Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Babiloniečiai
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Babilonija (asirų kalba – Karduniaš, senovės egiptiečių kalba – Sangar) – senovės regionas Eufrato ir Tigro žemupiuose, t. y. žemutinėje Mesopotamijoje, tarp dabartinio Irako miesto Bagdado ir Persijos įlankos. Kultūrinis šios derlingos žemumos centras buvo Babilonas.
 | |
| Mesopotamijos istorija | |
| : | |
| > | Hasunos k., Chalafo k. |
| Šumeras | |
| Akado imperija | |
| Huritai | |
| III Ūro dinastija | |
| Amoritai | |
| Babilonija: | Asirija: |
| Isinas, Larsa, Ešnuna, I, din. | Senoji Asirija |
| Kasitai (III din.) | Mitanija |
| , , , , din. | |
| Naujoji Asirijos imperija (X din.) | |
| Naujoji Babilono karalystė (XI din.) | |
| Achemenidai > Seleukidai | |
| Partai > Sasanidai | |
| Irako istorija | |
Senoji Babilonijos karalystė
III tūkst. pr. m. e. būsimąjį Babilono regioną sudarė du atskiri regionai – šumeriškai kalbantis Šumeras pietuose ir semitiškas Akadas šiauriau. XXIII a. pr. m. e. Akadui prijungus Šumero miestus valstybes į Akado imperiją, prasidėjo greita viso krašto semitizacija. Ją dar labiau paspartino III–II tūkst. pr. m. e. kraštą apgyvendinę dykumų semitai amoritai. Iki tol jie buvo klajoklių gentis, gyvenusi Arabijos dykumoje į vakarus nuo Eufrato, kuri dažnai puldinėjo Mesopotamijos miestus ir sėslių Mesopotamijos žemdirbių buvo laikomi necivilizuotais. Nepaisant to, dalis amoritų pamažu apsigyveno šiame regione ir perėmė akadų ir šumerų kultūrą. Nuo to laiko visame regione įsitvirtino semitiška kalba, kuri sąlyginai vadinama akadų kalba. Šumerų kalba, kuri tuo metu jau buvo išnykusi kaip šnekamoji kalba, išliko religinėje praktikoje.
Ankstyvasis laikotarpis (XX–XVI a. pr. m. e.)
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pirmoji Babilonijos dinastija.
Elamitams sužlugdžius paskutinę šumerišką III Ūro dinastiją (apie 1940 m. pr. m. e.), amoritai užėmė didžiąją dalį Mesopotamijos, kur įkūrė keletą nedidelių karalysčių. Per pirmuosius šio „Amoritų laikotarpio“ amžius galingiausiais Babilonijos miestais buvo Isinas ir Larsa (abu įkurti XX a. pr. m. e. viduryje). Tuo metu valstybingumą atkūrė ir senesni semitų miestai Maris bei Ešnuna.
Viena iš amoritų grupių 1894/1830 m. pr. m. e. įkūrė miestą-valstybę Babiloną. pradėjo statyti aplink miestą , kurią užbaigė tik jo įpėdinis Sumulaelis. Šie valdovai pradėjo taip vadinamą Pirmają Babilono dinastiją, arba Senąją Babilono karalystę. Seniausias ir švenčiausias Babilonijos miestas buvo Nun-ki arba Urudygga pačiuose regiono pietuose. Babilonas buvo šiaurinėje regiono dalyje ir seniausiais laikais neturėjo ypatingos politinės reikšmės, nors jo religinis vaidmuo jau tada buvo žymus.
Tuo pat metu kitas amoritų kilmės valdovas suvienijo visą Šiaurės Mesopotamiją nuo Ašuro iki Mario. Vėliau šis regionas tapo žinomas kaip Asirija.
Šeštasis Babilono karalius buvo 43 metus valdęs Hamurabis (1792 – 1750 m. pr. m. e.). Iš pradžių jis taikiai sugyveno su kaimyninėmis karalystėmis ir miestais-valstybėmis ir greitai ėmė kontroliuoti svarbiausius kelius, kadangi valdė siauriausią vietą tarp Tigro ir Eufrato. Babilonas iškilo iš nereikšmingo miesto-valstybės iki regioninės galybės.
Iš pirmųjų 28 Hamurabio valdymo metų mažai kas žinoma. Karalius nedalyvavo karuose ir neužkariavo jokių naujų žemių. Vidaus politikoje žinomas jo sprendimas atleisti skolas. Taip jis pelnė pavaldinių lojalumą. Babilone įrengti gynybiniai įrenginiai, tarp jų - ypač aukštos miesto sienos. Hamurabio nurodymu įrengti dideli drėkinimo įrenginiai ir pastatyti dideli statiniai. Šalies valdymą jis organizavo per griežtą administravimą ir įvedė vieningą teisės sistemą, Hamurabio kodeksą. Šis įstatymų rinkinys buvo sudarytas Hamurabio įsakymu po elamitų išstūmimo ir Babilonijos valstybės konsolidacijos. Šiame 282 punktų įstatymų rinkinyje buvo nustatytos visų klasių teisės. Hamurabio įstatymai parašyti glaustai, griežtomis teisinėmis formulėmis ir posakiais. Įstatymai buvo iškalti dantiraščiu dviejų metrų aukščio diorito stulpe. Hamurabio įstatymų kopiją Sūzuose, kur jie pateko kaip karo grobis, 1901 m. rado J. De Morgan ir V. Scheil (dabar laikoma Paryžiuje, Luvre).
Vėlesniu savo valdymo laikotarpiu Hamurabis užbaigė politinį regiono susiskaldymą ir suvienijo visą Pietinę Mesopotamiją į Babilono imperiją. Hamurabis sukūrė centralizuotą biurokratinį aparatą, mokesčių sistemą. Trumpam jis užėmė Elamą, Subartu ir Ešnuną, o po Larsos užkariavimo jis išplėtė savo valstybę į Šumerą. Tiesa, piečiausia regiono dalis drėgnose pelkėse prie Persijos įlankos liko nepriklausoma: ten viešpatavo karaliai (dar vadinami II Babilono dinastija).
Babiloniečiai, kaip ir jų pirmtakai, vykdė reguliarią prekyba su vakaruose esančiais miestais-valstybėmis, jų pareigūnai ir kariai pasiekdavo Siriją ir Kanaaną, o amoritų pirkliai veikė visoje Mesopotamijoje. Babilonijos armija buvo gerai disciplinuota ir užkariavo Isino, Ešnunos, Uruko miestus-valstybes bei Mario karalystę. Kita vertus Mesopotamija neturėjo gamtinių, gynybai tinkamų sienų ir dėl to buvo pažeidžiama išpuoliams iš išorės.
Prekyba ir kultūra klestėjo apie 150 metų iki 15-ojo pirmosios dinastijos valdovo Samsu-ditanos, Ami-cadukos sūnaus, valdymo. Jį nuvertė Babiloną užėmęs hetitų karalius .
Kasitų laikotarpis (XVI–XII a. pr. m. e.)
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kasitų dinastija.
Kasitai buvo kalnų gentis gyvenusi . Iki jų įsitvirtinimo Babilonijoje yra žinomi 9 ankstyvųjų kasitų valdovų vardai. Tik dešimtasis sąraše, , 1570 m. pr. m. e. užėmė Babilono miestą ir visą Babiloniją. Jo įkurta dinastija yra vadinama III Babilono dinastija.
Kasitai pervadino Babiloną į „Kar-Duniaš“ ir valdė 576 metus. Ši svetimšalių valdžia buvo labai panaši į beveik tuo pačiu metu buvusį hiksų valdymą Senovės Egipte. Kasitai greitai prisitaikė prie Babilonijos papročių, kalbos, religijos ir kultūros, tačiau babiloniečiai juos laikė svetimaisiais užkariautojais. Daugelis dieviškųjų atributų, kurie buvo priskiriami Babilono valdovams semitams tuo metu išnyko. Dievo titulas kasitų valdovams niekada nebuvo taikomas. Nepaisant to Babilonas išliko karalystės sostine ir „šventuoju“ vakarinės Azijos miestu, kurios žyniai buvo laikomi labai galingais. Taip buvo išsaugotas ir tam tikras senosios Babilonijos imperijos tęstinumas.
Pokasitinis laikotarpis
XII a. pr. m. e. viduryje Babiloną nusiaubė elamitai, ir kasitų dinastija išvyta iš valdžios. Taip prasidėjo labai permainingas pokasitinis laikotarpis, kuriam būdingas Babilonijos silpnumas, būdingas daugumai to meto Artimųjų Rytų civilizacijų. Nors regionas išlaikė politinę vienybę ir dar tame pačiame amžiuje nugalėjo elamitus, čia nuolat keitėsi valdovų dinastijos, buvo susiduriama su dykumų pusiau klajokliais aramėjais. IV dinastija (apie 1155–1025 m. pr. m. e.) siejama su Isino miestu, V dinastija (apie 1025–1004 m. pr. m. e.) – su Jūržemės regionu, VI dinastija (apie 1004–985 m. pr. m. e.) – su viena kasitų gentimi. Apie 985 m. pr. m. e. į Babilono sostą sėdo elamitų kilmės karalius (VII dinastija), kuris valdė vos 6 metus.
Po VII dinastijos pietinę Babiloniją apgyvendino dykumų semitai chaldėjai. Nuo to laiko valdovų seka Babilone tapo ypač chaotiška, ir paveldėjimo seka nebeaiški. Manoma, kad tuo laikotarpiu valdė kelios skirtingos dinastijos, kurios nuolat keitėsi tarpusavyje. Mokslininkų šis laikotarpis įvardijamas kaip , ir jis truko iki 729 m. pr. m. e.
Asirijos valdžioje
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naujoji Asirijos karalystė.
Per nusilpimo laikotarpį šiaurinė Babilonijos kaimynė Asirija kišosi į Babilonijos reikalus ir ne kartą privertė Babiloną mokėti duoklę. Galiausiai Asirijos karalius nukariavo Babiloną ir prijungė jį prie savo imperijos. Asirų viešpatavimo laikotarpis yra laikomas X Babilono dinastija.
Naujoji Babilonijos karalystė
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naujoji Babilono karalystė.
Asirų viešpatavimo metu 626 m. pr. m. e. chaldėjų kilmės Nabopalasaras surengė sėkmingą sukilimą prieš Asiriją ir iškovojo Babilonijai nepriklausomybę. Taip įkurta Naujoji Babilono karalystė, dar vadinama XI (arba Chaldėjų) dinastija, o Babilonija dar vadinta Chaldėja. Nabopalasaro valdymo laikotarpiu Babilonas vėl tapo prekybos ir kultūros centru. Svarbiausia vaidmenį vaidino stambieji žemvaldžiai, žyniai ir pirkliai.
Babilonija labiausiai suklestėjo valdant Nabuchodonosarui II (604-562 m. pr. m. e.), kuris perėmė kadaise Asirijai priklausiusias žemes Palestinoje, Sirijoje, užėmė Jeruzalę, Tyrą ir Finikiją. Buvo atstatytas Babilono bokštas, baigiami Ištarės vartai, įrenginėjami Semiramidės sodai. Babilonijoje klestėjo astronomija ir matematika.
Naujoji Babilonija gyvavo 625–539 m. pr. m. e. Nabuchodonosaro II įpėdiniai buvo labai nežymūs.
Babilonija valdoma kitų valstybių
Babilonijos imperiją 539 m. pr. m. e. užkariavo Persijos valdovas . Babilonija tapo persų valstybės provincija – .
Aleksandro Didžiojo laikais Babilonija atiteko Makedonijos imperijai (tuo metu sudegintas Babilonas), o jam mirus tapo dalimi. 140 m. pr. m. e. prijungta prie . Trumpu laikotarpiu 116–118 m. priklausė Romos imperijai (čia sukurta ), nuo tada – Sasanidų imperijai.
636 m. sužlugdęs Persiją Rašidunų kalifatas užkariavo ir Babiloniją. Regionas sparčiai islamizuotas ir arabizuotas. Jam prigijo pavadinimas .
Babiloniečių religija
Babilonijos gyventojų religija buvo perimta iš šumerų, tačiau šumeriškąjį pagrindą išskirti nėra lengva, nes semitai laikė šumerų kalbą šventa ir ja vadino ir savo pačių atsineštus ar vėliau susiformavusius religinius ir mitologinius reiškinius.
Babiloniečių religijoje buvo daugiau nei 3000 dievų. Tikėjo, kad privalo tarnauti ir aukoti aukas. Vyriausiasis dangaus dievas – Anu, jo sūnus Enlilis – žemės valdovas, Enkis – vandens gelmių dievas, Mardukas – perkūno dievas, Ninurta. Dievams buvo statomos šventyklos – zikuratai.
Seniausiais laikais kiekvienas miestas turėjo savo dievą, šalia kurio buvo ir kitų antrarūšių dievų, taip pat jo žmona arba sūnus, kurie tarpininkavo tarp pagrindinio dievo ir žmonių. Hamurabiui sujungus Babiloniją į vieną valstybę, sostinės dievas Mardukas tapo viso krašto aukščiausiuoju dievu.
Raštas ir literatūra
Babilonijos raštai buvo rašomi dantiraščiu. Naudota šumerų arba akadų kalba. Šumerai greičiausiai buvo dantiraščio išradėjai, o akadų kalbai iš šumerų perimtas dantiraštis nelabai tiko. Joje nebuvo tiek ženklų, kiek reikėjo akadų kalbos garsams pažymėti, žodžio pabaigoje nebuvo galima atskirti priebalsių vieno nuo kito. Dėl to pradžioje vyravo šumerų kalba, kurią vėliau išstūmė akadų kalba, o šumerų kalba liko mokslo ir kulto kalba.
Abiem kalbomis, tiek šumerų, tiek akadų, buvo parašyta gana daug. Didelė dalis Babilonijos raštų žinoma tik iš asiriškų nuorašų. Pirmieji rašto paminklai yra trumpi įrašai, kuriuose garbinami atskirų vietovių dievai ir valstybėlių valdovai. Reikšmingiausieji įvykiai tuo metu nebuvo užrašomi, o vaizduojami mene. Hamurabio laikais taip pat atsirado ir istorinių įrašų, laiškų, prekybinių užrašų, įstatymų, ėmė formuotis religinė ir . Yra išlikę daugybė laiškų, kuriuose karaliams, jų giminaičiams arba aukštiems valdininkams pranešama apie politinius arba karinius įvykius, tikybines apeigas ir pan. Taip pat yra ir privačių laiškų. Gausūs komerciniai įrašai – prekių pristatymo laiškai. Tūkstančiai sutarčių ir kitų prekybinių dokumentų turi savotišką stilių, tikslią terminologiją. Istoriniai įvykiai pradėti užrašinėti kronikos būdu. Reikšmingi būrimo ir astrologijos raštai, kuriuose plačiai aiškinami gyvulių judesiai, krašto, miesto bei buities įvykiai, tačiau svarbiausi iš jų susiję su saulės ir mėnulio padėtimi, planetų judėjimu, vėjų kryptimi.
Grožinę literatūrą sudaro epai, legendos, pasakėčios, mįslės. Dalis epų yra susiję su maldomis ir himnais, dalis yra savarankiški kūriniai. Vienas iš jų vaizduoja dangaus ir žemės sukūrimą, kitas deivės Ištar kelionę ir pragarą, trečias dievo Tamuzo prisikėlimą ir t. t. Svarbiausias išlikęs grožinis kūrinys yra epas apie tautos didvyrį Gilgamešą.
Nemažai išliko ir mokslinių raštų: filologijos (mirusiai šumerų kalbai išmokti reikalingos gramatikos ir leksikos knygos, komentarai, vertimai ir kt.), matematikos, technikos, astronomijos, medicinos ir geografijos veikalai.
Plytelės su įrašais buvo renkamos bibliotekose, kurių garsiausia yra 1854 m. ninevijoje A. H. Layardo atkasta karaliaus Ašurbanipalo VII a. pr. m. e. biblioteka. Babilonijos literatūra ir kultūra turėjo didelės įtakos senovės kultūrai. Elamitai, hetitai, protoarmėnai, persai ir kitos tautos perėmė babilonietiškąjį dantiraštį. Ypač svarbi Babilonijos literatūra yra Biblijos tyrinėjimams.
Menas
Babilonijos meną galima suskirstyti į du laikotarpius: Senosios Babilonijos karalystės meną, kuris buvo šumerų meno tęsinys ir Naujosios Babilonijos, atkurtos Nabuchodonosaro, meną, kuris gali būti jungiamas su Asirijos menu.
Pirmosios dinastijos architektūriniai paminklai beveik visi yra išnykę. Nieko nežinoma apie Hamurabio šventyklas pastatytas dievams Eriduje ir Larsoje. Uro kasinėjimai leidžia manyti, kad senosios Babilonijos pastatų konstrukcija ir planas buvo bendrojo šumeriškojo tipo. Tokia pat architektūra buvo ir kasitų laikotarpiu. Menkai išlikęs ir Senosios Babilonijos vaizduojamasis menas – keletas stelų, keramikos ir gliptikos pavyzdžių. Nors mokslas ir literatūra to meto Babilonijoje klestėjo, skulptūroje nieko naujo nebuvo sukurta, buvo atkartojamos šumerų negyvos ir sausos formos. labai neturtinga. Figūrų klišės kartojamos ne didesnių pakeitimų. Dažnai pirmenybė atiduodama tekstui, o ne vaizdui. Kasitų laikotarpiu menas dar labiau prastėjo. Gyvų figūrų piešiniai beveik išnyko, užleisdami savo vietą raidėms.
Babilonijos menas atgijo VII a. pr. m. e. pradžioje, kai Babiloniją nukariavo sukilusi Asirija. Ypač suklestėjo architektūra. Nabuchodonosaras pastatė miesto tvirtovės sienas, keletą rūmų, Ištarės vartus, perstatė didelę Bel-Marduko šventyklą ir jos zikuratą Etemimenanki, kuris greičiausiai buvo legendinio Babelio bokšto prototipas, taip pat pastatė šventųjų procesijų kelią per visą miestą. Visi šie pastatai buvo asiriškojo tipo. Jų planas, struktūra, medžiagos, vartų forma, rūmų architektūra atkartoja Chorsabado ir Ninevijos konstrukcijas, kurios Babilone įgavo didingą mastą ir puošnumą. Nabuchodonosaro rūmų sosto salė buvo 60 m ilgio, 20 m pločio ir labai ištaigingai įrengta. Vienoje pastato dalyje rasti garsieji kabantieji sodai. Naujosios karalystės skulptūros ir tapybos paminklų beveik neišliko, nes jie greičiausiai buvo išsivežti vėlesnių užkariautojų. Išliko tik Ištarės vartų dekoratyviniai frizai, kurie vaizduoja Asirijos jaučius ir drakonus (dabar saugoma Berlyne). Jie padaryti iš įvairiaspalvių emaliuotų plytų. Naujosios karalystės gliptika formuojasi taip pat įtakojama Asirijos. Laikytasi tradicinės formos, kompozicija paprastai sausa ir schematiška.
Babilonija ir krikščionybė
Naujajame Testamente Babilonas minimas keliose vietose ir simbolizuoja žemiškąjį Antikristą – galybę priešpriešinamą Dievo miestui, „dangaus Jeruzalei“.
Taip pat skaityti
- Sąrašas:Babilonijos karaliai
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Babilonija asiru kalba Kardunias senoves egiptieciu kalba Sangar senoves regionas Eufrato ir Tigro zemupiuose t y zemutineje Mesopotamijoje tarp dabartinio Irako miesto Bagdado ir Persijos įlankos Kulturinis sios derlingos zemumos centras buvo Babilonas Mesopotamijos istorija gt Hasunos k Chalafo k SumerasAkado imperijaHuritaiIII uro dinastijaAmoritaiBabilonija Asirija Isinas Larsa Esnuna I din Senoji AsirijaKasitai III din Mitanija din Naujoji Asirijos imperija X din Naujoji Babilono karalyste XI din Achemenidai gt SeleukidaiPartai gt SasanidaiIrako istorijaSenoji Babilonijos karalysteIII tukst pr m e busimajį Babilono regiona sudare du atskiri regionai sumeriskai kalbantis Sumeras pietuose ir semitiskas Akadas siauriau XXIII a pr m e Akadui prijungus Sumero miestus valstybes į Akado imperija prasidejo greita viso krasto semitizacija Ja dar labiau paspartino III II tukst pr m e krasta apgyvendine dykumu semitai amoritai Iki tol jie buvo klajokliu gentis gyvenusi Arabijos dykumoje į vakarus nuo Eufrato kuri daznai puldinejo Mesopotamijos miestus ir sesliu Mesopotamijos zemdirbiu buvo laikomi necivilizuotais Nepaisant to dalis amoritu pamazu apsigyveno siame regione ir pereme akadu ir sumeru kultura Nuo to laiko visame regione įsitvirtino semitiska kalba kuri salyginai vadinama akadu kalba Sumeru kalba kuri tuo metu jau buvo isnykusi kaip snekamoji kalba isliko religineje praktikoje Ankstyvasis laikotarpis XX XVI a pr m e Hamurabio Babilonija 1792 1750 m pr m e Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Pirmoji Babilonijos dinastija Elamitams suzlugdzius paskutine sumeriska III uro dinastija apie 1940 m pr m e amoritai uzeme didziaja dalį Mesopotamijos kur įkure keleta nedideliu karalysciu Per pirmuosius sio Amoritu laikotarpio amzius galingiausiais Babilonijos miestais buvo Isinas ir Larsa abu įkurti XX a pr m e viduryje Tuo metu valstybinguma atkure ir senesni semitu miestai Maris bei Esnuna Viena is amoritu grupiu 1894 1830 m pr m e įkure miesta valstybe Babilona pradejo statyti aplink miesta kuria uzbaige tik jo įpedinis Sumulaelis Sie valdovai pradejo taip vadinama Pirmaja Babilono dinastija arba Senaja Babilono karalyste Seniausias ir svenciausias Babilonijos miestas buvo Nun ki arba Urudygga paciuose regiono pietuose Babilonas buvo siaurineje regiono dalyje ir seniausiais laikais neturejo ypatingos politines reiksmes nors jo religinis vaidmuo jau tada buvo zymus Tuo pat metu kitas amoritu kilmes valdovas suvienijo visa Siaures Mesopotamija nuo Asuro iki Mario Veliau sis regionas tapo zinomas kaip Asirija Sestasis Babilono karalius buvo 43 metus valdes Hamurabis 1792 1750 m pr m e Is pradziu jis taikiai sugyveno su kaimyninemis karalystemis ir miestais valstybemis ir greitai eme kontroliuoti svarbiausius kelius kadangi valde siauriausia vieta tarp Tigro ir Eufrato Babilonas iskilo is nereiksmingo miesto valstybes iki regionines galybes Is pirmuju 28 Hamurabio valdymo metu mazai kas zinoma Karalius nedalyvavo karuose ir neuzkariavo jokiu nauju zemiu Vidaus politikoje zinomas jo sprendimas atleisti skolas Taip jis pelne pavaldiniu lojaluma Babilone įrengti gynybiniai įrenginiai tarp ju ypac aukstos miesto sienos Hamurabio nurodymu įrengti dideli drekinimo įrenginiai ir pastatyti dideli statiniai Salies valdyma jis organizavo per griezta administravima ir įvede vieninga teises sistema Hamurabio kodeksa Sis įstatymu rinkinys buvo sudarytas Hamurabio įsakymu po elamitu isstumimo ir Babilonijos valstybes konsolidacijos Siame 282 punktu įstatymu rinkinyje buvo nustatytos visu klasiu teises Hamurabio įstatymai parasyti glaustai grieztomis teisinemis formulemis ir posakiais Įstatymai buvo iskalti dantirasciu dvieju metru aukscio diorito stulpe Hamurabio įstatymu kopija Suzuose kur jie pateko kaip karo grobis 1901 m rado J De Morgan ir V Scheil dabar laikoma Paryziuje Luvre Velesniu savo valdymo laikotarpiu Hamurabis uzbaige politinį regiono susiskaldyma ir suvienijo visa Pietine Mesopotamija į Babilono imperija Hamurabis sukure centralizuota biurokratinį aparata mokesciu sistema Trumpam jis uzeme Elama Subartu ir Esnuna o po Larsos uzkariavimo jis isplete savo valstybe į Sumera Tiesa pieciausia regiono dalis dregnose pelkese prie Persijos įlankos liko nepriklausoma ten viespatavo karaliai dar vadinami II Babilono dinastija Babilonieciai kaip ir ju pirmtakai vykde reguliaria prekyba su vakaruose esanciais miestais valstybemis ju pareigunai ir kariai pasiekdavo Sirija ir Kanaana o amoritu pirkliai veike visoje Mesopotamijoje Babilonijos armija buvo gerai disciplinuota ir uzkariavo Isino Esnunos Uruko miestus valstybes bei Mario karalyste Kita vertus Mesopotamija neturejo gamtiniu gynybai tinkamu sienu ir del to buvo pazeidziama ispuoliams is isores Prekyba ir kultura klestejo apie 150 metu iki 15 ojo pirmosios dinastijos valdovo Samsu ditanos Ami cadukos sunaus valdymo Jį nuverte Babilona uzemes hetitu karalius Kasitu laikotarpis XVI XII a pr m e Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Kasitu dinastija Babilonija valdant kasitams Kasitai buvo kalnu gentis gyvenusi Iki ju įsitvirtinimo Babilonijoje yra zinomi 9 ankstyvuju kasitu valdovu vardai Tik desimtasis sarase 1570 m pr m e uzeme Babilono miesta ir visa Babilonija Jo įkurta dinastija yra vadinama III Babilono dinastija Kasitai pervadino Babilona į Kar Dunias ir valde 576 metus Si svetimsaliu valdzia buvo labai panasi į beveik tuo paciu metu buvusį hiksu valdyma Senoves Egipte Kasitai greitai prisitaike prie Babilonijos paprociu kalbos religijos ir kulturos taciau babilonieciai juos laike svetimaisiais uzkariautojais Daugelis dieviskuju atributu kurie buvo priskiriami Babilono valdovams semitams tuo metu isnyko Dievo titulas kasitu valdovams niekada nebuvo taikomas Nepaisant to Babilonas isliko karalystes sostine ir sventuoju vakarines Azijos miestu kurios zyniai buvo laikomi labai galingais Taip buvo issaugotas ir tam tikras senosios Babilonijos imperijos testinumas Pokasitinis laikotarpis XII a pr m e viduryje Babilona nusiaube elamitai ir kasitu dinastija isvyta is valdzios Taip prasidejo labai permainingas pokasitinis laikotarpis kuriam budingas Babilonijos silpnumas budingas daugumai to meto Artimuju Rytu civilizaciju Nors regionas islaike politine vienybe ir dar tame paciame amziuje nugalejo elamitus cia nuolat keitesi valdovu dinastijos buvo susiduriama su dykumu pusiau klajokliais aramejais IV dinastija apie 1155 1025 m pr m e siejama su Isino miestu V dinastija apie 1025 1004 m pr m e su Jurzemes regionu VI dinastija apie 1004 985 m pr m e su viena kasitu gentimi Apie 985 m pr m e į Babilono sosta sedo elamitu kilmes karalius VII dinastija kuris valde vos 6 metus Po VII dinastijos pietine Babilonija apgyvendino dykumu semitai chaldejai Nuo to laiko valdovu seka Babilone tapo ypac chaotiska ir paveldejimo seka nebeaiski Manoma kad tuo laikotarpiu valde kelios skirtingos dinastijos kurios nuolat keitesi tarpusavyje Mokslininku sis laikotarpis įvardijamas kaip ir jis truko iki 729 m pr m e Asirijos valdzioje Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naujoji Asirijos karalyste Per nusilpimo laikotarpį siaurine Babilonijos kaimyne Asirija kisosi į Babilonijos reikalus ir ne karta priverte Babilona moketi duokle Galiausiai Asirijos karalius nukariavo Babilona ir prijunge jį prie savo imperijos Asiru viespatavimo laikotarpis yra laikomas X Babilono dinastija Naujoji Babilonijos karalyste Naujoji Babilono karalysteDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Naujoji Babilono karalyste Asiru viespatavimo metu 626 m pr m e chaldeju kilmes Nabopalasaras surenge sekminga sukilima pries Asirija ir iskovojo Babilonijai nepriklausomybe Taip įkurta Naujoji Babilono karalyste dar vadinama XI arba Chaldeju dinastija o Babilonija dar vadinta Chaldeja Nabopalasaro valdymo laikotarpiu Babilonas vel tapo prekybos ir kulturos centru Svarbiausia vaidmenį vaidino stambieji zemvaldziai zyniai ir pirkliai Babilonija labiausiai suklestejo valdant Nabuchodonosarui II 604 562 m pr m e kuris pereme kadaise Asirijai priklausiusias zemes Palestinoje Sirijoje uzeme Jeruzale Tyra ir Finikija Buvo atstatytas Babilono bokstas baigiami Istares vartai įrenginejami Semiramides sodai Babilonijoje klestejo astronomija ir matematika Naujoji Babilonija gyvavo 625 539 m pr m e Nabuchodonosaro II įpediniai buvo labai nezymus Babilonija valdoma kitu valstybiu Babilonijos imperija 539 m pr m e uzkariavo Persijos valdovas Babilonija tapo persu valstybes provincija Aleksandro Didziojo laikais Babilonija atiteko Makedonijos imperijai tuo metu sudegintas Babilonas o jam mirus tapo dalimi 140 m pr m e prijungta prie Trumpu laikotarpiu 116 118 m priklause Romos imperijai cia sukurta nuo tada Sasanidu imperijai 636 m suzlugdes Persija Rasidunu kalifatas uzkariavo ir Babilonija Regionas sparciai islamizuotas ir arabizuotas Jam prigijo pavadinimas Babilonieciu religijaBabilonijos gyventoju religija buvo perimta is sumeru taciau sumeriskajį pagrinda isskirti nera lengva nes semitai laike sumeru kalba sventa ir ja vadino ir savo paciu atsinestus ar veliau susiformavusius religinius ir mitologinius reiskinius Babilonieciu religijoje buvo daugiau nei 3000 dievu Tikejo kad privalo tarnauti ir aukoti aukas Vyriausiasis dangaus dievas Anu jo sunus Enlilis zemes valdovas Enkis vandens gelmiu dievas Mardukas perkuno dievas Ninurta Dievams buvo statomos sventyklos zikuratai Seniausiais laikais kiekvienas miestas turejo savo dieva salia kurio buvo ir kitu antrarusiu dievu taip pat jo zmona arba sunus kurie tarpininkavo tarp pagrindinio dievo ir zmoniu Hamurabiui sujungus Babilonija į viena valstybe sostines dievas Mardukas tapo viso krasto auksciausiuoju dievu Rastas ir literaturaBabilonijos rastai buvo rasomi dantirasciu Naudota sumeru arba akadu kalba Sumerai greiciausiai buvo dantirascio isradejai o akadu kalbai is sumeru perimtas dantirastis nelabai tiko Joje nebuvo tiek zenklu kiek reikejo akadu kalbos garsams pazymeti zodzio pabaigoje nebuvo galima atskirti priebalsiu vieno nuo kito Del to pradzioje vyravo sumeru kalba kuria veliau isstume akadu kalba o sumeru kalba liko mokslo ir kulto kalba Abiem kalbomis tiek sumeru tiek akadu buvo parasyta gana daug Didele dalis Babilonijos rastu zinoma tik is asirisku nuorasu Pirmieji rasto paminklai yra trumpi įrasai kuriuose garbinami atskiru vietoviu dievai ir valstybeliu valdovai Reiksmingiausieji įvykiai tuo metu nebuvo uzrasomi o vaizduojami mene Hamurabio laikais taip pat atsirado ir istoriniu įrasu laisku prekybiniu uzrasu įstatymu eme formuotis religine ir Yra islike daugybe laisku kuriuose karaliams ju giminaiciams arba aukstiems valdininkams pranesama apie politinius arba karinius įvykius tikybines apeigas ir pan Taip pat yra ir privaciu laisku Gausus komerciniai įrasai prekiu pristatymo laiskai Tukstanciai sutarciu ir kitu prekybiniu dokumentu turi savotiska stiliu tikslia terminologija Istoriniai įvykiai pradeti uzrasineti kronikos budu Reiksmingi burimo ir astrologijos rastai kuriuose placiai aiskinami gyvuliu judesiai krasto miesto bei buities įvykiai taciau svarbiausi is ju susije su saules ir menulio padetimi planetu judejimu veju kryptimi Grozine literatura sudaro epai legendos pasakecios mįsles Dalis epu yra susije su maldomis ir himnais dalis yra savarankiski kuriniai Vienas is ju vaizduoja dangaus ir zemes sukurima kitas deives Istar kelione ir pragara trecias dievo Tamuzo prisikelima ir t t Svarbiausias islikes grozinis kurinys yra epas apie tautos didvyrį Gilgamesa Nemazai isliko ir moksliniu rastu filologijos mirusiai sumeru kalbai ismokti reikalingos gramatikos ir leksikos knygos komentarai vertimai ir kt matematikos technikos astronomijos medicinos ir geografijos veikalai Plyteles su įrasais buvo renkamos bibliotekose kuriu garsiausia yra 1854 m ninevijoje A H Layardo atkasta karaliaus Asurbanipalo VII a pr m e biblioteka Babilonijos literatura ir kultura turejo dideles įtakos senoves kulturai Elamitai hetitai protoarmenai persai ir kitos tautos pereme babilonietiskajį dantirastį Ypac svarbi Babilonijos literatura yra Biblijos tyrinejimams MenasKabantieji Babilono sodai Babilonijos mena galima suskirstyti į du laikotarpius Senosios Babilonijos karalystes mena kuris buvo sumeru meno tesinys ir Naujosios Babilonijos atkurtos Nabuchodonosaro mena kuris gali buti jungiamas su Asirijos menu Pirmosios dinastijos architekturiniai paminklai beveik visi yra isnyke Nieko nezinoma apie Hamurabio sventyklas pastatytas dievams Eriduje ir Larsoje Uro kasinejimai leidzia manyti kad senosios Babilonijos pastatu konstrukcija ir planas buvo bendrojo sumeriskojo tipo Tokia pat architektura buvo ir kasitu laikotarpiu Menkai islikes ir Senosios Babilonijos vaizduojamasis menas keletas stelu keramikos ir gliptikos pavyzdziu Nors mokslas ir literatura to meto Babilonijoje klestejo skulpturoje nieko naujo nebuvo sukurta buvo atkartojamos sumeru negyvos ir sausos formos labai neturtinga Figuru klises kartojamos ne didesniu pakeitimu Daznai pirmenybe atiduodama tekstui o ne vaizdui Kasitu laikotarpiu menas dar labiau prastejo Gyvu figuru piesiniai beveik isnyko uzleisdami savo vieta raidems Babilonijos menas atgijo VII a pr m e pradzioje kai Babilonija nukariavo sukilusi Asirija Ypac suklestejo architektura Nabuchodonosaras pastate miesto tvirtoves sienas keleta rumu Istares vartus perstate didele Bel Marduko sventykla ir jos zikurata Etemimenanki kuris greiciausiai buvo legendinio Babelio boksto prototipas taip pat pastate sventuju procesiju kelia per visa miesta Visi sie pastatai buvo asiriskojo tipo Ju planas struktura medziagos vartu forma rumu architektura atkartoja Chorsabado ir Ninevijos konstrukcijas kurios Babilone įgavo didinga masta ir puosnuma Nabuchodonosaro rumu sosto sale buvo 60 m ilgio 20 m plocio ir labai istaigingai įrengta Vienoje pastato dalyje rasti garsieji kabantieji sodai Naujosios karalystes skulpturos ir tapybos paminklu beveik neisliko nes jie greiciausiai buvo issivezti velesniu uzkariautoju Isliko tik Istares vartu dekoratyviniai frizai kurie vaizduoja Asirijos jaucius ir drakonus dabar saugoma Berlyne Jie padaryti is įvairiaspalviu emaliuotu plytu Naujosios karalystes gliptika formuojasi taip pat įtakojama Asirijos Laikytasi tradicines formos kompozicija paprastai sausa ir schematiska Babilonija ir krikscionybeNaujajame Testamente Babilonas minimas keliose vietose ir simbolizuoja zemiskajį Antikrista galybe priespriesinama Dievo miestui dangaus Jeruzalei Taip pat skaitytiSarasas Babilonijos karaliai