Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Singapūro Respublika Oficialūs pavadinimai angl Republic of Singaporemalaj Republik Singapurakin 新加坡共和国tamil ச ங கப ப ர
Singapūras
| Singapūro Respublika Oficialūs pavadinimai
| |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Pirmyn, Singapūre“ | |||||
 Singapūras žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | malajų, kinų, tamilų, anglų | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Singapūras | ||||
| Valstybės vadovai • prezidentas • ministras pirmininkas • premjeras | - | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 719,4 km2 (174) 1,444 % | ||||
| Gyventojų • 2017 • Tankis | 5 784 538 (113) 7996.1 žm./km2 (3) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2019 578,20 mlrd. $ (37) 57 713$ (8) | ||||
| Valiuta | Singapūro doleris (S$, SGD) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC +8 - | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Malaizijos 1965 m. rugpjūčio 9 d. | ||||
| Interneto kodas | .sg | ||||
| Telefono kodas | 65 | ||||
Singapūro Respublika (malaj. Singapura; kin. 新加坡, pinyin: Xīnjiāpō; tamil. சிங்கப்பூர் = Ciŋkappūr) – miestas-valstybė, įsikūrusi saloje Pietryčių Azijoje. Beveik visą valstybės plotą užima didelis Singapūro miestas, kuriame gyvena 5,75 mln. žmonių (2017).
Istorija
Singapūro istorija susijusi su Malajų salyno istorija. Ši sala anksčiau buvo vadinama, tai buvęs prekybinis regiono centras. Nuo a. jo reikšmė sumažėjo iškilus Melakos uostui
Kolonializmo laikotarpiu saloje įsikūrė britų įgula, vadovaujama . Jo įkurtas miestas ilgainiui vėl tapo svarbiu uostu. S. Raflis padalijo miestą į keturis rajonus: malajų, indų, kinų bei centrą, dominuojamą iš Britanijos atvykusių kolonistų. Pagal šias gaires skirstymas į etnines grupes išliko iki dabar (žr. skirsnį „demografija“).
Greta šiose vietose gyvenusių malajų, į Singapūrą anglai atvežė ir apgyvendino daug kinų, kurie turėjo dirbti sunkius darbus. Todėl jų skaičius greitai sudarė daugumą miesto gyventojų. Per Antrąjį pasaulinį karą Singapūrą buvo užėmę japonai, jie miestą pervadino . Japonų valdžia nemėgo vietinių kinų, pastaruosius laikė galimais Kinijos sąjungininkais, todėl rėmė indų ir malajų mažumas mieste.
Po karo Singapūras iš japonų buvo atimtas, tačiau ši trumpa okupacija iš esmės sužlugdė Britanijos imperijos, kaip nuo visa ko galinčios apginti jėgos įvaizdį. Todėl saloje buvo pradėta siekti nepriklausomybės nuo britų, jie susivienijo su Britų Malaja (dab. Malaizija). Po nepriklausomybės paskelbimo 1959 m., Singapūras 1963 m. susijungė su Malaizija, pastariesiems pažadėjus, kad Singapūro kinų dauguma gaus tokias pat teises, kaip ir malajai.
Tačiau vėliau Malaizijos valdžia šį pasiūlymą atšaukė, nes Singapūro kinai, kartu su Malaizijos kinais, sudarė nemenką dalį šalies gyventojų ir buvo baimės, kad jie ateis į valdžią. Singapūre dėl to kilo ir neramumai: riaušės tarp kinų ir malajų. Malaizija nusprendė atskirti Singapūrą - 1965 m., šalių sutarimu, šis miestas tapo nepriklausomas. Nepriklausomybės laikotarpiu ši šalis pralenkė savo kaimynes ekonomikoje ir tapo svarbiu Pietryčių Azijos centru.
Politinė sistema
Singapūro politinė sistema kartais vadinama ; nuo nepriklausomybės paskelbimo šalį valdo tik viena partija. Valdymo forma turi socialistinės planinės ekonomikos bruožų, tačiau tam tikruose sektoriuose leista veikti ir verslui.
Šalies valdžia taip pat yra jautri žiniasklaidos kritikai, spaudoje ir reklaminiuose stenduose yra ją remiančių straipsnių ir agitacijos. Singapūro politinę sistemą kai kurie progresyvūs Kinijos komunistų partijos veikėjai nurodo kaip galimą Kinijos liaudies Respublikos ateitį [reikalingas šaltinis].
Geografija
Singapūras įsikūręs salose (viena pagrindinė sala ir keliolika mažų salų) netoli Malaizijos. Geografiškai prie pat pusiaujo, todėl visus metus vyrauja karštas ir drėgnas klimatas, o dienos ir nakties ilgumas beveik visada yra vienodas (apie 12 valandų). Kritulių kiekis didesnis nei Vilniuje kelis kartus, būna trumpos, tačiau stiprios tropinės liūtys. Kalnų valstybėje nėra (aukščiausia vieta siekia 163,63 m.), yra keli valstybės saugomi miškai ir pelkynai.
Ekonomika
Singapūro ekonomika paremta turizmu, turistų į šalį kasmet atvyksta daugiau, nei joje yra gyventojų. Tai iš dalies lemia patogi geografinė padėtis, Singapūras naudojamas kaip tarpinis lėktuvų nusileidimo taškas tarp Europos ir Okeanijos. Šitokiai ekonomikos politikai skatinti buvo atidarytas didelis modernus . Praskrendantiems turistams užlaikyti ilgesniam laikui buvo steigiami kurortai su įvairiomis atrakcijomis, taip pat muziejai. Šalis garsėja savo prekybos centrais, kurie yra milžiniški, jų yra daug, skirti ne vien patiems turtingiausiems. Prekybos centrai ne vien turistams, vietiniams apsipirkimas yra populiarus laisvalaikio praleidimo būdas [reikalingas šaltinis].
Demografija
Singapūre oficialiai gyvena keturios „bendruomenės“. Jos neatitinka tiesiogiai tautinių ar religinių ribų, bet yra suformuotos maždaug pagal jas. Toks skirstymas egzistuoja dar iš Raflio laikų, kai pastarasis išskirstė bendruomenes į rajonus:
- – senieji kilę iš juodadarbių gretų, kuriuos iš Kinijos kolonializmo laikais čia atvežė, tačiau dabar į Singapūrą važiuoja ir naujų emigrantų iš Kinijos. Ši bendruomenė sudaro 77 % visų gyventojų. Vyresni kinai išpažįsta tradicines religijas, o jaunimas labiau linksta į krikščionybę. Nemažai kinų (kurie buvo atvežti britų laikais) kalba anglų kalba kaip pirmąja, vietinė valdžia vykdo kampanijas, skatinančias juos kalbėti kiniškai[reikalingas šaltinis]. Oficiali kinų bendruomenės kalba – kinų kalba .
- – etniniai malajai gyveno šiame regione nuo seno, dar iki pasirodant britams. Malajai yra islamo išpažinėjai. Singapūre terminas „malajas“ gali reikšti tiesiog musulmoną, nes kolonijiniais laikais į šalį atvyko musulmonų ir iš kitur, bet jie apsigyvendavo malajų rajonuose, nes čia buvo mečetės. Tikrieji Malajai nedrausdavo rasinio maišymosi, jei poroje kitas sutuoktinis bus musulmonas. Ši grupė sudaro 14 % šalies gyventojų. Oficiali malajų bendruomenės šneka – malajų kalba.
- – iš esmės tai – visi Singapūro hinduistai ir sikhai. Jie sudaro 8 % gyventojų. Nors Indijoje kalbų ir tautų yra daug, tačiau 60 % į Singapūrą atvykusiųjų yra etniniai tamilai, tad indų bendruomenės bendrauja tamilų kalba.
- – Eurazijiečiai, tai kolonistų ir vietinių palikuonys, šnekantys angliškai, dažniausiai krikščionys. Ilgą laiką vyravo tendencija jiems palikti šalį, tačiau dabar jie kuriasi į bendruomenes. Jie kartais yra laikomi ketvirtąja bendruomene, o oficiali kalba – anglų kalba.
, taip pat kalba angliškai, jie malajų ir kinų palikuonys, gyvenantys pagal abiejų tautų tradicijas. Atsirado dar iki kinams masiškai užplūstant šalį kaip juodadarbiams, ir save laikė už pastaruosius aukštesniais. Jų dabar yra labai mažai, tačiau jų kultūra padarė Singapūrui nemažą įtaką. Eurazijiečiai ir peranakanai kartu sudaro 1 % gyventojų.
Ilgą laiką bendruomenės gyveno pagal Raflio planą atskiruose sektoriuose, bet dabar taip nebėra: istoriniai kvartalai likę, tačiau ten gyventi gali kas nori. Tačiau visuose naujuose kvartaluose yra nustatytos kvotos, kiek kurios bendruomenės narių turi gyventi kiekviename pastate[reikalingas šaltinis]. Laisvosios rinkos specialistų tokia sistema kritikuojama, nes mažesnių bendruomenių atstovams daug sunkiau parduoti savo butus, bet tokia vykdoma socialinė politika buvo vienas veiksnių, padėjusių išvengti ilgus metus Singapūrą kamavusių rasinių, etninių ir politinių riaušių bei konfliktų. Nepaisant gyvenimo vienų greta kitų ir dabar egzistuojančios religinės bei etninės tolerancijos, Singapūre tarpbendruomeninių santuokų palyginti nedaug.
Šalis skatina prityrusių specialistų imigraciją iš Azijos, Europos ir kitų šalių, taip siekdama kompensuoti nedidelę Singapūro populiaciją, todėl šalies etninė sudėtis šiek tiek kinta.
Kultūra
Singapūro kultūra iš esmės yra visų bendruomenių kultūrų samplaika. Šalyje yra visų pagrindinių religijų atstovų (įvairių pakraipų krikščionių, musulmonų, hinduistų, budistų, sikhų ir kt.), todėl švenčiamos visų jų šventės, yra su konfesijomis susijusių parduotuvių, šventyklų. Singapūro vietinė kultūra gana „santūri“, palyginti su laisva vakarų kultūra, pavyzdžiui: Singapūre į naktinius klubus įleidžiama tik nuo 25 metų, į barus – nuo 23 m., už narkotikų įvežimą į šalį gresia mirties bausmė, kaip ir už kai kuriuos kitus nusikaltimus. Tebeegzistuoja ir nuplakimo bausmės, jas gyventojai patvirtino referendumu[reikalingas šaltinis].
Singapūre taisyklės labai griežtos, pavyzdžiui, draudžiama į šalį įvežti kramtomąją gumą, draudžiama užsiiminėti oraliniu bei analiniu seksu (tik homoseksualams), uždrausta ar cenzūruota nemažai populiarių knygų ir filmų – prie tokių ir panašių suvaržymų vakariečiui priprasti gali būti sunku.
Kita informacija
- Singapūro transportas
Šaltiniai
- Gross domestic product 2019, PPP, Pasaulio Bankas, 2020-07-01. Suarchyvuotas originalas. Nuoroda tikrinta 2020-08-25.
- Report for Selected Countries and Subjects, tikrinta 2018-04-20
Nuorodos
Bendros nuorodos:
- Singapūro dangoraižių diagrama
Žemėlapiai:
- Singapūro fizinis žemėlapis
- Singapūras googlemaps žemėlapyje
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Singapuro Respublika Oficialus pavadinimai angl Republic of Singaporemalaj Republik Singapurakin 新加坡共和国tamil ச ங கப ப ர க ட யரச Veliava HerbasHimnas Pirmyn Singapure Singapuras zemelapyjeValstybine kalba malaju kinu tamilu angluSostine ir didziausias miestas SingapurasValstybes vadovai prezidentas ministras pirmininkas premjeras Plotas Is viso vandens 719 4 km2 174 1 444 Gyventoju 2017 Tankis 5 784 538 113 7996 1 zm km2 3 BVP Is viso Vienam gyventojui 2019 578 20 mlrd 37 57 713 8 Valiuta Singapuro doleris S SGD Laiko juosta Vasaros laikas UTC 8 Nepriklausomybe Paskelbta nuo Malaizijos 1965 m rugpjucio 9 d Interneto kodas sgTelefono kodas 65 Singapuro Respublika malaj Singapura kin 新加坡 pinyin Xinjiapō tamil ச ங கப ப ர Ciŋkappur miestas valstybe įsikurusi saloje Pietryciu Azijoje Beveik visa valstybes plota uzima didelis Singapuro miestas kuriame gyvena 5 75 mln zmoniu 2017 IstorijaPagrindinis straipsnis Singapuro istorija Singapuro istorija susijusi su Malaju salyno istorija Si sala anksciau buvo vadinama tai buves prekybinis regiono centras Nuo a jo reiksme sumazejo iskilus Melakos uostui Kolonializmo laikotarpiu saloje įsikure britu įgula vadovaujama Jo įkurtas miestas ilgainiui vel tapo svarbiu uostu S Raflis padalijo miesta į keturis rajonus malaju indu kinu bei centra dominuojama is Britanijos atvykusiu kolonistu Pagal sias gaires skirstymas į etnines grupes isliko iki dabar zr skirsnį demografija Greta siose vietose gyvenusiu malaju į Singapura anglai atveze ir apgyvendino daug kinu kurie turejo dirbti sunkius darbus Todel ju skaicius greitai sudare dauguma miesto gyventoju Per Antrajį pasaulinį kara Singapura buvo uzeme japonai jie miesta pervadino Japonu valdzia nemego vietiniu kinu pastaruosius laike galimais Kinijos sajungininkais todel reme indu ir malaju mazumas mieste Po karo Singapuras is japonu buvo atimtas taciau si trumpa okupacija is esmes suzlugde Britanijos imperijos kaip nuo visa ko galincios apginti jegos įvaizdį Todel saloje buvo pradeta siekti nepriklausomybes nuo britu jie susivienijo su Britu Malaja dab Malaizija Po nepriklausomybes paskelbimo 1959 m Singapuras 1963 m susijunge su Malaizija pastariesiems pazadejus kad Singapuro kinu dauguma gaus tokias pat teises kaip ir malajai Taciau veliau Malaizijos valdzia sį pasiulyma atsauke nes Singapuro kinai kartu su Malaizijos kinais sudare nemenka dalį salies gyventoju ir buvo baimes kad jie ateis į valdzia Singapure del to kilo ir neramumai riauses tarp kinu ir malaju Malaizija nusprende atskirti Singapura 1965 m saliu sutarimu sis miestas tapo nepriklausomas Nepriklausomybes laikotarpiu si salis pralenke savo kaimynes ekonomikoje ir tapo svarbiu Pietryciu Azijos centru Politine sistemaPagrindinis straipsnis Singapuro parlamentas Singapuro politine sistema kartais vadinama nuo nepriklausomybes paskelbimo salį valdo tik viena partija Valdymo forma turi socialistines planines ekonomikos bruozu taciau tam tikruose sektoriuose leista veikti ir verslui Salies valdzia taip pat yra jautri ziniasklaidos kritikai spaudoje ir reklaminiuose stenduose yra ja remianciu straipsniu ir agitacijos Singapuro politine sistema kai kurie progresyvus Kinijos komunistu partijos veikejai nurodo kaip galima Kinijos liaudies Respublikos ateitį reikalingas saltinis GeografijaPagrindinis straipsnis Singapuras įsikures salose viena pagrindine sala ir keliolika mazu salu netoli Malaizijos Geografiskai prie pat pusiaujo todel visus metus vyrauja karstas ir dregnas klimatas o dienos ir nakties ilgumas beveik visada yra vienodas apie 12 valandu Krituliu kiekis didesnis nei Vilniuje kelis kartus buna trumpos taciau stiprios tropines liutys Kalnu valstybeje nera auksciausia vieta siekia 163 63 m yra keli valstybes saugomi miskai ir pelkynai EkonomikaSingapurasPagrindinis straipsnis Singapuro ekonomika paremta turizmu turistu į salį kasmet atvyksta daugiau nei joje yra gyventoju Tai is dalies lemia patogi geografine padetis Singapuras naudojamas kaip tarpinis lektuvu nusileidimo taskas tarp Europos ir Okeanijos Sitokiai ekonomikos politikai skatinti buvo atidarytas didelis modernus Praskrendantiems turistams uzlaikyti ilgesniam laikui buvo steigiami kurortai su įvairiomis atrakcijomis taip pat muziejai Salis garseja savo prekybos centrais kurie yra milziniski ju yra daug skirti ne vien patiems turtingiausiems Prekybos centrai ne vien turistams vietiniams apsipirkimas yra populiarus laisvalaikio praleidimo budas reikalingas saltinis DemografijaPagrindinis straipsnis Singapuro demografija Mokiniu susirinkimas Singapuro mokykloje Iskaba kurioje tekstas parasytas keturiomis oficialiomis Singapuro kalbomis anglu kinu tamilu ir malaju Singapure oficialiai gyvena keturios bendruomenes Jos neatitinka tiesiogiai tautiniu ar religiniu ribu bet yra suformuotos mazdaug pagal jas Toks skirstymas egzistuoja dar is Raflio laiku kai pastarasis isskirste bendruomenes į rajonus senieji kile is juodadarbiu gretu kuriuos is Kinijos kolonializmo laikais cia atveze taciau dabar į Singapura vaziuoja ir nauju emigrantu is Kinijos Si bendruomene sudaro 77 visu gyventoju Vyresni kinai ispazįsta tradicines religijas o jaunimas labiau linksta į krikscionybe Nemazai kinu kurie buvo atvezti britu laikais kalba anglu kalba kaip pirmaja vietine valdzia vykdo kampanijas skatinancias juos kalbeti kiniskai reikalingas saltinis Oficiali kinu bendruomenes kalba kinu kalba etniniai malajai gyveno siame regione nuo seno dar iki pasirodant britams Malajai yra islamo ispazinejai Singapure terminas malajas gali reiksti tiesiog musulmona nes kolonijiniais laikais į salį atvyko musulmonu ir is kitur bet jie apsigyvendavo malaju rajonuose nes cia buvo mecetes Tikrieji Malajai nedrausdavo rasinio maisymosi jei poroje kitas sutuoktinis bus musulmonas Si grupe sudaro 14 salies gyventoju Oficiali malaju bendruomenes sneka malaju kalba is esmes tai visi Singapuro hinduistai ir sikhai Jie sudaro 8 gyventoju Nors Indijoje kalbu ir tautu yra daug taciau 60 į Singapura atvykusiuju yra etniniai tamilai tad indu bendruomenes bendrauja tamilu kalba Eurazijieciai tai kolonistu ir vietiniu palikuonys snekantys angliskai dazniausiai krikscionys Ilga laika vyravo tendencija jiems palikti salį taciau dabar jie kuriasi į bendruomenes Jie kartais yra laikomi ketvirtaja bendruomene o oficiali kalba anglu kalba taip pat kalba angliskai jie malaju ir kinu palikuonys gyvenantys pagal abieju tautu tradicijas Atsirado dar iki kinams masiskai uzplustant salį kaip juodadarbiams ir save laike uz pastaruosius aukstesniais Ju dabar yra labai mazai taciau ju kultura padare Singapurui nemaza įtaka Eurazijieciai ir peranakanai kartu sudaro 1 gyventoju Ilga laika bendruomenes gyveno pagal Raflio plana atskiruose sektoriuose bet dabar taip nebera istoriniai kvartalai like taciau ten gyventi gali kas nori Taciau visuose naujuose kvartaluose yra nustatytos kvotos kiek kurios bendruomenes nariu turi gyventi kiekviename pastate reikalingas saltinis Laisvosios rinkos specialistu tokia sistema kritikuojama nes mazesniu bendruomeniu atstovams daug sunkiau parduoti savo butus bet tokia vykdoma socialine politika buvo vienas veiksniu padejusiu isvengti ilgus metus Singapura kamavusiu rasiniu etniniu ir politiniu riausiu bei konfliktu Nepaisant gyvenimo vienu greta kitu ir dabar egzistuojancios religines bei etnines tolerancijos Singapure tarpbendruomeniniu santuoku palyginti nedaug Salis skatina prityrusiu specialistu imigracija is Azijos Europos ir kitu saliu taip siekdama kompensuoti nedidele Singapuro populiacija todel salies etnine sudetis siek tiek kinta KulturaPagrindinis straipsnis Singapuro kultura is esmes yra visu bendruomeniu kulturu samplaika Salyje yra visu pagrindiniu religiju atstovu įvairiu pakraipu krikscioniu musulmonu hinduistu budistu sikhu ir kt todel svenciamos visu ju sventes yra su konfesijomis susijusiu parduotuviu sventyklu Singapuro vietine kultura gana santuri palyginti su laisva vakaru kultura pavyzdziui Singapure į naktinius klubus įleidziama tik nuo 25 metu į barus nuo 23 m uz narkotiku įvezima į salį gresia mirties bausme kaip ir uz kai kuriuos kitus nusikaltimus Tebeegzistuoja ir nuplakimo bausmes jas gyventojai patvirtino referendumu reikalingas saltinis Singapure taisykles labai grieztos pavyzdziui draudziama į salį įvezti kramtomaja guma draudziama uzsiimineti oraliniu bei analiniu seksu tik homoseksualams uzdrausta ar cenzuruota nemazai populiariu knygu ir filmu prie tokiu ir panasiu suvarzymu vakarieciui priprasti gali buti sunku Kita informacijaSingapuro transportasSaltiniaiGross domestic product 2019 PPP Pasaulio Bankas 2020 07 01 Suarchyvuotas originalas Nuoroda tikrinta 2020 08 25 Report for Selected Countries and Subjects tikrinta 2018 04 20NuorodosVikiteka Singapuras vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Singapuras Bendros nuorodos Singapuro dangoraiziu diagrama Zemelapiai Singapuro fizinis zemelapis Singapuras googlemaps zemelapyje