Беларусь
Қазақстан
Lietuva
Materializmas filosofijos kryptis kuri materiją gamtą būtį laiko pirminiu dalyku o dvasią sąmonę idėją antriniu priešing
Materializmas
Materializmas – filosofijos kryptis, kuri materiją, gamtą, būtį laiko pirminiu dalyku, o dvasią, sąmonę, idėją – antriniu (priešingai idealizmui). Sąmonė esanti materijos vystymosi rezultatas ir savybė; sąmonės turinys – materialaus pasaulio atspindėjimas. Materializmas, kaip ir idealizmas, yra filosofinis monizmas. Tačiau skirtingai nei idealizmas, kuris traktuoja tikrovę kaip mąstymo, dvasios vienovę, materializmas remiasi pasaulio, gamtos materialios tikrovės prielaida.
Terminas „materializmas“ pradėtas vartoti XVII a. Iš pradžių materializmas sietas su struktūrine materijos samprata (R. Boilis) vėliau juo imta žymėti filosofinę sąvoką, reiškiančia idealizmo priešybę (G. Leibnicas).
Materializmo istorija
Yra 3 svarbiausios materializmo formos:
- Senovės naivusis (stichinis)
- Naujųjų amžių metafizinis
- Dialektinis materializmas.
Ankstyvasis materializmas
Pirmosios materializmo mokyklos atsirado senovės Indijoje (Čarvaka, Vaibašika), Kinijoje (Daosizmas), bet labiausiai pasaulietiškos ir sistemingos tapo senovės Graikijoje. Čia materializmas buvo teorinės gamtotyros forma ir buvo vadinamas fizika. Šis materializmas siekė atskleisti medžiaginius pasaulio pradus, rasti pirminius elementus. Pirmieji antikos materialistai gamtą aiškino hilozoistiškai, kitimo šaltinį matė joje pačioje. Tuometiniam materializmui būdinga stichinė (naivioji) dialektika. Pasaulis laikomas vientisu, jo vystymasis aiškinamas priešybių sąveika. Antikos filosofijoje nykstant hilozoistiniam požiūriui į gamtą, medžiagą ir kitimo šaltinį imta laikyti savarankiškais pradais, jie atskirti vienas nuo kito.
Naujųjų amžių materializmas
Naujaisiais laikais mokslo ir gamybos pažanga lėmė materializmo atgimimą. Šio laikotarpio materializmas kilo iš viduramžių scholastikos bei teologijos dogmatizmo kritikos, pastangų pagrįsti gamtos tyrimo, paremto patyrimu, metodus. Šio materializmo pobūdį lėmė empirinio ir eksperimentinio gamtos tyrimo poreikiai ir jų sąlygojama pažinimo specializacija. Gamta mokslo iškaidoma, atskirai aprašinėjami, klasifikuojami jos reiškiniai, savybės. Kadangi tuo laikotarpiu labiausiai plėtojosi mechanikos mokslas, materializmas įgavo mechanistinį pobūdį. Pasaulis aiškintas kaip milžiniškas mechanizmas, kūnų ir dalelių (atomų) visuma; judėjimas – kaip išoriškas materijos atžvilgiu. Visas vystymosi formas mėginta aiškinti kaip kūnų ir dalelių kilnojimąsi erdvėje.
Metafizinis materializmas plėtojosi dviem gnoseologinėmis kryptimis – empirizmo ir racionalizmo. XVII a. anglų materializme vyravo empirizmas. Vėliau, kai, remiantis patyrimu, mėginta spręsti žmogaus žinių, idėjų kilmės klausimą ir tikrovės reiškiniuose rasti pirmines, objektyvias jų savybes, empirizmas virto sensualizmu. R. Dekartas suformulavo racionalizmo principus, kurie įgavo materialistinį pobūdį B. Spinozos filosofijoje. Joje substancija tapatinama su gamta ir laikoma vienintele realybe. Iš sensualizmo Anglijoje susiformavo subjektyvusis idealizmas, iš racionalizmo – klasikinės vokiečių filosofijos idealizmas.
Aukščiausias metafizinio materializmo laipsnis – XVIII a. prancūzų materializmas, kurio žymiausi atstovai – Ž. Lametri, D. Didro, , . Viena prancūzų materializmo kryptis rėmėsi Dekarto fizika ir filosofiškai grindė gamtos mokslus, kita kilo iš Loko sensualizmo ir buvo viena teorinių materialistinio istorijos aiškinimo prielaidų. Kaip priešybę metafizinei mąstysenai G. V. F. Hėgelis iškėlė dialektiką, tačiau panaudojo ją materializmo kritikai. L. Fojerbachas kritikavo spekuliatyvinį Hėgelio idealizmą ir, atmetęs jo dialektiką, atkūrė metafizinį materializmą. Mechanicizmą jis pakeitė biologizmu. Kadangi Fojerbachas gamtos viršūne ir svarbiausiu filosofijos objektu laikė žmogų, jo materializmas vadinamas .
Taip pat skaitykite
- Dialektinis materializmas
- Istorinis materializmas
Šaltiniai
- Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. MELI institutas, Vilnius.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
Materializmas filosofijos kryptis kuri materija gamta butį laiko pirminiu dalyku o dvasia samone ideja antriniu priesingai idealizmui Samone esanti materijos vystymosi rezultatas ir savybe samones turinys materialaus pasaulio atspindejimas Materializmas kaip ir idealizmas yra filosofinis monizmas Taciau skirtingai nei idealizmas kuris traktuoja tikrove kaip mastymo dvasios vienove materializmas remiasi pasaulio gamtos materialios tikroves prielaida Terminas materializmas pradetas vartoti XVII a Is pradziu materializmas sietas su strukturine materijos samprata R Boilis veliau juo imta zymeti filosofine savoka reiskiancia idealizmo priesybe G Leibnicas Materializmo istorijaYra 3 svarbiausios materializmo formos Senoves naivusis stichinis Naujuju amziu metafizinis Dialektinis materializmas Ankstyvasis materializmas Pirmosios materializmo mokyklos atsirado senoves Indijoje Carvaka Vaibasika Kinijoje Daosizmas bet labiausiai pasaulietiskos ir sistemingos tapo senoves Graikijoje Cia materializmas buvo teorines gamtotyros forma ir buvo vadinamas fizika Sis materializmas sieke atskleisti medziaginius pasaulio pradus rasti pirminius elementus Pirmieji antikos materialistai gamta aiskino hilozoistiskai kitimo saltinį mate joje pacioje Tuometiniam materializmui budinga stichine naivioji dialektika Pasaulis laikomas vientisu jo vystymasis aiskinamas priesybiu saveika Antikos filosofijoje nykstant hilozoistiniam poziuriui į gamta medziaga ir kitimo saltinį imta laikyti savarankiskais pradais jie atskirti vienas nuo kito Naujuju amziu materializmas Naujaisiais laikais mokslo ir gamybos pazanga leme materializmo atgimima Sio laikotarpio materializmas kilo is viduramziu scholastikos bei teologijos dogmatizmo kritikos pastangu pagrįsti gamtos tyrimo paremto patyrimu metodus Sio materializmo pobudį leme empirinio ir eksperimentinio gamtos tyrimo poreikiai ir ju salygojama pazinimo specializacija Gamta mokslo iskaidoma atskirai aprasinejami klasifikuojami jos reiskiniai savybes Kadangi tuo laikotarpiu labiausiai pletojosi mechanikos mokslas materializmas įgavo mechanistinį pobudį Pasaulis aiskintas kaip milziniskas mechanizmas kunu ir daleliu atomu visuma judejimas kaip isoriskas materijos atzvilgiu Visas vystymosi formas meginta aiskinti kaip kunu ir daleliu kilnojimasi erdveje Metafizinis materializmas pletojosi dviem gnoseologinemis kryptimis empirizmo ir racionalizmo XVII a anglu materializme vyravo empirizmas Veliau kai remiantis patyrimu meginta spresti zmogaus ziniu ideju kilmes klausima ir tikroves reiskiniuose rasti pirmines objektyvias ju savybes empirizmas virto sensualizmu R Dekartas suformulavo racionalizmo principus kurie įgavo materialistinį pobudį B Spinozos filosofijoje Joje substancija tapatinama su gamta ir laikoma vienintele realybe Is sensualizmo Anglijoje susiformavo subjektyvusis idealizmas is racionalizmo klasikines vokieciu filosofijos idealizmas Auksciausias metafizinio materializmo laipsnis XVIII a prancuzu materializmas kurio zymiausi atstovai Z Lametri D Didro Viena prancuzu materializmo kryptis remesi Dekarto fizika ir filosofiskai grinde gamtos mokslus kita kilo is Loko sensualizmo ir buvo viena teoriniu materialistinio istorijos aiskinimo prielaidu Kaip priesybe metafizinei mastysenai G V F Hegelis iskele dialektika taciau panaudojo ja materializmo kritikai L Fojerbachas kritikavo spekuliatyvinį Hegelio idealizma ir atmetes jo dialektika atkure metafizinį materializma Mechanicizma jis pakeite biologizmu Kadangi Fojerbachas gamtos virsune ir svarbiausiu filosofijos objektu laike zmogu jo materializmas vadinamas Taip pat skaitykiteDialektinis materializmas Istorinis materializmasSaltiniaiLietuviskoji tarybine enciklopedija VII t MELI institutas Vilnius Vikizodynas