Беларусь
Қазақстан
Lietuva
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna
Vartotojiškumas
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Vartotojiškumas arba konsumerizmas (angl. consumerism, iš consume – „vartoti“) – socialinė ir ekonominė sistema, pagrįsta vis didesniu materialinių gėrybių ir paslaugų vartojimu. Tokioje sistemoje perkamoji galia laikoma vienu svarbiausių žmogaus gyvenimo gerovės rodiklių. Šnekamojoje kalboje vartotojiškumas dar įvardijamas materializmu, nors pastarasis terminas apima daug platesnį reikšmių spektrą.
Vartotojiškumas egzistavo nuo senovės civilizacijų laikų, tačiau daug didesnius mastus įgavo po pramonės perversmo. XIX a. suklestėjęs kapitalizmas pagrindinį dėmesį skyrė kapitalui – žaliavoms, produkcijai, infrastruktūrai. Siekiant sumažinti gamybos sąnaudas palaipsniui išsivystė masinė produkcija. Būtent tai leido pagaminti daug prekių už mažą kainą. Nuo to laiko pradėjo augti labai sparčiai, o didėjantys atlyginimai pakėlė žmonių perkamąją galią. Vakarų visuomenėse, kurios buvo ypač paveiktos kapitalizmo, pinigai tapo esmine siekiamybe – pvz., aukštųjų mokyklų studentų tyrimai XX a. pab. parodė, jog dauguma įstojusiųjų kai svarbiausią motyvaciją nurodė galimybę uždirbti daugiau pinigų, o ne tapti specialistu, padėti bendruomenei. Masinė žiniasklaida, reklamos, įvairūs socialinės inžinerijos modeliai aktyviai veikia formuodami vartotojų skonį, kurdami „gero gyvenimo“ standartus. Dalis prekių tapo ne tiek būtinybe, kiek socialinio statuso simboliu.
Nuo pat vartotojiškumo suklestėjimo, radosi nemažai šios sistemos priešininkų (), siūlančių alternatyvius gyvenimo būdus. Dauguma oponentų pabrėžia, kad žmones perka daugybę jiems visiškai nereikalingų daiktų, taip prisidėdami prie socialinės atskirties didinimo, gamtos naikinimo, žmonių išnaudojimo, korporacijų klestėjimo. Taip pat dažnai pabrėžiama neigiama socialinė vartotojiškumo įtaka: žmonės tampa vis labiau individualistiški ir konkurencingi, siekdami materialinės gerovės, dažnai pamindami bendruomeniškumą, dvasingumą, draugiškumą. Žmonės vertinami ne pagal jų asmenines savybes, o pagal tai, ką jie gali įsigyti.
Vartotojiškumą kritikuoja įvairūs antimodernistai, dvasiniai lyderiai, antiglobalistai, gamtosaugos, kovos su skurdu aktyvistai.
Nuorodos
- Vartotojiškos visuomenės kritika
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Vartotojiskumas arba konsumerizmas angl consumerism is consume vartoti socialine ir ekonomine sistema pagrįsta vis didesniu materialiniu gerybiu ir paslaugu vartojimu Tokioje sistemoje perkamoji galia laikoma vienu svarbiausiu zmogaus gyvenimo geroves rodikliu Snekamojoje kalboje vartotojiskumas dar įvardijamas materializmu nors pastarasis terminas apima daug platesnį reiksmiu spektra Vartotojiskumas egzistavo nuo senoves civilizaciju laiku taciau daug didesnius mastus įgavo po pramones perversmo XIX a suklestejes kapitalizmas pagrindinį demesį skyre kapitalui zaliavoms produkcijai infrastrukturai Siekiant sumazinti gamybos sanaudas palaipsniui issivyste masine produkcija Butent tai leido pagaminti daug prekiu uz maza kaina Nuo to laiko pradejo augti labai sparciai o didejantys atlyginimai pakele zmoniu perkamaja galia Vakaru visuomenese kurios buvo ypac paveiktos kapitalizmo pinigai tapo esmine siekiamybe pvz aukstuju mokyklu studentu tyrimai XX a pab parode jog dauguma įstojusiuju kai svarbiausia motyvacija nurode galimybe uzdirbti daugiau pinigu o ne tapti specialistu padeti bendruomenei Masine ziniasklaida reklamos įvairus socialines inzinerijos modeliai aktyviai veikia formuodami vartotoju skonį kurdami gero gyvenimo standartus Dalis prekiu tapo ne tiek butinybe kiek socialinio statuso simboliu Nuo pat vartotojiskumo suklestejimo radosi nemazai sios sistemos priesininku siulanciu alternatyvius gyvenimo budus Dauguma oponentu pabrezia kad zmones perka daugybe jiems visiskai nereikalingu daiktu taip prisidedami prie socialines atskirties didinimo gamtos naikinimo zmoniu isnaudojimo korporaciju klestejimo Taip pat daznai pabreziama neigiama socialine vartotojiskumo įtaka zmones tampa vis labiau individualistiski ir konkurencingi siekdami materialines geroves daznai pamindami bendruomeniskuma dvasinguma draugiskuma Zmones vertinami ne pagal ju asmenines savybes o pagal tai ka jie gali įsigyti Vartotojiskuma kritikuoja įvairus antimodernistai dvasiniai lyderiai antiglobalistai gamtosaugos kovos su skurdu aktyvistai NuorodosVartotojiskos visuomenes kritika