Беларусь  БеларусьDeutschland  DeutschlandUnited States  United StatesҚазақстан  ҚазақстанLietuva  Lietuvaประเทศไทย  ประเทศไทยУкраина  Украина
Pagalba
www.aawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Kalendorius lot calendarium skolų knygelė laiko skaičiavimo sistema priskirianti dienoms kalendorines datas Senovės romė

Kalendorius

  • Pagrindinis puslapis
  • Kalendorius
Kalendorius
www.aawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.aawiki.lt-lt.nina.az

Kalendorius (lot. calendarium 'skolų knygelė') – laiko skaičiavimo sistema, priskirianti dienoms kalendorines datas. Senovės romėnai mėnesio dienomis, kurios buvo vadinamos kalendomis, privalėdavo mokėti skolas.

image
Sieninis kalendorius

Pirmasis lietuviškas kalendorius išleistas L. Ivinskio (pradėtas 1845 m.).

Kalendorių tipai

Saulės kalendorius – plačiausiai naudojamas (Europa, Amerikos žemynas) kalendorius. Jo pagrindą sudaro atogrąžiniai metai.

Saulės kalendoriaus pradininkais laikomi senovės romėnai, nors pirmieji jį ėmė taikyti senovės egiptiečiai. Jų kalendoriniai metai buvo suskirstyti į 12 mėnesių po 30 parų, metų pabaigoje pridedant 5 paras. Metų pradžia – vasaros saulėgrįža, kai patvinsta Nilas. Vėliau šį kalendorių perėmė ir patobulino minėtieji senovės romėnai. Jų kalendorius pavadintas Julijaus kalendoriumi.

 – naudojamas musulmonų kraštuose. Šiame kalendoriuje 12 mėnesių pakaitomis po 30 ir 29 paras sudaro 354 parų trukmės mėnulinius metus. Tikrieji mėnuliniai metai (12 sinodinių mėnesių) turi 354, 3672 paros, todėl kai kurie kalendoriniai mėnuliniai metai yra pailginami viena para, kitaip kalendorius pradės neatitikti Mėnulio fazių. Mėnuliniai metai maždaug 11 parų trumpesni už atogrąžinius (saulinius) metus, todėl mėnulinių metų pradžia gali būti tiek žiemą, tiek rudenį, vasarą bei pavasarį.

Mėnulio-Saulės kalendorius – naudojamas Izraelyje ir kai kuriose Tolimųjų Rytų šalyse. Tai sudėtingas kalendorius, kuriame bandoma suderinti sinodinį mėnesį ir atogrąžinius metus. Metai prasideda per pavasario lygiadienį.

Įvairūs kalendoriai

Kalendorius Naujieji metai
egiptiečių – senovės graikų – Babilono
majų kalendorius
actekų kalendorius
romėnų kalendorius
Julijaus kalendorius
Grigaliaus kalendorius sausio 1
koptų kalendorius rugpjūčio 29
musulmonų kalendorius
prancūzų revoliucinis kalendorius rugsėjo 22
bahajų kalendorius kovo 21
berberų kalendorius sausio 14

Kalendorius Senovės Lietuvoje

Senovės Lietuvoje naudotasi Mėnulio kalendoriumi, kurio metai turėjo 12 mėn. Plintant žemdirbystei, atsirado Saulės kalendorius. Mėnulio kalendorius su Saulės buvo derinamas, kaip manoma, pagal Mėnulio jaunaties ar pilanties pasikartojimą Sietyno žvaigždžių spiečiuje (jo pavadinimas siejasi su žemdirbyste) tam tikromis pavasario ar rudens datomis. Nuo XIII a. vid. LDK jau oficialiai naudojamasi Julijaus (saulės) kalendoriumi (jis įvestas 45 pr. m. e. Romoje) Šio kalendoriaus metus imta skaičiuoti nuo Kristaus gimimo; naujieji metai pasidėdavo 1.1 (sausio stiliaus), 3.25 (kalėdų stiliaus). Kartais metai buvo skaičiuojami nuo „pasaulio sukūrimo“ (5508 pr. m. e; metų pradžia buvo kovo 1 d.)

Po Lietuvos (Aukštaitijos) krikšto (1387 m.) LDK dokumentuose metai buvo skaičiuojami nuo Kristaus gimimo, vartojant tik sausio stilių. Grigaliaus kalendorius LDK (kaip ir Lenkijoje) oficialiai įvestas 1582 m. gegužės 15 d.

1800 m. sausio 1 d. vėl grįžta prie Julijaus kalendoriaus; Užnemunėje ir toliau vartotas Grigaliaus kalendorius.

1915 m. lapkričio 15 d. visoje Lietuvoje vėl įvestas Grigaliaus kalendorius.

LDK XII–XVI a. dokumentuose vartojami romėniški mėnesių vardai; VI a. pab. ir vėlesniuose dokumentuose vis dažniau vartojami lietuviški mėnesių vardai. Jie susiję su gamtos reiškiniais, darbais, šventėmis. Gretimi mėnesiai dažnai vadinti tais pačiais vardais (pvz., sausis dar vadintas vasariu arba gruodžiu); tai susiję su tuo, kad, skaičiuojant laiką pagal Mėnulio ir Saulės kalendorių, per 3 metus susidaro >30 dienų (beveik mėnesio) skirtumas. XIX a. Saulės kalendoriaus mėnesiai įgijo dabartinius vardus; su gamtos reiškiniais siejasi sausis, vasaris, kovas, balandis, gegužė, liepa, lapkritis, gruodis, su žemdirbyste – birželis, rugpjūtis, rugsėjis, spalis. Senovinė lietuvių savaitė, kaip rodo kalendorinės dienos, turėjo 9 dienas. 7 dienų savaitė atsirado vėliau, suskirsčius Mėnulio (sinodinį) mėnesį į ketvirčius (pagal Mėnulio svarb. fazių – jaunaties, priešpilnio, pilnaties ir delčios trukmę).

Kad Lietuvoje naudotasi Mėnulio kalendoriumi, rodo Mėnulio fazių kaitos ženklai ant paleolito ir neolito dirbinių (įrankių, indų). Liaudiškas XIII–XIV amžiaus kalendorius yra metalinė lazda, rasta XVII a. pab. prie Strėvos upės (šią lazdą 1864 aprašė Matvejus Gusevas). Dvylikos mėnesių ir Mėnulio fazėmis sužymėtų savaičių ženklai lazdoje rodo, kad ji naudota kaip Mėnulio kalendorius. Manoma, kad XVI–XVII a. buvo naudojamasi ir runų kalendoriumi, sudarytų pagal Skandinavijos kalendorių prototipus. Galimas daiktas, kad Palangos alko (Birutės) kalne atkasta medinių stulpų sistema, žyminti Mėnulio ir Saulės patekėjimo bei nusileidimo vietą horizonto atžvilgiu saulėgrįžų metu, buvo XIV–XV a. naudotas kalendorius.

Nuorodos

image
Vikiteka: Kalendorius – vaizdinė ir garsinė medžiaga
  • Mėnulio kalendorius
  • Virtualus mėnulio kalendorius internete
  • Apie kalendorius mokslasplius.lt svetainėje Archyvuota kopija 2008-01-04 iš Wayback Machine projekto.

Tarybu Lietuvos Enciklopedija 1995 m. A. Grudas.

image   Šis straipsnis apie kalendorių yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 25 Gegužė, 2025 / 08:35

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris

Kalendorius lot calendarium skolu knygele laiko skaiciavimo sistema priskirianti dienoms kalendorines datas Senoves romenai menesio dienomis kurios buvo vadinamos kalendomis privaledavo moketi skolas Sieninis kalendorius Pirmasis lietuviskas kalendorius isleistas L Ivinskio pradetas 1845 m Kalendoriu tipaiSaules kalendorius placiausiai naudojamas Europa Amerikos zemynas kalendorius Jo pagrinda sudaro atograziniai metai Saules kalendoriaus pradininkais laikomi senoves romenai nors pirmieji jį eme taikyti senoves egiptieciai Ju kalendoriniai metai buvo suskirstyti į 12 menesiu po 30 paru metu pabaigoje pridedant 5 paras Metu pradzia vasaros saulegrįza kai patvinsta Nilas Veliau sį kalendoriu pereme ir patobulino minetieji senoves romenai Ju kalendorius pavadintas Julijaus kalendoriumi naudojamas musulmonu krastuose Siame kalendoriuje 12 menesiu pakaitomis po 30 ir 29 paras sudaro 354 paru trukmes menulinius metus Tikrieji menuliniai metai 12 sinodiniu menesiu turi 354 3672 paros todel kai kurie kalendoriniai menuliniai metai yra pailginami viena para kitaip kalendorius prades neatitikti Menulio faziu Menuliniai metai mazdaug 11 paru trumpesni uz atograzinius saulinius metus todel menuliniu metu pradzia gali buti tiek ziema tiek rudenį vasara bei pavasarį Menulio Saules kalendorius naudojamas Izraelyje ir kai kuriose Tolimuju Rytu salyse Tai sudetingas kalendorius kuriame bandoma suderinti sinodinį menesį ir atograzinius metus Metai prasideda per pavasario lygiadienį Įvairus kalendoriaiKalendorius Naujieji metaiegiptieciu senoves graiku Babilonomaju kalendoriusacteku kalendoriusromenu kalendoriusJulijaus kalendoriusGrigaliaus kalendorius sausio 1koptu kalendorius rugpjucio 29musulmonu kalendoriusprancuzu revoliucinis kalendorius rugsejo 22bahaju kalendorius kovo 21berberu kalendorius sausio 14Kalendorius Senoves LietuvojeSenoves Lietuvoje naudotasi Menulio kalendoriumi kurio metai turejo 12 men Plintant zemdirbystei atsirado Saules kalendorius Menulio kalendorius su Saules buvo derinamas kaip manoma pagal Menulio jaunaties ar pilanties pasikartojima Sietyno zvaigzdziu spieciuje jo pavadinimas siejasi su zemdirbyste tam tikromis pavasario ar rudens datomis Nuo XIII a vid LDK jau oficialiai naudojamasi Julijaus saules kalendoriumi jis įvestas 45 pr m e Romoje Sio kalendoriaus metus imta skaiciuoti nuo Kristaus gimimo naujieji metai pasidedavo 1 1 sausio stiliaus 3 25 kaledu stiliaus Kartais metai buvo skaiciuojami nuo pasaulio sukurimo 5508 pr m e metu pradzia buvo kovo 1 d Po Lietuvos Aukstaitijos kriksto 1387 m LDK dokumentuose metai buvo skaiciuojami nuo Kristaus gimimo vartojant tik sausio stiliu Grigaliaus kalendorius LDK kaip ir Lenkijoje oficialiai įvestas 1582 m geguzes 15 d 1800 m sausio 1 d vel grįzta prie Julijaus kalendoriaus Uznemuneje ir toliau vartotas Grigaliaus kalendorius 1915 m lapkricio 15 d visoje Lietuvoje vel įvestas Grigaliaus kalendorius LDK XII XVI a dokumentuose vartojami romeniski menesiu vardai VI a pab ir velesniuose dokumentuose vis dazniau vartojami lietuviski menesiu vardai Jie susije su gamtos reiskiniais darbais sventemis Gretimi menesiai daznai vadinti tais paciais vardais pvz sausis dar vadintas vasariu arba gruodziu tai susije su tuo kad skaiciuojant laika pagal Menulio ir Saules kalendoriu per 3 metus susidaro gt 30 dienu beveik menesio skirtumas XIX a Saules kalendoriaus menesiai įgijo dabartinius vardus su gamtos reiskiniais siejasi sausis vasaris kovas balandis geguze liepa lapkritis gruodis su zemdirbyste birzelis rugpjutis rugsejis spalis Senovine lietuviu savaite kaip rodo kalendorines dienos turejo 9 dienas 7 dienu savaite atsirado veliau suskirscius Menulio sinodinį menesį į ketvircius pagal Menulio svarb faziu jaunaties priespilnio pilnaties ir delcios trukme Kad Lietuvoje naudotasi Menulio kalendoriumi rodo Menulio faziu kaitos zenklai ant paleolito ir neolito dirbiniu įrankiu indu Liaudiskas XIII XIV amziaus kalendorius yra metaline lazda rasta XVII a pab prie Strevos upes sia lazda 1864 aprase Matvejus Gusevas Dvylikos menesiu ir Menulio fazemis suzymetu savaiciu zenklai lazdoje rodo kad ji naudota kaip Menulio kalendorius Manoma kad XVI XVII a buvo naudojamasi ir runu kalendoriumi sudarytu pagal Skandinavijos kalendoriu prototipus Galimas daiktas kad Palangos alko Birutes kalne atkasta mediniu stulpu sistema zyminti Menulio ir Saules patekejimo bei nusileidimo vieta horizonto atzvilgiu saulegrįzu metu buvo XIV XV a naudotas kalendorius NuorodosVikiteka Kalendorius vaizdine ir garsine medziagaMenulio kalendorius Virtualus menulio kalendorius internete Apie kalendorius mokslasplius lt svetaineje Archyvuota kopija 2008 01 04 is Wayback Machine projekto Tarybu Lietuvos Enciklopedija 1995 m A Grudas Sis straipsnis apie kalendoriu yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 24, 2025

    Aleksandrija

  • Gegužė 25, 2025

    Altichiero

  • Gegužė 25, 2025

    Akultūracija

  • Gegužė 24, 2025

    Agrotechnika

  • Gegužė 24, 2025

    Agnosticizmas

www.NiNa.Az - Studija

    Naujienlaiškio prenumerata

    Prenumeruodami mūsų naujienlaiškį, visada gausite naujausias mūsų naujienas.
    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje