Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Škotija škot Scotland škot gėl AlbaVėliava HerbasHimnas Škotijos himnasŠkotija žemėlapyjeValstybinė kalba gėlų anglų ško
Kaledonija
| Škotija škot. Scotland škot. gėl. Alba | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: Škotijos himnas | |||||
 Škotija žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | gėlų, anglų, škotų | ||||
| Sostinė | Edinburgas | ||||
| Didžiausias miestas | Glazgas | ||||
| Valstybės vadovai • Karalius • Premjeras • Pirmasis ministras | Karolis III Keir Starmer | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 78 722 km2 (-) 1,9 % | ||||
| Gyventojų • 2022 • Tankis | 5 436 600 (-) 70 žm./km2 (-) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2002 130 mlrd. $ (-) 25 546 $ (-) | ||||
| Valiuta | Svaras sterlingų (GBP) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC 0 UTC+1 | ||||
| Nepriklausomybė - | - - | ||||
| Interneto kodas | .scot | ||||
| Telefono kodas | +44 | ||||
Škotija (škot. gėl. Alba, angl. Scotland) – viena iš keturių šalių, sudarančių Jungtinę Karalystę. Škotija užima šiaurinį Didžiosios Britanijos salos trečdalį bei Hebridų, Orknio ir Šetlando salas. Pietuose ribojasi su Anglija. Rytuose Škotijos krantus skalauja Šiaurės jūra, šiaurėje ir vakaruose Atlanto vandenynas, pietvakariuose – Airijos jūra.
Škotijos sostinė ir antras pagal dydį miestas – Edinburgas, kuris yra ir vienas didžiausių Europos finansų centrų. Didžiausias Škotijos miestas yra Glazgas, kuris yra ir Didžiojo Glazgo konglomeracijos centras.
Anksčiau Škotija buvo nepriklausoma karalystė. Dabartinės Škotijos sienos beveik atitinka 1237 m. Jorko sutartimi tarp Škotijos ir Anglijos ir 1266 m. Perto sutartimi tarp Škotijos ir Norvegijos nustatytas sienas. Išimtis sudaro Meno sala, kuri dabar yra tiesiogiai pavaldi Jungtinei Karalystei, Orknio ir Šetlando salos, kurios dabar priklauso Škotijai, o ne Norvegijai ir Berikui prie Tvido, kuris priskirtas Anglijai pagal 1746 m. Berviko aktą.
Istorija
Pirmieji gyventojai Škotijoje atsirado apie 8000 m. pr. m. e. Pirmosios nuolatinės gyvenvietės datuojamos 6000 m. Pirmieji gyventojai buvo mezolitinių, o nuo maždaug 4000 m. pr. m. e. neolitinių kultūrų medžiotojai ir žvejai. Anksčiausi archeologiniai radiniai, patvirtinantys žmonių gyvenviečių ir kulto vietų egzistavimą, yra iš maždaug 6000 m. pr. m. e.
Rašytinė Škotijos istorija prasideda romėnų užkariavimų laikotarpiu, kai buvo užkariautos ir Britanijos pavadinimą gavo dabartinė Anglija ir Velsas. 82–208 mūsų eros metais romėnai buvo keletą kartų įžengę į regioną. Dalis pietinės Škotijos kurį laiką buvo patekusi netiesioginei Romos valdžiai, tačiau romėnai čia ilgesnį laiką neišsilaikė. 122–128 m. tarp Taino ir Solvio upių buvo pastatyta Adriano siena, kuri atskyrė nuo Škotijos romėnų Britaniją.
503 m. dabartinės Škotijos vakaruose išsikėlė škotai, keltų gentis iš Airijos.
Istoriškai, vėliausiai nuo XIV a. Škotijoje ėmė išsiskirti du kultūriniai regionai – daugiausia škotiškai, o vėliau angliškai kalbantys Lowlands (Žemutinė Škotija) ir daugiausia gėliškai kalbantys Highlands (Hailandas, Aukštutinė Škotija). Žemutinė Škotija labiau buvo įtakojama Anglijos, ji buvo labiau pažeidžiama puolimo sausuma iš pietų atveju, be to labiau perėmė Anglijos įtaką dėl geografinio artumo ir prekybinių santykių su pietiniais kaimynais, nors Škotija turėjo stiprius prekybinius ryšius ir su kontinentine Europa. Nepaisant to gėlų kalba atskirose Žemutinės Škotijos dalyse išliko gana ilgai, Galovėjo ir Kariko regionuose iki pat XVIII a. ar net XIX a. Yra užfiksuota, kad Danbleino ir Auchterarderio regionuose gėlų kalba buvo šnekama dar ir po reformacijos. Skirtingai nei paprastai manoma, Žemutinės ir Aukštutinės Škotijos riba nebuvo statiška, keitėsi keletą kartų.
Išskirtinis Aukštutinės Škotijos bruožas buvo iki XVIII a. gyvavusi klanų sistema. Žinomiausi klanai buvo Campbell, , , , , , , ir kiti. Žemutinei Škotijai buvo būdingas feodalinės sistemos variantas, susiformavęs po normanų užkariavimo Anglijoje, žymiausios giminės, iš kurių kilo dauguma monarchų, buvo , , Douglas, Porteous ir arba Moray. Hailandas ilgą laiką išliko katalikybės bastionu, net ir po to, kai Žemutinėje Škotijoje tvirtai įsigalėjo kalvinizmas.
Škotijos nepriklausomybės karų metu (maždaug 1290–1363 m.) škotai sukilo prieš Anglijos įtaką ir kišimąsi į škotų reikalus. Šiems karams vadovavo seras William Wallace, o vėliau Robert the Bruce, kuris laimėjo lemiamą Bannockburn mūšį prieš anglus 1314 m.
Nepriklausoma Škotijos karalystė 1603 m. sudarė su Anglija, kai Škotijos karalius Džeimsas VI po Elžbietos I mirties paveldėjo ir Anglijos . Ši unija buvo formaliai įteisinta 1707 m. gegužės 1 d. Unijos aktu, kurį sudarė Anglijos ir Škotijos parlamentai. Škotijoje unija buvo labai nepopuliari, nes ji buvo sudaryta dėl Škotijos ekonominio silpnumo ir anglų tarifų spaudimo. Įgyvendinant sutartį buvo panaikinti Anglijos ir Škotijos parlamentai, o jų galios perleistos naujam parlamentui, kuris posėdžiavo Londone ir tapo Jungtinės Karalystės parlamentu. Taip pat įgyvendinta muitų ir monetarinė sąjunga. Kai kurios Škotijos institucijos liko savarankiškos, ypatingai iš teisines sistemos. 1800 m. Škotija kartu su Anglija, Velsu ir Airija tapo Jungtinės Karalystės dalimi. Galiausiai nauja valstybė tapo Jungtine Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalyste.
1979 m. gegužės 1 d. referendumu atmesta vidaus savivalda. 1997 m. rugsėjo 11 d. referendumo metu didžioji dalis Škotijos gyventojų pritarė idėjai sukurti Škotijos parlamentą, nepriklausomą nuo Londono. 1999 m. buvo išrinktas Škotijos parlamentas, kuris liepos 1 d. pradėjo darbą. Tai buvo pirmasis Škotijos parlamento susirinkimas nuo 1707 m. Naujasis Škotijos parlamentas gavo teises spręsti specifinius Škotijos reikalus ir ribotą galimybę keisti mokesčius.
Politinė sistema
Škotijos parlamentas yra svarbus politinę valdymo ir administravimo galią turintis vienetas Škotijoje.
Administracinis suskirstymas
Nuo 1996 m. balandžio 1 d. Jungtinės Karalystės parlamento sprendimu Škotija yra padalinta į 32 sritis (angl. Council Areas of Scotland).
|
|
Geografija
Škotija yra šiaurinėje Didžiosios Britanijos salos dalyje ir užima apie trečdalį jos teritorijos. Be pagrindinės šalies teritorijos, Škotiją sudaro keletas salynų, tarp jų Šetlando, Orknio ir Hebridų salos (skirstomos į Vidinius Hebridus ir Išorinius Hebridus). Pagrindinėje teritorijoje galima išskirti tris geografines ir geologines zonas, žiūrint iš šiaurės į pietus: kalnuotoji Hailandas (Highlands), Central Belt žemuma ir kalvota Southern Uplands. Šiaurinėje dalyje yra ir Grampiano kalnai. Didžioji dalis škotų gyvena centrinėje žemumoje, kurioje yra ir trys iš šešių didžiausių šalies miestų (Edinburgas, Glazgas ir Stirlingas) bei daug kitų didelių miestų. Iš likusiųjų gyventojų dauguma gyvena šiaurės rytų Žemutinėje Škotijoje (North-East Lowlands), kur yra du iš likusių trijų didžiausių miestų (Aberdinas ir Dandis).
Pagrindinės upės: Klaidas (Clyde), Tvidas (Tweed), Tėjus (Tay).
Svarbiausi ežerai: Lomondas, Nesas, Loch Lochy, Loch Maree, Loch Tay.
Svarbiausi miestai: Glazgas (Glasgow, didžiausias miestas; jame ir apylinkėse gyvena apie pusę Škotijos gyventojų), Edinburgas, Aberdinas (Aberdeen), Dandis (Dundee), Invernesas (Inverness), Stirlingas (Stirling).
Škotijos šiaurė ir Šiaurės vakarai
Škotijos šiaurėje driekiasi Šiaurės Škotijos , raižyta, tačiau labai graži vietovė, kurioje yra Ben Nevis, aukščiausias Britanijos kalnas, ir vaizdingieji ežerai. Škotijos plotas – 78 742 km². Didžioji visų 5,1 milijono gyventojų dalis gyvena tolėliau į pietus, Vidurio Škotijos žemumoje, aplink Glazgo ir Edinburgo miestus.
Ekonomika
Škotija yra išsivysčiusi poindustrinė valstybė. Šalyje vyrauja paslaugų sektorius. Pramonėje taikomos aukštosios technologijos.
Gyventojai
Škotai yra etniškai kilę iš anglosaksų, keltų ir skandinavų. Gyventojai Škotijoje pasiskirstę labai nevienodai – centrinėje juostoje (pramoninė Glazgo–Edinburgo zona) gyventojų tankumas siekia 700 gyv./kv.km, o didelėje dalyje Hailando tik 2 gyv./kv.km.
Kalba
Škotijoje yra trys kalbos: anglų, škotų gėlų ir škotų (Lowland Scots).
Beveik visi škotai kalba bendrine anglų kalba. Manoma, kad iki 30 % škotų taip pat moka škotų kalbą (taip pat žinoma kaip Lallands), kuri priklauso germanų kalbų grupei ir gerokai skiriasi nuo bendrinės anglų kalbos. Šiek tiek daugiau nei 1 % gyventojų kasdieninėje kalboje vartoja škotų gėlų kalbą, kuri yra panaši į airių kalbą (daugiausia šiaurinėje ir vakarinėje šalies dalyje). Beveik visi, kalbantys gėlų kalba, taip pat laisvai kalba angliškai.
Švietimas
Aukštosios mokyklos: , Edinburgo universitetas, Glazgo universitetas, Karalienės Margaritos universitetas, Napier universitetas, Peislio universitetas, Stirlingo universitetas, Šv. Andriaus universitetas.
Kultūra
Škotiškieji ir būdingi tik Škotijos kultūrai. Kiltas yra panašus į sijoną ir siuvamas iš pledinio (languoto vilnonio) audinio. Pagal tradiciją, kiltas dėvimas kartu su kailiniu krepšiu, specialiais batais ir kartais su įkištu į kojinę durklu. Škotiškieji pledai labai įvairūs. Kiekvienas būdingas tam tikram klanui arba genčiai.
Škotija garsėja savo viskiu. Daugelis gamyklų visame krašte gamina salyklinio viskio rūšių, kurios skiriasi skoniu ir spalva.
Vienas iš tradicinių škotiškų patiekalų yra – pudingas, gaminamas iš avies ar veršio širdies, kepenų ir plaučių su daugybe prieskonių. Dar kartais užbarstoma kopūstų, tarkuotų morkų bei grikių.
Sportas
Kalniečių žaidynės
Tradicinių sporto šakų nugalėtojai rungiasi kasmetinėse Škotijos kalvų varžytuvėse. Šios varžytuvės turi ilgą istoriją. Varžomasi stumiant rutulį ir metant kūjį. Taip pat vyksta įdomios rąstų mėtymo varžytuvės: atletai pakelia vertikaliai pastatytą rąstą (paprastai rąstai būna 3–5 m ilgio ir 40–50 cm diametro), laikydami abiem rankomis už apačios įsibėgėja ir meta, varžydamiesi, kuris tą rąstą nusvies toliau.
Kita informacija
- Škotijos transportas
Šaltiniai
- Edinburgh, Inspiring Capital – Information for Journalists Archyvuota kopija 2007-10-11 iš Wayback Machine projekto. – „Edinburgh is Europe’s sixth largest fund management centre“.
Nuorodos
Bendros nuorodos:
- Scotland’s Referendum (scotreferendum.com)
- Škotijos nepriklausomybei paremti (yesscotland.net) Archyvuota kopija 2014-08-16 iš Wayback Machine projekto.
- Škotijos turizmo agentūros svetainė – Visit Scotland (visitscotland.com)
- Ours Scotland (facebook.com)
- Škotijos lietuvių bendruomenės puslapis (skotija.co.uk)
Žemėlapiai:
- Škotija google žemėlapyje
Laikas ir orai:
- Edinburgo laikas
- Škotijos orai
| Jungtinės Karalystės dalys |  |
|---|---|
| Anglija • Škotija • Šiaurės Airija • Velsas | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Skotija skot Scotland skot gel AlbaVeliava HerbasHimnas Skotijos himnasSkotija zemelapyjeValstybine kalba gelu anglu skotuSostine EdinburgasDidziausias miestas GlazgasValstybes vadovai Karalius Premjeras Pirmasis ministras Karolis III Keir StarmerPlotas Is viso vandens 78 722 km2 1 9 Gyventoju 2022 Tankis 5 436 600 70 zm km2 BVP Is viso Vienam gyventojui 2002 130 mlrd 25 546 Valiuta Svaras sterlingu GBP Laiko juosta Vasaros laikas UTC 0 UTC 1Nepriklausomybe Interneto kodas scotTelefono kodas 44 Skotija skot gel Alba angl Scotland viena is keturiu saliu sudaranciu Jungtine Karalyste Skotija uzima siaurinį Didziosios Britanijos salos trecdalį bei Hebridu Orknio ir Setlando salas Pietuose ribojasi su Anglija Rytuose Skotijos krantus skalauja Siaures jura siaureje ir vakaruose Atlanto vandenynas pietvakariuose Airijos jura neolitine gyvenvieteSv Andriejaus katedros griuvesiaiBen Nevis auksciausia Britu salu vieta Skotijos sostine ir antras pagal dydį miestas Edinburgas kuris yra ir vienas didziausiu Europos finansu centru Didziausias Skotijos miestas yra Glazgas kuris yra ir Didziojo Glazgo konglomeracijos centras Anksciau Skotija buvo nepriklausoma karalyste Dabartines Skotijos sienos beveik atitinka 1237 m Jorko sutartimi tarp Skotijos ir Anglijos ir 1266 m Perto sutartimi tarp Skotijos ir Norvegijos nustatytas sienas Isimtis sudaro Meno sala kuri dabar yra tiesiogiai pavaldi Jungtinei Karalystei Orknio ir Setlando salos kurios dabar priklauso Skotijai o ne Norvegijai ir Berikui prie Tvido kuris priskirtas Anglijai pagal 1746 m Berviko akta IstorijaPagrindinis straipsnis Skotijos istorija Pirmieji gyventojai Skotijoje atsirado apie 8000 m pr m e Pirmosios nuolatines gyvenvietes datuojamos 6000 m Pirmieji gyventojai buvo mezolitiniu o nuo mazdaug 4000 m pr m e neolitiniu kulturu medziotojai ir zvejai Anksciausi archeologiniai radiniai patvirtinantys zmoniu gyvenvieciu ir kulto vietu egzistavima yra is mazdaug 6000 m pr m e Rasytine Skotijos istorija prasideda romenu uzkariavimu laikotarpiu kai buvo uzkariautos ir Britanijos pavadinima gavo dabartine Anglija ir Velsas 82 208 musu eros metais romenai buvo keleta kartu įzenge į regiona Dalis pietines Skotijos kurį laika buvo patekusi netiesioginei Romos valdziai taciau romenai cia ilgesnį laika neissilaike 122 128 m tarp Taino ir Solvio upiu buvo pastatyta Adriano siena kuri atskyre nuo Skotijos romenu Britanija 503 m dabartines Skotijos vakaruose issikele skotai keltu gentis is Airijos Istoriskai veliausiai nuo XIV a Skotijoje eme issiskirti du kulturiniai regionai daugiausia skotiskai o veliau angliskai kalbantys Lowlands Zemutine Skotija ir daugiausia geliskai kalbantys Highlands Hailandas Aukstutine Skotija Zemutine Skotija labiau buvo įtakojama Anglijos ji buvo labiau pazeidziama puolimo sausuma is pietu atveju be to labiau pereme Anglijos įtaka del geografinio artumo ir prekybiniu santykiu su pietiniais kaimynais nors Skotija turejo stiprius prekybinius rysius ir su kontinentine Europa Nepaisant to gelu kalba atskirose Zemutines Skotijos dalyse isliko gana ilgai Galovejo ir Kariko regionuose iki pat XVIII a ar net XIX a Yra uzfiksuota kad Danbleino ir Auchterarderio regionuose gelu kalba buvo snekama dar ir po reformacijos Skirtingai nei paprastai manoma Zemutines ir Aukstutines Skotijos riba nebuvo statiska keitesi keleta kartu Isskirtinis Aukstutines Skotijos bruozas buvo iki XVIII a gyvavusi klanu sistema Zinomiausi klanai buvo Campbell ir kiti Zemutinei Skotijai buvo budingas feodalines sistemos variantas susiformaves po normanu uzkariavimo Anglijoje zymiausios gimines is kuriu kilo dauguma monarchu buvo Douglas Porteous ir arba Moray Hailandas ilga laika isliko katalikybes bastionu net ir po to kai Zemutineje Skotijoje tvirtai įsigalejo kalvinizmas Skotijos nepriklausomybes karu metu mazdaug 1290 1363 m skotai sukilo pries Anglijos įtaka ir kisimasi į skotu reikalus Siems karams vadovavo seras William Wallace o veliau Robert the Bruce kuris laimejo lemiama Bannockburn musį pries anglus 1314 m Nepriklausoma Skotijos karalyste 1603 m sudare su Anglija kai Skotijos karalius Dzeimsas VI po Elzbietos I mirties paveldejo ir Anglijos Si unija buvo formaliai įteisinta 1707 m geguzes 1 d Unijos aktu kurį sudare Anglijos ir Skotijos parlamentai Skotijoje unija buvo labai nepopuliari nes ji buvo sudaryta del Skotijos ekonominio silpnumo ir anglu tarifu spaudimo Įgyvendinant sutartį buvo panaikinti Anglijos ir Skotijos parlamentai o ju galios perleistos naujam parlamentui kuris posedziavo Londone ir tapo Jungtines Karalystes parlamentu Taip pat įgyvendinta muitu ir monetarine sajunga Kai kurios Skotijos institucijos liko savarankiskos ypatingai is teisines sistemos 1800 m Skotija kartu su Anglija Velsu ir Airija tapo Jungtines Karalystes dalimi Galiausiai nauja valstybe tapo Jungtine Didziosios Britanijos ir Siaures Airijos Karalyste 1979 m geguzes 1 d referendumu atmesta vidaus savivalda 1997 m rugsejo 11 d referendumo metu didzioji dalis Skotijos gyventoju pritare idejai sukurti Skotijos parlamenta nepriklausoma nuo Londono 1999 m buvo isrinktas Skotijos parlamentas kuris liepos 1 d pradejo darba Tai buvo pirmasis Skotijos parlamento susirinkimas nuo 1707 m Naujasis Skotijos parlamentas gavo teises spresti specifinius Skotijos reikalus ir ribota galimybe keisti mokescius Politine sistemaPagrindinis straipsnis Skotijos politine sistema Skotijos parlamentas yra svarbus politine valdymo ir administravimo galia turintis vienetas Skotijoje Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Skotijos administracinis suskirstymas Nuo 1996 m balandzio 1 d Jungtines Karalystes parlamento sprendimu Skotija yra padalinta į 32 sritis angl Council Areas of Scotland Inverklaidas Inverclyde Renfrusiras Renfrewshire Vakaru Danbartonsiras West Dunbartonshire Rytu Danbartonsiras East Dunbartonshire Glazgas Glasgow Rytu Renfrusiras East Renfrewshire Siaures Lanarksiras North Lanarkshire Folkerkas Falkirk Klakmanansiras Clackmannanshire Vakaru Lotianas West Lothian Edinburgas Edinburgh Midlotianas Midlothian Rytu Lotianas East Lothian Faifas Fife Dandis sritis Dundee Angusas Angus Aberdinsiras Aberdeenshire Aberdinas Aberdeen Morejus Moray Hailandas Highland Isoriniai Hebridai Vakaru salos Outer Hebrides Western Isles Ergailas ir Biutas Argyll and Bute Pertas ir Kinrosas Perth and Kinross Stirlingas sritis Stirling Siaures Eirsiras North Ayrshire Rytu Eirsiras East Ayrshire Pietu Eirsiras South Ayrshire Demfris ir Goluvejus Dumfries and Galloway Pietu Lanarksiras South Lanarkshire Skotu Sienos Scottish Borders Orknio salos Orkney Isles Setlando salos Shetland Isles GeografijaPagrindinis straipsnis Skotijos geografija Skotijos fizinis zemelapisBazalto kolonos Fingalo oloje Vidiniuose Hebriduose Skotija yra siaurineje Didziosios Britanijos salos dalyje ir uzima apie trecdalį jos teritorijos Be pagrindines salies teritorijos Skotija sudaro keletas salynu tarp ju Setlando Orknio ir Hebridu salos skirstomos į Vidinius Hebridus ir Isorinius Hebridus Pagrindineje teritorijoje galima isskirti tris geografines ir geologines zonas ziurint is siaures į pietus kalnuotoji Hailandas Highlands Central Belt zemuma ir kalvota Southern Uplands Siaurineje dalyje yra ir Grampiano kalnai Didzioji dalis skotu gyvena centrineje zemumoje kurioje yra ir trys is sesiu didziausiu salies miestu Edinburgas Glazgas ir Stirlingas bei daug kitu dideliu miestu Is likusiuju gyventoju dauguma gyvena siaures rytu Zemutineje Skotijoje North East Lowlands kur yra du is likusiu triju didziausiu miestu Aberdinas ir Dandis Pagrindines upes Klaidas Clyde Tvidas Tweed Tejus Tay Svarbiausi ezerai Lomondas Nesas Loch Lochy Loch Maree Loch Tay Svarbiausi miestai Glazgas Glasgow didziausias miestas jame ir apylinkese gyvena apie puse Skotijos gyventoju Edinburgas Aberdinas Aberdeen Dandis Dundee Invernesas Inverness Stirlingas Stirling Skotijos siaure ir Siaures vakarai Skotijos siaureje driekiasi Siaures Skotijos raizyta taciau labai grazi vietove kurioje yra Ben Nevis auksciausias Britanijos kalnas ir vaizdingieji ezerai Skotijos plotas 78 742 km Didzioji visu 5 1 milijono gyventoju dalis gyvena toleliau į pietus Vidurio Skotijos zemumoje aplink Glazgo ir Edinburgo miestus EkonomikaPagrindinis straipsnis Skotijos ekonomika Skotija yra issivysciusi poindustrine valstybe Salyje vyrauja paslaugu sektorius Pramoneje taikomos aukstosios technologijos GyventojaiPagrindinis straipsnis Skotijos demografija Tautiskai persirenges vyras grojantis dudmaisiu Skotai yra etniskai kile is anglosaksu keltu ir skandinavu Gyventojai Skotijoje pasiskirste labai nevienodai centrineje juostoje pramonine Glazgo Edinburgo zona gyventoju tankumas siekia 700 gyv kv km o dideleje dalyje Hailando tik 2 gyv kv km Kalba Skotijoje yra trys kalbos anglu skotu gelu ir skotu Lowland Scots Beveik visi skotai kalba bendrine anglu kalba Manoma kad iki 30 skotu taip pat moka skotu kalba taip pat zinoma kaip Lallands kuri priklauso germanu kalbu grupei ir gerokai skiriasi nuo bendrines anglu kalbos Siek tiek daugiau nei 1 gyventoju kasdienineje kalboje vartoja skotu gelu kalba kuri yra panasi į airiu kalba daugiausia siaurineje ir vakarineje salies dalyje Beveik visi kalbantys gelu kalba taip pat laisvai kalba angliskai Svietimas Aukstosios mokyklos Edinburgo universitetas Glazgo universitetas Karalienes Margaritos universitetas Napier universitetas Peislio universitetas Stirlingo universitetas Sv Andriaus universitetas KulturaPagrindinis straipsnis Skotijos kultura Skotiskieji ir budingi tik Skotijos kulturai Kiltas yra panasus į sijona ir siuvamas is pledinio languoto vilnonio audinio Pagal tradicija kiltas devimas kartu su kailiniu krepsiu specialiais batais ir kartais su įkistu į kojine durklu Skotiskieji pledai labai įvairus Kiekvienas budingas tam tikram klanui arba genciai Skotija garseja savo viskiu Daugelis gamyklu visame kraste gamina salyklinio viskio rusiu kurios skiriasi skoniu ir spalva Vienas is tradiciniu skotisku patiekalu yra pudingas gaminamas is avies ar versio sirdies kepenu ir plauciu su daugybe prieskoniu Dar kartais uzbarstoma kopustu tarkuotu morku bei grikiu Sportas Kalnieciu zaidynes Pagrindinis straipsnis Kalnieciu zaidynes Tradiciniu sporto saku nugaletojai rungiasi kasmetinese Skotijos kalvu varzytuvese Sios varzytuves turi ilga istorija Varzomasi stumiant rutulį ir metant kujį Taip pat vyksta įdomios rastu metymo varzytuves atletai pakelia vertikaliai pastatyta rasta paprastai rastai buna 3 5 m ilgio ir 40 50 cm diametro laikydami abiem rankomis uz apacios įsibegeja ir meta varzydamiesi kuris ta rasta nusvies toliau Kita informacijaSkotijos transportasSaltiniaiEdinburgh Inspiring Capital Information for Journalists Archyvuota kopija 2007 10 11 is Wayback Machine projekto Edinburgh is Europe s sixth largest fund management centre NuorodosVikiteka Skotija vaizdine ir garsine medziaga Bendros nuorodos Scotland s Referendum scotreferendum com Skotijos nepriklausomybei paremti yesscotland net Archyvuota kopija 2014 08 16 is Wayback Machine projekto Skotijos turizmo agenturos svetaine Visit Scotland visitscotland com Ours Scotland facebook com Skotijos lietuviu bendruomenes puslapis skotija co uk Zemelapiai Skotija google zemelapyje Laikas ir orai Edinburgo laikas Skotijos oraiJungtines Karalystes dalysAnglija Skotija Siaures Airija Velsas