Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Džainizmas religinė ir filosofinė sistema atsiradusi Indijoje VI a pr m e Džainistai tiki kad visos gyvybės formos
Džainizmas
Džainizmas – religinė ir filosofinė sistema, atsiradusi Indijoje VI a. pr. m. e. Džainistai tiki, kad visos gyvybės formos turi sielą (džyvą), taip pat tiki atgimimo ciklu (samsara): geras žmogus atgimsta aukštesne gyvybės forma. Visa religinė sistema grindžiama asketizmu bei smurto nenaudojimu prieš jokias gyvas būtybes (ahimsa). Džainų vienuoliai savo gyvenimą grindžia neturtu, paklusnumu, skaistybe.
Paplitimas
Statistiškai pasaulyje yra apie 4 mln. džainų, dauguma jų gyvena Indijoje. Didžiausios džainų bendruomenės yra Radžasthano, Gudžarato, Karnatakos valstijose (čia pastatytos pagrindinės šventyklos), Maisore, Mumbajuje. Indijoje 0,48 % gyventojų yra džainai, Šiaurės Amerikoje ir Europoje – po maždaug 25 000 džainų. Taip pat yra kitur, kur gausiau gyvena indai – Fidžyje, Suriname, Kenijoje ir t. t.
Istorija
Džainistai yra Džinos-Mahavyros (jīna „nugalėtojas“) pasekėjai; šitaip yra vadinamas Vardhamana, paskutinis iš didžiųjų džainistų mokytojų. Taip vadinami ir tie žmonės, kurie, įveikę savo aistras ir emocijas, pasiekė tobulybę. Pasak hagiografijų, Vaišalės princas Vardhamana (gyvenęs maždaug Budos laikais), po 12 metų askezės išsilaisvinęs iš karmos ir pasiekęs dvasinį nušvitimą subūrė sekėjų bendruomenę ir skleidė savo mokymą. Džainizmas pirmiausia plito Gangos baseine (centras ), vėliau Dekane, Gudžarate, Karnatakoje. Vienu metu (VI–X a.) džainizmas buvo įtakingas beveik visoje Indijoje, bet nuo XIII a. dėl hinduizmo ir islamo įtakos plitimas susilpnėjo.
Džainizmas Indijos religiniame kontekste laikomas . Jis nepripažįsta Vedų autoriteto, todėl nelaikomas hinduizmu.
Mokymas
Džainizmo esmė – pagarba gyvybei (džyvai). Tikima, kad sielos yra amžinos, turi sąmonę, energiją, junta palaimą. Laikoma, jog pasaulis yra Visatos dalelė, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos. Visata patiria gausybę kosminių ciklų, kurių kiekvienas susideda iš pakilimo ir nuosmukio laikotarpių. Džainai pripažįsta amžinosios būties (tattva) 5 kategorijas, sudarančias substanciją (dravya): judėjimą (dharma), rimtį (adharma), erdvę (ākāśa), medžiagą (pudgala) ir laiką (kāla).
Džainizme tikima sielų persikėlimu ir priežasties ir pasekmių grandininiu ryšiu (karma). Anot džainų, karma susideda iš smulkių materialių dalelių, kurios kaupiasi sieloje. Pagal tai, kaip žmogus elgiasi, gali kauptis blogoji (sunkiosios dalelės, slegiančios sielą) arba geroji (lengvosios dalelės, greitai išsisklaidančios iš sielos) karma. Žmogus gali paveikti savo karmą elgdamasis drausmingai, teisingai, o laisva valia rinkdamasis kančias. Taip jis galįs išsklaidyti susikaupusią blogąją karmą, apvalyti ir palengvinti sielą. Kad išsilaisvintų iš samsaros žmogus privalo įgyti 3 brangenybes: teisingą žinojimą (pažinti džainizmą), teisingą tikėjimą (įtikėti džainizmu) ir teisingą elgesį (laikytis džainizmo tiesų).
Pagrindiniai 5 džainizmo principai:
- nežudymas (ahiṃsā) – siekis nesužeisti, nesukelti kančios jokiai gyvai būtybei tiek jusliškai, tiek dvasiškai;
- tiesa (satya) – melo atsižadėjimas;
- nevogimas (asteya) – siekis būti sąžiningam, neimti nieko, kas nėra atiduota;
- skaistumas (brahmačarja) – susilaikymas nuo lytinių santykių vienuoliams bei santuokinė ištikimybė pasauliečiams;
- nesavanaudiškumas (aparigraha) – siekis gyventi kukliai, neėmimas to, kas nėra būtina išgyvenimui, neprisisaistymas prie medžiaginių ir dvasinių turtų.
Laikosi epistemiologinio skepticizmo – nevienpusiškumo (anekāntavāda). Pasak džainų, kalba nėra įgali atskleisti visuminės tiesos, todėl bet kokioje ištarmėje lieka dvilypumo, galimybės suprasti kitaip, abejonės.
Praktikos
Džainizme nėra dievų garbinimo, nors būdingi bendraindiški mitologiniai motyvai. Laikoma, kad Visata yra savaiminė, nesukurta ir neišnykstanti. Dievai ir visos kitos būtybės priklausomos nuo tų pačių karminių ryšių. Sekama 24 (didžiaisiais mokytojais), kurie, kaip tikima, atėjo skelbti džainizmo mokymo dabartiniu laiko ciklu.
Laikydamiesi ahimsos principo, džainai yra vegetarai arba veganai, nesiima jokios veiklos, kuri įtrauktų gyvų būtybių žudymą ar kankinimą. Džainų vienuoliai laikosi griežtos askezės: dažnai badauja, valgo tik tokį maistą, kuris gaunamas nežudant gyvybės (pvz., nevalgo šakninių daržovių), ypatingai stengiasi nesunaikinti gyvybės (pasišluoja kelią šluotele, kad neužmintų smulkių gyvūnų, dėvi burnos kaukes, kad neįkvėptų vabzdžių ir pan.).
Nesutardami dėl askezės griežtumo vienuoliai ~300 m. pr. m. e. skilo į digambarus ir . Pirmieji nedėvi jokių rūbų, laikydami rūbų devėjimą neahimsine praktika, tuo tarpu antrieji siaučiasi į baltus rūbus.
Džainizmas pradžioje plito žodine perdava. Nuo V a. džainistinis korpusas pradėtas užrašinėti. Pagrindiniai tekstai yra agamos. Teigiama, kad jas sudarė didžiųjų tyrthankarų mokiniai ganadharai. Švetambarai ir digambarai turi skirtingus šventųjų tekstų kanonus.
Pasaulietinės liturginės praktikos iš esmės sutampa su hinduizmo. Aukojama vietinėmis dievybėms, švenčiamas dyvalis ir kitos indų šventės, maudomi atvaizdai (abhišeka), tikima mantrų galia. Be to, lankomos tyrthankarų šventyklos, švenčiama Mahavyros gimimo šventė.
Šaltiniai
- 104.Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.
- Kazimieras Seibutis. Džainizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004
- Charitrapragya, Samani (2004), Sethia, Tara, ed., Ahimsā, Anekānta, and Jaininsm, Motilal Banarsidass
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Dzainizmas religine ir filosofine sistema atsiradusi Indijoje VI a pr m e Dzainistai tiki kad visos gyvybes formos turi siela dzyva taip pat tiki atgimimo ciklu samsara geras zmogus atgimsta aukstesne gyvybes forma Visa religine sistema grindziama asketizmu bei smurto nenaudojimu pries jokias gyvas butybes ahimsa Dzainu vienuoliai savo gyvenima grindzia neturtu paklusnumu skaistybe Visuotinis dzainu simbolisPaplitimasStatistiskai pasaulyje yra apie 4 mln dzainu dauguma ju gyvena Indijoje Didziausios dzainu bendruomenes yra Radzasthano Gudzarato Karnatakos valstijose cia pastatytos pagrindines sventyklos Maisore Mumbajuje Indijoje 0 48 gyventoju yra dzainai Siaures Amerikoje ir Europoje po mazdaug 25 000 dzainu Taip pat yra kitur kur gausiau gyvena indai Fidzyje Suriname Kenijoje ir t t Mahavyros atvaizdasIstorijaDzainistai yra Dzinos Mahavyros jina nugaletojas pasekejai sitaip yra vadinamas Vardhamana paskutinis is didziuju dzainistu mokytoju Taip vadinami ir tie zmones kurie įveike savo aistras ir emocijas pasieke tobulybe Pasak hagiografiju Vaisales princas Vardhamana gyvenes mazdaug Budos laikais po 12 metu askezes issilaisvines is karmos ir pasiekes dvasinį nusvitima subure sekeju bendruomene ir skleide savo mokyma Dzainizmas pirmiausia plito Gangos baseine centras veliau Dekane Gudzarate Karnatakoje Vienu metu VI X a dzainizmas buvo įtakingas beveik visoje Indijoje bet nuo XIII a del hinduizmo ir islamo įtakos plitimas susilpnejo Lodurvos dzainu sventykla Radzasthanas X a Dzainizmas Indijos religiniame kontekste laikomas Jis nepripazįsta Vedu autoriteto todel nelaikomas hinduizmu MokymasDzainizmo esme pagarba gyvybei dzyvai Tikima kad sielos yra amzinos turi samone energija junta palaima Laikoma jog pasaulis yra Visatos dalele kuri neturi nei pradzios nei pabaigos Visata patiria gausybe kosminiu ciklu kuriu kiekvienas susideda is pakilimo ir nuosmukio laikotarpiu Dzainai pripazįsta amzinosios buties tattva 5 kategorijas sudarancias substancija dravya judejima dharma rimtį adharma erdve akasa medziaga pudgala ir laika kala Dzainizme tikima sielu persikelimu ir priezasties ir pasekmiu grandininiu rysiu karma Anot dzainu karma susideda is smulkiu materialiu daleliu kurios kaupiasi sieloje Pagal tai kaip zmogus elgiasi gali kauptis blogoji sunkiosios daleles slegiancios siela arba geroji lengvosios daleles greitai issisklaidancios is sielos karma Zmogus gali paveikti savo karma elgdamasis drausmingai teisingai o laisva valia rinkdamasis kancias Taip jis galįs issklaidyti susikaupusia blogaja karma apvalyti ir palengvinti siela Kad issilaisvintu is samsaros zmogus privalo įgyti 3 brangenybes teisinga zinojima pazinti dzainizma teisinga tikejima įtiketi dzainizmu ir teisinga elgesį laikytis dzainizmo tiesu Pagrindiniai 5 dzainizmo principai nezudymas ahiṃsa siekis nesuzeisti nesukelti kancios jokiai gyvai butybei tiek jusliskai tiek dvasiskai tiesa satya melo atsizadejimas nevogimas asteya siekis buti saziningam neimti nieko kas nera atiduota skaistumas brahmacarja susilaikymas nuo lytiniu santykiu vienuoliams bei santuokine istikimybe pasaulieciams nesavanaudiskumas aparigraha siekis gyventi kukliai neemimas to kas nera butina isgyvenimui neprisisaistymas prie medziaginiu ir dvasiniu turtu Laikosi epistemiologinio skepticizmo nevienpusiskumo anekantavada Pasak dzainu kalba nera įgali atskleisti visumines tiesos todel bet kokioje istarmeje lieka dvilypumo galimybes suprasti kitaip abejones PraktikosDzainu digambaru vienuolis Dzainizme nera dievu garbinimo nors budingi bendraindiski mitologiniai motyvai Laikoma kad Visata yra savaimine nesukurta ir neisnykstanti Dievai ir visos kitos butybes priklausomos nuo tu paciu karminiu rysiu Sekama 24 didziaisiais mokytojais kurie kaip tikima atejo skelbti dzainizmo mokymo dabartiniu laiko ciklu Laikydamiesi ahimsos principo dzainai yra vegetarai arba veganai nesiima jokios veiklos kuri įtrauktu gyvu butybiu zudyma ar kankinima Dzainu vienuoliai laikosi grieztos askezes daznai badauja valgo tik tokį maista kuris gaunamas nezudant gyvybes pvz nevalgo sakniniu darzoviu ypatingai stengiasi nesunaikinti gyvybes pasisluoja kelia sluotele kad neuzmintu smulkiu gyvunu devi burnos kaukes kad neįkveptu vabzdziu ir pan Nesutardami del askezes grieztumo vienuoliai 300 m pr m e skilo į digambarus ir Pirmieji nedevi jokiu rubu laikydami rubu devejima neahimsine praktika tuo tarpu antrieji siauciasi į baltus rubus Dzainizmas pradzioje plito zodine perdava Nuo V a dzainistinis korpusas pradetas uzrasineti Pagrindiniai tekstai yra agamos Teigiama kad jas sudare didziuju tyrthankaru mokiniai ganadharai Svetambarai ir digambarai turi skirtingus sventuju tekstu kanonus Pasaulietines liturgines praktikos is esmes sutampa su hinduizmo Aukojama vietinemis dievybems svenciamas dyvalis ir kitos indu sventes maudomi atvaizdai abhiseka tikima mantru galia Be to lankomos tyrthankaru sventyklos svenciama Mahavyros gimimo svente SaltiniaiVikiteka Dzainizmas vaizdine ir garsine medziaga104 0 Bruce M Sullivan Historical Dictionary of Hinduism The Scarecrow Press 1997 Kazimieras Seibutis Dzainizmas Visuotine lietuviu enciklopedija T V Dis Fatva Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2004 Charitrapragya Samani 2004 Sethia Tara ed Ahimsa Anekanta and Jaininsm Motilal Banarsidass