Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Melanezija
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Melanezija – geografinis regionas Ramiajame vandenyne, Okeanijos dalis. Pavadinimą pasiūlė Žiulis Diumonas d'Urvilis (Jules Dumont d’Urville) 1832 metais. Graikiškai mela – 'juodas', nesos – 'sala'. Nuo kitų Okeanijos gyventojų skiriasi tamsia oda.
| Okeanijos kultūrinis regionas Melanezija | |
|---|---|
 | |
| Šalis | Fidžis, Naujoji Kaledonija, Papua Naujoji Gvinėja, Vakarų Naujoji Gvinėja, Saliamono salos, Vanuatu |
| Tautos | melaneziečių tautos |
| Kalba | papuasų kalbos, |
 | |
| Okeanijos kultūriniai regionai Melanezija, Mikronezija, Polinezija | |
Politiniai dariniai
Melanezijai priskiriamos šios valstybės ir teritorijos:
- Fidžis
- Naujoji Kaledonija (priklausoma Prancūzijos teritorija)
- Papua Naujoji Gvinėja
- Vakarų Naujoji Gvinėja (Indonezijos dalis)
- Saliamono salos
- Vanuatu
- Kai kurias Melanezijos teritorijas kontroliuoja Australija
Geografija
Geografiškai Melaneziją sudaro viena didelė (antroji pagal didumą pasaulyje) sala – Naujoji Gvinėja – ir ją supantys salynai:
- Bismarko salynas (valdo Papua Naujoji Gvinėja)
- Saliamono salynas (pasidalinusi Papua Naujoji Gvinėja ir Saliamono Salos)
- (įsikūręs Vanuatu)
- (įsikūręs Fidžis)
- (valdo Australija)
Taip pat keletas atskirų salų:
- Naujoji Kaledonija
- Norfolko sala (valdo Australija) ir kt.
Dėl šių geografinių darinių priklausomybės Melanezijai yra ginčijamasi:
- Molukų salos
- Flores
- Nauru
- Timoras
- Sumba
- Tonga
Istorija
 |
|---|
| Melanezijos istorija |
| Papuasai |
| Malajų-polineziečių migracijos (Lapita kultūra) |
| |
| Kolonijos: |
| , Vokietijos Naujoji Gvinėja, , Britų kolonijos |
| Dabartiniai politiniai vienetai: |
| , Vanuatu, Saliamono salos, , |
Melanezija pirmą kartą buvo apgyvendinta prieš maždaug 50000 metų. Čia per kelias bangas atsikėlė , papuasų protėviai. Austroneziečiai atsikėlė į šias žemes vėliau, maždaug 1500 m. pr. m. e., Austroneziečių migracijos laikais. Šie žmonės, apsigyvenę Melanezijos salyne žinomi Lapita vardu. Lapita buvo gerai įgūdę jūrininkai bei žemdirbiai, įtakoję didelę teritoriją aplink Ramųjį vandenyną ir naujai apgyvendinę Melaneziją. Jie pakeitė vietos gyventojų tautinę sudėtį, suformuodami melaneziečių tautybę. Tik Naujoji Gvinėja liko gyvenama senųjų gyventojų.
Dėl specifinių vietos gamtinių sąlygų Melanezijoje nesusiformavo aukštesnio lygio kultūra. Regionas išliko akmens amžiuje. Vieninteliai archeologiniai paminklai yra megalitai, statyti atskirose salose.
Nuo XVI a. Europiečiai pasiekė Melaneziją ir ją tyrinėjo. Taip jie atrado atskiras salas. Pirmieji tyrinėtojai buvo Ispanai, juos sekė olandai, anglai, . XVIII a. čia plaukojo britų keliautojas Džeimsas Kukas. Kadangi Melanezijos salose buvo paplitęs kanibalizmas, salos ilgai buvo viena menkiausiai žinomų pasaulio dalių, kurios Vakarų šalys vengė.
Nepaisant to, europiečiai mainė alkoholį ir tabaką į būtiniausias sau prekes – santalmedį, rojaus paukščių kailiukus. Jie taip pat atnešė ir naujas ligas: raupus, tymus, dizenteriją, gripą, sifilį ir raupsus. Nuo šių ligų žuvo nemažai vietinių gyventojų. Kai santalmedžio paklausa sumažėjo, susiformavo nauja prekybos forma: buvo pavergiami žmonės iš Naujosios Kaledonijos, Lojalumo salų, Vanuatu, Naujosios Gvinėjos ir Saliamono salų darbui cukraus plantacijose Fidžyje ir Kvinslande. Ši prekyba žmonėmis sustojo tik XX amžiaus pradžioje.
XIX a. Melaneziją dalinosi kolonijinės imperijos. Regiono dalybose dalyvavo keturios valstybės. Pirmieji įsitraukė Nyderlandai, tuo metu jau valdę Malajų salyną vakaruose. Jie prisijungė prie savo kolonijos Naujosios Gvinėjos vakarinę dalį. 1853 m. Napoleonui III bandant konkuruoti su britų kolonijomis Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje, Prancūzija paskelbė savo kolonija Naująją Kaledoniją, kuri tapo Prancūzijos nuteistųjų pataisos vieta.
Konkuruodama su prancūzais 1883 m. Britų imperija nuo Australijos pakrančių prisijungė Naujosios Gvinėjos pietrytinę dalį, kur įkurta kolonija (vėliau atiduota Australijai). Iš ten jie plėtė įtaką aplinkinėse salose, kolonizuodami Fidžį, Vanuatu (sutarė jį valdyti kartu su Prancūzija). Pačioje XIX a. pabaigoje į dalybas įsijungė ir Vokietija, kuri pareiškė teises į likusį neokupuotą Naujosios Gvinėjos šiaurės rytų trečdalį. Iš ten ji kolonizavo Bismarko salyną, o su Britų imperija pasidalino Saliamono salyną, sukurdama Vokietijos Naująją Gvinėją.
Prasidėjus I pasauliniam karui, Vokietijos kolonijos atiduotos administruoti Australijai. Ilgainiui ši sujungė Papua su buvusiomis Vokietijos kolonijomis, suformuodama junginį, dabar vadinamą Papua Naująja Gvinėja.
Po II pasaulinio karo dekolonizacijos metu (daugiausia XX a. VIII dešimtmetyje) dauguma buvusių kolonijų tapo nepriklausomos. Vakarų Naujoji Gvinėja tapo Indonezijos dalimi. Nepriklausomybę iškovojo Fidžis, Vanuatu, Saliamono salos, Papua Naujoji Gvinėja. Vienintelė priklausoma teritorija liko Naujoji Kaledonija, kurią vis dar valdo Prancūzija.
Taip pat skaitykite
 | Šis straipsnis apie Okeaniją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Melanezija geografinis regionas Ramiajame vandenyne Okeanijos dalis Pavadinima pasiule Ziulis Diumonas d Urvilis Jules Dumont d Urville 1832 metais Graikiskai mela juodas nesos sala Nuo kitu Okeanijos gyventoju skiriasi tamsia oda Okeanijos kulturinis regionas MelanezijaSalis Fidzis Naujoji Kaledonija Papua Naujoji Gvineja Vakaru Naujoji Gvineja Saliamono salos VanuatuTautos melanezieciu tautosKalba papuasu kalbos Okeanijos kulturiniai regionai Melanezija Mikronezija PolinezijaPolitiniai dariniaiMelanezijai priskiriamos sios valstybes ir teritorijos Fidzis Naujoji Kaledonija priklausoma Prancuzijos teritorija Papua Naujoji Gvineja Vakaru Naujoji Gvineja Indonezijos dalis Saliamono salos Vanuatu Kai kurias Melanezijos teritorijas kontroliuoja AustralijaGeografijaGeografiskai Melanezija sudaro viena didele antroji pagal diduma pasaulyje sala Naujoji Gvineja ir ja supantys salynai Bismarko salynas valdo Papua Naujoji Gvineja Saliamono salynas pasidalinusi Papua Naujoji Gvineja ir Saliamono Salos įsikures Vanuatu įsikures Fidzis valdo Australija Taip pat keletas atskiru salu Naujoji Kaledonija Norfolko sala valdo Australija ir kt Del siu geografiniu dariniu priklausomybes Melanezijai yra gincijamasi Moluku salos Flores Nauru Timoras Sumba TongaIstorijaMelanezijos istorijaPapuasaiMalaju polinezieciu migracijos Lapita kultura Kolonijos Vokietijos Naujoji Gvineja Britu kolonijosDabartiniai politiniai vienetai Vanuatu Saliamono salos Pagrindinis straipsnis Melanezijos istorija Melanezija pirma karta buvo apgyvendinta pries mazdaug 50000 metu Cia per kelias bangas atsikele papuasu proteviai Austronezieciai atsikele į sias zemes veliau mazdaug 1500 m pr m e Austronezieciu migracijos laikais Sie zmones apsigyvene Melanezijos salyne zinomi Lapita vardu Lapita buvo gerai įgude jurininkai bei zemdirbiai įtakoje didele teritorija aplink Ramujį vandenyna ir naujai apgyvendine Melanezija Jie pakeite vietos gyventoju tautine sudetį suformuodami melanezieciu tautybe Tik Naujoji Gvineja liko gyvenama senuju gyventoju Del specifiniu vietos gamtiniu salygu Melanezijoje nesusiformavo aukstesnio lygio kultura Regionas isliko akmens amziuje Vieninteliai archeologiniai paminklai yra megalitai statyti atskirose salose Nuo XVI a Europieciai pasieke Melanezija ir ja tyrinejo Taip jie atrado atskiras salas Pirmieji tyrinetojai buvo Ispanai juos seke olandai anglai XVIII a cia plaukojo britu keliautojas Dzeimsas Kukas Kadangi Melanezijos salose buvo paplites kanibalizmas salos ilgai buvo viena menkiausiai zinomu pasaulio daliu kurios Vakaru salys venge Nepaisant to europieciai maine alkoholį ir tabaka į butiniausias sau prekes santalmedį rojaus pauksciu kailiukus Jie taip pat atnese ir naujas ligas raupus tymus dizenterija gripa sifilį ir raupsus Nuo siu ligu zuvo nemazai vietiniu gyventoju Kai santalmedzio paklausa sumazejo susiformavo nauja prekybos forma buvo pavergiami zmones is Naujosios Kaledonijos Lojalumo salu Vanuatu Naujosios Gvinejos ir Saliamono salu darbui cukraus plantacijose Fidzyje ir Kvinslande Si prekyba zmonemis sustojo tik XX amziaus pradzioje XIX a Melanezija dalinosi kolonijines imperijos Regiono dalybose dalyvavo keturios valstybes Pirmieji įsitrauke Nyderlandai tuo metu jau valde Malaju salyna vakaruose Jie prisijunge prie savo kolonijos Naujosios Gvinejos vakarine dalį 1853 m Napoleonui III bandant konkuruoti su britu kolonijomis Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje Prancuzija paskelbe savo kolonija Naujaja Kaledonija kuri tapo Prancuzijos nuteistuju pataisos vieta Konkuruodama su prancuzais 1883 m Britu imperija nuo Australijos pakranciu prisijunge Naujosios Gvinejos pietrytine dalį kur įkurta kolonija veliau atiduota Australijai Is ten jie plete įtaka aplinkinese salose kolonizuodami Fidzį Vanuatu sutare jį valdyti kartu su Prancuzija Pacioje XIX a pabaigoje į dalybas įsijunge ir Vokietija kuri pareiske teises į likusį neokupuota Naujosios Gvinejos siaures rytu trecdalį Is ten ji kolonizavo Bismarko salyna o su Britu imperija pasidalino Saliamono salyna sukurdama Vokietijos Naujaja Gvineja Prasidejus I pasauliniam karui Vokietijos kolonijos atiduotos administruoti Australijai Ilgainiui si sujunge Papua su buvusiomis Vokietijos kolonijomis suformuodama junginį dabar vadinama Papua Naujaja Gvineja Po II pasaulinio karo dekolonizacijos metu daugiausia XX a VIII desimtmetyje dauguma buvusiu koloniju tapo nepriklausomos Vakaru Naujoji Gvineja tapo Indonezijos dalimi Nepriklausomybe iskovojo Fidzis Vanuatu Saliamono salos Papua Naujoji Gvineja Vienintele priklausoma teritorija liko Naujoji Kaledonija kuria vis dar valdo Prancuzija Taip pat skaitykiteMikronezija Polinezija Sis straipsnis apie Okeanija yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį