Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Jugoslavija serb Југославија kroat Jugoslavija juɡǒslaːʋija slovėn Jugoslavija juɡɔˈslàːʋija maked Југославија juɡɔˈsɫav
Jugoslavija
Jugoslavija (serb. Југославија, kroat. Jugoslavija (juɡǒslaːʋija), slovėn. Jugoslavija (juɡɔˈslàːʋija), maked. Југославија (juɡɔˈsɫavija) transkr. Jugoslavija) (pažodinis vertimas – valstybė) – didžiąją XX a. dalį egzistavusi valstybė Pietryčių Europoje ir Centrinėje Europoje. Valstybė susikūrė po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m., o jos pirminis pavadinimas buvo Serbų, kroatų ir slovėnų karalystė, kadangi buvo sujungtos laikinoji (suformuota iš buvusių Austrijos-Vengrijos imperijos teritorijų) ir Serbijos karalystė. Prie to žymiai prisidėjo pirmininkas Dalmatijos kroatų politikas , savo lobistine veikla pasiekęs Sąjungininkų pritarimą nepriklausomos valstybės įkūrimui. Pirmąkart šis pasiūlymas pateiktas Korfu deklaracija 1917 m. liepos 20 dieną. Taip pirmą kartą istorijoje buvo įkurta pietų slavus vienijanti suvereni valstybė. Iki tol žemės priklausė Osmanų imperijai ir Austrijai-Vengrijai. tapo pirmuoju Jugoslavijos valdytoju. Šalis tarptautinės bendruomenės buvo pripažinta 1922 m. liepos 13 d. Ambasadorių konferencijos Paryžiuje metu. 1929 m. spalio 3 d. oficialus šalies pavadinimas buvo pakeistas į Jugoslavijos karalystės.
| Jugoslavija Југославија Jugoslavija | |||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||
 | |||||||||||||||||||||||||
| Sostinė | Belgradas | ||||||||||||||||||||||||
| Kalbos | serbų-kroatų kalba makedonų kalba (nuo 1944 m.) slovėnų kalba (nuo 1944 m.) | ||||||||||||||||||||||||
| Valdymo forma | Paveldima monarchija (1918–1941) Federacinė respublika (1945–1992) Smulkiau
| ||||||||||||||||||||||||
| Istorija | |||||||||||||||||||||||||
| - | 1918 m. gruodžio 1 d. | ||||||||||||||||||||||||
| - | 1941 m. balandžio 6 d. | ||||||||||||||||||||||||
| - Jungtinėse Tautose | 1945 m. spalio 24 d. | ||||||||||||||||||||||||
| - | 1945 m. lapkričio 29 d. | ||||||||||||||||||||||||
| - | 1992 m. balandžio 27 d. | ||||||||||||||||||||||||
| Interneto TLD | |||||||||||||||||||||||||
| Telefonų kodas | +38 | ||||||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||||||
| Šiuo metu priklauso: | Bosnija ir Hercegovina Kroatija Kosovas Juodkalnija Šiaurės Makedonija Serbija Slovėnija | ||||||||||||||||||||||||
1941 m. balandžio 6 d. Jugoslavijos karalystę Ašies valstybės. 1943 m. jugoslavų partizanai paskelbė Demokratinę Jugoslavijos Federaciją. 1944 m. ją kaip legitimią vyriausybę pripažino tuomet tremtyje gyvenęs karalius . Vėliau, 1945 m. liepos mėnesį monarchija buvo panaikinta. 1946 m. Jugoslavijoje įsigalėjus komunistams ši buvo pervadinta Jugoslavijos Liaudies Respublika. Iš karą pralaimėjusios Italijos valstybė įgijo Istriją, Rijeką ir Zadarą. Šalies vadovu tapo Jugoslavijos partizanų vadas Josip Broz Tito ir juo išbuvo iki mirties 1980 metais. 1963 m. šalis buvo darkart pervadinta į Jugoslavijos Socialistinę Federacinė Respubliką (JSFR).
Jugoslavijos Socialistinę Federacinę Respubliką sudarė šešios respublikos: , , , , ir Slovėnijos SR. Į Serbijos sudėtį įėjo dvi autonominės socialistinės provincijos, ir , kurios po 1974 m. tapo beveik lygios su kitomis federacijos narėmis. Po ekonominės ir politinės krizės šalyje XX a. devintajame dešimtmetyje ir tautinių judėjimų Jugoslavija į penkias respublikas pagal jų tuometes sienas ir prasidėjo Jugoslavijos karai. Laikotarpiu tarp 1993 ir 2017 m. teisė karinius ir politinius buvusios Jugoslavijos vadovus už karo nusikaltimus, genocidą ir kitokio pobūdžio nusikaltimus, įvykdytus karų metu.
Po šalies dezintegracijos Juodkalnija ir Serbija sudarė federacinę valstybę, Jugoslavijos Federacinę Respubliką, 2003–2006 m. žinomą Serbijos ir Juodkalnijos vardu. Ši šalis pretendavo būti vienintele Jugoslavijos Socialistinės Federacinės Respublikos , tačiau tai ginčijo buvusios kitos respublikos. Galop Badinterio arbitražo komiteto įtikinta, pripažino, kad nėra vienintelė buvusios Jugoslavijos palikuonė ir 2003 metais oficialiai pakeitė šalies pavadinimą į Serbija ir Juodkalnija. 2006 m. birželį Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybę šalis iširo. Dar po dvejų metų Kosovas paskelbė nepriklausomybę nuo Serbijos ir iki šiol turi ribotą tarptautinį pripažinimą.
Šaltiniai
- Spencer Tucker. Encyclopedia of World War I: A Political, Social, and Military History. Santa Barbara, California, USA: ABC-CLIO, 2005. Pp. 1189.
- „orderofdanilo.org“. Suarchyvuotas originalas 2009 m. gegužės 16 d.
- Huntington, Samuel P. (1996). . Simon & Schuster. p. 260. ISBN 978-0-684-84441-1.
- „History, bloody history“. BBC News. 1999 m. kovo 24 d. Suarchyvuota iš originalo 2009 m. sausio 25 d. Nuoroda tikrinta 2010 m. gruodžio 29 d..
- „FR Yugoslavia Investment Profile 2001“ (PDF). EBRD Country Promotion Programme. p. 3. Suarchyvuotas originalas (PDF) 2011 m. rugsėjo 28 d.
Nuorodos
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Jugoslavija serb Јugoslaviјa kroat Jugoslavija juɡǒslaːʋija sloven Jugoslavija juɡɔˈslaːʋija maked Јugoslaviјa juɡɔˈsɫavija transkr Jugoslavija pazodinis vertimas valstybe didziaja XX a dalį egzistavusi valstybe Pietryciu Europoje ir Centrineje Europoje Valstybe susikure po Pirmojo pasaulinio karo 1918 m o jos pirminis pavadinimas buvo Serbu kroatu ir slovenu karalyste kadangi buvo sujungtos laikinoji suformuota is buvusiu Austrijos Vengrijos imperijos teritoriju ir Serbijos karalyste Prie to zymiai prisidejo pirmininkas Dalmatijos kroatu politikas savo lobistine veikla pasiekes Sajungininku pritarima nepriklausomos valstybes įkurimui Pirmakart sis pasiulymas pateiktas Korfu deklaracija 1917 m liepos 20 diena Taip pirma karta istorijoje buvo įkurta pietu slavus vienijanti suvereni valstybe Iki tol zemes priklause Osmanu imperijai ir Austrijai Vengrijai tapo pirmuoju Jugoslavijos valdytoju Salis tarptautines bendruomenes buvo pripazinta 1922 m liepos 13 d Ambasadoriu konferencijos Paryziuje metu 1929 m spalio 3 d oficialus salies pavadinimas buvo pakeistas į Jugoslavijos karalystes Jugoslavija Јugoslaviјa Jugoslavija 1918 1941 1945 1992 1941 1945 Veliava 1945 1992 Emblema 1945 1992 Location of JugoslavijaJugoslavija tarpukariu ir Saltojo karo metaisSostine BelgradasKalbos serbu kroatu kalba makedonu kalba nuo 1944 m slovenu kalba nuo 1944 m Valdymo forma Paveldima monarchija 1918 1941 Federacine respublika 1945 1992 Smulkiau Unitarine konstitucine monarchija 1918 1929 1931 1939 Unitarine 1929 1931 konstitucine monarchija 1939 1941 Vyriausybe tremtyje 1941 1945 valdanti Laikinoji 1943 1945 Federacine Marksistine leninistine 1945 1948 Federacine 1948 1990 Federacine parlamentine konstitucine respublika 1990 1992 Istorija 1918 m gruodzio 1 d 1941 m balandzio 6 d Jungtinese Tautose 1945 m spalio 24 d 1945 m lapkricio 29 d 1992 m balandzio 27 d Interneto TLDTelefonu kodas 38Pries PoSerbijos karalysteJuodkalnijos karalysteAustrija VengrijaFjume KroatijaSlovenijaMakedonijaJugoslavijos Federacine RespublikaSiuo metu priklauso Bosnija ir Hercegovina Kroatija Kosovas Juodkalnija Siaures Makedonija Serbija Slovenija 1941 m balandzio 6 d Jugoslavijos karalyste Asies valstybes 1943 m jugoslavu partizanai paskelbe Demokratine Jugoslavijos Federacija 1944 m ja kaip legitimia vyriausybe pripazino tuomet tremtyje gyvenes karalius Veliau 1945 m liepos menesį monarchija buvo panaikinta 1946 m Jugoslavijoje įsigalejus komunistams si buvo pervadinta Jugoslavijos Liaudies Respublika Is kara pralaimejusios Italijos valstybe įgijo Istrija Rijeka ir Zadara Salies vadovu tapo Jugoslavijos partizanu vadas Josip Broz Tito ir juo isbuvo iki mirties 1980 metais 1963 m salis buvo darkart pervadinta į Jugoslavijos Socialistine Federacine Respublika JSFR Jugoslavijos Socialistine Federacine Respublika sudare sesios respublikos ir Slovenijos SR Į Serbijos sudetį įejo dvi autonomines socialistines provincijos ir kurios po 1974 m tapo beveik lygios su kitomis federacijos naremis Po ekonomines ir politines krizes salyje XX a devintajame desimtmetyje ir tautiniu judejimu Jugoslavija į penkias respublikas pagal ju tuometes sienas ir prasidejo Jugoslavijos karai Laikotarpiu tarp 1993 ir 2017 m teise karinius ir politinius buvusios Jugoslavijos vadovus uz karo nusikaltimus genocida ir kitokio pobudzio nusikaltimus įvykdytus karu metu Po salies dezintegracijos Juodkalnija ir Serbija sudare federacine valstybe Jugoslavijos Federacine Respublika 2003 2006 m zinoma Serbijos ir Juodkalnijos vardu Si salis pretendavo buti vienintele Jugoslavijos Socialistines Federacines Respublikos taciau tai gincijo buvusios kitos respublikos Galop Badinterio arbitrazo komiteto įtikinta pripazino kad nera vienintele buvusios Jugoslavijos palikuone ir 2003 metais oficialiai pakeite salies pavadinima į Serbija ir Juodkalnija 2006 m birzelį Juodkalnijai paskelbus nepriklausomybe salis isiro Dar po dveju metu Kosovas paskelbe nepriklausomybe nuo Serbijos ir iki siol turi ribota tarptautinį pripazinima SaltiniaiSpencer Tucker Encyclopedia of World War I A Political Social and Military History Santa Barbara California USA ABC CLIO 2005 Pp 1189 orderofdanilo org Suarchyvuotas originalas 2009 m geguzes 16 d Huntington Samuel P 1996 Simon amp Schuster p 260 ISBN 978 0 684 84441 1 History bloody history BBC News 1999 m kovo 24 d Suarchyvuota is originalo 2009 m sausio 25 d Nuoroda tikrinta 2010 m gruodzio 29 d FR Yugoslavia Investment Profile 2001 PDF EBRD Country Promotion Programme p 3 Suarchyvuotas originalas PDF 2011 m rugsejo 28 d Nuorodos