Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
Kitos reikšmės Aukštaičiai reikšmės Aukštaičiai lietuvių etnografinė grupė gyvenanti daugiausia Aukštaitijos krašte Vaka
Aukštaičiai
Kitos reikšmės – Aukštaičiai (reikšmės).
Aukštaičiai – lietuvių etnografinė grupė, gyvenanti daugiausia Aukštaitijos krašte. Vakaruose tradicinė aukštaičių riba yra Dubysos upė, pietuose – Neris. Dalis tradicinių aukštaičių žemių dabar yra Gudijoje (Apso, Breslaujos lietuvių „salos“). Tai didžiausia lietuvių etnografinė grupė. Vartoja atskiras aukštaičių patarmes (etnografiniu požiūriu ne visi aukštaičių tarmės vartotojai yra aukštaičiai): rytų aukštaičių ir vakarų aukštaičių šiauliškių šnektą.
Aukštaičiai skiriami į rytų ir vakarų aukštaičius.
Rytų aukštaičiai
Rytų aukštaičių materialinė kultūra turi bendrų bruožų su Rytų Latvijos ir Vakarų Baltarusijos kaimo kultūra. Rytų aukštaičiai gyvena Šventosios baseine ir į rytus nuo jo, šneka rytų aukštaičių patarme. Nuo XVI a. gyveno gatviniuose kaimuose. XX a. pr. – vid. dauguma jų išnyko, senųjų kaimų likę pačioje rytų Aukštaitijoje (apie Ignaliną, Švenčionis). Gatvinių kaimų sodybiniuose rėžiuose arčiau kelio būdavo įkurdinamos aukštaitiškos dvišalės pirkios ir svirnai, jie apsodinami tradiciniais medžiais (ąžuolais, liepomis, klevais, uosiais), šalia namo žaliuodavo spalvingi gėlių darželiai. Sodybos dažniausiai buvo mažos, nes pagal paprotį tėvų ūkį dalydavosi visi sūnūs. Gyvenamieji namai (pirkios; iki XIX a. vid. dūminės, vėliau su dūmtraukiais) turėjo tris patalpas: pirkią, priemenę ir pirkaitę (kamarą, seklyčią). Svirnai (kai kada dvigubais stogais) buvo daugiausia vienos patalpos, su įėjimu iš galo ar šono. Klojimai (kluonai) – trumpi, platūs; viduryje moliu plūktas padas (grendymas) javams kulti, šonuose – šalinės javams ir pašarams sukrauti; įvažiavimas iš galo.
Iki XX a. pr. rytų aukštaičiai rugius pjaudavo pjautuvais. Buvo paplitę bendruomeniniai papročiai – bendras gyvulių ganymas, bendros kelių sodybų pirtys, talkos.
Rytų aukštaičių moterų rūbams būdingas šviesių spalvų derinys (baltos prijuostės, baltas nuometas), skersadryžiai sijonai. Rytų Aukštaitijoje iki pat XX a. pr. lininiai vis dar būdavo puošiami įaustais raudonų siūlų – žičkų – geometriniais ornamentais. Ypač puošnios buvo aukštaičių liemenės. Iki XX a. vidurio austi dekoratyviniai audiniai (, staltiesės, rankšluosčiai).
Rytų aukštaičių tradicinė virtuvė: pusryčiams – blynai su dažiniu, , pietums – barščiai arba kopūstienė su duona, mėsa su duona ir raugintais kopūstais, vakarienei – pieniška kruopų sriuba.
Vakarų aukštaičiai
Vakarų aukštaičiai gyvena Lietuvos Vidurio žemumoje tarp Nemuno pietuose, Dubysos vakaruose ir Latvijos sienos šiaurėje. Šneka vakarų aukštaičių patarmės šiaurinėmis šnektomis. Iki XIX a. pab. gyveno gatviniuose kaimuose, bet gana anksti pradėjo keltis į vienkiemius. Gyvenamasis pastatas – gryčia (išoriškai panaši į žemaitišką trobą, bet patalpos išdėstytos kaip pirkioje). Svirnai kelių patalpų, įėjimas iš šono. Klojimų įvažiavimai taip pat iš šoninės pusės. Nuo XIX a. pab. Vakarų Aukštaitijoje atsirasdavo ir dvareliams prilygstančių trobesių – dviaukščių tvartų, didžiųjų svirnų, puošnių pirkių ar naujoviškesnių medinių namų, o palatvėje – ir mūrinių statinių.
Šiaurės vakarų aukštaičiai javų kirtimui, be dalgio, naudojo ir dalgelę su grėbliuku.
Tradiciniams vakarų aukštaičių moterų drabužiams būdinga šviesi spalva, sijonai languoti; puošėsi sidabro karoliais. Vyrų drabužiams būdingos klostuotos rudinės, sujuostos plačiu odiniu diržu, dėvėtos veltos plačiomis atbrailomis skrybėlės (žr. aukštaičių rūbai).
Šiaurės (palatvės) aukštaičių tradicinė virtuvė: pusryčiams – bulvės su padažu arba miltiniai skryliai, virtiniai su varškės, mėsos, spirgų ar bulvių košės įdaru, pietums – barščiai arba kopūstienė, mėsa su bulvėmis ir raugintais kopūstais, vakarienei – pienišką kukulaičių sriuba arba bulvienė, miltų košė su pienu. Šiaurės aukštaičiai garsėja stipriu miežių salyklo alumi. Vidurio Lietuvos aukštaičiams buvo įprasta pusryčiams virti rūgščią kopūstų arba burokėlių sriubą su mėsa, pietums pašildydavo nuo pusryčių likusius valgius, vakarienei taisydavo pienišką sriubą.
Dvasinė kultūra, papročiai
Aukštaičiai (ypač, gyvenantys šiaurės rytuose) išlaikė senovinį polifoninių dainų – sutartinių – žanrą. Rytų aukštaičiai paprastai dainuoja aukštesniais, lengvai vibruojančiais balsais, o labiau į vakarus ir šiaurę – apie Šeduvą, Pakruojį, Biržus – balso spalva tamsesnė, išgaunamas gilesnis garsas. Pietryčių Aukštaitijoje stilistika panaši į dzūkų. Paplitusios vestuvių, , šienapjūtės dainos. Paplitę muzikos instrumentai: skudučiai, , mediniai trimitai (ragai ir daudytės), penkiastygės kanklės, , ožragis, birbynė ir kt. Rytų Aukštaitijoje populiari buvo , cimbolai, Peterburgo armonika.
Šaltiniai
- Vacys Milius. Aukštaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 136
- Vacys Milius. Aukštaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
- Etninės kultūros globos taryba[neveikianti nuoroda]
- Vacys Milius. Aukštaičiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. // psl. 136
- Vacys Milius. Aukštaičiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002
| Lietuviai | |
|---|---|
| Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai Istorinės diasporos: Lietuvninkai Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | | | Urugvajaus | | | Vokietijos | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Kitos reiksmes Aukstaiciai reiksmes Aukstaiciai lietuviu etnografine grupe gyvenanti daugiausia Aukstaitijos kraste Vakaruose tradicine aukstaiciu riba yra Dubysos upe pietuose Neris Dalis tradiciniu aukstaiciu zemiu dabar yra Gudijoje Apso Breslaujos lietuviu salos Tai didziausia lietuviu etnografine grupe Vartoja atskiras aukstaiciu patarmes etnografiniu poziuriu ne visi aukstaiciu tarmes vartotojai yra aukstaiciai rytu aukstaiciu ir vakaru aukstaiciu siauliskiu snekta Aukstaiciai Kupiskenu vestuviu dalyviai 1930 m Aukstaiciai skiriami į rytu ir vakaru aukstaicius Rytu aukstaiciaiEtnografinis rytu aukstaiciu kaimas Didziasalis Rytu aukstaiciu materialine kultura turi bendru bruozu su Rytu Latvijos ir Vakaru Baltarusijos kaimo kultura Rytu aukstaiciai gyvena Sventosios baseine ir į rytus nuo jo sneka rytu aukstaiciu patarme Nuo XVI a gyveno gatviniuose kaimuose XX a pr vid dauguma ju isnyko senuju kaimu like pacioje rytu Aukstaitijoje apie Ignalina Svencionis Gatviniu kaimu sodybiniuose reziuose arciau kelio budavo įkurdinamos aukstaitiskos dvisales pirkios ir svirnai jie apsodinami tradiciniais medziais azuolais liepomis klevais uosiais salia namo zaliuodavo spalvingi geliu darzeliai Sodybos dazniausiai buvo mazos nes pagal paprotį tevu ukį dalydavosi visi sunus Gyvenamieji namai pirkios iki XIX a vid dumines veliau su dumtraukiais turejo tris patalpas pirkia priemene ir pirkaite kamara seklycia Svirnai kai kada dvigubais stogais buvo daugiausia vienos patalpos su įejimu is galo ar sono Klojimai kluonai trumpi platus viduryje moliu pluktas padas grendymas javams kulti sonuose salines javams ir pasarams sukrauti įvaziavimas is galo Iki XX a pr rytu aukstaiciai rugius pjaudavo pjautuvais Buvo paplite bendruomeniniai paprociai bendras gyvuliu ganymas bendros keliu sodybu pirtys talkos Rytu aukstaiciu moteru rubams budingas sviesiu spalvu derinys baltos prijuostes baltas nuometas skersadryziai sijonai Rytu Aukstaitijoje iki pat XX a pr lininiai vis dar budavo puosiami įaustais raudonu siulu zicku geometriniais ornamentais Ypac puosnios buvo aukstaiciu liemenes Iki XX a vidurio austi dekoratyviniai audiniai staltieses ranksluosciai Rytu aukstaiciu tradicine virtuve pusryciams blynai su daziniu pietums barsciai arba kopustiene su duona mesa su duona ir raugintais kopustais vakarienei pieniska kruopu sriuba Vakaru aukstaiciaiPalatves vakaru aukstaiciu grycia is Spalviskiu dab Lietuvos etnografijos muziejus Vakaru aukstaiciai gyvena Lietuvos Vidurio zemumoje tarp Nemuno pietuose Dubysos vakaruose ir Latvijos sienos siaureje Sneka vakaru aukstaiciu patarmes siaurinemis snektomis Iki XIX a pab gyveno gatviniuose kaimuose bet gana anksti pradejo keltis į vienkiemius Gyvenamasis pastatas grycia isoriskai panasi į zemaitiska troba bet patalpos isdestytos kaip pirkioje Svirnai keliu patalpu įejimas is sono Klojimu įvaziavimai taip pat is sonines puses Nuo XIX a pab Vakaru Aukstaitijoje atsirasdavo ir dvareliams prilygstanciu trobesiu dviauksciu tvartu didziuju svirnu puosniu pirkiu ar naujoviskesniu mediniu namu o palatveje ir muriniu statiniu Siaures vakaru aukstaiciai javu kirtimui be dalgio naudojo ir dalgele su grebliuku Tradiciniai aukstaiciu rubai Tradiciniams vakaru aukstaiciu moteru drabuziams budinga sviesi spalva sijonai languoti puosesi sidabro karoliais Vyru drabuziams budingos klostuotos rudines sujuostos placiu odiniu dirzu devetos veltos placiomis atbrailomis skrybeles zr aukstaiciu rubai Siaures palatves aukstaiciu tradicine virtuve pusryciams bulves su padazu arba miltiniai skryliai virtiniai su varskes mesos spirgu ar bulviu koses įdaru pietums barsciai arba kopustiene mesa su bulvemis ir raugintais kopustais vakarienei pieniska kukulaiciu sriuba arba bulviene miltu kose su pienu Siaures aukstaiciai garseja stipriu mieziu salyklo alumi Vidurio Lietuvos aukstaiciams buvo įprasta pusryciams virti rugscia kopustu arba burokeliu sriuba su mesa pietums pasildydavo nuo pusryciu likusius valgius vakarienei taisydavo pieniska sriuba Dvasine kultura paprociaiPagrindinis straipsnis Aukstaiciai ypac gyvenantys siaures rytuose islaike senovinį polifoniniu dainu sutartiniu zanra Rytu aukstaiciai paprastai dainuoja aukstesniais lengvai vibruojanciais balsais o labiau į vakarus ir siaure apie Seduva Pakruojį Birzus balso spalva tamsesne isgaunamas gilesnis garsas Pietryciu Aukstaitijoje stilistika panasi į dzuku Paplitusios vestuviu sienapjutes dainos Paplite muzikos instrumentai skuduciai mediniai trimitai ragai ir daudytes penkiastyges kankles ozragis birbyne ir kt Rytu Aukstaitijoje populiari buvo cimbolai Peterburgo armonika SaltiniaiVacys Milius Aukstaiciai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 136 Vacys Milius Aukstaiciai Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 Etnines kulturos globos taryba neveikianti nuoroda Vacys Milius Aukstaiciai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 1 A Grudas Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1985 psl 136 Vacys Milius Aukstaiciai Visuotine lietuviu enciklopedija T II Arktis Beketas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2002 LietuviaiSubetnosai Aukstaiciai Zemaiciai Dzukai Suvalkieciai Istorines diasporos Lietuvninkai Diasporos Airijos Armenijos Australijos Austrijos Azerbaidzano Argentinos Baltarusijos Belgijos Brazilijos Estijos Ispanijos JAV Jungtines Karalystes Kanados Prancuzijos Kolumbijos Latvijos Lenkijos Rusijos Svedijos Urugvajaus Vokietijos