Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Žvaigždė reikšmės Žvaigždė didelės masės dujų ir plazmos spinduliuojantis Žvaigždes tyrin
Žvaigždė
Kitos reikšmės – Žvaigždė (reikšmės).
Žvaigždė – didelės masės dujų ir plazmos spinduliuojantis . Žvaigždes tyrinėja žvaigždžių astronomija ir astrofizika.
Žvaigždės matomos kaip taškeliai nakties danguje. Artimiausia mūsų planetai Saulė yra išimtis: ji yra taip arti Žemės, kad atrodo kaip diskas ir suteikia dienos šviesą. Žvaigždės nėra tolygiai pasklidusios Visatoje, o susibūrusios į grupes, vadinamas galaktikomis. Tipiška galaktika susideda iš šimtų milijardų žvaigždžių.
Anot Deivido Kornreicho (David A. Kornreich), jeigu visatoje yra apie 10 trilijonų galaktikų, tad šį skaičių padauginus iš maždaug 100 mlrd. žvaigždžių, esančių Paukščių tako galaktikoje - gaunamas išties įspūdingas skaičius: 1 000 000 000 000 000 000 000 000 žvaigždžių, arba "1" su "24" nuliais (1 kvadrilijonas europietiškoje sistemoje arba 1 amerikietiškoje skaičiavimo sistemoje). Kornreichas pabrėžė, kad šis skaičius greičiausiai yra gerokai per mažas, nes detalesnis visatos tyrimas parodys dar daugiau galaktikų, o tuo būdų vadinasi ir padidės apskaičiuotų žvaigždžių kiekis.
Saulė – tipiška G spektrinės klasės žvaigždė. Artimiausia Žemei žvaigždė po Saulės yra Proxima Centauri, nutolusi per 40 trilijonų kilometrų. Šviesa iš Proxima Centauri Žemę pasiekia per 4,2 metų. Važiuojant greičiausiu šiuolaikiniu traukiniu didžiausiu greičiu (515,3 km/val.) pasiekti Proxima Centauri užtruktų apie 8,86 milijonus metų.
Pagal dydį žvaigždės labai įvairios – nuo nedidelių neutroninių žvaigždžių (faktiškai mirusių žvaigždžių), ne didesnių nei miestas, iki superdidelių, tokių kaip Stephenson 2-18 žvaigždė, kurią patalpinus į Saulės sistemos centrą, jos fotosfera apimtų Saturno orbitą, o į ją tilptų 10 milijardų mūsų Saulių.
Daug žvaigždžių gravitaciškai yra susijusios su kitomis žvaigždėmis ir sudaro dvinares žvaigždes.
Daugelio žvaigždžių amžius – nuo 1 iki 10 milijardų metų. Kai kurių žvaigždžių amžius siekia 13,799 (± 0,021) milijardus metų, t. y. numanomą Visatos amžių. Seniausai užfiksuota žvaigždė — (neoficialus pavadinimas − Metušelacho žvaigždė), numanoma, yra 14,46 ± 0,8 mlrd. metų amžiaus. Priimta, kad šis skaičius neprieštarauja Visatos amžiui dėl gan didelės paklaidos.
Žvaigždžių branduoliuose vyksta (arba anksčiau vyko) termobranduolinės sintezės reakcijos, dėl kurių žvaigždės spinduliuoja elektromagnetinius spindulius (tarp jų ir matomą šviesą), elektringąsias daleles ir neutrinus.
Susidarymas ir evoliucija
Dabartiniai stebėjimai rodo, kad pirmosios žvaigždės Visatoje susiformavo iš kosminių dujų debesų praėjus maždaug 150-200 mln. metų po taip vadinamojo Didžiojo sprogimo. Nuo tada žvaigždžių branduoliuose nuolat gaminosi sunkesni atomai, pavyzdžiui, anglies, deguonies ir geležies, kurie buvo išmetami po visą visatą per įspūdingus žvaigždžių sprogimus, vadinamus supernovomis.
Žvaigždės susidaro molekuliniuose debesyse, dideliuose tankesnės materijos tūriuose. Molekuliniai debesys daugiausia sudaryti iš vandenilio ir helio (apie 23–28 %) bei trupučio sunkesniųjų elementų.
Žvaigždei formuojantis šie debesys traukiasi ir yra pasiekiama tokia būsena, kada besiformuojančios žvaigždės centre susidaro didelis slėgis bei aukšta temperatūra. Pasiekus minėtas sąlygas, prasideda branduolinės reakcijos, molekulinis debesis ima švytėti. Šį traukimąsi (kitaip vadinamą gravitacinu kolapsu) gali sukelti įvairūs veiksniai: molekulinių debesų tarpusavio susidūrimai, galaktikų susidūrimai, artimų supernovų sprogimai.
Žvaigždžių stebėjimo istorija
Istoriškai žvaigždės buvo reikšmingos civilizacijoms. Žvaigždės būdavo religinių praktikų dalimi, pagal jas orientuotasi keliaujant, pagal jų išsidėstymą skirti perėjimai iš vieno laikotarpio į kitą, sudaromas kalendorius.
Dar ankstyvieji astronomai pastebėjo skirtumą tarp „“, kurių padėtis nekinta ir „keliaujančių žvaigždžių“ (planetų), kurių padėtis kinta dienų ar savaičių eigoje. Daugelis senovės astronomų tikėjo, kad žvaigždės yra pritvirtintos prie dangaus skliauto ir kad jų padėtis niekuomet nesikeičia. Pagal susitarimą astronomai grupuodavo žymias žvaigždes į asterizmus ir žvaigždynus bei pagal juos nustatydavo planetų judėjimą bei numanomą Saulės padėtį. Pagal Saulės judėjimą žvaigždynų (ir horizonto) atžvilgiu buvo sudaromi kalendoriai, o pagal juos būdavo nustatomi žemdirbystės ciklai.Grigaliaus kalendorius, šiuo metu naudojamas beveik visose šalyse, yra saulės kalendorius, paremtas Žemės judėjimu apie savo žvaigždę Saulę.
Klasifikacija
Dažniausiai naudojama MK (arba Jorko) spektrinė klasifikacija, įvesta apie 1943-uosius metus. Žvaigždės klasifikuojamos nuo karščiausios iki vėsiausios ir žymimos raidėmis O, B, A, F, G, K, M, kur O klasės žvaigždės karščiausios, o M – vėsiausios.
Kiekviena klasė dar suskaidyta į 10 poklasių, numeruojamų nuo 0 (karščiausi) iki 9 (šalčiausi).
Pavyzdžiui, Saulė klasifikuojama kaip G2V žvaigždė, kur G reiškia spektrinę klasę, 2 – poklasį, o V – šviesio klasė, rodo priklausomybę pagrindinei žvaigždžių sekai HR diagramoje.
Energijos šaltinis
Pagrindinis žvaigždžių energijos šaltinis – branduolinės reakcijos. Priklausomai nuo žvaigždės sandaros ir masės, vykstančios branduolių sąlajos reakcijos skirstomos į protonų ciklo (pp) ir CNO ciklo (anglies-azoto-deguonies) reakcijas, kurių metu vandenilis virsta heliu.
Protonų ciklo reakcijos vyksta Saulės tipo ir mažesnėse žvaigždėse.
Taip pat skaityti
Šaltiniai
- eso.org / VISTA views the Trifid Nebula and reveals hidden variable stars
- space.com / How many stars are in the universe?; By Elizabeth Howell , Ailsa Harvey | published February 11, 2022
- H. E. Bond; E. P. Nelan; D. A. VandenBerg; G. H. Schaefer; D. Harmer (2013). „HD 140283: A Star in the Solar Neighborhood that Formed Shortly After the Big Bang“. The Astrophysical Journal Letters. 765 (1): L12. :1302.3180. Bibcode:2013ApJ...765L..12B. doi:10.1088/2041-8205/765/1/L12. ISSN 2041-8205. S2CID 119247629.
- Planck Collaboration (2016). „Planck 2015 results. XIII. Cosmological parameters (Žr. 4-ą lentelę 31 psl.)“. Astronomy & Astrophysics. 594: A13. :1502.01589. Bibcode:2016A&A...594A..13P. doi:10.1051/0004-6361/201525830. S2CID 119262962.
- home.cern / The early universe | CERN
- „Ancient Greek Astronomy and Cosmology“. Digital Collections. Kongreso biblioteka. n.d. Nuoroda tikrinta 2022-02-28.
- Forbes, George (1909). History of Astronomy. London: Watts & Co. ISBN 978-1-153-62774-0.
- Tøndering, Claus (2008). „Other Ancient Calendars“. Calendars Through The Ages. Webexhibits. Suarchyvuotas originalas 2019-11-21. Nuoroda tikrinta 2022-02-28.
Nuorodos
- Ryškiausių dangaus žvaigždžių sąrašas
- Astronomijos enciklopedinis žodynas Archyvuota kopija 2004-05-24 iš Wayback Machine projekto.
- Kiek danguje žvaigždžių? Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Kitos reiksmes Zvaigzde reiksmes Zvaigzde dideles mases duju ir plazmos spinduliuojantis Zvaigzdes tyrineja zvaigzdziu astronomija ir astrofizika Nuotraukoje matyti Pauksciu Tako galaktikos centrines dalies zvaigzdes o į desine nuo centro matomas Trilypis ukasSaules kuri yra geltonoji nykstuke zvaigzde sandara 1 2 3 4 fotosfera 5 chromosfera 6 Saules vainikas 7 Saules demes 8 9 protuberantasukas NGC1999 apsviestas Oriono V380 centre Artimiausia Zemei zvaigzde yra Saule Zvaigzdes matomos kaip taskeliai nakties danguje Artimiausia musu planetai Saule yra isimtis ji yra taip arti Zemes kad atrodo kaip diskas ir suteikia dienos sviesa Zvaigzdes nera tolygiai pasklidusios Visatoje o susiburusios į grupes vadinamas galaktikomis Tipiska galaktika susideda is simtu milijardu zvaigzdziu Anot Deivido Kornreicho David A Kornreich jeigu visatoje yra apie 10 trilijonu galaktiku tad sį skaiciu padauginus is mazdaug 100 mlrd zvaigzdziu esanciu Pauksciu tako galaktikoje gaunamas isties įspudingas skaicius 1 000 000 000 000 000 000 000 000 zvaigzdziu arba 1 su 24 nuliais 1 kvadrilijonas europietiskoje sistemoje arba 1 amerikietiskoje skaiciavimo sistemoje Kornreichas pabreze kad sis skaicius greiciausiai yra gerokai per mazas nes detalesnis visatos tyrimas parodys dar daugiau galaktiku o tuo budu vadinasi ir padides apskaiciuotu zvaigzdziu kiekis Saule tipiska G spektrines klases zvaigzde Artimiausia Zemei zvaigzde po Saules yra Proxima Centauri nutolusi per 40 trilijonu kilometru Sviesa is Proxima Centauri Zeme pasiekia per 4 2 metu Vaziuojant greiciausiu siuolaikiniu traukiniu didziausiu greiciu 515 3 km val pasiekti Proxima Centauri uztruktu apie 8 86 milijonus metu Pagal dydį zvaigzdes labai įvairios nuo nedideliu neutroniniu zvaigzdziu faktiskai mirusiu zvaigzdziu ne didesniu nei miestas iki superdideliu tokiu kaip Stephenson 2 18 zvaigzde kuria patalpinus į Saules sistemos centra jos fotosfera apimtu Saturno orbita o į ja tilptu 10 milijardu musu Sauliu Daug zvaigzdziu gravitaciskai yra susijusios su kitomis zvaigzdemis ir sudaro dvinares zvaigzdes Daugelio zvaigzdziu amzius nuo 1 iki 10 milijardu metu Kai kuriu zvaigzdziu amzius siekia 13 799 0 021 milijardus metu t y numanoma Visatos amziu Seniausai uzfiksuota zvaigzde neoficialus pavadinimas Metuselacho zvaigzde numanoma yra 14 46 0 8 mlrd metu amziaus Priimta kad sis skaicius nepriestarauja Visatos amziui del gan dideles paklaidos Zvaigzdziu branduoliuose vyksta arba anksciau vyko termobranduolines sintezes reakcijos del kuriu zvaigzdes spinduliuoja elektromagnetinius spindulius tarp ju ir matoma sviesa elektringasias daleles ir neutrinus Susidarymas ir evoliucijaPagrindinis straipsnis Zvaigzdziu evoliucija Dabartiniai stebejimai rodo kad pirmosios zvaigzdes Visatoje susiformavo is kosminiu duju debesu praejus mazdaug 150 200 mln metu po taip vadinamojo Didziojo sprogimo Nuo tada zvaigzdziu branduoliuose nuolat gaminosi sunkesni atomai pavyzdziui anglies deguonies ir gelezies kurie buvo ismetami po visa visata per įspudingus zvaigzdziu sprogimus vadinamus supernovomis Zvaigzdes susidaro molekuliniuose debesyse dideliuose tankesnes materijos turiuose Molekuliniai debesys daugiausia sudaryti is vandenilio ir helio apie 23 28 bei trupucio sunkesniuju elementu Zvaigzdei formuojantis sie debesys traukiasi ir yra pasiekiama tokia busena kada besiformuojancios zvaigzdes centre susidaro didelis slegis bei auksta temperatura Pasiekus minetas salygas prasideda branduolines reakcijos molekulinis debesis ima svyteti Sį traukimasi kitaip vadinama gravitacinu kolapsu gali sukelti įvairus veiksniai molekuliniu debesu tarpusavio susidurimai galaktiku susidurimai artimu supernovu sprogimai Zvaigzdziu stebejimo istorijaIstoriskai zvaigzdes buvo reiksmingos civilizacijoms Zvaigzdes budavo religiniu praktiku dalimi pagal jas orientuotasi keliaujant pagal ju issidestyma skirti perejimai is vieno laikotarpio į kita sudaromas kalendorius Dar ankstyvieji astronomai pastebejo skirtuma tarp kuriu padetis nekinta ir keliaujanciu zvaigzdziu planetu kuriu padetis kinta dienu ar savaiciu eigoje Daugelis senoves astronomu tikejo kad zvaigzdes yra pritvirtintos prie dangaus skliauto ir kad ju padetis niekuomet nesikeicia Pagal susitarima astronomai grupuodavo zymias zvaigzdes į asterizmus ir zvaigzdynus bei pagal juos nustatydavo planetu judejima bei numanoma Saules padetį Pagal Saules judejima zvaigzdynu ir horizonto atzvilgiu buvo sudaromi kalendoriai o pagal juos budavo nustatomi zemdirbystes ciklai Grigaliaus kalendorius siuo metu naudojamas beveik visose salyse yra saules kalendorius paremtas Zemes judejimu apie savo zvaigzde Saule KlasifikacijaPagrindinis straipsnis Spektrine klasifikacija Dazniausiai naudojama MK arba Jorko spektrine klasifikacija įvesta apie 1943 uosius metus Zvaigzdes klasifikuojamos nuo karsciausios iki vesiausios ir zymimos raidemis O B A F G K M kur O klases zvaigzdes karsciausios o M vesiausios Kiekviena klase dar suskaidyta į 10 poklasiu numeruojamu nuo 0 karsciausi iki 9 salciausi Pavyzdziui Saule klasifikuojama kaip G2V zvaigzde kur G reiskia spektrine klase 2 poklasį o V sviesio klase rodo priklausomybe pagrindinei zvaigzdziu sekai HR diagramoje Energijos saltinisPagrindinis zvaigzdziu energijos saltinis branduolines reakcijos Priklausomai nuo zvaigzdes sandaros ir mases vykstancios branduoliu salajos reakcijos skirstomos į protonu ciklo pp ir CNO ciklo anglies azoto deguonies reakcijas kuriu metu vandenilis virsta heliu Protonu ciklo reakcijos vyksta Saules tipo ir mazesnese zvaigzdese Taip pat skaitytiSaltiniaieso org VISTA views the Trifid Nebula and reveals hidden variable stars space com How many stars are in the universe By Elizabeth Howell Ailsa Harvey published February 11 2022 H E Bond E P Nelan D A VandenBerg G H Schaefer D Harmer 2013 HD 140283 A Star in the Solar Neighborhood that Formed Shortly After the Big Bang The Astrophysical Journal Letters 765 1 L12 1302 3180 Bibcode 2013ApJ 765L 12B doi 10 1088 2041 8205 765 1 L12 ISSN 2041 8205 S2CID 119247629 Planck Collaboration 2016 Planck 2015 results XIII Cosmological parameters Zr 4 a lentele 31 psl Astronomy amp Astrophysics 594 A13 1502 01589 Bibcode 2016A amp A 594A 13P doi 10 1051 0004 6361 201525830 S2CID 119262962 home cern The early universe CERN Ancient Greek Astronomy and Cosmology Digital Collections Kongreso biblioteka n d Nuoroda tikrinta 2022 02 28 Forbes George 1909 History of Astronomy London Watts amp Co ISBN 978 1 153 62774 0 Tondering Claus 2008 Other Ancient Calendars Calendars Through The Ages Webexhibits Suarchyvuotas originalas 2019 11 21 Nuoroda tikrinta 2022 02 28 NuorodosVikiteka Zvaigzde vaizdine ir garsine medziagaRyskiausiu dangaus zvaigzdziu sarasas Astronomijos enciklopedinis zodynas Archyvuota kopija 2004 05 24 is Wayback Machine projekto Kiek danguje zvaigzdziu Archyvuota kopija 2014 02 22 is Wayback Machine projekto Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu Vikizodynas