Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Legitimacija lot legitimus teisėtas įteisintas politinės sistemos savybė kai valdiniai pripažįsta valdžią turint teisę v
Legitimacija
Legitimacija (lot. legitimus ― teisėtas, įteisintas) – politinės sistemos savybė, kai valdiniai pripažįsta valdžią turint teisę valdyti.
Legitimacijos samprata
Valdžia būtina bet kurioje visuomenėje. Valdžia – tai teisė, suteikta socialiniam subjektui – žmogui Kad valdžia galėtų vykdyti tautos pavestus tikslus, ji turi būti legitimi. Valdžios legitimumas – tai sutarimo lygis tarp valdančiųjų ir valdomųjų subjektų, t. y. piliečių sutikimas, kad juos valdytų būtent tie ir būtent taip, kaip yra nustatyta įstatymu. Legitimacija- valdančiųjų grupių bendravimo su grupėmis, sudarančiomis visuomenę rezultatas. Šiame dialoge, kaip teigia W. Lamentowicz, valdančiosios grupės įrodinėja turinčios teisę valdyti ir pagrindžia šią teisę, kad buvo išrinktos daugumos, kad jie verti pasitikėjimo, kad ta valdžia sėkmingai vadovauja. Legitimacija-tai pasikeitimas reikšmingais signalais tarp norinčių valdyti ir tų, kurie turės paklusti jų valdžiai. Valdžios teisėtumas- to nuolatinio dialogo galutinis rezultatas, tai pavaldinių patvirtinimas, kad galioja teisė valdyti. Santykiai tarp to, kuris disponuoja valdžia, ir to, kuris jam paklūsta, tiesiogiai nepriklauso nuo šių dviejų subjektų pozicijų socialinėje hierarchijoje. Tokiu būdu, būtų neteisinga manyti, kad valdžia koncentruojasi visuomenės ar valdžios viršūnėje. Ji pasiskirsčiusi visuose socialinės hierarchijos lygmenyse.
Maksas Vėberis
M. Vėberis skiria 3 legitimaus viešpatavimo tipus:
- Legalus autoritetas remiasi racionalumu – tikėjimu nustatytomis taisyklėmis ir teise įsakinėti, kurie pagal šias taisykles užima autoriteto pozicijas. Jei asmuo ar ar asmenys, turintys autoritetines pozicijas, pažeidžia įstatymus, prarandamas tikėjimas jų valdymo legitimumu.
- Tradicinis autoritetas remiasi susiformavusių amžinų tradicijų šventumu ir tais, kurių autoritetas kyla iš tų tradicijų. Tradicinei valdžiai bet kokios permainos yra mirtinai pavojingos.
- Charizmatinis autoritetas remiasi ištikimybę asmenybei, pasižyminčiai ypatingu šventumu, heroizmu ir išskirtinėmis savybėmis bei tos asmenybės išrasta tvarka.
Visi šie 3 idealūs tipai neegzistuoja grynąja forma. Šiuolaikinėse visuomenėse yra ir tradicinio, ir charizmatinio tipų elementų, nors vyrauja racionalusis – legalusis viešpatavimo bruožai.
Autoritetas ir Legitimumas
Autoriteto pamatas yra suverenitetas kaip aukščiausioji galia leisti įstatymus, užtikrinančius tvarką visuomenėje ir apsaugančius jos narius nuo smurto. Autoritetas leidžia žmogui laisvai tvarkyti bet kuriuos reikalus, kol jo veiksmai neprieštarauja bendrai tvarkai. Kadangi autoriteto santykiai yra hierarchiniai jie slepia ir prievartos arba sankcijų panaudojimo galimybę. Taigi autoritetas remiasi ne vien savanorišku paklusnumu. Nors valdančiųjų autoritetas ir pripažįstamas, tačiau tai nereiškia, kad būtina sutikti su jų sprendimais, todėl autoritetas susijęs su žmogaus apsisprendimu paklusti, o ne vien su autoriteto teisės valdyti pripažinimu. Kitaip tariant autoritetas turi būti pripažintas arba legitimuotas.
Suverenitetas ir legitimumas
Vienas iš reikšmingiausių bruožų, apibūdinančių žmonių pasirengimą vykdyti valdžios nurodymus, yra suvereniteto supratimas. Suverenitetas – valdžios teisė valdyti tam tikroje teritorijoje, tam tikru laiku. Legitimumas ir suverenitetas tampriai tarpusavyje susiję. Legitimumo netekimas sąlygoja ir valdžios suvereniteto nebuvimą tam tikroje teritorijoje. Ypatingą reikšmę čia turi psichologiniai komponentai – negalima neįvertinti pakitusio žmonių į požiūrio į visuomeninius institutus. Žmonės nepasisako prieš tai, ką mano esant teisingu ir teisėtu. Valdžia yra legitimi, jei valdomieji pripažįsta valdančiuosius ir tai, kaip jie tai daro. Šis pripažinimas yra suprantamas tiek valdomųjų, tiek valdančiųjų. Pirmiesiems atrodo, jei ne teisinga, tai bent natūrali ir pati valdžia, ir su ja susiję institutai, ir ritualai. Antrieji laukia iš valdomųjų paklusimo, taip pat jų veiksmų pateisinimo malšinant ar nuteisiant disidentus, nenorinčius paklusti.
Legitimacijos psichologinis supratimas
Žvelgiant iš psichologinės perspektyvos, valdžios legitimumą galima paaiškinti kaip subjektyvų teisumą – patys žmonės, o ne atitinkami juridiniai, religiniai ar tarptautiniai institutai pritaria suteiktai valdymo teisei. Dažnai būna ir taip, kad valdžia yra legitimi, patvirtinta nacionaliniais ar tarptautiniais teisiniais dokumentais, bet patys žmonės jos nepripažįsta. Iš esmės, taip atsitinka kaskart, kai vykdoma revoliucinė arba prievartinė politinio režimo kaita. Legitimumas – būtina valdžios stabilumo ir efektyvumo sąlyga. Tai visų pirma psichologinis supratimas. Jokios tradicijos nepadarys valdžios legitimia, kol šie argumentai nebus įtikinami daugumai, ar bent jau didesnei daliai valdomųjų. Tokiu būdu – valdžios legitimumas – tai žmonių supratimo faktas. Valdžia yra psichinės žmogaus prigimties rezultatas. Bet kai tik valdžios atsiradimas įgauna visuomeninį charakterį, pagrindinis jos tikslas yra tvarkos sukūrimas ir jos palaikymas. Todėl žmonėms visiškai nereikia kurti valdžios. Jiems pakanka ją priimti ir jai paklusti, tuo pačiu nustatant tvarką. Tvarkos ieškojimas dažniausiai lydimas valdžios ieškojimu. Visuomenėje vis labiau įsivyrauja nuomonė, kad vargu ar galima pasiekti tvarkos, jei šalyje nėra stiprios valdžios. Žmonės reikalauja valdžios veiksmų, net jei tie veiksmai ir bus klaidingi. Valdžia reikalauja paklusimo, bet žmonės jai paklusdami, nepaaukoja savo laisvės. Jie, nepaklusdami spontaniškoms jėgoms, paklūsta patys sau, t. y. tam, ką jie pripažino esant neišvengiama ir būtina.
Legitimumas, legalumas ir teisėtumas
Gana dažnai legitimumas suprantamas kaip „įstatymiškumas“ ir tapatinimas su „legalumu“. Tačiau legitimumas ir legalumas nesutampa, nes yra skirtingos prigimties. Jei legalumas atspindi formalųjį, valdžios priklausymo teisinėms normoms aspektą, tai legitimumas yra psichologinė charakteristika. Žinoma, legitimumas ir legalumas tarpusavyje susiję, teisinis valdžios pobūdis yra labai reikšmingas formuojant legitimumą. Tačiau legalumas nėra būtina ir pakankama jos sąlyga. W.Lamentowicz. rašo, jog nereikia tapatinti valdžios teisėtumo su legalumu, t. y. tokiomis valdymo priemonėmis, tokiu valdymu, kuris atitinka įstatymus. Valdžios šaltinių legalumas ir valdymas remiantis įstatymais yra iš legitimacijos pagrindų.
Šaltiniai
- Politikos mokslų enciklopedinis žodynas VU, 2007.
- Novagrockienė J. Politikos mokslo pagrindai VU, 2001.
- Lamentowicz W. Šių laikų valstybė Alma Litera, 1998.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Legitimacija lot legitimus teisetas įteisintas politines sistemos savybe kai valdiniai pripazįsta valdzia turint teise valdyti Legitimacijos samprataValdzia butina bet kurioje visuomeneje Valdzia tai teise suteikta socialiniam subjektui zmogui Kad valdzia galetu vykdyti tautos pavestus tikslus ji turi buti legitimi Valdzios legitimumas tai sutarimo lygis tarp valdanciuju ir valdomuju subjektu t y pilieciu sutikimas kad juos valdytu butent tie ir butent taip kaip yra nustatyta įstatymu Legitimacija valdanciuju grupiu bendravimo su grupemis sudaranciomis visuomene rezultatas Siame dialoge kaip teigia W Lamentowicz valdanciosios grupes įrodineja turincios teise valdyti ir pagrindzia sia teise kad buvo isrinktos daugumos kad jie verti pasitikejimo kad ta valdzia sekmingai vadovauja Legitimacija tai pasikeitimas reiksmingais signalais tarp norinciu valdyti ir tu kurie tures paklusti ju valdziai Valdzios teisetumas to nuolatinio dialogo galutinis rezultatas tai pavaldiniu patvirtinimas kad galioja teise valdyti Santykiai tarp to kuris disponuoja valdzia ir to kuris jam paklusta tiesiogiai nepriklauso nuo siu dvieju subjektu poziciju socialineje hierarchijoje Tokiu budu butu neteisinga manyti kad valdzia koncentruojasi visuomenes ar valdzios virsuneje Ji pasiskirsciusi visuose socialines hierarchijos lygmenyse Maksas VeberisM Veberis skiria 3 legitimaus viespatavimo tipus Legalus autoritetas remiasi racionalumu tikejimu nustatytomis taisyklemis ir teise įsakineti kurie pagal sias taisykles uzima autoriteto pozicijas Jei asmuo ar ar asmenys turintys autoritetines pozicijas pazeidzia įstatymus prarandamas tikejimas ju valdymo legitimumu Tradicinis autoritetas remiasi susiformavusiu amzinu tradiciju sventumu ir tais kuriu autoritetas kyla is tu tradiciju Tradicinei valdziai bet kokios permainos yra mirtinai pavojingos Charizmatinis autoritetas remiasi istikimybe asmenybei pasizyminciai ypatingu sventumu heroizmu ir isskirtinemis savybemis bei tos asmenybes israsta tvarka Visi sie 3 idealus tipai neegzistuoja grynaja forma Siuolaikinese visuomenese yra ir tradicinio ir charizmatinio tipu elementu nors vyrauja racionalusis legalusis viespatavimo bruozai Autoritetas ir LegitimumasAutoriteto pamatas yra suverenitetas kaip auksciausioji galia leisti įstatymus uztikrinancius tvarka visuomeneje ir apsaugancius jos narius nuo smurto Autoritetas leidzia zmogui laisvai tvarkyti bet kuriuos reikalus kol jo veiksmai nepriestarauja bendrai tvarkai Kadangi autoriteto santykiai yra hierarchiniai jie slepia ir prievartos arba sankciju panaudojimo galimybe Taigi autoritetas remiasi ne vien savanorisku paklusnumu Nors valdanciuju autoritetas ir pripazįstamas taciau tai nereiskia kad butina sutikti su ju sprendimais todel autoritetas susijes su zmogaus apsisprendimu paklusti o ne vien su autoriteto teises valdyti pripazinimu Kitaip tariant autoritetas turi buti pripazintas arba legitimuotas Suverenitetas ir legitimumasVienas is reiksmingiausiu bruozu apibudinanciu zmoniu pasirengima vykdyti valdzios nurodymus yra suvereniteto supratimas Suverenitetas valdzios teise valdyti tam tikroje teritorijoje tam tikru laiku Legitimumas ir suverenitetas tampriai tarpusavyje susije Legitimumo netekimas salygoja ir valdzios suvereniteto nebuvima tam tikroje teritorijoje Ypatinga reiksme cia turi psichologiniai komponentai negalima neįvertinti pakitusio zmoniu į poziurio į visuomeninius institutus Zmones nepasisako pries tai ka mano esant teisingu ir teisetu Valdzia yra legitimi jei valdomieji pripazįsta valdanciuosius ir tai kaip jie tai daro Sis pripazinimas yra suprantamas tiek valdomuju tiek valdanciuju Pirmiesiems atrodo jei ne teisinga tai bent naturali ir pati valdzia ir su ja susije institutai ir ritualai Antrieji laukia is valdomuju paklusimo taip pat ju veiksmu pateisinimo malsinant ar nuteisiant disidentus nenorincius paklusti Legitimacijos psichologinis supratimasZvelgiant is psichologines perspektyvos valdzios legitimuma galima paaiskinti kaip subjektyvu teisuma patys zmones o ne atitinkami juridiniai religiniai ar tarptautiniai institutai pritaria suteiktai valdymo teisei Daznai buna ir taip kad valdzia yra legitimi patvirtinta nacionaliniais ar tarptautiniais teisiniais dokumentais bet patys zmones jos nepripazįsta Is esmes taip atsitinka kaskart kai vykdoma revoliucine arba prievartine politinio rezimo kaita Legitimumas butina valdzios stabilumo ir efektyvumo salyga Tai visu pirma psichologinis supratimas Jokios tradicijos nepadarys valdzios legitimia kol sie argumentai nebus įtikinami daugumai ar bent jau didesnei daliai valdomuju Tokiu budu valdzios legitimumas tai zmoniu supratimo faktas Valdzia yra psichines zmogaus prigimties rezultatas Bet kai tik valdzios atsiradimas įgauna visuomeninį charakterį pagrindinis jos tikslas yra tvarkos sukurimas ir jos palaikymas Todel zmonems visiskai nereikia kurti valdzios Jiems pakanka ja priimti ir jai paklusti tuo paciu nustatant tvarka Tvarkos ieskojimas dazniausiai lydimas valdzios ieskojimu Visuomeneje vis labiau įsivyrauja nuomone kad vargu ar galima pasiekti tvarkos jei salyje nera stiprios valdzios Zmones reikalauja valdzios veiksmu net jei tie veiksmai ir bus klaidingi Valdzia reikalauja paklusimo bet zmones jai paklusdami nepaaukoja savo laisves Jie nepaklusdami spontaniskoms jegoms paklusta patys sau t y tam ka jie pripazino esant neisvengiama ir butina Legitimumas legalumas ir teisetumasGana daznai legitimumas suprantamas kaip įstatymiskumas ir tapatinimas su legalumu Taciau legitimumas ir legalumas nesutampa nes yra skirtingos prigimties Jei legalumas atspindi formalujį valdzios priklausymo teisinems normoms aspekta tai legitimumas yra psichologine charakteristika Zinoma legitimumas ir legalumas tarpusavyje susije teisinis valdzios pobudis yra labai reiksmingas formuojant legitimuma Taciau legalumas nera butina ir pakankama jos salyga W Lamentowicz raso jog nereikia tapatinti valdzios teisetumo su legalumu t y tokiomis valdymo priemonemis tokiu valdymu kuris atitinka įstatymus Valdzios saltiniu legalumas ir valdymas remiantis įstatymais yra is legitimacijos pagrindu SaltiniaiPolitikos mokslu enciklopedinis zodynas VU 2007 Novagrockiene J Politikos mokslo pagrindai VU 2001 Lamentowicz W Siu laiku valstybe Alma Litera 1998