Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
BrahmaputraBrahmaputra ties Guvahačiu Indija Ilgis 2896 kmBaseino plotas 935 000 km Vidutinis debitas 12 000 m sIštakos
Brahmaputra
| Brahmaputra | |
|---|---|
 Brahmaputra ties Guvahačiu (Indija) | |
| Ilgis | 2896 km |
| Baseino plotas | 935 000 km² |
| Vidutinis debitas | 12 000 m³/s |
| Ištakos | Himalajai |
| Žiotys | Bengalijos įlanka |
| Šalys | Kinija (Tibetas), Indija, Bangladešas |
 Vikiteka | Brahmaputra |
Brahmaputra (asam. ব্ৰহ্মপুত্ৰ = Brôhmôputrô, beng. ব্রহ্মপুত্র = Bromhoputro, hind. ब्रह्मपुत्र, IAST: Brahmaputr, kin. 雅鲁藏布江, pinyin: Yǎlǔ Zàngbù Jiāng) – upė Centrinėje ir Pietų Azijoje. Teka per Kiniją (Tibetą), Indiją, Bangladešą. Ilgis 2896 km. Baseino plotas 935 tūkst. km² (neretai Brahmaputros, Gango ir Meghnos baseinas laikomas vientisu).
Brahmaputra prasideda šiauriniuose Himalajų šlaituose ir teka į rytus pietiniu Tibeto kalnyno pakraščiu, čia vadinama Macangu arba Jarlung Dzangpo (tibet. ཡར་ཀླུངས་གཙང་པོ་ = yar kLungs gTsang po). Toliau Jarlungo Upės didžiuoju kanjonu prasiveržia pro Himalajus ir teka vakarų, pietvakarių kryptimi . Vaga labai išsiplečia. Įteka į Indijos vandenyno Bengalijos įlanką, kartu su Ganga ir Meghna sudarydama didžiausią pasaulyje deltą (plotas 80–105 tūkst. km²). Brahmaputros mityba remiasi sniego tirpsmo vandeniu Himalajuose ir musoninių liūčių vandeniu Bengalijoje. Vasarą labai patvinsta. Potvynio aukštis siekia 10–12 m. Vanduo užlieja dideles Bengalijos lygumos teritorijas. Brahmaputros vanduo naudojamas irigacijai. Laivuojama 1290 km: Tibete atskiruose ruožuose ir nuo Dichtango tarpeklio.
Didžiausi intakai: , , Dibangas, , Dhansiris, Kopilis (kairieji), , , Manasas, Sankošas (Gangadharas), Torsa, Tysta, (dešinieji).
Svarbiausi miestai prie Brahmaputros: Šigadzė (Kinija), Guvahatis (Indija).
Upės pavadinimas sanskritu reiškia „Brahmos sūnus“.
-
Upė Tibete -
Saulėlydis upės pakrantėje -
Valtininkas Brahmaputroje ties Čitvanu
Šaltiniai
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
BrahmaputraBrahmaputra ties Guvahaciu Indija Ilgis 2896 kmBaseino plotas 935 000 km Vidutinis debitas 12 000 m sIstakos HimalajaiZiotys Bengalijos įlankaSalys Kinija Tibetas Indija BangladesasVikiteka Brahmaputra Brahmaputra asam ব ৰহ মপ ত ৰ Brohmoputro beng ব রহ মপ ত র Bromhoputro hind ब रह मप त र IAST Brahmaputr kin 雅鲁藏布江 pinyin Yǎlǔ Zangbu Jiang upe Centrineje ir Pietu Azijoje Teka per Kinija Tibeta Indija Bangladesa Ilgis 2896 km Baseino plotas 935 tukst km neretai Brahmaputros Gango ir Meghnos baseinas laikomas vientisu Brahmaputra prasideda siauriniuose Himalaju slaituose ir teka į rytus pietiniu Tibeto kalnyno pakrasciu cia vadinama Macangu arba Jarlung Dzangpo tibet ཡར ཀ ངས གཙང པ yar kLungs gTsang po Toliau Jarlungo Upes didziuoju kanjonu prasiverzia pro Himalajus ir teka vakaru pietvakariu kryptimi Vaga labai issiplecia Įteka į Indijos vandenyno Bengalijos įlanka kartu su Ganga ir Meghna sudarydama didziausia pasaulyje delta plotas 80 105 tukst km Brahmaputros mityba remiasi sniego tirpsmo vandeniu Himalajuose ir musoniniu liuciu vandeniu Bengalijoje Vasara labai patvinsta Potvynio aukstis siekia 10 12 m Vanduo uzlieja dideles Bengalijos lygumos teritorijas Brahmaputros vanduo naudojamas irigacijai Laivuojama 1290 km Tibete atskiruose ruozuose ir nuo Dichtango tarpeklio Didziausi intakai Dibangas Dhansiris Kopilis kairieji Manasas Sankosas Gangadharas Torsa Tysta desinieji Svarbiausi miestai prie Brahmaputros Sigadze Kinija Guvahatis Indija Upes pavadinimas sanskritu reiskia Brahmos sunus Upe Tibete Saulelydis upes pakranteje Valtininkas Brahmaputroje ties CitvanuSaltiniaiGeograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983