Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tin
Daugiskaita
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Daugiskaita (lot. pluralis) – gramatinė kategorija (gramatinis skaičius), kuri apibrėžia kalboje vartojamas žodžių formas, nurodančias, jog žodis apibūdina ne vieną, o daug daiktų. Daugiskaitą, kaip ir vienaskaitą (vnsk.) turi dauguma pasaulio kalbų. Kai kurios kalbos, pvz., esperanto, vietoj atskiros gramatinės kategorijos naudoja papildomą elementą (galūnę, prielinksnį ir pan.) daugiskaitai sudaryti, todėl jų žodžiams daugiskaitos forma nereikalinga.
Indoeuropiečių kalbose daugiskaita yra privalomas modelis nurodant daugiau negu vieną (ar du) objektus, tačiau kitose kalbose daugiskaitos vartojimas neretai būna labiau sąlyginis. Pavyzdžiui, tiurkų kalbose vardažodžių daugiskaita sudaroma prie šaknies pridėjus priesagą -lar/ler, tačiau jei iš konteksto aišku, kad minimas objektas nėra vienas, daugiskaitos nereikia (pvz., turk. elmalar – „obuoliai“, turk. yedi elma – „7 obuolys“). Dalyje indėnų kalbų (kečujų, tupių-gvaranių) vardažodžių daugiskaita nurodoma tik prireikus pabrėžti jų kuopiškumą. Dalis pasaulio kalbų turi ir triskaitą, didžiąją daugiskaitą (kai nurodoma daugybė dalykų).
Daugiskaita lietuvių kalboje
Bendrinėje lietuvių kalboje dauguma žodžių turi vienaskaitą ir daugiskaitą: didžioji dalis daiktavardžių, būdvardžių, veiksmažodžių, įvardžių, taip pat kai kurie skaitvardžiai.
Lietuvių, kaip ir kitose baltų-slavų kalbose, yra išlikę didžiosios ir mažosios daugiskaitos požymių; pvz., 1 daiktas, 2 daiktu, 3-9 daiktai, > 10 daiktų.
Dviskaita
Istoriškai dauguma lietuvių kalbos tarmių žodžių turėjo atskirą daugiskaitos subkategoriją, dviskaitą, skirtą nurodyti, jog žodis apibūdina ne daug, o tik būtent du objektus. Pvz., mudu turėjova du puodu (mes-dviese turėjome-dviese du-puodus). Tačiau šiuo metu bendrinėje lietuvių kalboje yra išlikę tik kai kurių dviskaitos elementų, pvz., katras ('kuris iš dviejų'), abu, anuodu.
Yra kalbų, kuriose naudojamos panašios į dviskaitą daugiskaitos subkategorijos, taikomos apibūdinti tris, keturis, mažą kiekį ar labai didelį kiekį objektų.
Daugiskaitos pavyzdžiai
Daiktavardžiai:
- Plaukai (vnsk. plaukas)
- Uogoms (vnsk. uogai)
Būdvardžiai:
- Žaliaisiais (vnsk. žaliuoju)
- Mediniuose (vnsk. mediniame)
Veiksmažodžiai (ir dalyviai):
- Ausite (vnsk. ausi)
- Svajoję (vnsk. svajojęs)
Skaitvardžiai:
- Šimtai (vnsk. šimtas)
- Tūkstančiai (vnsk. tūkstantis)
Įvardžiai:
- Kurių (vnsk. kurio)
- Josioms (vnsk. jajai)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Daugiskaita lot pluralis gramatine kategorija gramatinis skaicius kuri apibrezia kalboje vartojamas zodziu formas nurodancias jog zodis apibudina ne viena o daug daiktu Daugiskaita kaip ir vienaskaita vnsk turi dauguma pasaulio kalbu Kai kurios kalbos pvz esperanto vietoj atskiros gramatines kategorijos naudoja papildoma elementa galune prielinksnį ir pan daugiskaitai sudaryti todel ju zodziams daugiskaitos forma nereikalinga Indoeuropieciu kalbose daugiskaita yra privalomas modelis nurodant daugiau negu viena ar du objektus taciau kitose kalbose daugiskaitos vartojimas neretai buna labiau salyginis Pavyzdziui tiurku kalbose vardazodziu daugiskaita sudaroma prie saknies pridejus priesaga lar ler taciau jei is konteksto aisku kad minimas objektas nera vienas daugiskaitos nereikia pvz turk elmalar obuoliai turk yedi elma 7 obuolys Dalyje indenu kalbu kecuju tupiu gvaraniu vardazodziu daugiskaita nurodoma tik prireikus pabrezti ju kuopiskuma Dalis pasaulio kalbu turi ir triskaita didziaja daugiskaita kai nurodoma daugybe dalyku Daugiskaita lietuviu kalbojeBendrineje lietuviu kalboje dauguma zodziu turi vienaskaita ir daugiskaita didzioji dalis daiktavardziu budvardziu veiksmazodziu įvardziu taip pat kai kurie skaitvardziai Lietuviu kaip ir kitose baltu slavu kalbose yra islike didziosios ir mazosios daugiskaitos pozymiu pvz 1 daiktas 2 daiktu 3 9 daiktai gt 10 daiktu Dviskaita Istoriskai dauguma lietuviu kalbos tarmiu zodziu turejo atskira daugiskaitos subkategorija dviskaita skirta nurodyti jog zodis apibudina ne daug o tik butent du objektus Pvz mudu turejova du puodu mes dviese turejome dviese du puodus Taciau siuo metu bendrineje lietuviu kalboje yra islike tik kai kuriu dviskaitos elementu pvz katras kuris is dvieju abu anuodu Yra kalbu kuriose naudojamos panasios į dviskaita daugiskaitos subkategorijos taikomos apibudinti tris keturis maza kiekį ar labai didelį kiekį objektu Daugiskaitos pavyzdziai Daiktavardziai Plaukai vnsk plaukas Uogoms vnsk uogai Budvardziai Zaliaisiais vnsk zaliuoju Mediniuose vnsk mediniame Veiksmazodziai ir dalyviai Ausite vnsk ausi Svajoje vnsk svajojes Skaitvardziai Simtai vnsk simtas Tukstanciai vnsk tukstantis Įvardziai Kuriu vnsk kurio Josioms vnsk jajai