Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinka
Principatas

![]() | Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius. |
Principatas (lot. princeps 'pirmasis') – politinė santvarka, kurioje (nebūtinai formaliai) dominuoja vienas žmogus. Paprastai šis terminas naudojamas apibūdinti Romos Imperijos epochos periodą nuo Augusto iki Diokletiano valdymo. Pagal kai kuriuos kitus istorikus, principato pabaiga laikomas Komodo arba Domiciano valdymas.
Istorija
Augustas pirmasis sau apibūdinti panaudojo titulą princeps senatus / princeps civitatis (pirmasis senatorius / pirmasis pilietis). Augustas turėjo praktiškai neribotą valdžią, kuri padėjo pasiekti politinio stabilumo po Romą išsekinusių pilietinių karų eilės. Tačiau formaliai jis paliko galioti visą ankstesnį Respublikos valdymo aparatą, įskaitant ir patį senatą. Iki tol terminas princeps senatus reikšdavo seniausią senato narį, kuris posėdžiuose turėjo teisę kalbėti pirmas bet kuriuo klausimu.
Nors Augusto įvesta principato sistema turėjo pagrindinius monarchijos bruožus (vienvaldystė, valdžios paveldimumas), oficialiai ją įvardinti monarchija ir visiškai panaikinti Respublikos liekanas nebuvo galima, kadangi tarp romėnų egzistavo įsisenėjęs priešiškumas šiai valdymo formai nuo pat Romos Karalystės epochos pabaigos.
Pasibaigus Julijų–Klaudijų dinastijai, imperatorius Vespasianas pirmasis princepso titulą, pareigas ir privilegijas apibrėžė formaliai juridiškai. Nuo dabar titulas ir valdžia buvo nebūtinai paveldimi pagal kraujo liniją, bet galėjo būti uždirbami nuopelnais Romai. Nuo Antoninų dinastijos laikų tapo įprasta, kad princepsas paskiria savo paveldėtoju sėkmingą politinę karjerą padariusį žmogų, paprastai – vieną iš savo karvedžių. Dalies istorikų nuomone, imperatorius pasirinkdavo paveldėtoju būtent karvedį todėl, kad kitu atveju karvedys taptų jam didele grėsme. Taip pat, manoma, kad toks valdžios paveldėjimas, pagrįstas karine galia, ir sužlugdė principato sistemą. Jį pakeitusi militaristinė valdymo forma buvo dominatas – čia išliko žymiai mažiau Romos Respublikos bruožų ir atsirado dar daugiau absoliutinės monarchijos bruožų. Princepso titulas buvo pakeistas titulu dominus (lot. viešpats, valdovas).
Šaltiniai
- Principatas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIX (Pre-Reu). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. 96 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai įrasydami tinkamas isnasas ar nuorodas į patikimus saltinius Principatas lot princeps pirmasis politine santvarka kurioje nebutinai formaliai dominuoja vienas zmogus Paprastai sis terminas naudojamas apibudinti Romos Imperijos epochos perioda nuo Augusto iki Diokletiano valdymo Pagal kai kuriuos kitus istorikus principato pabaiga laikomas Komodo arba Domiciano valdymas IstorijaAugustas pirmasis sau apibudinti panaudojo titula princeps senatus princeps civitatis pirmasis senatorius pirmasis pilietis Augustas turejo praktiskai neribota valdzia kuri padejo pasiekti politinio stabilumo po Roma issekinusiu pilietiniu karu eiles Taciau formaliai jis paliko galioti visa ankstesnį Respublikos valdymo aparata įskaitant ir patį senata Iki tol terminas princeps senatus reiksdavo seniausia senato narį kuris posedziuose turejo teise kalbeti pirmas bet kuriuo klausimu Nors Augusto įvesta principato sistema turejo pagrindinius monarchijos bruozus vienvaldyste valdzios paveldimumas oficialiai ja įvardinti monarchija ir visiskai panaikinti Respublikos liekanas nebuvo galima kadangi tarp romenu egzistavo įsisenejes priesiskumas siai valdymo formai nuo pat Romos Karalystes epochos pabaigos Pasibaigus Juliju Klaudiju dinastijai imperatorius Vespasianas pirmasis princepso titula pareigas ir privilegijas apibreze formaliai juridiskai Nuo dabar titulas ir valdzia buvo nebutinai paveldimi pagal kraujo linija bet galejo buti uzdirbami nuopelnais Romai Nuo Antoninu dinastijos laiku tapo įprasta kad princepsas paskiria savo paveldetoju sekminga politine karjera padariusį zmogu paprastai viena is savo karvedziu Dalies istoriku nuomone imperatorius pasirinkdavo paveldetoju butent karvedį todel kad kitu atveju karvedys taptu jam didele gresme Taip pat manoma kad toks valdzios paveldejimas pagrįstas karine galia ir suzlugde principato sistema Jį pakeitusi militaristine valdymo forma buvo dominatas cia isliko zymiai maziau Romos Respublikos bruozu ir atsirado dar daugiau absoliutines monarchijos bruozu Princepso titulas buvo pakeistas titulu dominus lot viespats valdovas SaltiniaiPrincipatas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIX Pre Reu Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2011 96 psl