Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Baudžiauninkai
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Baudžiava – įteisinta feodalo galimybė naudotis valstiečio darbu, turtu ir asmeniu, tarp jų draudimas valstiečiams keisti šeimininką, keltis gyventi į miestą. Įvairiose šalyse galiojo ir papildomi valstiečių teisių apribojimai (senjoro teisė į valstiečio palikimą, vad. pirmosios nakties teisė, senjoro teisė bausti valstietį).
Baudžiava Europoje išsivystė ankstyvaisiais viduramžiais, kai vergai tapo , suteikus jiems dalinę laisvę, o laisviesiems bendruomenininkams apribota dalis teisių. VII-IX a. Vidurio ir Vakarų Europoje valstiečių priklausomybė nuo senjorų buvo paveldima, daugiausiai baudžiauninkų buvo Prancūzijoje, tuo tarpu Skandinavijoje (Švedijoje, Norvegijoje) jų nebuvo visai. Danija ir jos valdoma Islandija buvo išimtys. Danijoje 1733 m. įvestas Stavnsbandas, reikalavęs darbingo amžiaus vyrus gyventi dvaruose, kur jie gimė. Jis buvo panaikintas 1788 m. Islandijoje buvo vistarbandas, įstatymas, reikalaujantis bežemius žmones dirbti ūkiuose, kuris laikomas baudžiavos forma. Jis buvo panaikintas tik 1894 m. Vyravo dviejų rūšių renta – činšas (duoklė pinigais) bei natūrinė duoklė.
Rytų Europoje, skirtingai nei Vakarų, baudžiava susieta su priverstiniu darbu – lažu. Rytų ir Vidurio Europoje vyraujančia ūkiniu santykiu forma baudžiava tapo XIV-XV a., tuo tarpu Vakarų Europoje baudžiava jau nyko (galutinai išnyko XV-XVIII a.). Daugelyje Rytų Europos šalių XVIII a. dauguma valstiečių buvo baudžiauninkais, lažas padidintas iki 6 vieno darbingo šeimos nario dienų per savaitę, panaikintos beveik visos valstiečių asmens teisės.
XVIII-XIX a. Rytų Europoje baudžiava pradėta naikinti, 1781 m. pradėta naikinta Habsburgų valdomose Čekijoje, Austrijoje, Vengrijoje galutinai panaikinta po sukilimų 1848 m. Austrijos imperijoje, 1788 m. – Danijoje, per Napoleono karus daugelyje Vokietijos valstybių, įskaitant Prūsiją, 1861 m. – galutinai Rusijos imperijoje(nors Rusijos valdomose autonomijose Lenkijoje, Suomijoje ir Livonijoje panaikinta anksčiau), 1864 m. – Rumunijoje.
Azijoje nebuvo paplitusi, išskyrus Japonijoje ir Irane buvusias baudžiavos apraiškas.
Lietuvoje
Lietuvoje baudžiavos užuomazgų ėmė rastis greičiausiai jau X-XII a., klostantis ankstyviesiems feodaliniams santykiams. Tada feodalui pavaldžiais valstiečiais tapdavo daugiausia nuosavybę praradę kaimynai, ir vad. bandą (feodalo žemės sklypelį) gavę buvę bernai (patriarchaliniai vergai). XII-XV a. didieji kunigaikščiai bajorams už karo tarnybą dalino valstiečius su ūkiais – vad. ; 1413 m. Horodlės privilegija įtvirtinus bajorų teisę be išlygų valdyti iš valdovo gautus veldamus, iki XV a. vidurio beveik visi veldamai buvo paversti baudžiauninkais, arba „tėvoniškiais valstiečiais“. Oficialiai baudžiavą Lietuvoje įteisino Kazimieras 1447 metais.
Vėlesnės XV a. privilegijos sparčiai įteisino tėvonijų imunitetą, teisę rengti teismus, vis didinama renta buvo keičiama lažu, dar apribotos valstiečių teisės. XVI a. Valakų reforma galutinai panaikino valstiečių teisės į nuosavybę likučius, atskyrė feodalų ir valstiečių luomus. XVI a. II pusėje baudžiauninkai sudarė jau daugiau nei pusę visų etninės Lietuvos valstiečių.
XVIII a. pabaigoje kai kurie bajorai mėgino vykdyti reformas, kuriomis mėginta derinti baudžiavą su rinkos ekonomikos santykiais, naikino lažą bei didino asmenines valstiečių teises, gausėjo raginimų visiškai naikinti baudžiavą. Tačiau 1795 m. prijungus didžiąją dalį Lietuvos prie Rusijos imperijos, baudžiava pasunkėjo. Pradėta pardavinėti valstiečius be žemės, įvesta revizinio asmens bei rekrutų prievolės. XVIII a. pradžioje dalis dvarininkų siūlė paleisti valstiečius iš baudžiavos, nesuteikiant žemės, tačiau carinė valdžia tam griežtai nepritarė. 1861 m. Baudžiavos panaikinimo reforma baudžiava pradėta naikinti, per 1863 m. sukilimą naikinta radikaliau. Valstiečiams panaikintos tiesioginės prievolės, daliai laisvųjų žmonių suteikta teisė išpirkti žemę.
Užnemunėje, kuri po padalijimų iki Napoleono karų priklausė Prūsijai, baudžiava panaikinta 1807 m., valstiečiai turėjo išpirkti žemę. 1864 m. dėl sukilimo žemė pripažinta valstiečių nuosavybe, panaikinti nesumokėti mokesčiai, taip pat žemės gavo bežemiai valstiečiai, bet tuo pačiu beveik dvigubai padidinti mokesčiai.
Palangos valsčiuje, kuris nuo 1819 m. priklausė Kuršo gubernijai, baudžiava pradėta naikinti po 1819 m.
Klaipėdos krašte baudžiavos pradžia – XIII a., kai kryžiuočiai baudžiauninkais pavertė kuršius ir lietuvius. Po 1525–1528 m. sukilimo baudžiauninkais paversta ir nemažai laisvųjų ar pusiau laisvųjų valstiečių. Lietuvininkų bei vokiečių teisės skyrėsi – lietuviai daugiausiai buvo lažininkai, o vokiečiai – činšininkai, turintys asmeninę laisvę. Baudžiava pradėta naikinti XVIII a., pilnai panaikinta 1807 m.
Išnašos
- Thomas Munck "The Danish Reformers", in Enlightened Absolutism Reform and Reformers in Late Eighteenth-Century Europe, ed. H.M. Scott (London: MacMillan, 1990), 247.
- Agnarsdóttir, Anna (2013-08-31). „Iceland in the Eighteenth Century: An Island Outpost of Europe?“. 1700-tal (anglų). 10: 11–38. doi:10.7557/4.2619. ISSN 2001-9866.
- Jerome Blum,The End of the Old Order in Rural Europe (Princeton, NJ, 1978), p.356
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Baudziava įteisinta feodalo galimybe naudotis valstiecio darbu turtu ir asmeniu tarp ju draudimas valstieciams keisti seimininka keltis gyventi į miesta Įvairiose salyse galiojo ir papildomi valstieciu teisiu apribojimai senjoro teise į valstiecio palikima vad pirmosios nakties teise senjoro teise bausti valstietį VI XII a vergu ar baudziauninku kostiumai Baudziava Europoje issivyste ankstyvaisiais viduramziais kai vergai tapo suteikus jiems daline laisve o laisviesiems bendruomenininkams apribota dalis teisiu VII IX a Vidurio ir Vakaru Europoje valstieciu priklausomybe nuo senjoru buvo paveldima daugiausiai baudziauninku buvo Prancuzijoje tuo tarpu Skandinavijoje Svedijoje Norvegijoje ju nebuvo visai Danija ir jos valdoma Islandija buvo isimtys Danijoje 1733 m įvestas Stavnsbandas reikalaves darbingo amziaus vyrus gyventi dvaruose kur jie gime Jis buvo panaikintas 1788 m Islandijoje buvo vistarbandas įstatymas reikalaujantis bezemius zmones dirbti ukiuose kuris laikomas baudziavos forma Jis buvo panaikintas tik 1894 m Vyravo dvieju rusiu renta cinsas duokle pinigais bei naturine duokle Rytu Europoje skirtingai nei Vakaru baudziava susieta su priverstiniu darbu lazu Rytu ir Vidurio Europoje vyraujancia ukiniu santykiu forma baudziava tapo XIV XV a tuo tarpu Vakaru Europoje baudziava jau nyko galutinai isnyko XV XVIII a Daugelyje Rytu Europos saliu XVIII a dauguma valstieciu buvo baudziauninkais lazas padidintas iki 6 vieno darbingo seimos nario dienu per savaite panaikintos beveik visos valstieciu asmens teises XVIII XIX a Rytu Europoje baudziava pradeta naikinti 1781 m pradeta naikinta Habsburgu valdomose Cekijoje Austrijoje Vengrijoje galutinai panaikinta po sukilimu 1848 m Austrijos imperijoje 1788 m Danijoje per Napoleono karus daugelyje Vokietijos valstybiu įskaitant Prusija 1861 m galutinai Rusijos imperijoje nors Rusijos valdomose autonomijose Lenkijoje Suomijoje ir Livonijoje panaikinta anksciau 1864 m Rumunijoje Azijoje nebuvo paplitusi isskyrus Japonijoje ir Irane buvusias baudziavos apraiskas LietuvojeUkrinu koplytstulpis baudziavos panaikiniumui atminti past 1861 m skulpt S Gailevicius Lietuvoje baudziavos uzuomazgu eme rastis greiciausiai jau X XII a klostantis ankstyviesiems feodaliniams santykiams Tada feodalui pavaldziais valstieciais tapdavo daugiausia nuosavybe prarade kaimynai ir vad banda feodalo zemes sklypelį gave buve bernai patriarchaliniai vergai XII XV a didieji kunigaiksciai bajorams uz karo tarnyba dalino valstiecius su ukiais vad 1413 m Horodles privilegija įtvirtinus bajoru teise be islygu valdyti is valdovo gautus veldamus iki XV a vidurio beveik visi veldamai buvo paversti baudziauninkais arba tevoniskiais valstieciais Oficialiai baudziava Lietuvoje įteisino Kazimieras 1447 metais Velesnes XV a privilegijos sparciai įteisino tevoniju imuniteta teise rengti teismus vis didinama renta buvo keiciama lazu dar apribotos valstieciu teises XVI a Valaku reforma galutinai panaikino valstieciu teises į nuosavybe likucius atskyre feodalu ir valstieciu luomus XVI a II puseje baudziauninkai sudare jau daugiau nei puse visu etnines Lietuvos valstieciu XVIII a pabaigoje kai kurie bajorai megino vykdyti reformas kuriomis meginta derinti baudziava su rinkos ekonomikos santykiais naikino laza bei didino asmenines valstieciu teises gausejo raginimu visiskai naikinti baudziava Taciau 1795 m prijungus didziaja dalį Lietuvos prie Rusijos imperijos baudziava pasunkejo Pradeta pardavineti valstiecius be zemes įvesta revizinio asmens bei rekrutu prievoles XVIII a pradzioje dalis dvarininku siule paleisti valstiecius is baudziavos nesuteikiant zemes taciau carine valdzia tam grieztai nepritare 1861 m Baudziavos panaikinimo reforma baudziava pradeta naikinti per 1863 m sukilima naikinta radikaliau Valstieciams panaikintos tiesiogines prievoles daliai laisvuju zmoniu suteikta teise ispirkti zeme Uznemuneje kuri po padalijimu iki Napoleono karu priklause Prusijai baudziava panaikinta 1807 m valstieciai turejo ispirkti zeme 1864 m del sukilimo zeme pripazinta valstieciu nuosavybe panaikinti nesumoketi mokesciai taip pat zemes gavo bezemiai valstieciai bet tuo paciu beveik dvigubai padidinti mokesciai Palangos valsciuje kuris nuo 1819 m priklause Kurso gubernijai baudziava pradeta naikinti po 1819 m Klaipedos kraste baudziavos pradzia XIII a kai kryziuociai baudziauninkais paverte kursius ir lietuvius Po 1525 1528 m sukilimo baudziauninkais paversta ir nemazai laisvuju ar pusiau laisvuju valstieciu Lietuvininku bei vokieciu teises skyresi lietuviai daugiausiai buvo lazininkai o vokieciai cinsininkai turintys asmenine laisve Baudziava pradeta naikinti XVIII a pilnai panaikinta 1807 m IsnasosThomas Munck The Danish Reformers in Enlightened Absolutism Reform and Reformers in Late Eighteenth Century Europe ed H M Scott London MacMillan 1990 247 Agnarsdottir Anna 2013 08 31 Iceland in the Eighteenth Century An Island Outpost of Europe 1700 tal anglu 10 11 38 doi 10 7557 4 2619 ISSN 2001 9866 Jerome Blum The End of the Old Order in Rural Europe Princeton NJ 1978 p 356