Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Dviskaita lot dualis gramatinio skaičiaus kategorija vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodan
Dviskaita
Dviskaita (lot. dualis) – gramatinio skaičiaus kategorija, vartojama dalyje kalbų greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dviejų objektų atliekamą veiksmą.
Dviskaita egzistavo indoeuropiečių prokalbėje, todėl vartota sanskrite, Avestos, senovės graikų, , jos požymių būta gotų kalboje. Iš dabartinių indoeuropiečių kalbų dviskaita visiškai vartojama tik slovėnų, sorbų kalbose bei kroatų kalbos . XX a. vid. lietuvių kalba turėjo funkcionuojančią dviskaitą, tačiau dabar ji išlikusi tik tarmėse. Fryzų, limburgiečių tarmėse išlikę dviskaitos įvardžiai. Iš kitų kalbų šeimų dviskaita vartojama dalyje austronezinių kalbų (pvz., tagalų, ilokanų, sebuanų), Uralo kalbų (samių, chantų, mansių, nencų), semitų-chamitų kalbų (arabų, koptų, maltiečių), taip pat , mikmakų, inuitų, ir kt.
Dviskaita sanskrite
Sanskrite dviskaitos vartojimas yra privalomas ir nekeičiamas daugiskaita. Dviskaitos formą turi visi daiktavardžių ir būdvardžių kamienai, įvardžiai, visos veiksmažodžių formos.
Linksniuojamose formose sanskrite dviskaitoje būna 3 formos: vardininko, šauksmininko ir galininko galūnės daugelyje kamienų yra -au (dar būna -e, -ū, -(n)ī), įnagininko, naudininko ir abliatyvo – -bhyām, kilmininko ir vietininko – -os. Pvz., hastau 'dvi ranki', hastabhyām 'dviem rankom', hastayos 'dviejose rankose'. Sanskrite dviskaita gali reikšti ir porinį objektą: pitā 'tėvas', pitarau 'tėvai', t. y. 'tėvas ir motina'.
Asmenuojamų formų dviskaitos pirmam asmeniui būdinga galūnė su elementu -va (pvz., gacchāvas 'mudu einava'). Antras ir trečias asmenys skiriasi neženkliai – t/th bei a/ā kaitaliojimusi (gacchathas 'judu einata', gacchatas 'juodu eina').
Dviskaita senovės graikų kalboje
Senovės graikų kalboje dviskaita buvo benykstanti, tačiau Atikos tarmėje ji vis dar buvo vartojama; vis dėlto net ir tada buvo galima dviskaitą keisti daugiskaita.
Kaitymo paradigmose buvo išlikusios tik dvi formos: vardažodžių vardininko-galininko-šauksmininko ir kilmininko-naudininko bei veiksmažodžių antrojo ir trečiojo asmens. Veiksmažodžių pirmojo asmens dviskaitos formų nebuvo, o antrojo ir trečiojo asmens formos dažnai sutapdavo.
Pirmosios linksniuotės daiktavardžio ὁ στρατηγός 'karvedys' linksniavimo pavyzdys:
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
|---|---|---|---|
| Vardininkas | ὁ στρατηγός | τὼ στρατηγώ | οἱ στρατηγοί |
| Kilmininkas | τοῦ στρατηγοῦ | τοῖν στρατηγοῖν | τῶν στρατηγῶν |
| Naudininkas | τῷ στρατηγῷ | τοῖν στρατηγοῖν | τοῖς στρατηγοῖς |
| Galininkas | τὸν στρατηγόν | τὼ στρατηγώ | τοὺς στρατηγούς |
| Šauksmininkas | ὦ στρατηγέ | ὦ στρατηγώ | ὦ στρατηγοί |
Veiksmažodžio λέγω 'sakyti' esamojo laiko veikiamosios rūšies asmenavimo pavyzdys:
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
|---|---|---|---|
| I asmuo | λέγω | λέγομεν | λέγομεν |
| II asmuo | λέγεις | λέγετον | λέγετε |
| III asmuo | λέγει | λέγετον | λέγουσι(ν) |
Dviskaita lietuvių kalboje
XX a. viduryje dviskaita iš lietuvių kalbos norminio varianto išnyko, nors dar tarpukariu naudota tiek literatūroje, tiek oficialioje raštvedyboje. Dabar dviskaita sutinkama daugiausia tarmėse (ypač žemaičių, kur buvo susikurta naujoviškų dviskaitos linksnių formų). Kartais dviskaita pasitaiko grožinėje kūryboje, bendrinėje kalboje yra išlikę įvardžių.
| Vienaskaita | Dviskaita | Daugiskaita | |
|---|---|---|---|
| Vardininkas | nãmas, rankà, akìs | dù namù, dvì rankì, dvì akì | namaĩ, rañkos, ãkys |
| Kilmininkas | nãmo, rañkos, akiẽs | dviejų̃ namų̃, dviejų̃ rañkų, dviejų̃ akių̃ | namų̃, rañkų, akių̃ |
| Naudininkas | nãmui, rañkai, ãkiai | dvíem namám, dvíem rañkom, dvíem akìm | namáms, rañkoms, akìms |
| Galininkas | nãmą, rañką, ãkį | dù namù, dvì rankì, dvì akì | namùs, rankàs, akìs |
| Įnagininkas | namù, rankà, akimì | dviẽm namam̃, dviẽm rañkom, dviẽm akim̃ | namaĩs, rañkomis, akimìs |
| Vietininkas | namè, rañkoje, akyjè | dviejuosè namuosè, dviejosè rañkose, dviejosè akysè | namuosè, rañkose, akysè |
| Šauksmininkas | nãme! rañka! akiẽ! | dù namù! dvì rankì! dvì akì! | namaĩ! rañkos! ãkys! |
Nuo indoeuropiečių prokalbės laikų dviskaitos vardininkas-galininkas-šauksmininkas buvo vienodi, sutampančią galūnę turėjo naudininkas-įnagininkas-abliatyvas, nėra visai aišku, bet kilmininko ir vietininko galūnės galėjo skirtis. Vadinasi, nė viena indoeuropiečių kalba negalėjo paveldėti daugiau kaip keturių skirtingų dviskaitos formų (nebent, kaip žemaičių, buvo susikurtos naujoviškos). Senųjų dviskaitos kilmininko ir vietininko galūnių lietuvių kalba, jos tarmės ar kitos baltų kalbos neišlaikė, o kituose turimuose dviskaitos linksniuose galūnės sutampa taip pat, kaip jos sutapdavo ir indoeuropiečių prokalbės laikais.
Dviskaitos naudininkas ir įnagininkas šiais laikais skiriasi tik priegaide, bet, kol galūnės nebuvo sutrumpintos, kai kurių kirčiuočių žodžiai skyrėsi ir kirčio vieta: kam? − dvíema šakóma, kuo? − dviemà šakomà. Galūnėms sutrumpėjus, dviskaitos naudininkas, jei kirčiuojama galūnėse, tariamas tvirtaprade priegaide, o įnagininkas − tvirtagale: kam? − dvíem šakóm (katė́m, avìm, sūnùm, akmenìm), kuo? − dviẽm šakõm (katė̃m, avim̃, sūnum̃, akmenim̃).
Pirmosios linksniuotės daiktavardžių (ir kitų šio tipo linksniuojamųjų žodžių) įnagininkas skiriasi ne tik priegaide, bet ir turi kitokią galūnę nei vienaskaitos ar daugiskaitos įnagininkas: kam?− dvíem vilkám (dvyniám), tačiau kuo? − dviẽm vilkam̃ (dvyniam̃). Trumposios daugiskaitos naudininko ir įnagininko formos (be -s, -is) vertinamos kaip perimtos iš dviskaitos. Ir dabartinėje lietuvių kalboje skaitvardžių naudininkų ir įnagininkų dviem ar dviskaitinių įvardžių abiem ir pan. vartojimas su daugiskaitos galūne -s (dviems, abiems, šiedviems) laikoma klaida. Pageidaujama išlaikyti ir kitų linksniuojamųjų kalbos dalių (daiktavardžių, būdvardžių) dviskaitos naudininką-įnagininką be daugiskaitos galūnių -s, -is. Tai netaikoma 1. linksniuotės daiktavardžių (ir kitų šio tipo linksniuojamųjų žodžių) įnagininkui.
Dviskaitos kilmininko-vietininko reliktais lietuvių kalboje laikomos formos pusiaũ / pusiáu 'pusiau', žemačių dvíejau(s) 'dviese'. Senąją baltų dviskaitos paradigmą žr. straipsnyje „Baltų prokalbė“.
Dažniausiai dviskaitos formos eina su įvardžiais, skaitvardžiais bei įvardžio ir skaitvardžio dūriniais du/dvi, abu(du), abi(dvi). Manoma, kad tokią vartoseną galėjo nulemti galūnių trumpėjimas ir homofonizacija, dėl ko reikėjo dviskaitą atskirti įvardžiais (pvz., Mantvilās dvi marti buva graži 'Mantvilos dvi marčios buvo gražios'). Dviskaitos formas seniau turėję poriniai objektai (aki, ausi, koji, ranki) palaipsniui pasikeitė į daugiskaitą, o dviskaitines formas išlaikė tik nurodant du tokius pat objektus iš keleto.
Dviskaitinės kilmės yra klausiamasis įvardis katras? t. y. 'kuris iš dviejų?', kurio reikšmė dabar susiliejo su žodžiu kuris? Įvardžių dviskaita tebėra plačiai vartojama – abudu, abidvi; tuodu, tiedvi; šiuodu, šiedvi; judu, judvi; anuodu, aniedvi; mudu, mudvi ir kt.
Veiksmažodžių dviskaitoje pirmas asmuo turi galūnę -va, o antras – -ta (trečiasis asmuo baltų kalbose skaičiaus skirtumo neturi). Jos kilo iš senesniųjų -vā, -tā, plg. sangrąžinius veiksmažodžius darykivos 'darykimės', darykitos 'darykitės' (liet. o kilęs iš ilgojo balsio ā). Šiedvi galūnės gali būti pridėtos prie įvairių laikų ir nuosakų veiksmažodžių, pvz.:
- mudu einava 'einame', skaitova 'skaitome', judu einata 'einate', skaitota 'skatote';
- mudu ėjova 'ėjome', skaitėva 'skaitėme', judu ėjota 'ėjote', skaitėta 'skaitėte';
- mudu eidavova 'eidavome', skaitydavova 'skaitydavome', judu eidavota 'eidavote', skaitydavota 'skaitydavote';
- mudu eisiva 'eisime', skaitysiva 'skaitysime', judu eisita 'eisite', skaitysita 'skaitysite';
- mudu eikiva 'eikime', skaitykiva 'skaitykime', judu eikita 'eikite', skaitykita 'skaitykite';
- mudu eituva 'eitume', skaitytuva 'skaitytume', judu eituta 'eitumėte', skaitytuta 'skaitytumėte'.
Simono Daukanto užrašyta žemaitiška pasaka „Brolis su seseria“ su išlaikytomis dviskaitos formomis:
Kitą kartą tėvas numirdamas palikęs sūnų ir dukterį čystai siratoms. Po pagrabo tėvo savo anuodu ėmusiu rokuoti:
– Kas bus iš vedums: gyventi nenoriva – eikiva, – sako, – į svietą.
Abudu buvusiu mokytu ir didžiai azdabniu.
Teip anuodu išeidamu portratus išrisavodinos ir sukeitė (…). O teip ir išėjo anuodu į svietą.
Teip viename mieste anuodu nakojančiu vieną naktį. O tenai benakojant anuodum, pradėjo anuodums klausinėti.
– Iš kur judu, kur eitata?
Teip sako anuodu:
– Eitava į svietą, bene gausiva, – sako, – kame slūžyti.
Teip anuodum pradėjo sakyti vienas ponas (…).
Šaltiniai
- Albertas Rosinas (1994). „Lietuvių kalbos daiktavardžių ir įvardžių dviskaitos raida“. Baltistica. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
- „The Historical Grammar of Lithuanian language“. Nuoroda tikrinta 2021-01-25.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Dviskaita lot dualis gramatinio skaiciaus kategorija vartojama dalyje kalbu greta vienaskaitos ir daugiskaitos nurodant du objektus ar dvieju objektu atliekama veiksma Dviskaita egzistavo indoeuropieciu prokalbeje todel vartota sanskrite Avestos senoves graiku jos pozymiu buta gotu kalboje Is dabartiniu indoeuropieciu kalbu dviskaita visiskai vartojama tik slovenu sorbu kalbose bei kroatu kalbos XX a vid lietuviu kalba turejo funkcionuojancia dviskaita taciau dabar ji islikusi tik tarmese Fryzu limburgieciu tarmese islike dviskaitos įvardziai Is kitu kalbu seimu dviskaita vartojama dalyje austroneziniu kalbu pvz tagalu ilokanu sebuanu Uralo kalbu samiu chantu mansiu nencu semitu chamitu kalbu arabu koptu maltieciu taip pat mikmaku inuitu ir kt Dviskaita sanskriteSanskrite dviskaitos vartojimas yra privalomas ir nekeiciamas daugiskaita Dviskaitos forma turi visi daiktavardziu ir budvardziu kamienai įvardziai visos veiksmazodziu formos Linksniuojamose formose sanskrite dviskaitoje buna 3 formos vardininko sauksmininko ir galininko galunes daugelyje kamienu yra au dar buna e u n i įnagininko naudininko ir abliatyvo bhyam kilmininko ir vietininko os Pvz hastau dvi ranki hastabhyam dviem rankom hastayos dviejose rankose Sanskrite dviskaita gali reiksti ir porinį objekta pita tevas pitarau tevai t y tevas ir motina Asmenuojamu formu dviskaitos pirmam asmeniui budinga galune su elementu va pvz gacchavas mudu einava Antras ir trecias asmenys skiriasi nezenkliai t th bei a a kaitaliojimusi gacchathas judu einata gacchatas juodu eina Dviskaita senoves graiku kalbojeSenoves graiku kalboje dviskaita buvo benykstanti taciau Atikos tarmeje ji vis dar buvo vartojama vis delto net ir tada buvo galima dviskaita keisti daugiskaita Kaitymo paradigmose buvo islikusios tik dvi formos vardazodziu vardininko galininko sauksmininko ir kilmininko naudininko bei veiksmazodziu antrojo ir treciojo asmens Veiksmazodziu pirmojo asmens dviskaitos formu nebuvo o antrojo ir treciojo asmens formos daznai sutapdavo Pirmosios linksniuotes daiktavardzio ὁ strathgos karvedys linksniavimo pavyzdys Vienaskaita Dviskaita DaugiskaitaVardininkas ὁ strathgos tὼ strathgw oἱ strathgoiKilmininkas toῦ strathgoῦ toῖn strathgoῖn tῶn strathgῶnNaudininkas tῷ strathgῷ toῖn strathgoῖn toῖs strathgoῖsGalininkas tὸn strathgon tὼ strathgw toὺs strathgoysSauksmininkas ὦ strathge ὦ strathgw ὦ strathgoi Veiksmazodzio legw sakyti esamojo laiko veikiamosios rusies asmenavimo pavyzdys Vienaskaita Dviskaita DaugiskaitaI asmuo legw legomen legomenII asmuo legeis legeton legeteIII asmuo legei legeton legoysi n Dviskaita lietuviu kalbojeXX a viduryje dviskaita is lietuviu kalbos norminio varianto isnyko nors dar tarpukariu naudota tiek literaturoje tiek oficialioje rastvedyboje Dabar dviskaita sutinkama daugiausia tarmese ypac zemaiciu kur buvo susikurta naujovisku dviskaitos linksniu formu Kartais dviskaita pasitaiko grozineje kuryboje bendrineje kalboje yra islike įvardziu Vienaskaita Dviskaita DaugiskaitaVardininkas namas ranka akis du namu dvi ranki dvi aki namaĩ rankos akysKilmininkas namo rankos akiẽs dvieju namu dvieju ranku dvieju akiu namu ranku akiu Naudininkas namui rankai akiai dviem namam dviem rankom dviem akim namams rankoms akimsGalininkas nama ranka akį du namu dvi ranki dvi aki namus rankas akisĮnagininkas namu ranka akimi dviẽm namam dviẽm rankom dviẽm akim namaĩs rankomis akimisVietininkas name rankoje akyje dviejuose namuose dviejose rankose dviejose akyse namuose rankose akyseSauksmininkas name ranka akiẽ du namu dvi ranki dvi aki namaĩ rankos akys Nuo indoeuropieciu prokalbes laiku dviskaitos vardininkas galininkas sauksmininkas buvo vienodi sutampancia galune turejo naudininkas įnagininkas abliatyvas nera visai aisku bet kilmininko ir vietininko galunes galejo skirtis Vadinasi ne viena indoeuropieciu kalba negalejo paveldeti daugiau kaip keturiu skirtingu dviskaitos formu nebent kaip zemaiciu buvo susikurtos naujoviskos Senuju dviskaitos kilmininko ir vietininko galuniu lietuviu kalba jos tarmes ar kitos baltu kalbos neislaike o kituose turimuose dviskaitos linksniuose galunes sutampa taip pat kaip jos sutapdavo ir indoeuropieciu prokalbes laikais Dviskaitos naudininkas ir įnagininkas siais laikais skiriasi tik priegaide bet kol galunes nebuvo sutrumpintos kai kuriu kirciuociu zodziai skyresi ir kircio vieta kam dviema sakoma kuo dviema sakoma Galunems sutrumpejus dviskaitos naudininkas jei kirciuojama galunese tariamas tvirtaprade priegaide o įnagininkas tvirtagale kam dviem sakom kate m avim sunum akmenim kuo dviẽm sakom kate m avim sunum akmenim Pirmosios linksniuotes daiktavardziu ir kitu sio tipo linksniuojamuju zodziu įnagininkas skiriasi ne tik priegaide bet ir turi kitokia galune nei vienaskaitos ar daugiskaitos įnagininkas kam dviem vilkam dvyniam taciau kuo dviẽm vilkam dvyniam Trumposios daugiskaitos naudininko ir įnagininko formos be s is vertinamos kaip perimtos is dviskaitos Ir dabartineje lietuviu kalboje skaitvardziu naudininku ir įnagininku dviem ar dviskaitiniu įvardziu abiem ir pan vartojimas su daugiskaitos galune s dviems abiems siedviems laikoma klaida Pageidaujama islaikyti ir kitu linksniuojamuju kalbos daliu daiktavardziu budvardziu dviskaitos naudininka įnagininka be daugiskaitos galuniu s is Tai netaikoma 1 linksniuotes daiktavardziu ir kitu sio tipo linksniuojamuju zodziu įnagininkui Dviskaitos kilmininko vietininko reliktais lietuviu kalboje laikomos formos pusiaũ pusiau pusiau zemaciu dviejau s dviese Senaja baltu dviskaitos paradigma zr straipsnyje Baltu prokalbe Dazniausiai dviskaitos formos eina su įvardziais skaitvardziais bei įvardzio ir skaitvardzio duriniais du dvi abu du abi dvi Manoma kad tokia vartosena galejo nulemti galuniu trumpejimas ir homofonizacija del ko reikejo dviskaita atskirti įvardziais pvz Mantvilas dvi marti buva grazi Mantvilos dvi marcios buvo grazios Dviskaitos formas seniau tureje poriniai objektai aki ausi koji ranki palaipsniui pasikeite į daugiskaita o dviskaitines formas islaike tik nurodant du tokius pat objektus is keleto Dviskaitines kilmes yra klausiamasis įvardis katras t y kuris is dvieju kurio reiksme dabar susiliejo su zodziu kuris Įvardziu dviskaita tebera placiai vartojama abudu abidvi tuodu tiedvi siuodu siedvi judu judvi anuodu aniedvi mudu mudvi ir kt Veiksmazodziu dviskaitoje pirmas asmuo turi galune va o antras ta treciasis asmuo baltu kalbose skaiciaus skirtumo neturi Jos kilo is senesniuju va ta plg sangrazinius veiksmazodzius darykivos darykimes darykitos darykites liet o kiles is ilgojo balsio a Siedvi galunes gali buti pridetos prie įvairiu laiku ir nuosaku veiksmazodziu pvz mudu einava einame skaitova skaitome judu einata einate skaitota skatote mudu ejova ejome skaiteva skaiteme judu ejota ejote skaiteta skaitete mudu eidavova eidavome skaitydavova skaitydavome judu eidavota eidavote skaitydavota skaitydavote mudu eisiva eisime skaitysiva skaitysime judu eisita eisite skaitysita skaitysite mudu eikiva eikime skaitykiva skaitykime judu eikita eikite skaitykita skaitykite mudu eituva eitume skaitytuva skaitytume judu eituta eitumete skaitytuta skaitytumete Simono Daukanto uzrasyta zemaitiska pasaka Brolis su seseria su islaikytomis dviskaitos formomis Kita karta tevas numirdamas palikes sunu ir dukterį cystai siratoms Po pagrabo tevo savo anuodu emusiu rokuoti Kas bus is vedums gyventi nenoriva eikiva sako į svieta Abudu buvusiu mokytu ir didziai azdabniu Teip anuodu iseidamu portratus isrisavodinos ir sukeite O teip ir isejo anuodu į svieta Teip viename mieste anuodu nakojanciu viena naktį O tenai benakojant anuodum pradejo anuodums klausineti Is kur judu kur eitata Teip sako anuodu Eitava į svieta bene gausiva sako kame sluzyti Teip anuodum pradejo sakyti vienas ponas SaltiniaiAlbertas Rosinas 1994 Lietuviu kalbos daiktavardziu ir įvardziu dviskaitos raida Baltistica Nuoroda tikrinta 2021 01 25 The Historical Grammar of Lithuanian language Nuoroda tikrinta 2021 01 25