Užnemunė geografinė sritis kairiajame Nemuno krante Plotas apie 8200 km šiaurės vakaruose gyveno sūduviai pietryč

Užnemunė – geografinė sritis kairiajame Nemuno krante. Plotas apie 8200 km², šiaurės vakaruose gyveno sūduviai, pietryčiuose – .

Užnemunė Naujojoje Rytų Prūsijoje, 1808 m.

Užnemunė Lenkijos Kongreso karalystėje, 1882 m.

Istorija

Iki XIII a. čia gyveno jotvingiai, sūduviai, o pačiame šiauriniame pakraštyje palei Nemuną – žemaičiai. Kraštas iki XVIII a. pabaigos vadintas Sūduva. XIV a. dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų labai sumažėjo gyventojų ir Sūduva iš dalies tapo dykra. Po 1422 m. Melno taikos oficialiai buvo nustatyta siena tarp LDK ir kryžiuočių, iš esmės sutampanti su vakarine Užnemunės riba. XV a. pradžioje – XVIII a. pradžioje čia vyko vidaus kolonizacija, apgyvendinta daugiau žmonių.

Sūduva priklausė Žemaitijos seniūnijai ir Trakų vaivadijos Kauno bei Trakų pavietams. XVII–XVIII a. dalis Sūduvos palei Prūsijos sieną maždaug tarp Nemuno ir Virbalio buvo vadinama Užigirio kraštu (dekanatu); čia smarkiai buvo kertamos girios, kūrėsi gyvenvietės, o Sūduvos vidurys tebebuvo rečiau apgyvendintas.

1795–1807 m. po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Sūduva (taip pat Lenkijos dalis su Varšuva) atiteko Prūsijai, ją imta vadinti Užnemune, Naujosios Rytų Prūsijos dalis. 1807–1815 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, 1815–1915 m. Lenkijos karalystei (Rusijos imperijos sudėtyje). 1816–1837 m. buvo Augustavo vaivadijoje, 1837–1867 m. – Augustavo gubernijoje, o 1867–1915 m. įėjo į Suvalkų guberniją, dėl to XX a. 1-ojoje pusėje pradėta vadinti Suvalkija.

1808–1840 m. Užnemunėje galiojo Napoleono kodeksas. 1808 m. valstiečiai atleisti nuo baudžiavos (nesuteikiant žemės nuosavybės), įvestas Grigaliaus kalendorius. 1864 m. bežemiai valstiečiai gavo po 6 margus (3,54 ha) žemės, įvesta valstiečių vietos savivalda, sparčiau nei likusioje Lietuvoje plėtojosi prekyba ir verslas, kilo kultūra ir žemės ūkis, daugiau vaikų baigdavo mokslus (ir aukštuosius), ėmė formuotis iš valstiečių kilusi lietuvių inteligentija (Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka ir kt.). Visos šios sąlygos sudarė prielaidas XIX a. pabaigoje Užnemunei tapti lietuvių tautinio judėjimo centru.

Taip pat skaitykite

Dainava
Jotvingiai
Suvalkija (Sūduva)
Dzūkija
Palenkė

Literatūra

Užnemunė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988.
Lietuvių kova dėl Žemaitijos ir Užnemunės XV amžiuje / Bronius Dundulis. – Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1960. – 316 p.
Užnemunė: visuomenė ir dvasinio gyvenimo procesai: mokslinių straipsnių ir studijų rinkinys / Skirmantė Smilingytė-Žeimienė. – Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2005. – 398 p.: iliustr. – ISBN 9986-638-62-3
Užnemunės priešistorė / Vygandas Juodagalvis. – Vilnius: „Diemedžio“ leidykla, 2010. – 239 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-23-163-9