Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Scholastika t p scholasticizmas iš lot schola mokykla mokslo filosofijos teologijos kryptis Vakarų Europoje ir Bizantijo
Scholastika
Scholastika (t. p. scholasticizmas) (iš lot. schola – mokykla) – mokslo, filosofijos, teologijos kryptis Vakarų Europoje (ir Bizantijoje) viduramžiais. Sąvoka naudojama apibūdinant tiek metodą, tiek sistemą. Paprastai kalbant apie scholastiką turima galvoje Vakarų filosofiją ir teologiją, nors kinų, indų, islamo filosofinėse sistemose taip pat galime atrasti kažką panašaus į scholastiką.
Scholastikos periodas Vakarų filosofijos istorijoje seka po patristinės filosofijos, o scholastiką keičia pozityvioji filosofija.
Vakarų krikščioniškojo pasaulio scholastikai (IX–XV a.) būdinga tai, kad mokslas ir filosofija remiasi krikščioniškosiomis tiesomis, kurios suformuluotos dogmose. Tačiau buvo išsakyta ir daug minčių, kurios nesutiko su krikščionybės dogmomis. Scholastikos vystymosi etapai:
- Ankstyvoji scholastika (IX–XII a.), atsirado laiku, kai mokslas, filosofija, teologija nebuvo griežtai atskirti ir tarpusavyje persipynę. Šiuo laikotarpiu scholastikai būdingas scholastinio principo formulavimas apmąstant specifinę veiklą ir specifinius mąstymo rezultatus ginče apie universalijas. Pagrindiniai atstovai: Eriugena, Abeliaras, Anzelmas Kenterberietis, Bonaventūra.
- Vidurinioji scholastika (XIII a.). Jai būdingas galutinis mokslo ir filosofijos atskyrimas nuo teologijos, taip pat Aristotelio mokymo įvedimas į Vakarų filosofinę mintį, per lotyniškus Aristotelio vertimus. Formuojasi didžiųjų vienuolių ordinų filosofija, ypač pranciškonų ir dominikonų, taip pat pažymėtinos Alberto Didžiojo, Tomo Akviniečio, Dunso Skoto sistemos. Vėliau sekė ginčas tarp Augustino, Aristotelio ir Averojaus šalininkų, ginčas tarp Tomo Akviniečio ir D. Skoto pasekėjų. Tai didžiųjų filosofinių – teologinių enciklopedijų laikotarpis. Tarp kitų žymių scholastikos atstovų paminėtinas Rodžeris Beikonas.
- Vėlyvoji scholastika (XIV–XV a.). Jai būdinga racionalistinė sistematizacija (dėl kurios scholastika įgavo blogą vardą), tolimesnis mokslinio ir gamtos filosofijos vystymasis, logikos ir iracionaliosios metafizikos vystymas bei galutinis mistikos atskyrimas nuo bažnytinės teologijos, kuri tapo vis mažiau pakanti. Pagrindiniai atstovai Nikolajus Kuzietis, Viljamas Okamas, Dantė.
Humanizmo, Renesanso ir Reformacijos laikotarpiu scholastika nustojo būti vienintele Vakarų mokslo ir filosofijos dvasine forma.
Išnašos
- Scholastika. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Scholastika t p scholasticizmas is lot schola mokykla mokslo filosofijos teologijos kryptis Vakaru Europoje ir Bizantijoje viduramziais Savoka naudojama apibudinant tiek metoda tiek sistema Paprastai kalbant apie scholastika turima galvoje Vakaru filosofija ir teologija nors kinu indu islamo filosofinese sistemose taip pat galime atrasti kazka panasaus į scholastika Scholastikos periodas Vakaru filosofijos istorijoje seka po patristines filosofijos o scholastika keicia pozityvioji filosofija Vakaru krikscioniskojo pasaulio scholastikai IX XV a budinga tai kad mokslas ir filosofija remiasi krikscioniskosiomis tiesomis kurios suformuluotos dogmose Taciau buvo issakyta ir daug minciu kurios nesutiko su krikscionybes dogmomis Scholastikos vystymosi etapai Ankstyvoji scholastika IX XII a atsirado laiku kai mokslas filosofija teologija nebuvo grieztai atskirti ir tarpusavyje persipyne Siuo laikotarpiu scholastikai budingas scholastinio principo formulavimas apmastant specifine veikla ir specifinius mastymo rezultatus gince apie universalijas Pagrindiniai atstovai Eriugena Abeliaras Anzelmas Kenterberietis Bonaventura Vidurinioji scholastika XIII a Jai budingas galutinis mokslo ir filosofijos atskyrimas nuo teologijos taip pat Aristotelio mokymo įvedimas į Vakaru filosofine mintį per lotyniskus Aristotelio vertimus Formuojasi didziuju vienuoliu ordinu filosofija ypac pranciskonu ir dominikonu taip pat pazymetinos Alberto Didziojo Tomo Akviniecio Dunso Skoto sistemos Veliau seke gincas tarp Augustino Aristotelio ir Averojaus salininku gincas tarp Tomo Akviniecio ir D Skoto pasekeju Tai didziuju filosofiniu teologiniu enciklopediju laikotarpis Tarp kitu zymiu scholastikos atstovu paminetinas Rodzeris Beikonas Velyvoji scholastika XIV XV a Jai budinga racionalistine sistematizacija del kurios scholastika įgavo bloga varda tolimesnis mokslinio ir gamtos filosofijos vystymasis logikos ir iracionaliosios metafizikos vystymas bei galutinis mistikos atskyrimas nuo baznytines teologijos kuri tapo vis maziau pakanti Pagrindiniai atstovai Nikolajus Kuzietis Viljamas Okamas Dante Humanizmo Renesanso ir Reformacijos laikotarpiu scholastika nustojo buti vienintele Vakaru mokslo ir filosofijos dvasine forma IsnasosScholastika Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Vikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas scholastika