Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Suvalkiečiai arba sūduviai užnemuniečiai lietuvių etninė grupė gyvenanti Suvalkijoje kuri atitinka istorinę Užnemunę išs
Suvalkiečiai
Suvalkiečiai (arba sūduviai, užnemuniečiai) – lietuvių etninė grupė, gyvenanti Suvalkijoje, kuri atitinka istorinę Užnemunę (išskyrus jos pietrytinę dalį). Kalba vakarų aukštaičių patarmės kauniškių tarmės kapsų ir zanavykų šnektomis. Jų pagrindu sudaryta bendrinė kalba.
Suvalkiečiai skirstomi į dvi grupes:
- zanavykai – tarp Nemuno ir Novos upių (daugiausia Šakių raj., Kauno raj. pietvakarinė dalis, Kazlų Rūdos sav.);
- kapsai – pietų Suvalkijoje (Marijampolės, Kalvarijos sav., Vilkaviškio raj.).
Istorija
Suvalkiečiai susidarė iš XVI–XVII a. nutautusių vietos gyventojų jotvingių, kurie sumišo su į Sūduvą besikeliančiais aukštaičiais (ypač, iš Kauno apylinkių, panemunių), nadruviais, taip pat XIII a. pab. – XIV a. pr. atkeltais žiemgaliais, vėliau – totoriais, mozūrais, lietuvininkais, vokiečiais. Suvalkiečiai gyveno veikiami kitokių kultūrinių ir ekonominių sąlygų, nei kiti lietuvių subetnosai, nes 1795–1807 m. priklausė Prūsijai, o vėliau – dalinai Rusijai pavaldžiai Lenkijos karalystei. Jau 1807 m. čia buvo panaikinta baudžiava, todėl XIX a. čia suklestėjo kapitalizmas, ėmė formuotis pasiturinčių valstiečių sluoksnis, inteligentija.
XIX a. pab. – XX a. pr. Suvalkijos inteligentai (Jonas Basanavičius, Vincas Kudirka, Jonas Jablonskis ir kt.) suvaidino svarbų vaidmenį sukuriant Lietuvos valstybę, įtvirtinant suvalkiečių tarmę kaip bendrinę. Dėl sparčios ekonominės raidos Suvalkijoje anksti nunyko tradicinė lietuvių medinė architektūra, tautodailė, archajinė tautosaka.
Medžiaginė kultūra
Medžiaginė suvalkiečių kultūra buvo panaši į lietuvininkų.
Jau XIX a. praktiškai visi suvalkiečių gatviniai kaimai išsiskirstė į vienkiemius. Trobesiai (stuba, svirnas, tvartai, klojimas) buvo statomi apie keturkampį kiemą. Stubos viduryje įrengta virtuvė ir priemenė, viename gale šeimyninė stuba, kitame – seklyčia ir miegamieji kambariai. Svirnai dviejų arba trijų patalpų (rakandams ir mantai laikyti, miegoti); aruodai įrengti ant aukšto (virš lubų). Klojimas (kluonas) su šoniniais įvažiavimais, kartais prie jo pristatyta maniežinė vilktui (maniežui) laikyti. Neturtingo valstiečio sodybą dažniausiai sudarė vieno galo gyvenamasis namas (vadinamoji stubelė) ir vienas ūkinis pastatas. Iš kaimyninės Mažosios Lietuvos buvo perimta raudonplytė mūrinė statyba, stogų dengimas keraminėmis čerpėmis, taisyklingas sodybų suplanavimas. Regiono lygumose didžiuosius vienkiemius mėgta apsodinti medžių juostomis. Kuklesnės buvo kalvynų ir panemunių gyventojų sodybos. Daug statyta vėjo malūnų.
Suvalkiečių tradicinius rūbus sudarė: vyrų – durtos sermėgos su klostėmis nugaroje žemiau liemens, veltinės skrybėlės plačiais kraštais; moterų – sijonai su plačių ir siaurų vertikalių dryžių deriniais, kaišytinės, lelijų raštais puoštos prijuostės, brokatiniai galionai. Iki XX a. austos kaišytinės ir siuvinėtos margaspalvės vilnonės prijuostės ir juostos, mėgtos iš karoliukų suvertos moterų galvos puošmenos.
Suvalkiečių virtuvėje pusryčiams buvo valgoma mėsa su duona ir raugintais kopūstais, kiaušinienė, raugintų kopūstų sriuba arba barščiai; pietums – sausienė (sausai virtos arba troškintos bulvės) arba bulvių plokštainis, saldi vaisių sriuba (su vyšniomis) arba pašildomi nuo pusryčių likę valgiai; vakarienei valgoma baltinta kukulaičių sriuba, bulvės su rūgpieniu.
Dvasinė kultūra, papročiai
Iš senojo tautosakos sluoksnio Suvalkijoje liko ganymo dainos su oliavimais, kai kurios rugiapjūtės ir šienapjūtės dainos. Suvalkijoje žinomi tik negausūs kalendorinių dainų likučiai: keletas Joninių kupoliavimo ir Kalėdų dainų bei dainuojamųjų žaidimų, gavėnios baladžių, anksti išnyko raudos. Labiau būdingos lyrinės dainos, ypač istorinės ir karo dainos bei baladės.
Paplitęs grojimas kanklėmis (jos XV–XVIII a. pr. galėjo patekti per žemaičius, atsikėlusius iš kuršių žemių), grota ir švilpynėmis, birbynėmis, smuiku, armonika.
Šaltiniai
- Vacys Milius. suvalkiečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Vacys Milius. suvalkiečiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 136
- Vacys Milius. suvalkiečiai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXII (Sko–Šala). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012
- Vacys Milius. suvalkiečiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 136
- Etninės kultūros globos taryba Archyvuota kopija 2019-12-29 iš Wayback Machine projekto.
| Lietuviai | |
|---|---|
| Subetnosai: Aukštaičiai | Žemaičiai | Dzūkai | Suvalkiečiai Istorinės diasporos: Lietuvninkai Diasporos: Airijos | Armėnijos | Australijos | Austrijos | Azerbaidžano | Argentinos | Baltarusijos | Belgijos | Brazilijos | Estijos | | Ispanijos | JAV | Jungtinės Karalystės | Kanados | Prancūzijos | Kolumbijos | Latvijos | Lenkijos | Rusijos | Švedijos | | | Urugvajaus | | | Vokietijos | |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Suvalkieciai arba suduviai uznemunieciai lietuviu etnine grupe gyvenanti Suvalkijoje kuri atitinka istorine Uznemune isskyrus jos pietrytine dalį Kalba vakaru aukstaiciu patarmes kauniskiu tarmes kapsu ir zanavyku snektomis Ju pagrindu sudaryta bendrine kalba Syvio sokdinimas Graziskiuose Suvalkieciai skirstomi į dvi grupes zanavykai tarp Nemuno ir Novos upiu daugiausia Sakiu raj Kauno raj pietvakarine dalis Kazlu Rudos sav kapsai pietu Suvalkijoje Marijampoles Kalvarijos sav Vilkaviskio raj IstorijaSuvalkieciai susidare is XVI XVII a nutautusiu vietos gyventoju jotvingiu kurie sumiso su į Suduva besikelianciais aukstaiciais ypac is Kauno apylinkiu panemuniu nadruviais taip pat XIII a pab XIV a pr atkeltais ziemgaliais veliau totoriais mozurais lietuvininkais vokieciais Suvalkieciai gyveno veikiami kitokiu kulturiniu ir ekonominiu salygu nei kiti lietuviu subetnosai nes 1795 1807 m priklause Prusijai o veliau dalinai Rusijai pavaldziai Lenkijos karalystei Jau 1807 m cia buvo panaikinta baudziava todel XIX a cia suklestejo kapitalizmas eme formuotis pasiturinciu valstieciu sluoksnis inteligentija XIX a pab XX a pr Suvalkijos inteligentai Jonas Basanavicius Vincas Kudirka Jonas Jablonskis ir kt suvaidino svarbu vaidmenį sukuriant Lietuvos valstybe įtvirtinant suvalkieciu tarme kaip bendrine Del sparcios ekonomines raidos Suvalkijoje anksti nunyko tradicine lietuviu medine architektura tautodaile archajine tautosaka Medziagine kulturaJ Basanaviciaus teviskes stuba Ozkabaliuose Medziagine suvalkieciu kultura buvo panasi į lietuvininku Jau XIX a praktiskai visi suvalkieciu gatviniai kaimai issiskirste į vienkiemius Trobesiai stuba svirnas tvartai klojimas buvo statomi apie keturkampį kiema Stubos viduryje įrengta virtuve ir priemene viename gale seimynine stuba kitame seklycia ir miegamieji kambariai Svirnai dvieju arba triju patalpu rakandams ir mantai laikyti miegoti aruodai įrengti ant auksto virs lubu Klojimas kluonas su soniniais įvaziavimais kartais prie jo pristatyta maniezine vilktui maniezui laikyti Neturtingo valstiecio sodyba dazniausiai sudare vieno galo gyvenamasis namas vadinamoji stubele ir vienas ukinis pastatas Is kaimynines Mazosios Lietuvos buvo perimta raudonplyte murine statyba stogu dengimas keraminemis cerpemis taisyklingas sodybu suplanavimas Regiono lygumose didziuosius vienkiemius megta apsodinti medziu juostomis Kuklesnes buvo kalvynu ir panemuniu gyventoju sodybos Daug statyta vejo malunu Suvalkieciu rubai Suvalkieciu tradicinius rubus sudare vyru durtos sermegos su klostemis nugaroje zemiau liemens veltines skrybeles placiais krastais moteru sijonai su placiu ir siauru vertikaliu dryziu deriniais kaisytines leliju rastais puostos prijuostes brokatiniai galionai Iki XX a austos kaisytines ir siuvinetos margaspalves vilnones prijuostes ir juostos megtos is karoliuku suvertos moteru galvos puosmenos Suvalkieciu virtuveje pusryciams buvo valgoma mesa su duona ir raugintais kopustais kiausiniene raugintu kopustu sriuba arba barsciai pietums sausiene sausai virtos arba troskintos bulves arba bulviu plokstainis saldi vaisiu sriuba su vysniomis arba pasildomi nuo pusryciu like valgiai vakarienei valgoma baltinta kukulaiciu sriuba bulves su rugpieniu Dvasine kultura paprociaiIs senojo tautosakos sluoksnio Suvalkijoje liko ganymo dainos su oliavimais kai kurios rugiapjutes ir sienapjutes dainos Suvalkijoje zinomi tik negausus kalendoriniu dainu likuciai keletas Joniniu kupoliavimo ir Kaledu dainu bei dainuojamuju zaidimu gavenios baladziu anksti isnyko raudos Labiau budingos lyrines dainos ypac istorines ir karo dainos bei balades Paplites grojimas kanklemis jos XV XVIII a pr galejo patekti per zemaicius atsikelusius is kursiu zemiu grota ir svilpynemis birbynemis smuiku armonika SaltiniaiVacys Milius suvalkieciai Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Vacys Milius suvalkieciai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 136 Vacys Milius suvalkieciai Visuotine lietuviu enciklopedija T XXII Sko Sala Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2012 Vacys Milius suvalkieciai Tarybu Lietuvos enciklopedija T 4 Simno Zvorune Vilnius Vyriausioji enciklopediju redakcija 1988 psl 136 Etnines kulturos globos taryba Archyvuota kopija 2019 12 29 is Wayback Machine projekto LietuviaiSubetnosai Aukstaiciai Zemaiciai Dzukai Suvalkieciai Istorines diasporos Lietuvninkai Diasporos Airijos Armenijos Australijos Austrijos Azerbaidzano Argentinos Baltarusijos Belgijos Brazilijos Estijos Ispanijos JAV Jungtines Karalystes Kanados Prancuzijos Kolumbijos Latvijos Lenkijos Rusijos Svedijos Urugvajaus Vokietijos