Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
PerujiečiaiMarineros šokėjai Peru Gyventojų skaičius gt 25 mln Populiacija šalyse Peru 24 mln Jungtinės Amerikos
Perujiečiai
| Perujiečiai | |
|---|---|
 Marineros šokėjai (Peru) | |
| Gyventojų skaičius | >25 mln. |
| Populiacija šalyse |  Peru: ~24 mln. Jungtinės Amerikos Valstijos: 0,62 mln. Argentina: 0,32 mln. Čilė: 0,17 mln. Ispanija: 0,12 mln. |
| Kalba (-os) | ispanų (perujiečių šnekta), kečujų |
| Religijos | krikščionybė (daugiausia katalikybė), indėnų tikybos |
| Giminingos etninės grupės | kečujai, aimarai, ispanai, italai; kiti lotynoamerikiečiai (ypač boliviečiai ir ekvadoriečiai) |
 Vikiteka: | Perujiečiai |
Perujiečiai (isp. Peruanos) – lotynoamerikiečių tauta, susiklosčiusi Peru valstybėje. Populiacija – apie 25–26 mln. žmonių. Be Peru dar gyvena išeivijoje JAV, Ispanijoje, Vokietijoje, Argentinoje, Čilėje, Italijoje, Venesueloje, Kanadoje ir kt. Kalba ispaniškai, dalis – kečujiškai ar kitomis vietos kalbomis. Dauguma tikinčiųjų – Romos katalikai, yra išpažįstančių inkų religiją.
Peru gyventojų pagrindą ikikolonijiniais laikais sudarė kečujų genčių konfederacija, vadovaujama inkų. XV a. ši sąjunga pavergė kitas Peru tautas ir sudarė Inkų imperiją (Tahuantisujų). Inkai asimiliavo kitas tautas, primesdami kečujų kalbą bei vykdydami gyventojų perkeldinimą į naujas vietas. 1532–1536 m. Fransisko Pisaro vadovaujami ispanų konkistadorai užkariavo inkus ir sudarė Peru vicekaralystę.
Kolonijiniu laikotarpiu Peru gyventojai rasiškai skirstyti į ispanus, kreolus (Peru gimusius ispanų palikuonis), metisus (ispanų-indėnų palikuonis) ir indėnus. Metisai ir indėnai skirstėsi į daug skirsnių. Ispanai, kreolai ir dalis metisų užėmė aukščiausią visuomeninę padėtį. Rasinė-etninė sudėtis ženkliai skyrėsi skirtingose geografinėse srityse: pajūryje (Kostoje) gyveno daugiausia ispanai, kreolai ir dalis metisų, aukštikalnėse (Sieroje) – indėnai kečujai, aimarai bei metisai, o indėnų gyvenamos džiunglės (Selva) liko kolonizatorių iš esmės neužvaldytos.
XVI–XVII a. indėnų skaičius smarkiai sumažėjo dėl vergiško darbo kasyklose ir plantacijose, visuomeninės santvarkos griūties, didėjančio maišymosi su atėjūnais. XVIII a. indėnų skaičius vėl ėmė augti, kartu su kreolais jie surengė keletą sukilimų prieš kolonijinę valdžią.
Nuo XVIII a. kreolai ir metisai susilydė į bendrą visuomeninį sluoksnį, kuris 1809–1826 m. sėkmingai kovojo už šalies nepriklausomybę nuo Ispanijos. Pirmaisiais Peru nepriklausomybės metais kalnuose baltųjų skaičius ėmė smarkiai mažėti, jie susitelkė pakrantėje ir Limoje, kur vystė plantacinę žemdirbystę. XIX a. pakrantėje padidėjo tautinė sutelktis, tuo tarpu Siera ir Selva buvo daugiausia kaip žaliavų ir darbo jėgos tiekimo sritis. XX a. 3-ajame dešimtmetyje rinkos santykiai prasismelkė į kalnus, padidėjo kečujų ir aimarų asimiliacija.
Perujiečiai verčiasi daugiausia terasine ir drėkinamąja-plantacine žemdirbyste, gyvulininkyste, pramone (ypač kalnakasybos), žvejyba, paslaugomis.
Perujiečių tautinė sutelktis nėra pernelyg didelė, Peru indėnai išlaikę ryškią tautinę tapatybę, todėl perujiečiais paprastai vadinami tik baltieji, metisai, mulatai ir (metisizavęsi indėnai), sudarantys >60 % šalies gyventojų. Metisai daugiausia prekybininkai, smulkūs valdininkai, amatininkai, pakrantėje taip pat žvejai, darbininkai; negausūs juodaodžiai ir mulatai, išsibarstę pakrantėje, daugiausia užima panašias darbo vietas. Kreolai, atėjūnai iš JAV ir Europos (italai, britai, prancūzai, vokiečiai, airiai, olandai, šveicarai, kroatai, portugalai, lenkai) sudaro daugiausia miestiečių sluoksnį, atstovauja europuetišką kultūrą.
Tradicinis būstas kalnuose ir pakrantėje – stačiakampio plano vienaukštis namas iš kukurūzais dengtu stogu. Pakrančių metisai taip pat stato namus iš apdegtų plytų, panašius į ispanų ir andalūzų valstiečių namus. Tradiciniai perujiečių rūbai kreoliški (balti marškiniai, skrybėlė, moterų – spalvingos suknios), dalis iš indėnų perėmę pončus, namudinės gamybos apsiaustus.
Perujiečių virtuvės pagrindą sudaro kukurūzai, bulvės, lamiena, aviena ir jautiena. Kalnuose dažnai kramtomi kokos lapai. Tradiciniai alkoholiniai gėrimai – ir kukurūzų alus .
Kaip ir kitos lotynoamerikiečių tautos – perujiečiai atspindi europietiškų ir indėniškų kultūrų samplaiką. Peru Kostoje paplitęs ispaniškų tradicijų šokis . Aukštikalnėse atgimusi Andų muzika, huayno šokis ir spalvingos inkų procesijos.
-
Vaikai perujiečiai iš El Agostino (Limos provincija) -
Afrikietiškos kilmės perujiečiai (Čiklajas) -
Muzikantai iš Huankajo -
Argentinos perujiečiai
Šaltiniai
- neįtraukiant indėnų (bendra populiacija 30,13 mln. gyv.)
- Перуанцы,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
PerujieciaiMarineros sokejai Peru Gyventoju skaicius gt 25 mln Populiacija salyse Peru 24 mln Jungtines Amerikos Valstijos 0 62 mln Argentina 0 32 mln Cile 0 17 mln Ispanija 0 12 mln Kalba os ispanu perujieciu snekta kecujuReligijos krikscionybe daugiausia katalikybe indenu tikybosGiminingos etnines grupes kecujai aimarai ispanai italai kiti lotynoamerikieciai ypac bolivieciai ir ekvadorieciai Vikiteka Perujieciai Perujieciai isp Peruanos lotynoamerikieciu tauta susiklosciusi Peru valstybeje Populiacija apie 25 26 mln zmoniu Be Peru dar gyvena iseivijoje JAV Ispanijoje Vokietijoje Argentinoje Cileje Italijoje Venesueloje Kanadoje ir kt Kalba ispaniskai dalis kecujiskai ar kitomis vietos kalbomis Dauguma tikinciuju Romos katalikai yra ispazįstanciu inku religija Peru gyventoju pagrinda ikikolonijiniais laikais sudare kecuju genciu konfederacija vadovaujama inku XV a si sajunga paverge kitas Peru tautas ir sudare Inku imperija Tahuantisuju Inkai asimiliavo kitas tautas primesdami kecuju kalba bei vykdydami gyventoju perkeldinima į naujas vietas 1532 1536 m Fransisko Pisaro vadovaujami ispanu konkistadorai uzkariavo inkus ir sudare Peru vicekaralyste Kolonijiniu laikotarpiu Peru gyventojai rasiskai skirstyti į ispanus kreolus Peru gimusius ispanu palikuonis metisus ispanu indenu palikuonis ir indenus Metisai ir indenai skirstesi į daug skirsniu Ispanai kreolai ir dalis metisu uzeme auksciausia visuomenine padetį Rasine etnine sudetis zenkliai skyresi skirtingose geografinese srityse pajuryje Kostoje gyveno daugiausia ispanai kreolai ir dalis metisu aukstikalnese Sieroje indenai kecujai aimarai bei metisai o indenu gyvenamos dziungles Selva liko kolonizatoriu is esmes neuzvaldytos XVI XVII a indenu skaicius smarkiai sumazejo del vergisko darbo kasyklose ir plantacijose visuomenines santvarkos griuties didejancio maisymosi su atejunais XVIII a indenu skaicius vel eme augti kartu su kreolais jie surenge keleta sukilimu pries kolonijine valdzia Nuo XVIII a kreolai ir metisai susilyde į bendra visuomeninį sluoksnį kuris 1809 1826 m sekmingai kovojo uz salies nepriklausomybe nuo Ispanijos Pirmaisiais Peru nepriklausomybes metais kalnuose baltuju skaicius eme smarkiai mazeti jie susitelke pakranteje ir Limoje kur vyste plantacine zemdirbyste XIX a pakranteje padidejo tautine sutelktis tuo tarpu Siera ir Selva buvo daugiausia kaip zaliavu ir darbo jegos tiekimo sritis XX a 3 ajame desimtmetyje rinkos santykiai prasismelke į kalnus padidejo kecuju ir aimaru asimiliacija Perujieciai verciasi daugiausia terasine ir drekinamaja plantacine zemdirbyste gyvulininkyste pramone ypac kalnakasybos zvejyba paslaugomis Perujieciu tautine sutelktis nera pernelyg didele Peru indenai islaike ryskia tautine tapatybe todel perujieciais paprastai vadinami tik baltieji metisai mulatai ir metisizavesi indenai sudarantys gt 60 salies gyventoju Metisai daugiausia prekybininkai smulkus valdininkai amatininkai pakranteje taip pat zvejai darbininkai negausus juodaodziai ir mulatai issibarste pakranteje daugiausia uzima panasias darbo vietas Kreolai atejunai is JAV ir Europos italai britai prancuzai vokieciai airiai olandai sveicarai kroatai portugalai lenkai sudaro daugiausia miestieciu sluoksnį atstovauja europuetiska kultura Tradicinis bustas kalnuose ir pakranteje staciakampio plano vienaukstis namas is kukuruzais dengtu stogu Pakranciu metisai taip pat stato namus is apdegtu plytu panasius į ispanu ir andaluzu valstieciu namus Tradiciniai perujieciu rubai kreoliski balti marskiniai skrybele moteru spalvingos suknios dalis is indenu pereme poncus namudines gamybos apsiaustus Perujieciu virtuves pagrinda sudaro kukuruzai bulves lamiena aviena ir jautiena Kalnuose daznai kramtomi kokos lapai Tradiciniai alkoholiniai gerimai ir kukuruzu alus Kaip ir kitos lotynoamerikieciu tautos perujieciai atspindi europietisku ir indenisku kulturu samplaika Peru Kostoje paplites ispanisku tradiciju sokis Aukstikalnese atgimusi Andu muzika huayno sokis ir spalvingos inku procesijos Vaikai perujieciai is El Agostino Limos provincija Afrikietiskos kilmes perujieciai Ciklajas Muzikantai is Huankajo Argentinos perujieciaiSaltiniaineįtraukiant indenu bendra populiacija 30 13 mln gyv Peruancy Enciklopediya Narody i religii mira Moskva Bolshaya Rossijskaya Enciklopediya 1999