, Naujojoje Zelandijoje. Jie sudaro didelę gyventojų dalį JAV pavaldžiose Guamo, Marianos Šiaurinėse salose.
Apie 36 % visų Filipinų gyventojų yra visajai (daugiausia jų gyvena Visajų salų vidurinėje dalyje), apie 28 % – tagalai (Lusono saloje), dar gyvena (Kagajano upės slėnyje), bikolai (Katanduaneso saloje ir Lusono salos pietuose), ir (Lusono salos viduryje), , ir kt. Didesniųjų salų centrinėse dalyse (ypač Lusone) yra išlikusių rasiškai gana skirtingų tautų (vadinamųjų ), kurie perėmė austroneziečių kalbas. Be vietinės kilmės filipiniečių, į naciją įsilieję kinai, indai.
Filipiniečiai ispanų valdymo laikais buvo skirstomi į tokias rasines grupes: negritai (kalbos netekę ikiaustroneziečių tautos), indio (austroneziečiai), sangley (kinai), Mestizo de Sangley (kinų-austroneziečių palikuonys), Mestizo de Español (ispanų-austroneziečių palikuonys), tornatrás (ispanų-kinų-austroneziečių palikuonys), insulares („saliečiai“ – Filipinų salose gimę ispanai), americanos („amerikiečiai“ – įvairių rasių atvykėliai iš Ispanijos valdų Amerikoje), peninsulares („pusiasaliečiai“ – ispanai, gimę Pirėnų pusiasalyje), (vietinės kilmės musulmonai).
Filipiniečiai patyrė kinų, indų, malajų, vėliau – ispanų, amerikiečių kultūrines įtakas.
-
Filipiniečiai katalikai dega maldos žvakes (Sebu) -
Filipinietė musulmonė -
Filipiniečių žvejai -
Sumilango festivalio dalyvės
Šaltiniai
- Filipinų gyventojai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
FilipinieciaiFilipinieciai Pahiyas festivalyjeGyventoju skaicius gt 112 mln Populiacija salyse Filipinai 100 mln JAV 3 4 mln Saudo Arabija 1 02 mln Kanada 0 83 mln JAE 0 67 mln Kalba os anglu vietines kalbosVeliavaReligijos krikscionybe mazuma islamasGiminingos etnines grupes malajai indonezieciai kiti austronezieciaiVikiteka Filipinieciai Filipinieciai tag Mga Pilipino sketine savoka kuria nusakomi Filipinu Respublikos pilieciai bei is Filipinu kile asmenys Filipiniecius sudaro 100 įvairiu tautu ir tautybiu praktiskai visos austronezieciu kilmes ir tarpusavyje artimai giminingos Daugelis vartoja tagalu kalbos standartas anglu kalbas taip pat gimtasias kalbas arba regionines lingua franca Senesni gyventojai vietomis moka ispanu kalba Apie 80 Filipinu gyventoju ispazįsta katalikybe 6 gyventoju yra protestantai baptistai metodistai ir kiti islama ispazįsta apie 6 gyventoju daugiausia Mindanao Palavano salose Sulu salyne yra vietiniu religiju ispazineju paplites sinkretizmas Dideles filipinieciu diasporos gyvena JAV daugiausia Kalifornijoje Havajuose Persijos įlankos salyse Saudo Arabijoje JAE Katare Kanadoje Australijoje Rytu Azijoje Japonijoje Taivane Singapure Honkonge Pietu Korejoje Makao Malaizijoje Italijoje Ispanijoje kitose Vakaru Europos salyse Naujojoje Zelandijoje Jie sudaro didele gyventoju dalį JAV pavaldziose Guamo Marianos Siaurinese salose Apie 36 visu Filipinu gyventoju yra visajai daugiausia ju gyvena Visaju salu vidurineje dalyje apie 28 tagalai Lusono saloje dar gyvena Kagajano upes slenyje bikolai Katanduaneso saloje ir Lusono salos pietuose ir Lusono salos viduryje ir kt Didesniuju salu centrinese dalyse ypac Lusone yra islikusiu rasiskai gana skirtingu tautu vadinamuju kurie pereme austronezieciu kalbas Be vietines kilmes filipinieciu į nacija įsilieje kinai indai Filipinieciai ispanu valdymo laikais buvo skirstomi į tokias rasines grupes negritai kalbos neteke ikiaustronezieciu tautos indio austronezieciai sangley kinai Mestizo de Sangley kinu austronezieciu palikuonys Mestizo de Espanol ispanu austronezieciu palikuonys tornatras ispanu kinu austronezieciu palikuonys insulares salieciai Filipinu salose gime ispanai americanos amerikieciai įvairiu rasiu atvykeliai is Ispanijos valdu Amerikoje peninsulares pusiasalieciai ispanai gime Pirenu pusiasalyje vietines kilmes musulmonai Filipinieciai patyre kinu indu malaju veliau ispanu amerikieciu kulturines įtakas Filipinieciai katalikai dega maldos zvakes Sebu Filipiniete musulmone Filipinieciu zvejai Sumilango festivalio dalyvesSaltiniaiFilipinu gyventojai Visuotine lietuviu enciklopedija T VI Fau Goris Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004