Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašyda
Evoliucija

![]() | Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Šis straipsnis apie gyvybės raidos teoriją. Apie filmą skaitykite straipsnyje Evoliucija (filmas).
Evoliucija (iš lotyniško žodžio evolutio – „išvyniojimas“, „išsirutuliojimas“, kuris kilęs iš žodžio evolvo – „išvynioju risdamas“, lietuvių kalboje – „raida“) gyvybės mokslų kontekste yra gyvų organizmų bruožų negrįžtami ir tam tikru mastu kryptingi pokyčiai per kartas, apimant ir rūšių atsiradimą ir išnykimą. Susiformavus moderniajai genetikai (1940-ieji), evoliucija buvo apibrėžta konkrečiau – alelių dažnių pasikeitimas populiacijoje nuo vienos kartos į kitą.

Visi šiuolaikiniai organizmai yra siejami (arba to protėvio geno šaltinio), gyvenusio prieš 3,5-3,8 mlrd. metų. Organizmų įvairovė atsirado dėl milijardus metų trunkančios evoliucijos.
Šiuolaikinė evoliucijos samprata pradėjo formuotis XX a. viduryje Čarlzui Darvinui ir Alfred Russel Wallace nepriklausomai vienas nuo kito paskelbus straipsnius apie natūraliąją atranką ir 1859 m. išleidus šią teoriją išpopuliarinusią Č. Darvino knygą „Rūšių kilmė“. XX a. ketvirtajame dešimtmetyje Darvino natūraliosios atrankos teorija buvo sujungta su Mendelio paveldimumu į , taip pat žinomą kaip .
Moderni evoliucijos sintezė plačiai pripažįstama mokslinės bendruomenės ir pakeitė ankstesnes rūšių kilmės teorijas, pvz., lamarkizmą. Ją paremiantys įrodymai randami anatomijoje, morfologijoje, , vystymosi fiziologijoje, paleontologijoje, elgesio biologijoje, parazitologijoje, citologijoje ir biochemijoje.
Istorija
Viena iš pirmų biologinės evoliucijos teorijų buvo pasiūlyta Jean-Baptiste Lamarck’o XIX a. pradžioje. J. B. Lamarkas, XIX a. pr. sudarė pirmąjį filogenetinį gyvybės medį. Pagal J. B. Lamarką, pagrindinis evoliucinių kitimų mechanizmas – tai organizmų vidinis siekis tobulėti ir organų lavinimas ar nelavinimas. Gavę didesnius krūvius organai stiprėja ir vystosi, mažiau apkrauti – ilgainiui nunyksta. Pagrindinė šios teorijos klaida buvo teiginys, kad individai savo gyvenimo metu įgautas savybes gali perduoti palikuonims.
1859 m. išleidus Charles Darwin veikalą „Rūšių kilmė“ evoliucijos teorija, besiremianti natūraliaja atranka, įgavo tvirtą vietą biologijos moksle. Pagal Č. Darviną pagrindinis evoliucijos variklis – natūrali atranka.
XX a. ketvirtajame dešimtmetyje mokslininkai Darvino natūraliąją atranką sujungė su Gregor Mendel pasiūlyta paveldimumo teorija ir sukūrė moderniąją evoliucijos teoriją. biologijos moksle pilnai pakeitė ankstesnes rūšių atsiradimo teorijas, įskaitant kreacionizmą ir .
Kimura, autorius, teigia, kad svarbiausias veiksnys yra atsitiktiniai įvykiai populiacijose.
Organizmų kilmė
Visuotinės bendrosios kilmės teorija teigia, kad visi Žemės organizmai yra bendros kilmės, t. y., kilę iš bendro protėvio arba genų šaltinio (gene pool).
Bendros kilmės įrodymai yra bendros visų gyvųjų organizmų savybės (bruožai). Darvino laikais, bendrų savybių (bruožų) įrodymas buvo tik akivaizdžiai matomi morfologiniai panašumai, pvz., tai, kad visi paukščiai, net ir tie, kurie neskraido, turi sparnus. Šiais laikais evoliucijos teoriją patvirtina DNR genetikos mokslas. Pvz., visi gyvieji organizmai kaip genetinę medžiagą naudoja nukleino rūgštis, taip pat naudoja tas pačias 20 aminorūgščių baltymams sudaryti. Visi organizmai naudoja tą patį genetinį kodą (išskyrus ypač retas ir nedideles išimtis) nukleino rūgštims paversti baltymais. Šių bruožų universalumas yra svarbi prielaida teigti, kad šie organizamai yra bendros kilmės.
Be to, abiogenezė – gyvybės atsiradimas iš negyvos materijos – niekada nebuvo stebimas, o tai rodytų, kad iš negyvos materijos yra ypatingai retas reiškinys ir gali vykti tik specifinėmis aplinkybėmis, kurios mažai tikėtinos šiuolaikinėje Žemėje. 1953 m. vykdytas Miller-Urey eksperimentas leidžia daryti prielaidą, kad senovinėje Žemėje galėjo būti susidariusios sąlygos, tinkamos abiogenezei.
Kadangi evoliucinis procesas yra labai lėtas, dabartinė rūšių įvairovė ir gyvybės formų sudėtingumas reikalauja, kad Žemė būtų labai sena (milijardai metų). Tai atitinka geologijos duomenis, pagal kuriuos Žemės amžius yra apie 4,6 milijardus metų.
Informacija apie ankstyvąją gyvybės raidą gaunama iš geologijos ir planetų mokslo. Šie mokslai pateikia informaciją apie ankstyvąją Žemės istoriją ir gyvybės sąlygotus pasikeitimus. Didelė dalis informacijos apie ankstyvąją Žemės istoriją laikui bėgant buvo sunaikinta vykstant geologiniams procesams.
Evoliucijos mechanizmai
Žinomi du esminiai evoliuciniai procesai: naujų genų atsiradimas bei esamų .
Mutacijos
Mutacijomis vadinami atsitiktiniai paveldimi pasikeitimai genome. Jos gali atsirasti tiesiog dėl „kopijavimo klaidų“ ląstelei dalijantis, dėl radiacijos, kai kurių chemikalų ar virusų.
Natūralios atrankos neveikiamos mutacijos vadinamos .
Mutacijos yra vienintelis būdas atsirasti naujiems genams.
Šaltiniai
- Evoliucija (VLE)
- „Mechanisms: the processes of evolution“. Understanding Evolution. . Nuoroda tikrinta 2006-07-14.
- Theobald, Douglas L. (2010-05-13). „A formal test of the theory of universal common ancestry“. Nature. 465 (7295): 219–222. Bibcode:2010Natur.465..219T. doi:10.1038/nature09014. ISSN 0028-0836. PMID 20463738. S2CID 4422345.
- ; Kudryavtsev, Anatoliy B.; Czaja, Andrew D.; Tripathi, Abhishek B. (2007-10-05). „Evidence of Archean life: Stromatolites and microfossils“. Precambrian Research. 158 (3–4): 141–155. Bibcode:2007PreR..158..141S. doi:10.1016/j.precamres.2007.04.009. ISSN 0301-9268.
- Darwin 1859
- N. H. Barton. Mutation and the evolution of recombination. Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci. 2010 m. balandžio 27 d.; 365(1544): 1281–1294. doi: 10.1098/rstb.2009.0320
Literatūra
- Richard Dawkins. The Ancestor’s Tale. ISBN 0-618-00583-8
- Richard Dawkins. The Selfish Gene. ISBN 0-19-929115-2
- Richard Dawkins. The Blind Watchmaker ISBN 0-14-102616-2
- Darwin, Charles (1859). On the Origin of Species by Means of Natural Selection, or the Preservation of Favoured Races in the Struggle for Life (1st leid.). London: John Murray. LCCN 06017473. OCLC 741260650.
Nuorodos
Vikicitatos
- EvoWiki Archyvuota kopija 2005-11-24 iš Wayback Machine projekto. – Evoliucijai skirta vikisvetainė (angl.)
- Evoliucija iš Public Broadcasting Service (PBS) (angl.)
- Kaip veikia evoliucija iš Howstuffworks.com (angl.)
- Gyvūnų evoliucija Archyvuota kopija 2004-05-17 iš Wayback Machine projekto. Vikiknyga (angl.)
- Arklių evoliucija
- Tree of Life – Organizmų klasifikacijos pagal jų evoliuciją projektas
- Laiko juosta Archyvuota kopija 2008-02-05 iš Wayback Machine projekto. Didysis sprogimas – pirmosios civilizacijos (liet.)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Sis straipsnis apie gyvybes raidos teorija Apie filma skaitykite straipsnyje Evoliucija filmas Evoliucija is lotynisko zodzio evolutio isvyniojimas issirutuliojimas kuris kiles is zodzio evolvo isvynioju risdamas lietuviu kalboje raida gyvybes mokslu kontekste yra gyvu organizmu bruozu negrįztami ir tam tikru mastu kryptingi 1 pokyciai per kartas apimant ir rusiu atsiradima ir isnykima Susiformavus moderniajai genetikai 1940 ieji evoliucija buvo apibrezta konkreciau aleliu dazniu pasikeitimas populiacijoje nuo vienos kartos į kita 2 Hominidu morfologiniai panasumai Visi siuolaikiniai organizmai yra siejami bendro protevio arba to protevio geno saltinio 3 gyvenusio pries 3 5 3 8 mlrd metu 4 Organizmu įvairove atsirado del milijardus metu trunkancios evoliucijos Siuolaikine evoliucijos samprata pradejo formuotis XX a viduryje Carlzui Darvinui ir Alfred Russel Wallace nepriklausomai vienas nuo kito paskelbus straipsnius apie naturaliaja atranka ir 1859 m isleidus sia teorija ispopuliarinusia C Darvino knyga Rusiu kilme 5 XX a ketvirtajame desimtmetyje Darvino naturaliosios atrankos teorija buvo sujungta su Mendelio paveldimumu į moderniaja evoliucijos sinteze taip pat zinoma kaip neodarvinizmas Moderni evoliucijos sinteze placiai pripazįstama mokslines bendruomenes ir pakeite ankstesnes rusiu kilmes teorijas pvz lamarkizma Ja paremiantys įrodymai randami anatomijoje morfologijoje homologijoje vystymosi fiziologijoje paleontologijoje elgesio biologijoje parazitologijoje citologijoje ir biochemijoje Turinys 1 Istorija 2 Organizmu kilme 3 Evoliucijos mechanizmai 3 1 Mutacijos 4 Saltiniai 5 Literatura 6 NuorodosIstorijaredaguotiViena is pirmu biologines evoliucijos teoriju buvo pasiulyta Jean Baptiste Lamarck o XIX a pradzioje J B Lamarkas XIX a pr sudare pirmajį filogenetinį gyvybes medį Pagal J B Lamarka pagrindinis evoliuciniu kitimu mechanizmas tai organizmu vidinis siekis tobuleti ir organu lavinimas ar nelavinimas Gave didesnius kruvius organai stipreja ir vystosi maziau apkrauti ilgainiui nunyksta Pagrindine sios teorijos klaida buvo teiginys kad individai savo gyvenimo metu įgautas savybes gali perduoti palikuonims 1859 m isleidus Charles Darwin veikala Rusiu kilme evoliucijos teorija besiremianti naturaliaja atranka įgavo tvirta vieta biologijos moksle Pagal C Darvina pagrindinis evoliucijos variklis naturali atranka XX a ketvirtajame desimtmetyje mokslininkai Darvino naturaliaja atranka sujunge su Gregor Mendel pasiulyta paveldimumo teorija ir sukure moderniaja evoliucijos teorija Modernioji evoliucijos sinteze biologijos moksle pilnai pakeite ankstesnes rusiu atsiradimo teorijas įskaitant kreacionizma ir lamarkizma Kimura neutraliosios evoliucijos autorius teigia kad svarbiausias veiksnys yra atsitiktiniai įvykiai populiacijose Organizmu kilmeredaguotiVisuotines bendrosios kilmes teorija teigia kad visi Zemes organizmai yra bendros kilmes t y kile is bendro protevio arba genu saltinio gene pool 3 Bendros kilmes įrodymai yra bendros visu gyvuju organizmu savybes bruozai Darvino laikais bendru savybiu bruozu įrodymas buvo tik akivaizdziai matomi morfologiniai panasumai pvz tai kad visi pauksciai net ir tie kurie neskraido turi sparnus Siais laikais evoliucijos teorija patvirtina DNR genetikos mokslas Pvz visi gyvieji organizmai kaip genetine medziaga naudoja nukleino rugstis taip pat naudoja tas pacias 20 aminorugsciu baltymams sudaryti Visi organizmai naudoja ta patį genetinį koda isskyrus ypac retas ir nedideles isimtis nukleino rugstims paversti baltymais Siu bruozu universalumas yra svarbi prielaida teigti kad sie organizamai yra bendros kilmes Be to abiogeneze gyvybes atsiradimas is negyvos materijos niekada nebuvo stebimas o tai rodytu kad gyvybes atsiradimas is negyvos materijos yra ypatingai retas reiskinys ir gali vykti tik specifinemis aplinkybemis kurios mazai tiketinos siuolaikineje Zemeje 1953 m vykdytas Miller Urey eksperimentas leidzia daryti prielaida kad senovineje Zemeje galejo buti susidariusios salygos tinkamos abiogenezei Kadangi evoliucinis procesas yra labai letas dabartine rusiu įvairove ir gyvybes formu sudetingumas reikalauja kad Zeme butu labai sena milijardai metu Tai atitinka geologijos duomenis pagal kuriuos Zemes amzius yra apie 4 6 milijardus metu Informacija apie ankstyvaja gyvybes raida gaunama is geologijos ir planetu mokslo Sie mokslai pateikia informacija apie ankstyvaja Zemes istorija ir gyvybes salygotus pasikeitimus Didele dalis informacijos apie ankstyvaja Zemes istorija laikui begant buvo sunaikinta vykstant geologiniams procesams Evoliucijos mechanizmairedaguotiZinomi du esminiai evoliuciniai procesai nauju genu atsiradimas bei esamu genu perkombinavimas Mutacijosredaguoti Pagrindinis straipsnis Mutacija Mutacijomis vadinami atsitiktiniai paveldimi pasikeitimai genome Jos gali atsirasti tiesiog del kopijavimo klaidu lastelei dalijantis del radiacijos kai kuriu chemikalu ar virusu Naturalios atrankos neveikiamos mutacijos vadinamos neutraliomis Mutacijos yra vienintelis budas atsirasti naujiems genams 6 Saltiniairedaguoti Evoliucija VLE Mechanisms the processes of evolution Understanding Evolution Kalifornijos universitetas Berkelyje Nuoroda tikrinta 2006 07 14 3 0 3 1 Theobald Douglas L 2010 05 13 A formal test of the theory of universal common ancestry Nature 465 7295 219 222 Bibcode 2010Natur 465 219T doi 10 1038 nature09014 ISSN 0028 0836 PMID 20463738 S2CID 4422345 Schopf J William Kudryavtsev Anatoliy B Czaja Andrew D Tripathi Abhishek B 2007 10 05 Evidence of Archean life Stromatolites and microfossils Precambrian Research 158 3 4 141 155 Bibcode 2007PreR 158 141S doi 10 1016 j precamres 2007 04 009 ISSN 0301 9268 Darwin 1859 N H Barton Mutation and the evolution of recombination Philos Trans R Soc Lond B Biol Sci 2010 m balandzio 27 d 365 1544 1281 1294 doi 10 1098 rstb 2009 0320LiteraturaredaguotiRichard Dawkins The Ancestor s Tale ISBN 0 618 00583 8 Richard Dawkins The Selfish Gene ISBN 0 19 929115 2 Richard Dawkins The Blind Watchmaker ISBN 0 14 102616 2 Darwin Charles 1859 On the Origin of Species by Means of Natural Selection or the Preservation of Favoured Races in the Struggle for Life 1st leid London John Murray LCCN 06017473 OCLC 741260650 NuorodosredaguotiVikicitatos nbsp Wikiquote logo Puslapis Vikicitatose Evoliucija EvoWiki Archyvuota kopija 2005 11 24 is Wayback Machine projekto Evoliucijai skirta vikisvetaine angl Evoliucija is Public Broadcasting Service PBS angl Kaip veikia evoliucija is Howstuffworks com angl Gyvunu evoliucija Archyvuota kopija 2004 05 17 is Wayback Machine projekto Vikiknyga angl Arkliu evoliucija Tree of Life Organizmu klasifikacijos pagal ju evoliucija projektas Laiko juosta Archyvuota kopija 2008 02 05 is Wayback Machine projekto Didysis sprogimas pirmosios civilizacijos liet Rodomas puslapis https lt wikipedia org w index php title Evoliucija amp oldid 7052613