Renesansas (pranc.Renaissance, it.Rinascimento – ‘atgimimas’) – laikotarpis (nuo XIV iki XVII amžiaus), laikomas perėjimu iš Viduramžių į Naujųjų laikų istoriją. Renesansas prasidėjo kaip kultūrinis judėjimas Italijoje vėlyvaisiais viduramžiais, vėliau išplito po visą Europą.
Renesanso intelektualinis pagrindas buvo jo paties suformuota humanizmo versija, sukurta iš naujo atradus klasikinę graikų filosofiją, pvz., Protagoro, kuris sakė, kad „Žmogus yra visa ko matas“. Renesanso humanizmas akcentavo antropocentrizmo, individualizmo, tikėjimo mokslo pažangą, kritinio mąstymo vertybes. Šis naujasis mąstymas reiškėsi mene, architektūroje, politikoje, moksle ir literatūroje. Ankstyvaisiais pavyzdžiais gali būti laikomas perspektyvos atsiradimas aliejinėje tapyboje ir atnaujintos žinios kaip naudoti betoną. Kaip kultūrinis judėjimas Renesansas apėmė lotynų ir vietinių kalbų literatūros suklestėjimą, klasikinių šaltinių naudojimą švietime. Politikoje Renesansas prisidėjo prie diplomatijos konvencijų susiformavimo, moksle – prie išaugusio dėmesio stebėjimui ir indukciniam mąstymui. Nors metalinių spausdinimo presų išradimas paspartino idėjų sklaidą Europoje XV a. pabaigoje, Renesanso idėjos neišplito tolygiai.
Paprastai sutariama, kad Renesansas prasidėjo Florencijoje XIV a. Kodėl Renesansas atsirado Florencijoje yra įvairių teorijų. Jos atkreipia dėmesį į įvairius faktorius – socialinę tų laikų Florencijos sanklodą ir jos specifiką, politinę struktūrą, dominuojančios Medičių šeimos patronažą. Kiti pagrindiniai Renesanso centrai šiaurės Italijoje buvo miestai-valstybės Venecija, Bolonija, Milanas ir galiausiai Roma.
Pati Renesanso sąvoka yra retrospektyvinė, sukurta XIX a. ir įtvirtinta Jakobo Burkharto. Nors tradicinėje istoriografijoje Renesansas tapatinamas su racionalizmu, mokslo iškėlimu ir supriešinamas su „tamsiais ir prietaringais“ viduramžiais, šis laikotarpis pasižymėjo ypatingu astrologijos, talismanų magijos, mistinio hermetizmo ir neoplatonizmo klestėjimu. Renesansas reiškė savo idėjas apie „gamtinę magiją“ (magia naturalis) dvaruose skleidžiančių individų bei uždarų aristokratinių bendrijų sąjūdį, kurį mėgino užgniaužti tiek reformacija, tiek kontrreformacija.
Terminas
Rinascita arba rinascimento (italų k. – atgimimas) sąvoką 1550 m. meno istorijoje vienas pirmųjų panaudojo italų menininkas ir menininkų biografas Džordžijus Vasaris, siekdamas „naująjį meną“ atskirti nuo gotikos ir bizantinio stiliaus. Apie florentietį tapytoją Džiotą Dž. Vasaris rašė: „<…> Kai gera tapyba ir visa, kas su ja susiję, tiek metų gulėjo palaidota po karo griuvėsiais, tik jis vienas [Džiotas], nors ir buvo gimęs tarp netikusių menininkų, Dievo malone atgaivino ją, nuklydusią blogais keliais, ir suteikė jai tokią formą, kad ją jau buvo galima pavadinti tikru menu“.
XIX a. konkretų mokslinį turinį renesanso terminui suteikė prancūzų istorikas (veikalas „XVI amžiaus Prancūzijos istorija. Renesansas“ (Histoire de France au XVIe siècle. La Renaissance, 1855 m.)), o išpopuliarino ir sukonkretino šveicarų mokslininkas Jakobas Burkhartas („Renesanso kultūra Italijoje“ (Die Kultur der Renaissance in Italien, 1860 m.)). J. Michelet supriešino „pažangų“ Renesansą su „barbariškais“ viduramžiais: „Renesansas yra šviesa, sušvitusi po viduramžių tamsybės“. J. Burkharto įsitikinimu, skiriamieji renesansinės kultūros bruožai buvo individualizmas ir modernumas, kuriuos skatino sekimas antika. Kultūros atsinaujinimas esą pirmiausia prasidėjo Italijoje: „Italas buvo pirmagimis tarp moderniosios Europos sūnų.“
Pirmojoje savo knygoje „Renesansas ir barokas“ (Renaissance und Barock, 1888 m.) J. Burkharto mokinys ne tik įdiegė formalųjį aprašomąjį meno tyrinėjimo metodą (formalistinę metodologiją) meno istorijoje, bet ir pakoregavo renesanso sąvokos apibrėžimą. Jis atsisakė iki tol įsitvirtinusio ir vyravusio vertinamojo (dažniausia aukštinančio) renesanso kaip meninio stiliaus suvokimo.
atstovas geografiškai praplėtė renesanso sampratą. Monografijoje „Renesanso menas Šiaurės Europoje“ (The Art of the Renaissance in Northern Europe, 1945 m.) jis teigė, kad XV–XVI a. Šiaurės Europos kultūra pasižymėjo itališkajam renesansui artimais bruožais.
Studijoje „Renesansas ir renesansai Vakarų mene“ (Renaissance and Renascences in Western Art, 1970 m.) pateikė argumentų, patvirtinančių, kad Renesansas nebuvo unikalus reiškinys, kad viduramžiais – Karolio Didžiojo laikais ir XII a. – taip pat domėtasi antika ir kad amžininkai savo epochas apibūdino kaip atgimimo bei atsinaujinimo amžių. Pasak E. Panovskio, renesansai yra logiški dėsningumai kultūros vystymesi, juos lemia nuolatinis poreikis sugrįžti prie senųjų tradicijų.
Britų istoriko ir kultūrologo Arnoldo Toinbio, rusų mokslininko įsitikinimu, renesansai būdingi ne tik Vakarų, bet ir įvairioms Rytų civilizacijoms (Kaukazo šalims, Bizantijai, islamo kraštams, Kinijai, Japonijai). A. Toinbis: „Vartodami žodį renesansas kaip tikrinį, mes klydome, matydami unikalų reiškinį ten, kur iš tiesų tebuvo tik atskiras pasikartojančio istorinio reiškinio atvejis“.
Europos (ne Italijos) renesanso tyrinėjimuose, atsižvelgiant į tai, kad iš Italijos renesansinės idėjos ir formos pradėjo sklisti savo vėlyvojoje – manieristinėje fazėje, kartais vartojamas „manieristinio renesanso“ („La Renaissance maniériste“) terminas.
Kilmė
Pagrindinis straipsnis – .
Daugelio autorių sutarimu Renesanso šaknis galima rasti XIII a. Florencijoje, būtent Dantės (1265–1321 m.) ir Frančesko Petrarkos kūryboje (1304–1374 m.), taip pat Džioto di Bordonės (1267–1337 m.) tapyboje.
Periodizacija
Jau G. Vasari išskyrė tris itališkojo renesanso fazes, prilygintas žmogaus augimo tarpsniams – vaikystei, jaunystei ir brandai. Pirmąją renesanso fazę pradėjęs Džiotas, po jo sekęs „jaunystės periodas“ (sutapatintas su keliomis italų menininkų kartomis), paties Dž. Vasario gyvenamuoju laikotarpiu mene esą pasiektas aukščiausias tobulumo laipsnis, kurį įkūnijęs Mikelandželas.
Renesansas tradiciškai skaidomas į tris laikotarpius:
ankstyvasis (XIV a. vid. – XV a. pr.), susiformavęs Florencijoje;
brandusis (XVI a. pr.) – visoje Italijoje, svarbiausiais kultūros ir meno centrais tapo Roma ir Venecija;
vėlyvasis arba manieristinis (XVI a. vid. – XVII a. pr.), iš Italijos paplitęs po visą Europą.
Italijos kultūros ir meno istorijoje atskirus periodus yra įprasta žymėti itališkais terminais:
(XIII a. – renesanso apraiškos, protorenesanso pradžia);
trecento (XIV a. – renesanso pradžia, vadinamasis protorenesansas);
cinquecento (XVI a. – brandusis ir vėlyvasis renesansas).
Europos (ne Italijos) renesansas taip pat skaidomas į tris periodus:
ankstyvąjį (XV a. pab. – XVI a. 1 ketvirtis);
klestėjimo/brandųjį (XVI a. 2-3 ketvirčiai);
vėlyvąjį (XVI a. 4 ketvirtis – XVII a. pr.).
Renesansas kaip stilius pakeitė iki tol vyravusią gotiką, po renesanso formavosi barokas.
Politinės ir socialinės susiformavimo prielaidos
Viduramžiais Šiaurės Italijoje kūrėsi ir klestėjo laisvi respublikinio valdymo miestai – valstybės: Florencijos, Genujos, Sienos, Venecijos respublikos. Nuo XII a. pab. jie tapo svarbiais finansų, amatų ir prekybos centrais visoje Europoje. Juose stiprėjo prekybininkų bei amatininkų (viduramžiškoje tradicijoje menininkai laikyti būtent tokiais) politinė ir socialinė padėtis.
1377 m. iš Avinjono į Romą sugrįžus popiežiui Grigaliui IX ir ypač po 1417 m. – galutinai įveikus Bažnyčios skilimą – svarbiu politiniu faktoriumi Apeninų pusiasalyje, katalikiškosios Europos dvasiniu centru tapo Popiežiaus valstybė. XV–XVI a. sandūroje Romos popiežiai tapo svarbiausiais renesansinės dailės ir architektūros mecenatais.
1453 m. gegužės 29 d. Osmanų imperijos kariuomenei užėmus Konstantinopolį (Konstantinopolio žlugimas), žlugo Bizantijos imperija – tai paskatino graikų mokslininkų ir menininkų emigraciją į Vakarus. Jie supažindino Vakarų Europą su iki tol nežinotais antikinės kultūros paminklais.
1492 m. sausio 2 d. ispanams užkariavus paskutinę maurų valstybę Pirėnų pusiasalyje – Granados emyratą, pasibaigė rekonkista. Dinastiniais ryšiais „katalikiškųjų monarchų“ – Kastilijos karalienės Izabelės I ir Aragono karaliaus Ferdinando II sujungtoje Ispanijoje, Manuelio I Laimingojo valdomoje Portugalijoje suintensyvėjo jūrinė prekyba, apogėjų pasiekė Didžiųjų geografinių atradimų epocha.
XV–XVI a. politiniu Europos hegemonu tapo Habsburgų dinastija. Svarbiausių jos atstovų (Maksimiliano I, jo anūko Karolio V) pastangomis, Habsburgų valdomos žemės tapo „imperija, kurioje niekada nenusileidžia saulė“. Habsburgai ne tik buvo įtakingais renesanso kultūros mecenatai Vidurio Europoje ir Ispanijoje – jų vykdoma karinė politika () netiesiogiai skatino itališkojo renesanso sklaidą Europoje.
Kultūrinės susiformavimo prielaidos
Renesansas yra kultūrinis sąjūdis. Antikos, kaip sektino pavyzdžio, savotiško „aukso amžiaus“ idėją suformavo XIV–XV a. italų humanistai: Frančeskas Petrarka, Džiovanis Bokačas, , , Leonas Batista Albertis. Renesansinio humanizmo formavimąsi skatino, o ir elementariausios antikinės žinijos suvokimą, lotynų kalbos mokėjimą diegė viduramžiais susidariusi švietimo sistema. Ugdymas mokymo įstaigose – universitetuose, katedrų mokyklose – buvo paremtas vėlyvojoje antikoje susiformavusiu „Septynių laisvųjų menų“ (artes liberales) principu.
Meno istoriko požiūriu, idėjinių renesanso šaknų taip pat reikėtų ieškoti šventojo Pranciškaus Asyžiečio įkvėptame religinio atsinaujinimo sąjūdyje, esą išlaisvinusiame žmogaus individualizmą iš viduramžiškų dogmų nelaisvės (Franz von Assisi und die Anfänge der Kunst der Renaissance in Italien, 1885 m.).
Apeninų pusiasalyje ir ypač Romoje dar viduramžiais susidurta su antikiniu paveldu – architektūra, skulptūra. Romėniškų pastatų architektūrinio ir skulptūrinio dekoro detalės naudotos romaninėse, gotikinėse statybose. XIV–XV a. antikinius paminklus Italijoje pradėta sistemingai tyrinėti ir kolekcionuoti. 1414 m. Florencijos humanistas Podžijus Brakiolinis atrado Vitruvijaus veikalą De Architectura, kuris darė įtaką renesanso architektūros teorijai ir praktikai.
Apie 1439 m. Johano Gutenbergo išrasta spausdinimo mašina pagreitino rašto kultūros įsigalėjimą ir renesansinės minties sklaidą.
Literatūros bruožai
Renesanso literatūra pasižymi antropocentrizmu. Pagrindinis jos kūrinių veikėjas yra žmogus, galintis jausti ir išgyventi.
Renesanso literatūrai būdingas ne tik lotynų, bet ir modernių, tautinių kalbų vartojimas. Daugelis autorių rašė keliomis kalbomis. Geriausias pavyzdys būtų Frančeskas Petrarka, savo gyvenimo kūriniu laikęs lotynų kalba parašytą (nebaigtą) poemą Africa (1341 m.), tačiau vėlesnių kartų jis yra labiau vertinamas dėl itališkai parašytų sonetų.
Renesanso literatūra pasižymi naujų arba atgaivintų, iki tol krikščioniškoje Vakarų civilizacijoje nežinotų arba nepopuliarių žanrų įvairove, kurių dauguma suformuoti remiantis antikine raštija. Tai novelė, sonetas, epigrama, įvairios romano atmainos, esė. Vėlyvuoju renesansu ypač populiari tapo drama.
Filosofijos bruožai
Žmogaus problematika renesanso filosofijoje tapo svarbiausia tema. Į ją gilinosi įvairios atgaivintos antikinės filosofijos mokyklos ir srovės (neoplatonizmas, stoicizmas, , epikūrizmas), kurias bandyta jungti su krikščionybės doktrina.
Renesanso filosofija pasižymėjo kritiniu požiūriu į viduramžių scholastiką ir scholastinį Aristotelio mokymą. Florencijos humanistai žavėjosi Platonu ir pradėjo neoplatonizmo tradiciją. 1468 m. Marsilijus Fičinas išvertė mitiniam pranašui Hermiui Trismegistui priskiriamą „hermetinį korpusą“, padariusį didelę įtaką to meto pasaulėvaizdžiui, o vėliau – Platono raštus į lotynų kalbą (publikuoti 1484 m.).
Renesanso laikotarpiu antrąjį raidos tarpsnį išgyveno scholastinė filosofija (vadinamoji ). Joje išlaikyta tradicinė scholastinė problematika – krikščionybės dogmų turinys, kurį siekta racionaliai pagrįsti remiantis bažnytiniais autoritetais. Žymiausi antrosios scholastikos atstovai: ir .
Pasaulietine problematika, praktiškumu pasižymėjusioje renesanso filosofijoje, didelis dėmesys skirtas politinei teorijai. Buvo plėtojamos praktinės valstybės sutvarkymo idėjos (Nikola Makiavelis), kuriamos idealių valstybių teorijos (Tomas Moras), didelis dėmesys skirtas teisei ().
Mokslo bruožai
XV–XVI a. kokybiniai pokyčiai vyko daugelyje mokslo disciplinų. Remiantis antikiniu, viduramžišku žinių paveldu, jį kritiškai analizuojant, empirinių tyrinėjimų (patyrimo ir eksperimento) pagalba siekta išsamesnio tyrinėjamų dalykų pažinimo. Žinios sietos su praktiniais poreikiais. Renesanso mokslininkų dėmesio centre buvo mikrokosmas ir makrokosmosas (žmogus ir jį supanti aplinka – gamta, jos reiškiniai). Renesansinio mokslininko idealas – „“ – , daugelį mokslo sričių gvildenantis tyrinėtojas.
Astronomijoje Ptolemėjaus pasaulio sistemą pakeitė heliocentrinė sistema (Mikalojus Kopernikas, Galileo Galilėjus, Džordanas Brunas). Johanesas Kepleris suformulavo planetų judėjimą aprašančius dėsnius (Keplerio dėsniai).
Veikalu De humani corporis fabrica libri septem („Septynios knygos apie žmogaus kūno veikimą“, 1543 m.) ir savo akademine veikla gydytojas ir anatomas Andreasas Vesalijus padėjo pagrindus šiuolaikinei medicinai. A. Vesalius vienas pirmųjų pradėjo medicininius skrodimus, aprašė griaučių, raumenų, nervų sistemas bei jų veikimą.
Didieji geografiniai atradimai veikė geografijos ir praktinės jos disciplinos – kartografijos – vystymąsi. 1492 m. Martinas Behaimas sukonstravo Behaimo gaublį (dar be Amerikų), 1507 m. Martinas Valdzimiuleris europiečių atrastus žemynus pavadino Amerikomis, 1569 m. Gerardas Merkatorius suformulavo lygiakampės cilindrinės projekcijos principą (Merkatoriaus projekcija), 1570 m. Abrahamas Ortelijus išleido Theatrum Orbis Terrarum („Pasaulio teatras“) – pirmąjį modernų pasaulio atlasą.
Ženklūs pokyčiai vyko šaunamojo ginklo ir apskritai karybos raidoje. XVI a. pradžioje atsirado, po to, kelis šimtmečius naudoti, šaunamųjų ginklų spynų tipai: kibirkštinė, titnaginė, ratukinė (Niurnbergo tipo) spynos. Šaunamojo ginklo, ypač artilerijos, raida skatino naujo tipo gynybinių įrenginių – bastionų atsiradimą ir tobulinimą.
Inžinerijoje bandyta teoriškai suformuluoti automobilio, tanko, įvairių skraidymo ir inžinerinių prietaisų veikimo schemas, jas praktiškai įgyvendinti (Leonardas da Vinčis, Frančeskas di Džiordžijus Martinis).
Meno bruožai
Pagrindinis straipsnis – .
Renesansas kaip meno stilius pasižymi kompozicinės darnos ir harmonijos siekiu, paprastumu ir simetrija, aiškumu ir statika. Kompozicinio balanso įvairiose dailės bei architektūros rūšyse siekta remiantis matematiniais skaičiavimais („“).
Antikinių tradicijų atgaivinimą įkūnijo sekimas antikiniais pirmavaizdžiais. Architektūroje ypač populiarios buvo romėniškos arkinės-skliautinės konstrukcijų sistemos, atgaivintas sistemingas naudojimas. Skulptūroje sekta antikinių statulų ir reljefų kompozicinėmis schemomis. Tapyboje, kurioje antikinių pirmavaizdžių buvo likę labai nedaug, taip pat remtasi antikos laikų skulptūromis arba tekstiniais aprašais.
Renesanso architektūra išsiskiria matematinių skaičiavimų, paremtų naujais inžineriniais sprendimais, tikslumu.
Skiriamasis renesanso dailės ir architektūros bruožas (suteikęs menui mokslinį aspektą), didžiausia naujovė – . Brandžiajame ir vėlyvajame renesanse svarbi tapo .
Kaip ir literatūros ar filosofijos, svarbiausias renesanso dailės objektas – žmogus. Renesanso antropocentiškumą, įkūnijo tobulų , kurią autoriai formavo remdamiesi antikinės filosofijos idėjomis (pitagorizmas, neoplatonizmas).
Stiprias pozicijas išlaikė sakralinė dailė ir architektūra, tačiau formavosi ir populiarėjo (ypač brandžiajame ir vėlyvajame renesanse) mitologinis (remtasi antikine mitologija), istorinis, batalinis, natiurmorto, peizažo žanrai.
Renesanso laikotarpiu pakito menininko socialinis statusas. Viduramžių menas – anoniminis, pagrįstas kolektyviniu darbu, o renesanso laikotarpiu jau pabrėžiama autorystė, menininko individualumas. Viduramžiais menininkai prilygo amatininkams, renesanso laikotarpiu – mokslininkams.
Muzikos bruožai
Pagrindinis straipsnis – Renesanso muzika.
Renesanso muzikos teorija plėtota remiantis antikos laikų autoritetais: orfikais, Pitagoru, Platonu, Boecijumi. (1463 m. Marsilio Ficino į lotynų kalbą išvertė „Orfėjaus himnus“, 1484 m. parašė traktatą „Apie muziką“. Renesansinėje ontologijoje muzikai suteikta transcendentinė reikšmė. Pasak M. Ficino, pasaulio siela skamba pagal tam tikrus muzikinius principus, dvasinių pratybų dėka galima išgirsti slaptą sferų harmoniją).
XIV a. Italijoje ir Prancūzijoje susiformavo liaudiškos muzikos įtakos paveikta, vokaliniu ir vokaliniu-instrumentiniu polifoniškumu pasižymėjusi „“ („Naujojo meno“) stilistika, (žymiausi atstovai – Giljamas de Mašo, , ). Jos pagrindu XV a. kūrėsi nacionalinė Anglijos polifonijos mokykla, XV–XVI a. – Nyderlandų, XVI a. – Romos, Venecijos, Prancūzijos, Vokietijos, Čekijos, Lenkijos ir kitos polifonijos mokyklos.
Vėlyvajame renesanse išpopuliarėjo nauji muzikiniai žanrai: solinė daina, kantata, oratorija, opera, ilgainiui įtvirtinę stilių.
Renesansiniai instrumentai: , obojus, valtorna, trombonas, , smuikas, , klavesinas. Dviejų skirtingų estetinių pasaulėžiūrų – aristokratiškos ir miestietiškos, liaudiškos – konkurenciją liudija skirtingų styginių instrumentų populiarumas. Diduomenės tarpe buvo populiari viola, žemesniuosiuose sluoksniuose – smuikas.
Aušros vartai VilniujeRenesansiniai namai Kėdainių senamiestyje
Renesansas Lietuvos dailėje ir architektūroje vyravo XV a. pabaigoje – XVI a. pradžioje.
Svarbiausiu Renesanso centru Lietuvoje (Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje) nuo pradžios iki pabaigos išlieka Vilnius, su didžiųjų kunigaikščių (Jogailaičių ir Vazų dinastijų atstovų) dvaru.
Panašiai kaip ir Lenkijos Renesanso atveju, architektūroje ir dailėje galima išryškinti tris periodus: 1) XVI a. 1 pusė (šis laikotarpis pasižymi renesansinių formų ir meninės kalbos radimusi); 2) XVI a. 2 pusė (manierizmo įtakos stiprėjimas); 3) XVII a. 1 pusė (lokalinio Renesanso „klestėjimas“ – pastaruoju periodu vietos meistrai renesansinę kalbą adaptuoja, paverčia sava. Renesansas sąlygiškai Lietuvoje baigiasi 1648 m. – su Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vladislovo Vazos mirtimi, pasikeitus politinei, socialinei, ekonominei, kultūrinei valstybės ir visuomenės situacijai.
XVI a. 1 pusėje Lietuvos Renesanso architektūrą ir dailę charakterizuoja tiesioginė Italijos Renesanso (Florencijos, Venecijos) įtaka, kurią lemia didžiųjų kunigaikščių Žygimanto Senojo ir Žygimanto Augusto dvarų, reziduojančių Vilniuje ir vietoje kuriančių italų architektų, dailininkų faktorius. XVI a. 2 pusėje stiprėja Šiaurės Europos (visų pirma Nyderlandų) manierizmo (manieristinio renesanso įtaka). Visos XVI a. renesansinės formos ir meninė kalba egzistuoja kartu su dar gyvybinga ir netgi klestinčia gotikine tradicija, o XVII a. 1 pusėje Renesansas veikia šalia sparčiai besiformuojančio baroko. Tipiškame, vietos meistrų sukurtame Lietuvos Renesanso kūrinyje paprastai galima įžvelgti gotikinę kompozicinę struktūrą (pabrėžtas vertikalumas, išilgintos proporcijos) ir renesansines puošybines formas.
Lietuvos Renesanso architektūrai būdinga:
Renesansinis pastatas Vilniuje (Aušros vartų g. 8), dekoruotas technika
tinkuotos sienos, jų dekoravimas sgrafito technika;
nauji konstrukciniai sprendimai (kupolas);
smailėjančią arką keičia pusapskritė;
naudojimas (italų meistrai orderį naudoja sistemingai ir taisyklingai, olandų, vokiečių ir vietiniai statytojai – savavališkiau ir labiau stilizuodami);
atikas;
ypač populiarus motyvas;
uždaras arba pusiau uždaras kiemas su arkadinėmis ;
statomos bažnyčios, koplyčios, rūmai, gyvenamieji namai;
Vilniaus alumnatas
gynybinėje architektūroje mūro aptvarą keičia itališkosios arba olandiškosios sistemos bastionai (Adomas Freitagas, Juozas Narūnavičius)
atstovai – Giovanni Cini, Petras Nonhartas.
Bendrais požymiais Lietuvos Renesanso architektūra yra gimininga Šiaurės Europos ir Italijos architektūrai, kurią charakterizuoja aiškumas, simetrija, matematiškai nustatyta („Aukso pjūvio“ formulė) kompozicinė harmonija.
Lietuvos Renesanso tapybai būdinga:
bandymas komponuoti žmogaus kūną, remiantis proporcijų teorija;
perspektyvos atradimas ir naudojimas;
šviesotamsos naudojimas;
humanistinis charakteris (pasaulietiniai siužetai, žmogaus emocijų vaizdavimas);
atstovai – , .
Lietuvos Renesanso skulptūrai būdinga:
naujų žanrų atsiradimas (memorialinė, pasaulietinė skulptūra);
naujos medžiagos (šalia gotikoje mėgstamo medžio ypač populiarus tampa iš užsienio importuojamas marmuras);
atstovai – Giovanni Maria Padovano, Bernardas de Gianotis, Giovanni Cini.
Lietuvos Renesanso grafikai būdinga:
Martyno Mažvydo „Katekizmas“ (Karaliaučius, 1547 m.)medžio ir vario graviūrų technikos;
knygų leidybos skatinamas iliustracinės grafikos bumas;
renesansinių šriftų atsiradimas poligrafijoje;
ypač didelis dėmesys yra skiriamas meniškai apipavidalintai kartografijai (, Tomas Makovskis).
Lietuvos Renesanso taikomajai dailei būdinga:
renesaninė ornamentika (groteskas, , );
suklesti numizmatika ir sfragistika (Giovanni Maria Padovano, Giovanni Jacopo Caraglio);
keramikoje, ypač kokliuose ypač populiariomis tampa figūrinės kompozicijos (heraldiniai motyvai, portretai, religiniai, pasaulietiniai siužetai);
tekstilėje vyrauja dviejų tipų audiniai: gobelenai (atspindintys Vakarų Europos audimo tradicijas) ir kilimai (Rytų – Turkijos, Persijos) įtakos.
Istorija
1420–1436 m. – pagal architekto Filipo Bruneleskio projektą pastatytas Florencijos katedros kupolas.
1430–1435 m. – Donatelas sukūrė „Dovydo“ skulptūrą – vieną pirmųjų nuogo žmogaus statulų Europoje nuo Romos imperijos laikų.
1482–1485 m. – Sandras Botičelis nutapė „Veneros gimimą“.
1497 m. – Leonardas da Vinčis nutapė „Paskutinę vakarienę“.
1502–1504 m. – Mikelandželas sukūrė „Dovydo“ skulptūrą.
1502 m. – Leonardas da Vinčis nutapė „Moną Lizą“.
1505 m. – architektas Donatas Bramantė pradėjo naują Šv. Petro baziliką Romoje.
1508 m. – Rafaelis pradėjo dekoruoti popiežiaus apartamentus Vatikane.
1508–1512 m. – Mikelandželas dekoravo Siksto koplyčią.
1500–1590 m. – renesanso dailės klestėjimas Venecijoje. Kūrė dailininkai Džordžonė, Ticianas, Veronezė ir Tintoretas.
1567– 1571 m. – pagal architekto Andrėja Paladijo projektą Vičencoje pastatyta Vila Rotonda.
Šaltiniai
Burke, P., The European Renaissance: Centre and Peripheries 1998)
Encyclopædia Britannica, Renaissance, 2008, O.Ed.
Har, Michael H. History of Libraries in the Western World, Scarecrow Press Incorporate, 1999, ISBN 0-8108-3724-2
Norwich, John Julius, A Short History of Byzantium, 1997, Knopf, ISBN 0-679-45088-2
Algis Uždavinys. „Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai“, iš: Kultūrologija. Rytai-Vakarai, 14 nr., 88–116 psl., Vilnius: Kultūros, meno ir filosofijos institutas: 2006
Daniel Arasse, Andreas Tönnesmann, Der Europäische Manierismus, 1997 m.
Vikiteka: Renesansas – vaizdinė ir garsinė medžiaga
Renesansas pranc Renaissance it Rinascimento atgimimas laikotarpis nuo XIV iki XVII amziaus laikomas perejimu is Viduramziu į Naujuju laiku istorija Renesansas prasidejo kaip kulturinis judejimas Italijoje velyvaisiais viduramziais veliau isplito po visa Europa Senoji EuropaAntikaEgejo civilizacijaHelada Ilyrija Trakija Norikas Retija GalijaRomos imperija Germanija Dakija Skitija HibernijaViduramziaiAnkstyvieji gt Brandieji gt VelyviejiNaujieji laikaiRenesansas ReformacijaBarokasSvietimo amziusNapoleonmetis gt XIX amziusPirmasis pasaulinis karasNaujausieji laikaiTarpukarisAntrasis pasaulinis karasSaltasis karasEuropos SajungaFlorencija Renesanso gimtine Renesanso intelektualinis pagrindas buvo jo paties suformuota humanizmo versija sukurta is naujo atradus klasikine graiku filosofija pvz Protagoro kuris sake kad Zmogus yra visa ko matas Renesanso humanizmas akcentavo antropocentrizmo individualizmo tikejimo mokslo pazanga kritinio mastymo vertybes Sis naujasis mastymas reiskesi mene architekturoje politikoje moksle ir literaturoje Ankstyvaisiais pavyzdziais gali buti laikomas perspektyvos atsiradimas aliejineje tapyboje ir atnaujintos zinios kaip naudoti betona Kaip kulturinis judejimas Renesansas apeme lotynu ir vietiniu kalbu literaturos suklestejima klasikiniu saltiniu naudojima svietime Politikoje Renesansas prisidejo prie diplomatijos konvenciju susiformavimo moksle prie isaugusio demesio stebejimui ir indukciniam mastymui Nors metaliniu spausdinimo presu isradimas paspartino ideju sklaida Europoje XV a pabaigoje Renesanso idejos neisplito tolygiai Paprastai sutariama kad Renesansas prasidejo Florencijoje XIV a Kodel Renesansas atsirado Florencijoje yra įvairiu teoriju Jos atkreipia demesį į įvairius faktorius socialine tu laiku Florencijos sankloda ir jos specifika politine struktura dominuojancios Mediciu seimos patronaza Kiti pagrindiniai Renesanso centrai siaures Italijoje buvo miestai valstybes Venecija Bolonija Milanas ir galiausiai Roma Pati Renesanso savoka yra retrospektyvine sukurta XIX a ir įtvirtinta Jakobo Burkharto Nors tradicineje istoriografijoje Renesansas tapatinamas su racionalizmu mokslo iskelimu ir supriesinamas su tamsiais ir prietaringais viduramziais sis laikotarpis pasizymejo ypatingu astrologijos talismanu magijos mistinio hermetizmo ir neoplatonizmo klestejimu Renesansas reiske savo idejas apie gamtine magija magia naturalis dvaruose skleidzianciu individu bei uzdaru aristokratiniu bendriju sajudį kurį megino uzgniauzti tiek reformacija tiek kontrreformacija TerminasRinascita arba rinascimento italu k atgimimas savoka 1550 m meno istorijoje vienas pirmuju panaudojo italu menininkas ir menininku biografas Dzordzijus Vasaris siekdamas naujajį mena atskirti nuo gotikos ir bizantinio stiliaus Apie florentietį tapytoja Dziota Dz Vasaris rase lt gt Kai gera tapyba ir visa kas su ja susije tiek metu gulejo palaidota po karo griuvesiais tik jis vienas Dziotas nors ir buvo gimes tarp netikusiu menininku Dievo malone atgaivino ja nuklydusia blogais keliais ir suteike jai tokia forma kad ja jau buvo galima pavadinti tikru menu XIX a konkretu mokslinį turinį renesanso terminui suteike prancuzu istorikas veikalas XVI amziaus Prancuzijos istorija Renesansas Histoire de France au XVIe siecle La Renaissance 1855 m o ispopuliarino ir sukonkretino sveicaru mokslininkas Jakobas Burkhartas Renesanso kultura Italijoje Die Kultur der Renaissance in Italien 1860 m J Michelet supriesino pazangu Renesansa su barbariskais viduramziais Renesansas yra sviesa susvitusi po viduramziu tamsybes J Burkharto įsitikinimu skiriamieji renesansines kulturos bruozai buvo individualizmas ir modernumas kuriuos skatino sekimas antika Kulturos atsinaujinimas esa pirmiausia prasidejo Italijoje Italas buvo pirmagimis tarp moderniosios Europos sunu Pirmojoje savo knygoje Renesansas ir barokas Renaissance und Barock 1888 m J Burkharto mokinys ne tik įdiege formalujį aprasomajį meno tyrinejimo metoda formalistine metodologija meno istorijoje bet ir pakoregavo renesanso savokos apibrezima Jis atsisake iki tol įsitvirtinusio ir vyravusio vertinamojo dazniausia aukstinancio renesanso kaip meninio stiliaus suvokimo atstovas geografiskai praplete renesanso samprata Monografijoje Renesanso menas Siaures Europoje The Art of the Renaissance in Northern Europe 1945 m jis teige kad XV XVI a Siaures Europos kultura pasizymejo italiskajam renesansui artimais bruozais Studijoje Renesansas ir renesansai Vakaru mene Renaissance and Renascences in Western Art 1970 m pateike argumentu patvirtinanciu kad Renesansas nebuvo unikalus reiskinys kad viduramziais Karolio Didziojo laikais ir XII a taip pat dometasi antika ir kad amzininkai savo epochas apibudino kaip atgimimo bei atsinaujinimo amziu Pasak E Panovskio renesansai yra logiski desningumai kulturos vystymesi juos lemia nuolatinis poreikis sugrįzti prie senuju tradiciju Britu istoriko ir kulturologo Arnoldo Toinbio rusu mokslininko įsitikinimu renesansai budingi ne tik Vakaru bet ir įvairioms Rytu civilizacijoms Kaukazo salims Bizantijai islamo krastams Kinijai Japonijai A Toinbis Vartodami zodį renesansas kaip tikrinį mes klydome matydami unikalu reiskinį ten kur is tiesu tebuvo tik atskiras pasikartojancio istorinio reiskinio atvejis Europos ne Italijos renesanso tyrinejimuose atsizvelgiant į tai kad is Italijos renesansines idejos ir formos pradejo sklisti savo velyvojoje manieristineje fazeje kartais vartojamas manieristinio renesanso La Renaissance manieriste terminas KilmePagrindinis straipsnis Daugelio autoriu sutarimu Renesanso saknis galima rasti XIII a Florencijoje butent Dantes 1265 1321 m ir Francesko Petrarkos kuryboje 1304 1374 m taip pat Dzioto di Bordones 1267 1337 m tapyboje PeriodizacijaJau G Vasari isskyre tris italiskojo renesanso fazes prilygintas zmogaus augimo tarpsniams vaikystei jaunystei ir brandai Pirmaja renesanso faze pradejes Dziotas po jo sekes jaunystes periodas sutapatintas su keliomis italu menininku kartomis paties Dz Vasario gyvenamuoju laikotarpiu mene esa pasiektas auksciausias tobulumo laipsnis kurį įkunijes Mikelandzelas Renesansas tradiciskai skaidomas į tris laikotarpius ankstyvasis XIV a vid XV a pr susiformaves Florencijoje brandusis XVI a pr visoje Italijoje svarbiausiais kulturos ir meno centrais tapo Roma ir Venecija velyvasis arba manieristinis XVI a vid XVII a pr is Italijos paplites po visa Europa Italijos kulturos ir meno istorijoje atskirus periodus yra įprasta zymeti italiskais terminais XIII a renesanso apraiskos protorenesanso pradzia trecento XIV a renesanso pradzia vadinamasis protorenesansas quattrocento XV a ankstyvasis renesansas cinquecento XVI a brandusis ir velyvasis renesansas Europos ne Italijos renesansas taip pat skaidomas į tris periodus ankstyvajį XV a pab XVI a 1 ketvirtis klestejimo brandujį XVI a 2 3 ketvirciai velyvajį XVI a 4 ketvirtis XVII a pr Renesansas kaip stilius pakeite iki tol vyravusia gotika po renesanso formavosi barokas Politines ir socialines susiformavimo prielaidosViduramziais Siaures Italijoje kuresi ir klestejo laisvi respublikinio valdymo miestai valstybes Florencijos Genujos Sienos Venecijos respublikos Nuo XII a pab jie tapo svarbiais finansu amatu ir prekybos centrais visoje Europoje Juose stiprejo prekybininku bei amatininku viduramziskoje tradicijoje menininkai laikyti butent tokiais politine ir socialine padetis 1377 m is Avinjono į Roma sugrįzus popieziui Grigaliui IX ir ypac po 1417 m galutinai įveikus Baznycios skilima svarbiu politiniu faktoriumi Apeninu pusiasalyje katalikiskosios Europos dvasiniu centru tapo Popieziaus valstybe XV XVI a sanduroje Romos popieziai tapo svarbiausiais renesansines dailes ir architekturos mecenatais 1453 m geguzes 29 d Osmanu imperijos kariuomenei uzemus Konstantinopolį Konstantinopolio zlugimas zlugo Bizantijos imperija tai paskatino graiku mokslininku ir menininku emigracija į Vakarus Jie supazindino Vakaru Europa su iki tol nezinotais antikines kulturos paminklais 1492 m sausio 2 d ispanams uzkariavus paskutine mauru valstybe Pirenu pusiasalyje Granados emyrata pasibaige rekonkista Dinastiniais rysiais katalikiskuju monarchu Kastilijos karalienes Izabeles I ir Aragono karaliaus Ferdinando II sujungtoje Ispanijoje Manuelio I Laimingojo valdomoje Portugalijoje suintensyvejo jurine prekyba apogeju pasieke Didziuju geografiniu atradimu epocha XV XVI a politiniu Europos hegemonu tapo Habsburgu dinastija Svarbiausiu jos atstovu Maksimiliano I jo anuko Karolio V pastangomis Habsburgu valdomos zemes tapo imperija kurioje niekada nenusileidzia saule Habsburgai ne tik buvo įtakingais renesanso kulturos mecenatai Vidurio Europoje ir Ispanijoje ju vykdoma karine politika netiesiogiai skatino italiskojo renesanso sklaida Europoje Kulturines susiformavimo prielaidosRenesansas yra kulturinis sajudis Antikos kaip sektino pavyzdzio savotisko aukso amziaus ideja suformavo XIV XV a italu humanistai Franceskas Petrarka Dziovanis Bokacas Leonas Batista Albertis Renesansinio humanizmo formavimasi skatino o ir elementariausios antikines zinijos suvokima lotynu kalbos mokejima diege viduramziais susidariusi svietimo sistema Ugdymas mokymo įstaigose universitetuose katedru mokyklose buvo paremtas velyvojoje antikoje susiformavusiu Septyniu laisvuju menu artes liberales principu Meno istoriko poziuriu idejiniu renesanso saknu taip pat reiketu ieskoti sventojo Pranciskaus Asyziecio įkveptame religinio atsinaujinimo sajudyje esa islaisvinusiame zmogaus individualizma is viduramzisku dogmu nelaisves Franz von Assisi und die Anfange der Kunst der Renaissance in Italien 1885 m Apeninu pusiasalyje ir ypac Romoje dar viduramziais susidurta su antikiniu paveldu architektura skulptura Romenisku pastatu architekturinio ir skulpturinio dekoro detales naudotos romaninese gotikinese statybose XIV XV a antikinius paminklus Italijoje pradeta sistemingai tyrineti ir kolekcionuoti 1414 m Florencijos humanistas Podzijus Brakiolinis atrado Vitruvijaus veikala De Architectura kuris dare įtaka renesanso architekturos teorijai ir praktikai Apie 1439 m Johano Gutenbergo israsta spausdinimo masina pagreitino rasto kulturos įsigalejima ir renesansines minties sklaida Literaturos bruozaiRenesanso literatura pasizymi antropocentrizmu Pagrindinis jos kuriniu veikejas yra zmogus galintis jausti ir isgyventi Renesanso literaturai budingas ne tik lotynu bet ir moderniu tautiniu kalbu vartojimas Daugelis autoriu rase keliomis kalbomis Geriausias pavyzdys butu Franceskas Petrarka savo gyvenimo kuriniu laikes lotynu kalba parasyta nebaigta poema Africa 1341 m taciau velesniu kartu jis yra labiau vertinamas del italiskai parasytu sonetu Renesanso literatura pasizymi nauju arba atgaivintu iki tol krikscioniskoje Vakaru civilizacijoje nezinotu arba nepopuliariu zanru įvairove kuriu dauguma suformuoti remiantis antikine rastija Tai novele sonetas epigrama įvairios romano atmainos ese Velyvuoju renesansu ypac populiari tapo drama Filosofijos bruozaiZmogaus problematika renesanso filosofijoje tapo svarbiausia tema Į ja gilinosi įvairios atgaivintos antikines filosofijos mokyklos ir sroves neoplatonizmas stoicizmas epikurizmas kurias bandyta jungti su krikscionybes doktrina Renesanso filosofija pasizymejo kritiniu poziuriu į viduramziu scholastika ir scholastinį Aristotelio mokyma Florencijos humanistai zavejosi Platonu ir pradejo neoplatonizmo tradicija 1468 m Marsilijus Ficinas isverte mitiniam pranasui Hermiui Trismegistui priskiriama hermetinį korpusa padariusį didele įtaka to meto pasaulevaizdziui o veliau Platono rastus į lotynu kalba publikuoti 1484 m Renesanso laikotarpiu antrajį raidos tarpsnį isgyveno scholastine filosofija vadinamoji Joje islaikyta tradicine scholastine problematika krikscionybes dogmu turinys kurį siekta racionaliai pagrįsti remiantis baznytiniais autoritetais Zymiausi antrosios scholastikos atstovai ir Pasaulietine problematika praktiskumu pasizymejusioje renesanso filosofijoje didelis demesys skirtas politinei teorijai Buvo pletojamos praktines valstybes sutvarkymo idejos Nikola Makiavelis kuriamos idealiu valstybiu teorijos Tomas Moras didelis demesys skirtas teisei Mokslo bruozaiXV XVI a kokybiniai pokyciai vyko daugelyje mokslo disciplinu Remiantis antikiniu viduramzisku ziniu paveldu jį kritiskai analizuojant empiriniu tyrinejimu patyrimo ir eksperimento pagalba siekta issamesnio tyrinejamu dalyku pazinimo Zinios sietos su praktiniais poreikiais Renesanso mokslininku demesio centre buvo mikrokosmas ir makrokosmosas zmogus ir jį supanti aplinka gamta jos reiskiniai Renesansinio mokslininko idealas daugelį mokslo sriciu gvildenantis tyrinetojas Astronomijoje Ptolemejaus pasaulio sistema pakeite heliocentrine sistema Mikalojus Kopernikas Galileo Galilejus Dzordanas Brunas Johanesas Kepleris suformulavo planetu judejima aprasancius desnius Keplerio desniai Veikalu De humani corporis fabrica libri septem Septynios knygos apie zmogaus kuno veikima 1543 m ir savo akademine veikla gydytojas ir anatomas Andreasas Vesalijus padejo pagrindus siuolaikinei medicinai A Vesalius vienas pirmuju pradejo medicininius skrodimus aprase griauciu raumenu nervu sistemas bei ju veikima Didieji geografiniai atradimai veike geografijos ir praktines jos disciplinos kartografijos vystymasi 1492 m Martinas Behaimas sukonstravo Behaimo gaublį dar be Ameriku 1507 m Martinas Valdzimiuleris europieciu atrastus zemynus pavadino Amerikomis 1569 m Gerardas Merkatorius suformulavo lygiakampes cilindrines projekcijos principa Merkatoriaus projekcija 1570 m Abrahamas Ortelijus isleido Theatrum Orbis Terrarum Pasaulio teatras pirmajį modernu pasaulio atlasa Zenklus pokyciai vyko saunamojo ginklo ir apskritai karybos raidoje XVI a pradzioje atsirado po to kelis simtmecius naudoti saunamuju ginklu spynu tipai kibirkstine titnagine ratukine Niurnbergo tipo spynos Saunamojo ginklo ypac artilerijos raida skatino naujo tipo gynybiniu įrenginiu bastionu atsiradima ir tobulinima Inzinerijoje bandyta teoriskai suformuluoti automobilio tanko įvairiu skraidymo ir inzineriniu prietaisu veikimo schemas jas praktiskai įgyvendinti Leonardas da Vincis Franceskas di Dziordzijus Martinis Meno bruozaiPagrindinis straipsnis Renesansas kaip meno stilius pasizymi kompozicines darnos ir harmonijos siekiu paprastumu ir simetrija aiskumu ir statika Kompozicinio balanso įvairiose dailes bei architekturos rusyse siekta remiantis matematiniais skaiciavimais Antikiniu tradiciju atgaivinima įkunijo sekimas antikiniais pirmavaizdziais Architekturoje ypac populiarios buvo romeniskos arkines skliautines konstrukciju sistemos atgaivintas sistemingas naudojimas Skulpturoje sekta antikiniu statulu ir reljefu kompozicinemis schemomis Tapyboje kurioje antikiniu pirmavaizdziu buvo like labai nedaug taip pat remtasi antikos laiku skulpturomis arba tekstiniais aprasais Renesanso architektura issiskiria matematiniu skaiciavimu paremtu naujais inzineriniais sprendimais tikslumu Skiriamasis renesanso dailes ir architekturos bruozas suteikes menui mokslinį aspekta didziausia naujove Brandziajame ir velyvajame renesanse svarbi tapo Kaip ir literaturos ar filosofijos svarbiausias renesanso dailes objektas zmogus Renesanso antropocentiskuma įkunijo tobulu kuria autoriai formavo remdamiesi antikines filosofijos idejomis pitagorizmas neoplatonizmas Stiprias pozicijas islaike sakraline daile ir architektura taciau formavosi ir populiarejo ypac brandziajame ir velyvajame renesanse mitologinis remtasi antikine mitologija istorinis batalinis natiurmorto peizazo zanrai Renesanso laikotarpiu pakito menininko socialinis statusas Viduramziu menas anoniminis pagrįstas kolektyviniu darbu o renesanso laikotarpiu jau pabreziama autoryste menininko individualumas Viduramziais menininkai prilygo amatininkams renesanso laikotarpiu mokslininkams Muzikos bruozaiPagrindinis straipsnis Renesanso muzika Renesanso muzikos teorija pletota remiantis antikos laiku autoritetais orfikais Pitagoru Platonu Boecijumi 1463 m Marsilio Ficino į lotynu kalba isverte Orfejaus himnus 1484 m parase traktata Apie muzika Renesansineje ontologijoje muzikai suteikta transcendentine reiksme Pasak M Ficino pasaulio siela skamba pagal tam tikrus muzikinius principus dvasiniu pratybu deka galima isgirsti slapta sferu harmonija XIV a Italijoje ir Prancuzijoje susiformavo liaudiskos muzikos įtakos paveikta vokaliniu ir vokaliniu instrumentiniu polifoniskumu pasizymejusi Naujojo meno stilistika zymiausi atstovai Giljamas de Maso Jos pagrindu XV a kuresi nacionaline Anglijos polifonijos mokykla XV XVI a Nyderlandu XVI a Romos Venecijos Prancuzijos Vokietijos Cekijos Lenkijos ir kitos polifonijos mokyklos Velyvajame renesanse ispopuliarejo nauji muzikiniai zanrai soline daina kantata oratorija opera ilgainiui įtvirtine stiliu Renesansiniai instrumentai obojus valtorna trombonas smuikas klavesinas Dvieju skirtingu estetiniu pasauleziuru aristokratiskos ir miestietiskos liaudiskos konkurencija liudija skirtingu styginiu instrumentu populiarumas Diduomenes tarpe buvo populiari viola zemesniuosiuose sluoksniuose smuikas Renesansines idejos pletotos sakralineje misiu moteto madrigalo zanrai ir pasaulietineje vokaliniai zanrai madrigalas instrumentiniai zanrai muzikoje Renesansas LietuvojeAusros vartai VilniujeRenesansiniai namai Kedainiu senamiestyje Renesansas Lietuvos daileje ir architekturoje vyravo XV a pabaigoje XVI a pradzioje Svarbiausiu Renesanso centru Lietuvoje Lietuvos Didziojoje Kunigaikstysteje nuo pradzios iki pabaigos islieka Vilnius su didziuju kunigaiksciu Jogailaiciu ir Vazu dinastiju atstovu dvaru Panasiai kaip ir Lenkijos Renesanso atveju architekturoje ir daileje galima isryskinti tris periodus 1 XVI a 1 puse sis laikotarpis pasizymi renesansiniu formu ir menines kalbos radimusi 2 XVI a 2 puse manierizmo įtakos stiprejimas 3 XVII a 1 puse lokalinio Renesanso klestejimas pastaruoju periodu vietos meistrai renesansine kalba adaptuoja pavercia sava Renesansas salygiskai Lietuvoje baigiasi 1648 m su Lietuvos didziojo kunigaikscio Vladislovo Vazos mirtimi pasikeitus politinei socialinei ekonominei kulturinei valstybes ir visuomenes situacijai XVI a 1 puseje Lietuvos Renesanso architektura ir daile charakterizuoja tiesiogine Italijos Renesanso Florencijos Venecijos įtaka kuria lemia didziuju kunigaiksciu Zygimanto Senojo ir Zygimanto Augusto dvaru reziduojanciu Vilniuje ir vietoje kurianciu italu architektu dailininku faktorius XVI a 2 puseje stipreja Siaures Europos visu pirma Nyderlandu manierizmo manieristinio renesanso įtaka Visos XVI a renesansines formos ir menine kalba egzistuoja kartu su dar gyvybinga ir netgi klestincia gotikine tradicija o XVII a 1 puseje Renesansas veikia salia sparciai besiformuojancio baroko Tipiskame vietos meistru sukurtame Lietuvos Renesanso kurinyje paprastai galima įzvelgti gotikine kompozicine struktura pabreztas vertikalumas isilgintos proporcijos ir renesansines puosybines formas Lietuvos Renesanso architekturai budinga Renesansinis pastatas Vilniuje Ausros vartu g 8 dekoruotas technikatinkuotos sienos ju dekoravimas sgrafito technika nauji konstrukciniai sprendimai kupolas smailejancia arka keicia pusapskrite naudojimas italu meistrai orderį naudoja sistemingai ir taisyklingai olandu vokieciu ir vietiniai statytojai savavaliskiau ir labiau stilizuodami atikas ypac populiarus motyvas uzdaras arba pusiau uzdaras kiemas su arkadinemis statomos baznycios koplycios rumai gyvenamieji namai Vilniaus alumnatasgynybineje architekturoje muro aptvara keicia italiskosios arba olandiskosios sistemos bastionai Adomas Freitagas Juozas Narunavicius atstovai Giovanni Cini Petras Nonhartas Bendrais pozymiais Lietuvos Renesanso architektura yra gimininga Siaures Europos ir Italijos architekturai kuria charakterizuoja aiskumas simetrija matematiskai nustatyta Aukso pjuvio formule kompozicine harmonija Lietuvos Renesanso tapybai budinga bandymas komponuoti zmogaus kuna remiantis proporciju teorija perspektyvos atradimas ir naudojimas sviesotamsos naudojimas humanistinis charakteris pasaulietiniai siuzetai zmogaus emociju vaizdavimas atstovai Lietuvos Renesanso skulpturai budinga nauju zanru atsiradimas memorialine pasaulietine skulptura naujos medziagos salia gotikoje megstamo medzio ypac populiarus tampa is uzsienio importuojamas marmuras atstovai Giovanni Maria Padovano Bernardas de Gianotis Giovanni Cini Lietuvos Renesanso grafikai budinga Martyno Mazvydo Katekizmas Karaliaucius 1547 m medzio ir vario graviuru technikos knygu leidybos skatinamas iliustracines grafikos bumas renesansiniu sriftu atsiradimas poligrafijoje ypac didelis demesys yra skiriamas meniskai apipavidalintai kartografijai Tomas Makovskis Lietuvos Renesanso taikomajai dailei budinga renesanine ornamentika groteskas suklesti numizmatika ir sfragistika Giovanni Maria Padovano Giovanni Jacopo Caraglio keramikoje ypac kokliuose ypac populiariomis tampa figurines kompozicijos heraldiniai motyvai portretai religiniai pasaulietiniai siuzetai tekstileje vyrauja dvieju tipu audiniai gobelenai atspindintys Vakaru Europos audimo tradicijas ir kilimai Rytu Turkijos Persijos įtakos Istorija1420 1436 m pagal architekto Filipo Bruneleskio projekta pastatytas Florencijos katedros kupolas 1430 1435 m Donatelas sukure Dovydo skulptura viena pirmuju nuogo zmogaus statulu Europoje nuo Romos imperijos laiku 1482 1485 m Sandras Boticelis nutape Veneros gimima 1497 m Leonardas da Vincis nutape Paskutine vakariene 1502 1504 m Mikelandzelas sukure Dovydo skulptura 1502 m Leonardas da Vincis nutape Mona Liza 1505 m architektas Donatas Bramante pradejo nauja Sv Petro bazilika Romoje 1508 m Rafaelis pradejo dekoruoti popieziaus apartamentus Vatikane 1508 1512 m Mikelandzelas dekoravo Siksto koplycia 1500 1590 m renesanso dailes klestejimas Venecijoje Kure dailininkai Dzordzone Ticianas Veroneze ir Tintoretas 1567 1571 m pagal architekto Andreja Paladijo projekta Vicencoje pastatyta Vila Rotonda SaltiniaiBurke P The European Renaissance Centre and Peripheries 1998 Encyclopaedia Britannica Renaissance 2008 O Ed Har Michael H History of Libraries in the Western World Scarecrow Press Incorporate 1999 ISBN 0 8108 3724 2 Norwich John Julius A Short History of Byzantium 1997 Knopf ISBN 0 679 45088 2 Algis Uzdavinys Archetipiniai ir istoriniai Hermio Trismegisto pavidalai is Kulturologija Rytai Vakarai 14 nr 88 116 psl Vilnius Kulturos meno ir filosofijos institutas 2006 Daniel Arasse Andreas Tonnesmann Der Europaische Manierismus 1997 m Vikiteka Renesansas vaizdine ir garsine medziaga
Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
