Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
CrustaceaUpinis vėžys Astacus astacus Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropo
Vėžiagyviai
| Crustacea | ||||||
|---|---|---|---|---|---|---|
 Upinis vėžys (Astacus astacus) | ||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||
|
Vėžiagyviai (Crustacea) – gana gausi rūšių skaičiumi nariuotakojų (Arthropoda) grupė (aprašyta apie 50 000 rūšių), kuri išskiriama į atskirą potipį. Šios grupės atstovams būdinga labai didelė formų įvairovė, atsiradusi prisitaikant prie skirtingų ekologinių nišų ir skirtingo gyvenimo būdo. Didžioji dauguma vėžiagyvių yra vandens gyvūnai, bet taip pat yra ir sausumoje gyvenančių rūšių.
Sandara
Kūną sudaro dvi pagrindinės dalys – galvakrūtinė ir . Jis padengtas chitinine danga, kuri tarnauja kaip apsauginis šarvas. Galvakrūtinę dengia chitininis šarvas – karapaksas. Kiekviename segmente, išskyrus paskutinį, dažniausiai yra galūnių pora. Virškinimo sistema paprastai atsiveria burnos anga. Žarnos skirstomos į priekinę, vidurinę bei užpakalinę. Analinė anga atsiveria , paskutiniame narelyje. Priekinės ir užpakalinės žarnos vidus padengtas chitinine kutikula. Daugelis vėžiagyvių specializuojasi mitybos atžvilgiu: planktoniniai dažniausiai minta augaliniu planktonu bei bakterijomis, bentosiniai – plėšrūs, – minta augalų ir gyvūnų liekanomis. Smulkūs vėžiagyviai (žandakojai, kiautavėžiai) kvėpuoja visu kūno paviršiumi arba galūnėmis, kurios nėra diferencijuotos. Kiti turi specializuotus kvėpavimo organus – pakitusias plokščias kojas arba specialias žiaunas. Vėdarėlių, kaip ir kitų sausumos vėžiagyvių dangos audinių vamzdeliai yra įsiterpę į kūno vidų ir sudaro kažką panašaus į trachėjų sistemą. Šiuos vamzdelius skalauja hemolimfa ir paima iš jų deguonį. Vėžiagyvių kraujotaka skiriasi įvairiose jų grupėse. Tie, kurie kvėpuoja visu kūno paviršiumi, kraujotakos sistemos neturi, o kvėpuojantys pakitusiomis galūnėmis dažniausiai turi širdį arba širdį ir trumpą aortą (šakotaūsiai ir kiti). Jei kraujagyslių nėra, hemolimfa cirkuliuoja sinusais ir lakūnomis. Stambiausių vėžiagyvių (dešimtkojai) kraujagyslių sistema gerai išvystyta. Patys primityviausi vėžiagyviai turi kopėtinio tipo nervų sistemą, kuri panaši į daugiašerių kirmėlių nervų sistemą. Vidaus sekrecijos liaukų veikla tiesiogiai susijusi su nervų sistema ir jutimo organais. Akys būna dviejų tipų: paprastos (nauplijinės) ir sudėtinės (facetinės). Chitininė kūno danga trukdo vėžiagyviams justi aplinką, lietimo funkciją atlieka gausūs įnervinti šereliai, kurie dažniausiai būna išsidėstę ant čiuopiklių, antenų, galūnių. Kai kurie turi pusiausvyros organus. Daugelis vėžiagyvių skirtalyčiai, tačiau pasitaiko ir hermafroditų (ūsakojai ir kai kurios krevetės). Būdinga – vasarą dauginasi partenogenetiniu būdu, o rudenį, atsiranda patinai bei patelės ir dedami apvaisinti kiaušiniai. Gonados porinės, neretai tarpusavyje susiliejusios. Išvedamieji latakai atsiveria atskirai.
Dauginimasis ir vystymasis
Kai kurie vėžiagyviai dauginimosi periodu () iki nerštaviečių migruoja šimtus kilometrų. Migruoja ir omarai bei kai kurios krabų rūšys. Vislumas – labai nevienodas. Langustai deda iki 1,5 mln. kiaušinių, kai kurie krabai iki 3 mln. Vystosi didžioji dalis su metamorfoze: iš kiaušinėlio išsirita lerva – nauplijus, kuri paprastai turi 3 poras galūnių ir 1 paprastą akį. Nauplijus praeina keletą stadijų, virsta suaugusiu gyvūnu. Iš langustų ir omarų kiaušinėlių išsirita mizidinė lerva. Kai kurių dešimtakojų vėžių vystymasis – tiesioginis.
Paplitimas
Bentosu ir planktonu mintantys vėžiagyviai daugiausiai gyvena jūrų ir vandenynų sublitoralinėje zonoje (iki 250 m gylio), kur daug maisto. Gausiausi vandenyno planktoniniai vėžiagyviai – krevetės, kurios laikosi dideliais būriais. Antarkties vandenyne aptinkami dideli būriai nedidelių vėžiagyvių – , kuriais minta ūsuotieji banginiai. Litoralėje gausu krabų bei kitų vėžiagyvių. Smukieji vėžiagyviai (dafnijos, ciklopai) yra žuvų mailiaus maistas. Tarp vėžiagyvių yra daug parazitinių formų, kurių sandara būna stipriai pakitusi. Parazituoja bestuburius, žuvis, vandens žinduolius.
Klasifikacija
Vėžiagyviai sujungti į savo sistematinę grupę daugiausia pagal tai, jog beveik visiems jiems vystymosi pradžioje būdinga nauplijaus lervos stadija, nors nemažai rūšių ją pabaigia dar prieš išsirisdamos iš kiaušinio. Nauplijaus stadijos iš tiesų neturi tik vienas parazitinių žandakojų poklasis, Pentastomida.
Anksčiau buvo išskiriama viena vėžiagyvių klasė, dabar susmulkinta į keletą savarankiškų klasių:
- Žiaunakojai (Branchiopoda)
- Kirmėliniai vėžiagyviai arba remipedijos (Remipedia)
- Cefalokaridai (Cephalocarida)
- Žandakojai (Maxillopoda)
- Kiautavėžiai (Ostracoda)
- Aukštesnieji vėžiagyviai (Malacostraca)
Pirmą kartą terminas Crustacea panaudotas , ir kitų XVI a. gamtininkų darbuose. Tačiau vėliau jis nebebuvo naudojamas, pavyzdžiui, Karlas Linėjus savo vėžiagyvius priskyrė prie – nesparnuotų nariuotakojų. Pirmą sykį vėl jis buvo panaudotas knygoje Zoologiæ Fundamenta, tačiau Brünnich vėžiagyviams priskyrė ir chelicerinius.
Šiuo metu yra aprašyta beveik 52 000 vėžiagyvių rūšių, manoma, kad neaprašytų gali būti iki šimto kartų daugiau..
Fosilijos
Yra sukauptas didelis kiekis vėžiagyvių fosilijų, pradedant tokiais gyvūnais, kaip ar iš Kambro vidurio Burgeso skalūnuose. Iš Kambro periodo pabaigos jau randama daugumos didžiųjų vėžiagyvių grupių (žiaunakojai, žandakojai, kiautavėžiai, parazitiniai Pentastomida ir kt.) fosilijos. Vyksta debatai, ar šio periodo kiautavėžiai tikrai gali būti priskiriami kiautavėžiams; jei ne – pirmieji kiautavėžiai būtų iš Ordoviko periodo.
Daugiausiai vėžiagyvių pradedama rasti nuo Karbono periodo, tame tarpe – pirmieji kumidai ir lygiakojai (isopoda), taip pat – , vienintelis žinomas išnykusio Enantiopoda būrio atstovas.
Pirmieji dešimtkojai vėžiai aptinkami Triaso periode, tuo tarpu pirmieji krabai – Juros periode. Pirmosios omarų fosilijos aptiktos Kreidos periode.
Kol kas nėra rasta fosilinių krilio vėžiagyvių.
Naudojimas maistui
Daug vėžiagyvių rūšių yra naudojamos maistui. Jie yra gaudomi tiek mėgėjų, tiek . Daugiausiai tai dešimtkojai vėžiai – krabai, omarai, krevetės. Per metus jų sugaunama apie 10 000 000 tonų. Maždaug 80% maistui naudojamų vėžiagyvių yra sugaunama Azijoje, vien Kinijoje – apie 50%.
Iš ne dešimtkojų, daugiausiai valgomas krilis (Euphausiacea). Jų per metus pagaunama maždaug 118 000 tonų.
Vėžiagyviai maistui taip pat yra auginami nelaisvėje. Komercinis vėžiagyvių auginimas prasidėjo aštuntajame XX a. dešimtmetyje. Ilgą laiką buvusi populiariausia rūšis – (Penaeus monodon), 2009 m. nelaisvėje jų buvo užauginta maždaug 770 000 tonų, viso už 3 650 000 000 JAV dolerių.2004 m. ją pralenkė (Litopenaeus vannamei) (pasaulyje viso užauginta 1 116 000 tonų). Apie 75% užauginama Azijoje (daugiausia – Kinijoje ir Taivane), likę 25% – daugiausiai Pietų Amerikoje, iš esmės – Brazilijoje.
Iš gėlavandenių rūšių, populiariausia maistui auginti (Macrobrachium rosenbergii) ir gauruotažnyplius krabus (Eriocheir sinensis). 2003 m. pasaulyje viso užauginta 230 000 tonų, iš kurių 130 000 – Kinijoje.
Lietuvos raudonosios knygos vėžiagyviai
Į Lietuvos raudonąją knygą įtrauktos keturios vėžiagyvių rūšys, iš kurių viena laikoma išnykusia:
- Pontoporėja (Monoporeia affinis) – 0(Ex) kategorija;
- Vasarinis skydvėžis (Triops cancriformis) – 2(V) kategorija;
- Reliktinė mizidė (Mysis relicta) – 2(V) kategorija;
- Keturspyglė šoniplauka (Pallasiola quadrispinosa) – 4(I) kategorija.
Šaltiniai
- Mažiulis, D., Starodubaitė, M., Zoologija, Siveida: Vilnius, 2001, 44-46 psl.
- http://www.archive.org/details/mthbrnnichiizo00br
- http://atiniui.nhm.org/pdfs/3839/3839.pdf Archyvuota kopija 2011-07-27 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.teara.govt.nz/en/crabs-crayfish-and-other-crustaceans/1
- http://palaeo.gly.bris.ac.uk/Palaeofiles/Fossilgroups/Crustacea/fossils.html Archyvuota kopija 2016-09-07 iš Wayback Machine projekto.
- http://palaeo.gly.bris.ac.uk/Palaeofiles/Fossilgroups/Decapoda/dendrobranchiata.html Archyvuota kopija 2012-02-29 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.jstage.jst.go.jp/article/prpsj/7/4/7_357/_article[neveikianti nuoroda]
- http://si-pddr.si.edu/dspace/bitstream/10088/5471/2/SCtZ-0131-Lo_res.pdf
- bioone.org
- fao.org
- http://www.fao.org/fishery/culturedspecies/Penaeus_monodon/en
- http://www.fao.org/fishery/culturedspecies/Litopenaeus_vannamei/en
- Lietuvos raudonoji knyga|Vėžiagyviai. Tikrinta 2011 11 02 Archyvuota kopija 2011-10-23 iš Wayback Machine projekto.
- Lietuvos raudonoji knyga – pdf Archyvuota kopija 2015-06-11 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
- amphipoda.com
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
CrustaceaUpinis vezys Astacus astacus Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Potipis Veziagyviai Crustacea Veziagyviai Crustacea gana gausi rusiu skaiciumi nariuotakoju Arthropoda grupe aprasyta apie 50 000 rusiu kuri isskiriama į atskira potipį Sios grupes atstovams budinga labai didele formu įvairove atsiradusi prisitaikant prie skirtingu ekologiniu nisu ir skirtingo gyvenimo budo Didzioji dauguma veziagyviu yra vandens gyvunai bet taip pat yra ir sausumoje gyvenanciu rusiu SandaraKuna sudaro dvi pagrindines dalys galvakrutine ir Jis padengtas chitinine danga kuri tarnauja kaip apsauginis sarvas Galvakrutine dengia chitininis sarvas karapaksas Kiekviename segmente isskyrus paskutinį dazniausiai yra galuniu pora Virskinimo sistema paprastai atsiveria burnos anga Zarnos skirstomos į priekine vidurine bei uzpakaline Analine anga atsiveria paskutiniame narelyje Priekines ir uzpakalines zarnos vidus padengtas chitinine kutikula Daugelis veziagyviu specializuojasi mitybos atzvilgiu planktoniniai dazniausiai minta augaliniu planktonu bei bakterijomis bentosiniai plesrus minta augalu ir gyvunu liekanomis Smulkus veziagyviai zandakojai kiautaveziai kvepuoja visu kuno pavirsiumi arba galunemis kurios nera diferencijuotos Kiti turi specializuotus kvepavimo organus pakitusias plokscias kojas arba specialias ziaunas Vedareliu kaip ir kitu sausumos veziagyviu dangos audiniu vamzdeliai yra įsiterpe į kuno vidu ir sudaro kazka panasaus į tracheju sistema Siuos vamzdelius skalauja hemolimfa ir paima is ju deguonį Veziagyviu kraujotaka skiriasi įvairiose ju grupese Tie kurie kvepuoja visu kuno pavirsiumi kraujotakos sistemos neturi o kvepuojantys pakitusiomis galunemis dazniausiai turi sirdį arba sirdį ir trumpa aorta sakotausiai ir kiti Jei kraujagysliu nera hemolimfa cirkuliuoja sinusais ir lakunomis Stambiausiu veziagyviu desimtkojai kraujagysliu sistema gerai isvystyta Patys primityviausi veziagyviai turi kopetinio tipo nervu sistema kuri panasi į daugiaseriu kirmeliu nervu sistema Vidaus sekrecijos liauku veikla tiesiogiai susijusi su nervu sistema ir jutimo organais Akys buna dvieju tipu paprastos nauplijines ir sudetines facetines Chitinine kuno danga trukdo veziagyviams justi aplinka lietimo funkcija atlieka gausus įnervinti sereliai kurie dazniausiai buna issideste ant ciuopikliu antenu galuniu Kai kurie turi pusiausvyros organus Daugelis veziagyviu skirtalyciai taciau pasitaiko ir hermafroditu usakojai ir kai kurios krevetes Budinga vasara dauginasi partenogenetiniu budu o rudenį atsiranda patinai bei pateles ir dedami apvaisinti kiausiniai Gonados porines neretai tarpusavyje susiliejusios Isvedamieji latakai atsiveria atskirai Dauginimasis ir vystymasisNauplijus veziagyviu lervos stadija Kai kurie veziagyviai dauginimosi periodu iki nerstavieciu migruoja simtus kilometru Migruoja ir omarai bei kai kurios krabu rusys Vislumas labai nevienodas Langustai deda iki 1 5 mln kiausiniu kai kurie krabai iki 3 mln Vystosi didzioji dalis su metamorfoze is kiausinelio issirita lerva nauplijus kuri paprastai turi 3 poras galuniu ir 1 paprasta akį Nauplijus praeina keleta stadiju virsta suaugusiu gyvunu Is langustu ir omaru kiausineliu issirita mizidine lerva Kai kuriu desimtakoju veziu vystymasis tiesioginis PaplitimasBentosu ir planktonu mintantys veziagyviai daugiausiai gyvena juru ir vandenynu sublitoralineje zonoje iki 250 m gylio kur daug maisto Gausiausi vandenyno planktoniniai veziagyviai krevetes kurios laikosi dideliais buriais Antarkties vandenyne aptinkami dideli buriai nedideliu veziagyviu kuriais minta usuotieji banginiai Litoraleje gausu krabu bei kitu veziagyviu Smukieji veziagyviai dafnijos ciklopai yra zuvu mailiaus maistas Tarp veziagyviu yra daug parazitiniu formu kuriu sandara buna stipriai pakitusi Parazituoja bestuburius zuvis vandens zinduolius KlasifikacijaMacrocheira kaempferi didziausias pagal skersmenį siuo metu gyvenantis nariuotakojis Veziagyviai sujungti į savo sistematine grupe daugiausia pagal tai jog beveik visiems jiems vystymosi pradzioje budinga nauplijaus lervos stadija nors nemazai rusiu ja pabaigia dar pries issirisdamos is kiausinio Nauplijaus stadijos is tiesu neturi tik vienas parazitiniu zandakoju poklasis Pentastomida Anksciau buvo isskiriama viena veziagyviu klase dabar susmulkinta į keleta savarankisku klasiu Ziaunakojai Branchiopoda Kirmeliniai veziagyviai arba remipedijos Remipedia Cefalokaridai Cephalocarida Zandakojai Maxillopoda Kiautaveziai Ostracoda Aukstesnieji veziagyviai Malacostraca Pirma karta terminas Crustacea panaudotas ir kitu XVI a gamtininku darbuose Taciau veliau jis nebebuvo naudojamas pavyzdziui Karlas Linejus savo veziagyvius priskyre prie nesparnuotu nariuotakoju Pirma sykį vel jis buvo panaudotas knygoje Zoologiae Fundamenta taciau Brunnich veziagyviams priskyre ir chelicerinius Siuo metu yra aprasyta beveik 52 000 veziagyviu rusiu manoma kad neaprasytu gali buti iki simto kartu daugiau FosilijosDesimtkojo Eryma mandelslohi fosilija is Juros periodo rasta Vokietijoje Yra sukauptas didelis kiekis veziagyviu fosiliju pradedant tokiais gyvunais kaip ar is Kambro vidurio Burgeso skalunuose Is Kambro periodo pabaigos jau randama daugumos didziuju veziagyviu grupiu ziaunakojai zandakojai kiautaveziai parazitiniai Pentastomida ir kt fosilijos Vyksta debatai ar sio periodo kiautaveziai tikrai gali buti priskiriami kiautaveziams jei ne pirmieji kiautaveziai butu is Ordoviko periodo Daugiausiai veziagyviu pradedama rasti nuo Karbono periodo tame tarpe pirmieji kumidai ir lygiakojai isopoda taip pat vienintelis zinomas isnykusio Enantiopoda burio atstovas Pirmieji desimtkojai veziai aptinkami Triaso periode tuo tarpu pirmieji krabai Juros periode Pirmosios omaru fosilijos aptiktos Kreidos periode Kol kas nera rasta fosiliniu krilio veziagyviu Naudojimas maistuiEuropinis omaras Homarus gammarus pardavime turguje Daug veziagyviu rusiu yra naudojamos maistui Jie yra gaudomi tiek megeju tiek Daugiausiai tai desimtkojai veziai krabai omarai krevetes Per metus ju sugaunama apie 10 000 000 tonu Mazdaug 80 maistui naudojamu veziagyviu yra sugaunama Azijoje vien Kinijoje apie 50 Is ne desimtkoju daugiausiai valgomas krilis Euphausiacea Ju per metus pagaunama mazdaug 118 000 tonu Veziagyviai maistui taip pat yra auginami nelaisveje Komercinis veziagyviu auginimas prasidejo astuntajame XX a desimtmetyje Ilga laika buvusi populiariausia rusis Penaeus monodon 2009 m nelaisveje ju buvo uzauginta mazdaug 770 000 tonu viso uz 3 650 000 000 JAV doleriu 2004 m ja pralenke Litopenaeus vannamei pasaulyje viso uzauginta 1 116 000 tonu Apie 75 uzauginama Azijoje daugiausia Kinijoje ir Taivane like 25 daugiausiai Pietu Amerikoje is esmes Brazilijoje Is gelavandeniu rusiu populiariausia maistui auginti Macrobrachium rosenbergii ir gauruotaznyplius krabus Eriocheir sinensis 2003 m pasaulyje viso uzauginta 230 000 tonu is kuriu 130 000 Kinijoje Lietuvos raudonosios knygos veziagyviaiĮ Lietuvos raudonaja knyga įtrauktos keturios veziagyviu rusys is kuriu viena laikoma isnykusia Pontoporeja Monoporeia affinis 0 Ex kategorija Vasarinis skydvezis Triops cancriformis 2 V kategorija Reliktine mizide Mysis relicta 2 V kategorija Keturspygle soniplauka Pallasiola quadrispinosa 4 I kategorija SaltiniaiMaziulis D Starodubaite M Zoologija Siveida Vilnius 2001 44 46 psl http www archive org details mthbrnnichiizo00br http atiniui nhm org pdfs 3839 3839 pdf Archyvuota kopija 2011 07 27 is Wayback Machine projekto http www teara govt nz en crabs crayfish and other crustaceans 1 http palaeo gly bris ac uk Palaeofiles Fossilgroups Crustacea fossils html Archyvuota kopija 2016 09 07 is Wayback Machine projekto http palaeo gly bris ac uk Palaeofiles Fossilgroups Decapoda dendrobranchiata html Archyvuota kopija 2012 02 29 is Wayback Machine projekto http www jstage jst go jp article prpsj 7 4 7 357 article neveikianti nuoroda http si pddr si edu dspace bitstream 10088 5471 2 SCtZ 0131 Lo res pdf bioone org fao org http www fao org fishery culturedspecies Penaeus monodon en http www fao org fishery culturedspecies Litopenaeus vannamei en Lietuvos raudonoji knyga Veziagyviai Tikrinta 2011 11 02 Archyvuota kopija 2011 10 23 is Wayback Machine projekto Lietuvos raudonoji knyga pdf Archyvuota kopija 2015 06 11 is Wayback Machine projekto NuorodosVikiteka Veziagyviai vaizdine ir garsine medziagaamphipoda com Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu