Australija

Australijos Sandrauga angl. Commonwealth of Australia
Vėliava Herbas
Himnas: „Pirmyn, Australija graži“
Australija žemėlapyje
Valstybinė kalba	anglų
Sostinė	Kanbera
Didžiausias miestas	Sidnėjus
Valstybės vadovai  • Karalius  • Generalgubernatorė  • Ministras Pirmininkas	Karolis III Anthony Albanese
Plotas  • Iš viso  • % vandens	7 692 024 km^2 (6) 1,79 %
Gyventojų  • 2022  • Tankis	25 923 200 (53) 3,4 žm./km^2 (192)
BVP  • Iš viso  • Vienam gyventojui	2022 1 748,334 mlrd. $ (13) 67 464$ (11)
Valiuta	Australijos doleris ($)
Laiko juosta  • Vasaros laikas	UTC nuo +8 iki +11 taikoma ne visur
Nepriklausomybė Konstitucinis aktas Vestminsterio statutas Australijos aktas	nuo Jungtinės Karalystės 1901 m. sausio 1 d. 1931 m. gruodžio 11 d. 1986 m. kovo 3 d.
Interneto kodas	.au
Telefono kodas	+61
Kirčiavimas	Austrãlija

Šis straipsnis apie valstybę. Apie žemyną skaitykite straipsnyje Australija (žemynas).

Australija (angl. Australia), oficialiai Australijos Sandrauga (angl. Commonwealth of Australia) – šešta pagal plotą pasaulio valstybė, apimanti Australijos žemyną, Tasmanijos salą ir daug mažesnių aplinkinių salų. Pietryčiuose yra Naujoji Zelandija, šiaurėje – Indonezija, Papua Naujoji Gvinėja ir Rytų Timoras, šiaurės rytuose Saliamono salos ir Vanuatu. Australija yra seniausias, lygiausias, ir sausiausias žmonių gyvenamas žemynas, iš kitų žemynų taip pat išsiskiriantis skurdžiausiu dirvožemiu.

Australijai priklausančios teritorijos: Indijos vandenyne – Ašmoro ir Kartjė salos, Kalėdų sala, Kokosų salos, Ramiajame vandenyne – Norfolko sala, Koralų jūros salų teritorija, Antarktyje – Australijos Antarktinė teritorija ir Herdo ir Makdonaldo salų teritorija.

Australijos ekonomika – klestinti. Jos BVP vienam gyventojui yra vienas aukščiausių pasaulyje (15-as rodiklis 2021 m. duomenimis), o pagal Žmogaus socialinės raidos indeksą yra aštunta (2020 m. duomenimis). Australija yra , turinti (2021 m, duomenimis) Gyvenimo kokybė, demokratija, visuomenės sveikata, švietimas, , pilietinės teisės, ir politinės teisės Australijoje vertinama kaip viena geriausių pasaulyje,. Australijos didmiesčiai, anot reitingų, pasižymi itin aukšta gyvenimo kokybe. Australija yra JTO, G20, EBPO, PPO, , AUKUS, , , , Ramiojo vandenyno salų forumo, ir Tautų Sandraugos narė.

„Australijos“ pavadinimas kilęs iš lot. terra australis incognita (nežinoma Pietų Žemė). Taip vadinta pusiau mitinė teritorija kažkur toli pietuose.

Istorija

Pagrindinis straipsnis – Australijos istorija.

Pirmieji žmonės į Australiją (į šiaurinę jos dalį) atvyko prieš 50–65 tūkst. metų. Pirmieji Australijos gyventojai buvo dabartinių Australijos aborigenų protėviai; jie persikėlė iš Pietryčių Azijos. Daugelis šių genčių buvo medžiotojai ir rinkėjai. Toreso sąsiaurio salų aborigenai, priklausantys melaneziečiams, apsigyveno ir šiauriausiame Kvinslendo kampe; jų kultūra buvo ir išlieka skirtinga nuo Australijos aborigenų.

Iš europiečių pirmasis žemyną atrado portugalų tyrinėtojas 1522 m. Pirmieji Australijos tyrinėtojai olandai ir portugalai manė, kad šis žemynas dėl savo geografinių ir klimatinių ypatumų nėra tinkamas apgyvendinimui. Europiečių tyrinėtojai Australiją intensyviau pradėjo tirti tik XVII a., kai ją pastebėjo ir aplankė keletas ekspedicijų: olandų tyrinėtojas (1606 m.), portugalų tyrinėtojas Luisas Vaesas de Toresas, tuo metu tarnavęs Ispanijai (1607 m.), olandų keliautojai (1623 m.), ir Abelis Tasmanas (1642 m.)

Australijos čiabuvių uolų piešiniai

1770 m. Džeimsas Kukas paskelbė jo tyrinėtas rytų Australijos pakrantes Jungtinės Karalystės nuosavybe. Didžioji Britanija 1788 m. Naujajame Pietų Velse įsteigė pirmąją katorgininkų koloniją. Van Diemeno Žemės kolonija (dabartinėje Tasmanijoje) įsteigta 1803 m. Atskira Tasmanijos kolonija buvo sukurta 1825 m. Daugėjant gyventojų ir įsisavinant naujas teritorijas nuo Naujojo Pietų Velso atsiskyrė kitos kolonijos: 1851 m. Viktorija, 1859 m. Kvinslendas. 1829 m. įkurta Vakarų Australijos, o 1836 m. – Pietų Australijos kolonijos, į kurias vyko anglų kolonistai. Taip buvo sudarytos 6 kolonijos, kurios tiesiogiai buvo pavaldžios metropolijai, t. y. Didžiajai Britanijai. Kolonijoms buvo suteikiama vis daugiau teisių, kol jos tapo pilnai savivaldžios. Tarpusavyje jos ne tik neturėjo jokių ryšių, bet netgi buvo įsivedusios muitus viena kitos prekėms.

Bendri politiniai, strateginiai, kultūriniai ir ekonominiai interesai veikė vienijančiai ir 1901 m. įsikūrė Australijos Sandrauga (Commonwealth of Australia), o buvusios kolonijos pasivadino valstijomis. Australijai kaip kolonijos priskirtos Norfolko, Pitkerno salos, Naujosios Gvinėjos Papua provincija ir Šiaurinė teritorija. Australijos Sandraugos sostinė perkelta į naujai įkurtą Kanberos miestą. Australija tapo dominija, kuri įėjo į Britanijos imperiją. Tapusi dominija Australija su Jungtine Karalyste tapo susijusi tik tiek, kad Jungtinės Karalystės monarchas skyrė generalgubernatorių ir atstovavo jos interesus užsienyje. Po Pirmojo pasaulinio karo, kuriame dalyvavo ir kariai iš Australijos ir kurio metu Australija neteko daug karių (iš 4,9 mln. žemyno gyventojų 416 000 dalyvavo kare, 60 000 žuvo, dar 152 000 buvo sužeisti.), Tautų Sandrauga perdavė jai buvusios vokiečių Naujosios Gvinėjos mandatą.

, kurį Australija priėmė 1942 m., nutraukė didžiąją dalį konstitucinių Australijos ir Jungtinės Karalystės ryšių. Iki 1973 m. imigracija buvo ribojama, įsileidžiant tik baltuosius imigrantus, išskyrus pavienes išimtis.

Politinė sistema

Pagrindinis straipsnis – Australijos politinė sistema.

Naujasis federacinio parlamento pastatas Kanberoje

Australija yra konstitucinė monarchija, kurią formaliai valdo karalius, kuriai atstovauja generalinis gubernatorius. Pagal Australijos įstatymus Didžiosios Britanijos monarchas yra kartu ir Australijos monarchas. Generalinį gubernatorių pagal Australijos ministro pirmininko pageidavimą formaliai skiria karalius. Praktiškai karaliaus vaidmuo yra tik simboliškas.

1999 m. surengtas referendumas, kuriuo siekta Australiją padaryti respublika, pralaimėjo.

Vykdomąją valdžią įgyvendina ministrų kabinetas, vadovaujamas premjerministro. Premjerministras praktiškai visada yra ir žemutiniuose parlamento rūmuose – Atstovų rūmuose – daugumą turinčios partijos vadovas. Įstatymų leidžiamąją valdžią įgyvendina dvejų rūmų parlamentas, susidedantis iš Atstovų rūmų (150 narių) ir Senato (76 nariai), kuriame visoms valstijoms atstovauja po 12 atstovų, o teritorijoms – po du atstovus, nepriklausomai nuo gyventojų skaičiaus. Abejų rūmų rinkimai vyksta kas treji metai. Dalyvavimas rinkimuose piliečiams nuo 18 m. yra privalomas, už nedalyvavimą rinkimuose skiriama bauda.

Australija yra britų Tautų Sandraugos narė.

Tarptautiniai santykiai

Pagrindiniai straipsniai – ir Australijos ir Lietuvos santykiai.

Australija turi įsteigusi diplomatines misijas (ambasadas, vyriausiojo komisaro biurus ir konsulatus) su 110 šalių. Dar 2011 m. Australija buvo užmezgusi diplomatinius santykius su visomis JTO narėmis bei Šventuoju Sostu, Kosovu, Kuko Salomis ir (nuo 2013 m.) Niue. Glaudžiausi santykiai palaikomi su JAV bei Ramiojo vandenyno ir Azijos šalimis. Mažiausiai diplomatinių misijų įsteigta Afrikos žemyne.

Su Lietuva diplomatiniai santykiai užmegzti 1991 m. lapkričio 6 d. Australija visą Lietuvos sovietinės okupacijos laikotarpį, išskyrus 1974–1975 m. laikotarpį, nepripažino TSRS įvykdytos Lietuvos aneksijos teisėtumo. 1991 m. rugpjūčio 27 d. Australija tapo pirmąja Okeanijos valstybe, pripažinusia Lietuvos nepriklausomybę. Veikia gausi Australijos lietuvių bendruomenė, 1950 m. įsteigta karo pabėgėlių.

Administracinis suskirstymas

Pagrindinis straipsnis – Australijos valstijos.

Australijos valstijos, teritorijos ir miestai

Australijos fizinis žemėlapis

Valstijose yra daugiau gyventojų; teritorijos yra arba labai mažos (kokios nors salos), arba labai retai apgyvendintos (Šiaurinė teritorija), arba turi specialų statusą dėl savo ypatingos reikšmės federacijai (Australijos sostinės teritorija, Džarvio įlankos teritorija). Valstijos turi didesnę savivaldą nei teritorijos; pastarosios traktuojamos daugiau kaip kolonijos, t. y. jos yra valdomos labiau iš centro. Dalis teritorijų yra išvis negyvenamos.

Valstijos

• Vakarų Australija, WA (Pertas)
• Kvynslandas (Karalienės žemė), QLD (Brisbenas)
• Naujasis Pietų Velsas, NSW (Sidnėjus)
• Viktorija, VIC (Melburnas)
• Pietų Australija, SA (Adelaidė)
• Tasmanija, TAS (Hobartas)

Vidinės teritorijos

• Šiaurės teritorija, NT (Darvinas)
• Australijos sostinės teritorija, ACT (Kanbera)
• Džarvio įlankos teritorija (tam tikrais atvejais traktuojama kaip Australijos sostinės teritorijos dalis)

Užjūrio teritorijos

• Ešmoro ir Kartjė salos (negyvenamos)
• Norfolko sala
• Kalėdų sala
• Kokosų salos
• Koralų jūros salos (gyvena tik meteorologijos stoties darbuotojai)
• Herdo ir Makdonaldo salos (negyvenama)
• Australijos Antarktinė teritorija (kitų šalių nepripažįstama Australijos dalimi, gyvena tik mokslinių stočių darbuotojai)

Geografija

Pagrindiniai straipsniai – Australijos geografija ir Australijos klimatas.

Nuotrauka iš palydovo

Uluru uola centrinėje Australijoje

Didysis barjerinis rifas

Australijos žemynas yra į šiaurės vakarus nuo Naujosios Zelandijos ir į pietus nuo Indonezijos, Rytų Timoro ir Papua – Naujosios Gvinėjos. Australija – pats sausringiausias iš apgyvendintų kontinentų. Didžioji dalis vakarų ir centrinės Australijos yra negyvenama, ją užima dykumos ir pusdykumės – apie 40 % teritorijos užima smėlio kopos. Tik pietryčių ir pietvakarių pakraščiai turi nuosaikų klimatą ir vidutiniškai derlingas žemes. Šiaurinėje šalies dalyje yra tropinis klimatas: dalis – tropiniai miškai, dalis savaninio tipo, dalis dykuminio tipo.

Kranto linijos ilgis – 36 735 km. Palei visą šiaurės rytų pakrantę driekiasi Didysis barjerinis rifas – didžiausias pasaulio koralinis rifas.

Aukščiausias kalnas – Kosciuškos kalnas (2228 metrų).

Australijos 20 didžiausių miestų populiacijų dydžiai, 2018 m. birželio 30 d.:

1. Didysis Sidnėjus: 5 230 330, plotas: 12,367.7 km²; Naujojo Pietų Velso sostinė.
2. Didysis Melburnas: 4 963 349, plotas: 9,993 km²; Viktorijos sostinė.
3. Didysis Brisbanas: 2 462 637; plotas: 15,842 km²; Kvislendo sostinė.
4. Didysis Pertas: 2 059 484; plotas: 6,417.9 km²; Vakarų Australijos sostinė;
5. Didžioji Adelaidė: 1 345 777; plotas: 3,259.8 km²; Pietų Australijos sostinė;
6. Gold Kostas: 606 774; plotas: 1,334 km². Kvinslando valstijos miestas.
7. Kanbera: 420,960; plotas: 814.2 km²; Australijos sostinė, bei Australijos sostinės teritorijos administracinis centras.
8. Didysis Sanšain Kostas: 319,922; plotas: 2,291 km²; miestas Kvinslendo valstijoje.
9. Didysis Džilongas: 252,217; plotas: 1,252 km². Viktorijos valstijos miestas.
10. Didysis Hobartas: 232,606; plotas: 1,695.5 km². Tasmanijos sostinė.
11. Vulongongas: 216,071; plotas: 684 km²; miestas Naujajame Pietų Velse.
12. Taunsvilis: 180,820; plotas: 693,3 km²; miestas Kvinslendo valstijoje, vietinių vadinamas neoficalia sostine.
13. Niukaslas: 164,104, plotas: 187 km²; miestas Naujajame Pietų Velse.
14. Kernsas: 152,729; plotas: 254,3 km²; miestas Kvinslendo valstijoje.
15. Didysis Darvinas: 148 564; Administracinio Darvino miesto gyventojų skaičius: 84,613; plotas: 112 km². Šiaurės Teritorijos sostinė.
16. Tuvumba: 136,861; plotas: 498.1 km². miestas Kvinslendo valstijoje.
17. Balaratas: 105,471; plotas: 343.6 km²; miestas Viktorijos valstijoje.
18. Bendigas: 99,122; plotas: 287.4 km²; miestas Viktorijos valstijoje.
19. (Albury–Wodonga): 93,603; Susilieję du miestai Viktorijos ir Naujojo Pietų Velso valstijų riboje.
20. Lonsestonas: 87,328; plotas: 435.4 km²; miestas Tasmanijoje.

Flora ir fauna

Pagrindiniai straipsniai – Australijos augmenija ir Australijos gyvūnija.

Koala lipa į eukaliptą

Australijai būdinga išskirtinė augalija ir gyvūnija, nes ji viena iš pirmųjų atsiskyrė nuo Gondvanos žemyno. Jai būdingi 80 % gyvūnų ir augalų, kurių nerandama kituose žemynuose, tai: sterbliniai gyvūnai, voverė skraiduolė, strutis Emu ir kt. Augalai: eukaliptai, sumedėję paparčiai ir kt.

Didelę žalą žemynui padarė žmonių atvežti gyvūnai ir augalai: kaktusai, rupūžės, kiaulės, ožkos, stručiai ir kt.

Australijoje yra 3 pagrindinės gamtinės zonos. Nuo pusiaujo į pietus eina:

1. Drėgnieji atogrąžų miškai. Auga: eukaliptai (600 rūšių, užauga iki 150 m., šaknys iki 30 m.), palmės, bambukai, , medinis papartis, araukarijos.
2. Savanos. Auga: aukštos žolės, eukaliptai, akacijos (500 rūšių), buteliniai medžiai, kazuarinai (užauga iki 30 m).
3. Dykumos ir pusdykumės. Sudaro didžiąją dalį Australijos. Auga įvairios žolės, pavyzdžiui, spinifeksas. Auga skrebai – eukaliptų, kazuarinų ir akacijų sąžalynai. Yra ir efemerų – trumpos vegetacijos augalų.

Australijos floroje ir faunoje labai dažni yra endemikai – rūšys, gyvuojančios tik tam tikroje teritorijoje.

Ekonomika

Pagrindinis straipsnis – Australijos ekonomika.

Australijos ekonomika – vakarietiško tipo, mišraus pobūdžio, klestinti ekonomika. Tarptautinio valiutos fondo skaičiavimais, Australijos BVP, tenkantis vienam gyventojui, yra šiek tiek didesnis, nei Švedijos, Nyderlandų ar Kanados, tačiau šiek tiek žemesnis nei Danijos.

Gyventojai

Pagrindinis straipsnis – Australijos gyventojai.

Pagrindinis straipsnis – Australai.

Didžioji dalis Australijos gyventojų gyvena netoli pakrantės. Paplūdimys yra svarbi australų identiteto dalis.

Didžioji dalis Australijos gyventojų kilę iš XIX ir XX amžiuje atvykusių imigrantų, iš pradžių daugiausia iš Britanijos ir Airijos, vėliau ir iš kitų šalių – Italijos, Graikijos ir kt. Per keturis dešimtmečius po Antrojo pasaulinio karo atvyko 4,1 milijonai žmonių iš 120 šalių. Pagal 1986 metų duomenis kas penktas australas gimė užsienyje. Nuo to laiko, kai Australijoje pasirodė pirmieji persikėlėliai iš Europos, imigracija vaidina didelį vaidmenį šalies vystymesi. Didelė gyventojų dalis yra kilę iš Azijos. Pagal 2001 m. surašymą aborigenai sudaro 2 proc. gyventojų.

Valstijose gyventojų daugumą sudaro anglų, škotų ir airių kilmės australai, o teritorijose daugiausia kitų tautybių gyventojų, pavyzdžiui, Šiaurės Teritorijose daug indoneziečių ir aborigenų, Kalėdų saloje – kinų, o Kokosų salose – malajų.

Dėl Australijos geografijos ir klimato ypatumų didžioji dalis Australijos gyventojų susitelkę miestuose rytinėje, pietinėje ir pietvakarių pakrantėse.

Anglų kalba yra pagrindinė, nors kai kurios išlikusios aborigenų bendruomenės išlaikė ir savo kalbą. Daugelis pirmos, o dažnai ir antros kartos imigrantų iš neanglakalbių šalių yra dvikalbiai.

Vietinis australas groja tradiciniu instrumentu didžeridū

Apie 52 % (2016 m.) Australijos gyventojų – krikščionys, iš jų daugiausia Romos katalikų (apie 22,6 %) ir anglikonų (apie 14,9 %). Nuo XVIII a. veikia savarankiška Australijos Anglikonų Bažnyčia. Kiti krikščionys – Antiochijos apeigų katalikai (maronitai), baptistai, evangelikai liuteronai, presbiterionai, stačiatikiai . Yra budistų, hinduistų, musulmonų bendruomenių. Dalis australų aborigenų išpažįsta tradicinę religiją, kurios pagrindiniai bruožai totemizmas ir tikėjimas vadinamuoju .

Kultūra

Pagrindinis straipsnis – Australijos kultūra.

Australijos kultūros šaknys yra Europoje, paskutiniu metu šalies kultūrą stipriau veikia JAV kultūra. Pirmasis teatras įkurtas 1830 m. Sidnėjuje ir vadinosi Theatre Royal – Karališkasis teatras.

Iš Australijos kilo tokios garsios muzikos grupės kaip „AC/DC“, „INXS“, „“, „“, „“, atlikėjai Nick Cave ir Kylie Minogue.

Sportas

Australijoje populiariausias sportas – kriketas ir australiškasis futbolas. Kriketas populiaresnis vasaros, futbolas – žiemos mėnesiais. Profesionaliame australiškame futbole Australijos rinktinei lygių nėra. Taip pat populiarus regbis, ypač Naujajame Pietų Velse ir Kvinslande. Regbio rinktinė per savo egzistavimo istoriją reitinguose nėra nukritusi žemiau septintos vietos.

Taip pat skaitykite

• Australijos žemynas
• Australijos transportas
• Australijos miestų sąrašas

Šaltiniai

1. „Surface water and surface water change“. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO). Nuoroda tikrinta 2020-10-11.
2. „Population clock“. Australian Bureau of Statistics website. Commonwealth of Australia. 2022-07-07. Nuoroda tikrinta 2022-07-07.
3. „Report for Selected Countries and Subjects: April 2022“. Tarptautinis valiutos fondas. 2022 m. balandžio mėn.
4. „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
5. Korsch RJ.; et al. (2011). „Australian island arcs through time: Geodynamic implications for the Archean and Proterozoic“. Gondwana Research. 19 (3): 716–734. Bibcode:2011GondR..19..716K. doi:10.1016/j.gr.2010.11.018. ISSN 1342-937X.
6. Macey, Richard (2005-01-21). „Map from above shows Australia is a very flat place“. . ISSN 0312-6315. OCLC 226369741. Nuoroda tikrinta 2010-04-05.
7. „The Australian continent“. Bureau of Meteorology. Suarchyvuotas originalas 2020-04-17. Nuoroda tikrinta 2018-08-13.
8. „Deserts“. Geoscience Australia. Australian Government. 2014-05-15. Nuoroda tikrinta 2018-08-13.
9. Kelly, Karina (1995-09-13). „A Chat with Tim Flannery on Population Control“. . Suarchyvuotas originalas 2010-01-13. Nuoroda tikrinta 2010-04-23. „Well, Australia has by far the world’s least fertile soils“.
10. Grant, Cameron (2007 m. rugpjūčio mėn.). „Damaged Dirt“ (PDF). . Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011-07-06. Nuoroda tikrinta 2010-04-23.
11. „World Economic Outlook Database, April 2022“. IMF.org. Tarptautinis valiutos fondas. 2022-04-19. Nuoroda tikrinta 2022-04-19.
12. Human Development Report 2020 The Next Frontier: Human Development and the Anthropocene (PDF). Jungtinių Tautų Vystymosi programa. 2020-12-15. pp. 343–346. ISBN 978-9-211-26442-5. Suarchyvuota (PDF) iš originalo 2020-12-15. Nuoroda tikrinta 2020-12-15. {{cite book}}: |website= ignoruotas ()
13. Tian, Nan; Fleurant, Aude; Kuimova, Alexandra; Wezeman, Pieter D.; Wezeman, Siemon T. (2022-04-24). „Trends in World Military Expenditure, 2021“ (PDF). . Suarchyvuota iš originalo 2022-04-25. Nuoroda tikrinta 2022-04-25.
14. „Australia: World Audit Democracy Profile“. WorldAudit.org. Suarchyvuotas originalas 2007-12-13. Nuoroda tikrinta 2008-01-05.
15. „Melbourne named world's most liveable city“. ABC News (Australijos anglų). 2014-08-19. Nuoroda tikrinta 2022-01-15.
16. В. А. Никонов. Краткий топонимический словарь. Москва: Мысль, 1966.
17. . A Shorter History of Australia. Further revised & updated. Vintage Books. 2014 m. Šiaurės Sidnėjus, Australija, ISBN 978-0-85798-438-8, 4 p.
18. Clarkson, Chris; Jacobs, Zenobia; Marwick, Ben; Fullagar, Richard; Wallis, Lynley; Smith, Mike; Roberts, Richard G.; Hayes, Elspeth; Lowe, Kelsey; Carah, Xavier; Florin, S. Anna; McNeil, Jessica; Cox, Delyth; Arnold, Lee J.; Hua, Quan; Huntley, Jillian; Brand, Helen E. A.; Manne, Tiina; Fairbairn, Andrew; Shulmeister, James; Lyle, Lindsey; Salinas, Makiah; Page, Mara; Connell, Kate; Park, Gayoung; Norman, Kasih; Murphy, Tessa; Pardoe, Colin (2017). „Human occupation of northern Australia by 65,000 years ago“. Nature. 547 (7663): 306–310. Bibcode:2017Natur.547..306C. doi:10.1038/nature22968. :2440/107043. ISSN 0028-0836. PMID 28726833. S2CID 205257212.
19. Tucker, Spencer (2005). Encyclopedia of World War I. Santa Barbara, Kalifornija: ABC-CLIO. p. 273. ISBN 978-1-85109-420-2.
20. „Fact Sheet – Abolition of the 'White Australia' Policy“. Australian Immigration. Australijos Sandrauga: National Communications Branch, Department of Immigration and Citizenship. Suarchyvuotas originalas 2015-09-15. Nuoroda tikrinta 2013-03-27. {{cite web}}: |archive-date= / |archive-url= laiko žyma nesutampa; 2015-09-19 siūlomas ()
21. Department of Foreign Affairs and Trade Annual Report 2020-21* Australijos užsienio reikalų ir prejybos departamentas. Tikrinta 2021-12-13
22. abs.gov.au / Australian Bureau of Statistics
23. id.com.au / Gold Coast City Archyvuota kopija 2021-05-07 iš Wayback Machine projekto.
24. id.com.au / Sunshine Coast Council^{[neveikianti nuoroda]}
25. id.com.au / [https://web.archive.org/web/20210227070655/https://profile.id.com.au/wollongong Archyvuota kopija 2021-02-27 iš Wayback Machine projekto. Wollongong City Council]]
26. id.com.au / City of Newcastle Archyvuota kopija 2022-01-20 iš Wayback Machine projekto.
27. id.com.au / City of Darwin Archyvuota kopija 2022-01-21 iš Wayback Machine projekto.
28. Mindaugas Meškauskas. Australijos religijos. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002

Nuorodos

Vikiteka: Australija – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikižodynas

Laisvajame žodyne yra terminas Australija

Australijos vyriausybės tinklalapiai:

• Australijos vyriausybės tinklalapis
• Australijos federalinių subjektų valdžia
• Australijos statistikos valdyba

Australijos profilis:

• Australija – paradoksų šalis
• Australijos profilis iš CIA internetinio tinklalapio Archyvuota kopija 2010-01-16 iš Wayback Machine projekto.
• Australijos profilis iš BBC internetinio tinklalapio

Bendros žinios apie Australiją:

• Keliaujantiems į Australiją

Australija žemėlapiuose:

• Australijos fizinis žemėlapis
• Australijos politinis žemėlapis
• Australijos žemėlapis per googlemaps
• Australijos kolonizavimo žemėlapis

Australijos laikas ir orai:

• Australijos laiko juostų interaktyvus žemėlapis su esamu laiku
• Australijos orai žemėlapyje, Australijos meteorologijos tarnyba

Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu.