Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Sirakūzai it Siracusa gr Συρακοῦσαι lot Syracusae Italijos miestas rytinėje Sicilijos pakrantėje provincij
Sirakūzai
Sirakūzai (it. Siracusa, gr. Συρακοῦσαι, lot. Syracusae) – Italijos miestas rytinėje Sicilijos pakrantėje; provincijos centras. 123,4 tūkst. gyventojų (2007). Kartą Cicerono apibūdintas kaip „didžiausias graikų miestas ir pats gražiausias iš jų visų“, dabar Sirakūzų senamiestis yra UNESCO pasaulio paveldo objektas. Yra istorinių-turistinių pramogų („Dionisijaus ausys“). Istorinis centras atstatomas nuo 1990 m.
| Sirakūzai it. Comune di Siracusa | |
|---|---|
 | |
| Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2) | |
| Valstybė |  Italija |
| Regionas |  Sicilija |
| Provincija | Sirakūzų provincija |
| Meras | Roberto Visentin |
| Gyventojų | 122 291 |
| Plotas | 207,78 km² |
| Tankumas | 589 žm./km² |
| Altitudė | 17 m |
| Pašto kodas | 96100 |
| Tel. kodas | 0931 |
| Tinklalapis | www.comune.siracusa.it |
 Vikiteka | Sirakūzai |
| Miesto globėjas (-ai) | Šv. Liučija |
 UNESCO | (angl.) (pranc.): 1200 |
| Sirakūzai ir uolingasis | |
|---|---|
| Pasaulio paveldo sąrašas | |
| Vieta |  Italija |
| Tipas | Kultūrinis |
| Kriterijus | ii, iii, iv, vi |
 Nuoroda | (angl.) (pranc.): 1200 |
| Regionas** | Europa ir Šiaurės Amerika |
| Įrašymo istorija | |
| Įrašas | 2005 (29 sesija) |
| Vikiteka: | Sirakūzai |
| * Pavadinimas, koks nurodytas UNESCO sąraše. ** Regionas pagal UNESCO skirstymą. | |
Istorija
Graikų laikotarpis
Sirakūzai ir jo apylinkės buvo apgyvendintos nuo senovės laikų. Tai rodo radiniai Stentinello, Ognina, Plemmirio, Matrensa, Cozzo Pantano ir Thapsos, kuris turėjo ryšių su Mikėnų Graikija, kaimuose.
Sirakūzai buvo įkurti 734 ar 733 m. pr. m. e. graikų naujakurių iš Korinto, vadovaujami Archiaso, kuris pavadino miestą Sirako, turėdamas galvoj netoli buvusią pelkę. Senovės miesto branduolys buvo maža Ortygijos sala. Naujakuriai pamatė, kad sala derlinga, o vietinės gentys geranoriškai nusiteikusios. Miestas augo ir klestėjo ir vienu metu buvo galingiausias graikų miestas visoj Viduržemio jūroje. Įkurtos kolonijos: Akrai (664 m. pr. m. e.), Kasmenai (643 m. pr. m. e.) ir Kamarina (598 m. pr. m. e.). Pirmo kolonisto palikuonys, vadinami Gamoroi, valdė, kolKillichiroi, žemesnioji miesto klasė, juos ištrėmė. Tačiau jie sugrįžo į valdžią 485 m. pr. m. e. , Gelos valdovo, dėka. Pats Gelo tapo miesto despotu ir perkėlė Gelos, Kamarinos and Megeros gyventojus į Sirakūzus pastatyti naujus Tychės ir Neapolio kvartalus už miesto sienų. Jo naujų statybų programai priklausė naujas teatras, suprojektuotas Damokopo, kuris suteikė miestui klestintį kultūrinį gyvenimą: tai pritraukė Eschilą, Ario iš Metimos, Eumelą iš Korinto ir Sapfo, kuri buvo ištremta iš Militenės. Kylanti Sirakūzų galia padarė konfliktą su Kartagina, kuri valdė vakarinę Siciliją, neišvengiamu. Himeros mūšyje Gelo, susijungęs su Teronu iš Agrigento, įtikinamai nugalėjo Afrikos pajėgas, vadovaujamas Hamilkaro. Šventykla Atėnės garbei (šalia dabartinės katedros) buvo pastatyta šiam įvykiui priminti.
Po Gelo valdė jo brolis , kuris kovojo su etruskais prie Kumų 474 m. pr. m. e. Simonidas iš Keoso, ir Pindaras, kurie lankėsi rūmuose, šlovino jo valdymą. Trasibulas (467 m. pr. m. e.) įvedė demokratinį režimą. Miestas plėtėsi į Siciliją, kovodamas su maištingais Sikulais, ir Tirėnų jūroje rengė ekspedicijas į Korsiką ir Elbą. Vėlyvam V a. pr. m. e. Sirakūzai kovojo su Atėnais, kurie norėjo daugiau resursų Peloponeso kare. Sirakūzai gavo Spartos, Atėnų priešo kare, generolo paramą nugalėti atėniečius, sunaikinti jų laivus ir palikti mirti nuo bado saloje (). Sirakūzai suteikė 3000 parama Kyro Jaunesniojo Dešimties Tūkstančių Armija.
Po to, IV a. pr. m. e. pradžioje, tironas Dionisijus Vyresnysis kovojo su Kartagina ir nors prarado Gelą ir Kamariną, neleido užimti visos Sicilijos. Po konflikto pabaigos Dionisijus pastatė didžiulę tvirtovę Ortigijos saloje ir 22 km ilgio sienas juosiančias visus Sirakūzus. Po antro ekspansijos laikotarpio, kurio metu buvo sugriauti Naxos, Katanija ir , prasidėjo karas su Kartagina (397 m. pr. m. e.). Po įvairių sėkmės posūkių kartaginiečiai sugebėjo apsiausti pačius Sirakūzus, bet maras juos nustūmė atgal. Sutartis 392 m. pr. m. e. leido Sirakūzams praplėsti valdas įsteigus Adrano, Ankonos, Adrijos, Tindario ir Tauromenų miestus ir užkariavus Regio Kalabriją žemyne. Be karo reikalų Dionisijus garsėjo kaip meno rėmėjas ir pats Platonas kelis kartus lankėsi Sirakūzuose.
Jo įpėdinis buvo Dionisijus Jaunesnysis, kurį Dionas ištrėmė 356 m. pr. m. e. Tačiau dėl vėlyvesnio tironiško valdymo, Dionisijus susigrąžino sostą 347 m. pr. m. e. įvedė demokratišką vyriausybę 345 m. pr. m. e. Užsitęsusios vidinės kovos susilpnino Sirakūzų įtaką saloje ir Timoleonas bandė pataisyti situaciją kartaginiečius prie Krimiso upės 339 m. pr. m. e. Partijų rietenos atsinaujino po jo mirties ir baigėsi kito tirono, Agatoklio, iškilimu, kuris užėmė valdžią 317 m. pr. m. e. Jis atnaujino karą prieš Kartaginą su kintančia sėkme. Jis laimėjo moralinę pergalę perkeldamas karą į Kartaginos žemes Afrikoje, padarydamas daug žalos priešui. Tačiau karas baigėsi taikos sutartimi, kuri nedraudė kartaginiečiams kištis į Sirakūzų politiką po Agatoklio mirties (289 m. pr. m. e.). Piliečiai paprašė iš Epyro pagalbos. Po trumpo Pyro valdymo Hiero II užėmė valdžią 275 m. pr. m. e.
Hiero pradėjo 50 taikos ir klestėjimo metų, kuomet Sirakūzai tapo viena įžymiausių Antikos sostinių. Jis išleido vadinamąją Lex Hieronica, kuirią vėliau romėnai pritaikė valdydami Siciliją. Jis taip pat padidino teatrą ir pastatė naują didžiulį aukurą, „Hiero’s Arą“. Jam valdant gyveno garsiausias sirakūzietis, gamtos filosofas Archimedas. Tarp daugybės jo išradimų buvo karinės mašinos, įskaitant Archimedo letenas, vėliau panaudotas prieš romėnų apsiaustį. Literatūroje veikė ir kiti.
Hiro įpėdinis Hironimas (valdė nuo 215 m. pr. m. e.) nutraukė taiką su romėnais, kurie vadovaujami Marko Klaudijaus Marcelo apsiautė miestą 214 m. pr. m. e. Manoma, kad miestas krito taikos partijai atidarius mažas duris derėtis dėl taikos, bet romėnai pro jas prasiveržė ir paėmė miestą, nužudydami Archimedą.
Nuo Romos valdymo iki Viduramžių
Nors nuolat smukdami Sirakūzai išliko Romos valdžios Sicilijoje sostine ir pretoriaus vieta. Miestas liko svarbiu uostu prekiaujant tarp rytinių ir vakarinių imperijos dalių. Krikščionybė mieste paplito Pauliaus iš Tarso ir švento Marziano, pirmojo miesto vyskupo, padariusio Sirakūzus vienu iš pagrindinių proseolitizmo (Čia: religijos pakeitimo) centrų vakaruose, pastangomis. Persekiojimo laikotarpiu buvo išraustos katakombos dydžiu nusileidusios tik Romos.
Po vandalų valdymo Sirakūzus ir salą Bizantijos sugrąžino Belisarijus (535 m. gruodžio 31 d.). Nuo 663 iki 668 m. Sirakūzuose buvo dvaras kaip ir visos Sicilijos bažnyčios centras.
Kita apsiaustis 878 m., pasibaigusi žiauriu miesto nuniokojimu, pradėjo du šimtmečius musulmonų valdymo. Sirakūzai perleido sostinės statusą Palermui. Katedra buvo paversta mečete ir ketvirtis Oligijos salos perstatyta Islamo stiliumi. Miestas vis tiek palaikė svarbius prekybinius ryšius ir namuose klestėjo kultūrinis gyvenimas: keletas arabų poetų, įskaitant Ibn Hamdį, svarbiausią XII a. Sicilijos poetą, gyveno čia.
1038 m. Bizantijos generolas Džordžas Maniaces atkariavo miestą nusiųsdamas šventosios Liusi relikvijas į Konstantinopolį. Jo vardu pavadinta pilis Ortigijos iškyšuly, nors pastatyta Hohenštaufenams valdant. Normanai įsiveržė į Sirakūzus, vieną iš paskutinių saracėnų tvirtovių, 1085 m. po visą vasarą trukusios Rodžerio I iš Sicilijos ir jo sūnaus Džordano iš Hautevilio, vėliau tapusio miesto grafu, apsiausties. Buvo pastatyti nauji kvartalai, o katedra atstatyta kaip ir kitos bažnyčios.
1194 m. Henris VI iš Švabijos užėmė Sirakūzus. Po trumpo Genujos valdymo (1205–1220 m.), pagyvinusio prekybą, Sirakūzus susigrąžino imperatorius Frederikas II. Jis pradėjo Castello Maniace, Vyskupo rūmų ir Belomo rūmų statybas. Frederiko mirtis atnešė neramumus ir feodalinę anarchiją. Kovoje tarp Andžou ir Aragono monarchijų, Sirakūzai palaikė Aragoną ir nugalėjo Andžou 1298 m. gaudami iš Ispanijos valdovų daug privilegijų. Boroniškų šeimų pranašumas matyti Abela, Čiaramonte, Nava, Montalto rūmų statyboje.
Šiuolaikiniai Sirakūzai
Miestą sugriovė du dideli žemės drebėjimai 1542 ir 1693 m. ir maras 1729 m. XVII a. negandos amžiams pakeitė Sirakūzus kaip ir visą Val di Noto, kurio miestai buvo atstatyti su tipiniu Sicilijos baroku, laikomu būdingiausia meno išraiška Pietų Italijoje. 1837 m. cholera sukėlė maištą prieš Burbonų valdžią. Bausmė buvo provincijos sostinės perkėlimas į Noto, bet neramumai nebuvo visiškai numalšinti, nes sirakūziečiai dalyvavo 1848 m. revoliucijoje.
Po Italijos sujungimo 1865 m. Sirakūzai vėl tapo provincijos sostine. 1870 m. sienos buvo nugriautos ir pastatytas tiltas į Ortigijos salą. Po metų buvo nuvestas geležinkelis.
Miestas buvo smarkiai sugriautas po sąjungininkų ir vokiečių bombardavimo 1943 m. Po Antrojo pasaulinio karo šiauriniai Sirakūzų kvartalai patyrė smarkią, dažnai chaotišką, plėtrą dėl greitos industrializacijos.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Sirakuzai it Siracusa gr Syrakoῦsai lot Syracusae Italijos miestas rytineje Sicilijos pakranteje provincijos centras 123 4 tukst gyventoju 2007 Karta Cicerono apibudintas kaip didziausias graiku miestas ir pats graziausias is ju visu dabar Sirakuzu senamiestis yra UNESCO pasaulio paveldo objektas Yra istoriniu turistiniu pramogu Dionisijaus ausys Istorinis centras atstatomas nuo 1990 m Sirakuzai it Comune di SiracusaArchimedo aiksteSirakuzai37 05 0 s pl 15 17 0 r ilg 37 08333 s pl 15 28333 r ilg 37 08333 15 28333 Sirakuzai Laiko juosta UTC 1 vasaros UTC 2 Valstybe ItalijaRegionas SicilijaProvincija Sirakuzu provincijaMeras Roberto VisentinGyventoju 2016 122 291Plotas 207 78 km Tankumas 2016 589 zm km Altitude 17 mPasto kodas 96100Tel kodas 0931Tinklalapis www comune siracusa itVikiteka SirakuzaiMiesto globejas ai Sv LiucijaUNESCO angl pranc 1200Sirakuzai ir uolingasisPasaulio paveldo sarasasVieta ItalijaTipas KulturinisKriterijus ii iii iv viNuoroda angl pranc 1200Regionas Europa ir Siaures AmerikaĮrasymo istorijaĮrasas 2005 29 sesija Vikiteka Sirakuzai Pavadinimas koks nurodytas UNESCO sarase Regionas pagal UNESCO skirstyma Senoves graiku teatras SirakuzuoseIstorijaGraiku laikotarpis Sirakuzai ir jo apylinkes buvo apgyvendintos nuo senoves laiku Tai rodo radiniai Stentinello Ognina Plemmirio Matrensa Cozzo Pantano ir Thapsos kuris turejo rysiu su Mikenu Graikija kaimuose Sirakuzai buvo įkurti 734 ar 733 m pr m e graiku naujakuriu is Korinto vadovaujami Archiaso kuris pavadino miesta Sirako turedamas galvoj netoli buvusia pelke Senoves miesto branduolys buvo maza Ortygijos sala Naujakuriai pamate kad sala derlinga o vietines gentys geranoriskai nusiteikusios Miestas augo ir klestejo ir vienu metu buvo galingiausias graiku miestas visoj Vidurzemio juroje Įkurtos kolonijos Akrai 664 m pr m e Kasmenai 643 m pr m e ir Kamarina 598 m pr m e Pirmo kolonisto palikuonys vadinami Gamoroi valde kolKillichiroi zemesnioji miesto klase juos istreme Taciau jie sugrįzo į valdzia 485 m pr m e Gelos valdovo deka Pats Gelo tapo miesto despotu ir perkele Gelos Kamarinos and Megeros gyventojus į Sirakuzus pastatyti naujus Tyches ir Neapolio kvartalus uz miesto sienu Jo nauju statybu programai priklause naujas teatras suprojektuotas Damokopo kuris suteike miestui klestintį kulturinį gyvenima tai pritrauke Eschila Ario is Metimos Eumela is Korinto ir Sapfo kuri buvo istremta is Militenes Kylanti Sirakuzu galia padare konflikta su Kartagina kuri valde vakarine Sicilija neisvengiamu Himeros musyje Gelo susijunges su Teronu is Agrigento įtikinamai nugalejo Afrikos pajegas vadovaujamas Hamilkaro Sventykla Atenes garbei salia dabartines katedros buvo pastatyta siam įvykiui priminti Po Gelo valde jo brolis kuris kovojo su etruskais prie Kumu 474 m pr m e Simonidas is Keoso ir Pindaras kurie lankesi rumuose slovino jo valdyma Trasibulas 467 m pr m e įvede demokratinį rezima Miestas pletesi į Sicilija kovodamas su maistingais Sikulais ir Tirenu juroje renge ekspedicijas į Korsika ir Elba Velyvam V a pr m e Sirakuzai kovojo su Atenais kurie norejo daugiau resursu Peloponeso kare Sirakuzai gavo Spartos Atenu prieso kare generolo parama nugaleti ateniecius sunaikinti ju laivus ir palikti mirti nuo bado saloje Sirakuzai suteike 3000 parama Kyro Jaunesniojo Desimties Tukstanciu Armija Po to IV a pr m e pradzioje tironas Dionisijus Vyresnysis kovojo su Kartagina ir nors prarado Gela ir Kamarina neleido uzimti visos Sicilijos Po konflikto pabaigos Dionisijus pastate didziule tvirtove Ortigijos saloje ir 22 km ilgio sienas juosiancias visus Sirakuzus Po antro ekspansijos laikotarpio kurio metu buvo sugriauti Naxos Katanija ir prasidejo karas su Kartagina 397 m pr m e Po įvairiu sekmes posukiu kartaginieciai sugebejo apsiausti pacius Sirakuzus bet maras juos nustume atgal Sutartis 392 m pr m e leido Sirakuzams praplesti valdas įsteigus Adrano Ankonos Adrijos Tindario ir Tauromenu miestus ir uzkariavus Regio Kalabrija zemyne Be karo reikalu Dionisijus garsejo kaip meno remejas ir pats Platonas kelis kartus lankesi Sirakuzuose Sirakuzu apgultis XVII a graviura Jo įpedinis buvo Dionisijus Jaunesnysis kurį Dionas istreme 356 m pr m e Taciau del velyvesnio tironisko valdymo Dionisijus susigrazino sosta 347 m pr m e įvede demokratiska vyriausybe 345 m pr m e Uzsitesusios vidines kovos susilpnino Sirakuzu įtaka saloje ir Timoleonas bande pataisyti situacija kartaginiecius prie Krimiso upes 339 m pr m e Partiju rietenos atsinaujino po jo mirties ir baigesi kito tirono Agatoklio iskilimu kuris uzeme valdzia 317 m pr m e Jis atnaujino kara pries Kartagina su kintancia sekme Jis laimejo moraline pergale perkeldamas kara į Kartaginos zemes Afrikoje padarydamas daug zalos priesui Taciau karas baigesi taikos sutartimi kuri nedraude kartaginieciams kistis į Sirakuzu politika po Agatoklio mirties 289 m pr m e Pilieciai paprase is Epyro pagalbos Po trumpo Pyro valdymo Hiero II uzeme valdzia 275 m pr m e Hiero pradejo 50 taikos ir klestejimo metu kuomet Sirakuzai tapo viena įzymiausiu Antikos sostiniu Jis isleido vadinamaja Lex Hieronica kuiria veliau romenai pritaike valdydami Sicilija Jis taip pat padidino teatra ir pastate nauja didziulį aukura Hiero s Ara Jam valdant gyveno garsiausias sirakuzietis gamtos filosofas Archimedas Tarp daugybes jo isradimu buvo karines masinos įskaitant Archimedo letenas veliau panaudotas pries romenu apsiaustį Literaturoje veike ir kiti Hiro įpedinis Hironimas valde nuo 215 m pr m e nutrauke taika su romenais kurie vadovaujami Marko Klaudijaus Marcelo apsiaute miesta 214 m pr m e Manoma kad miestas krito taikos partijai atidarius mazas duris deretis del taikos bet romenai pro jas prasiverze ir paeme miesta nuzudydami Archimeda Nuo Romos valdymo iki Viduramziu Romenu amfiteatras Nors nuolat smukdami Sirakuzai isliko Romos valdzios Sicilijoje sostine ir pretoriaus vieta Miestas liko svarbiu uostu prekiaujant tarp rytiniu ir vakariniu imperijos daliu Krikscionybe mieste paplito Pauliaus is Tarso ir svento Marziano pirmojo miesto vyskupo padariusio Sirakuzus vienu is pagrindiniu proseolitizmo Cia religijos pakeitimo centru vakaruose pastangomis Persekiojimo laikotarpiu buvo israustos katakombos dydziu nusileidusios tik Romos Po vandalu valdymo Sirakuzus ir sala Bizantijos sugrazino Belisarijus 535 m gruodzio 31 d Nuo 663 iki 668 m Sirakuzuose buvo dvaras kaip ir visos Sicilijos baznycios centras Kita apsiaustis 878 m pasibaigusi ziauriu miesto nuniokojimu pradejo du simtmecius musulmonu valdymo Sirakuzai perleido sostines statusa Palermui Katedra buvo paversta mecete ir ketvirtis Oligijos salos perstatyta Islamo stiliumi Miestas vis tiek palaike svarbius prekybinius rysius ir namuose klestejo kulturinis gyvenimas keletas arabu poetu įskaitant Ibn Hamdį svarbiausia XII a Sicilijos poeta gyveno cia 1038 m Bizantijos generolas Dzordzas Maniaces atkariavo miesta nusiusdamas sventosios Liusi relikvijas į Konstantinopolį Jo vardu pavadinta pilis Ortigijos iskysuly nors pastatyta Hohenstaufenams valdant Normanai įsiverze į Sirakuzus viena is paskutiniu saracenu tvirtoviu 1085 m po visa vasara trukusios Rodzerio I is Sicilijos ir jo sunaus Dzordano is Hautevilio veliau tapusio miesto grafu apsiausties Buvo pastatyti nauji kvartalai o katedra atstatyta kaip ir kitos baznycios 1194 m Henris VI is Svabijos uzeme Sirakuzus Po trumpo Genujos valdymo 1205 1220 m pagyvinusio prekyba Sirakuzus susigrazino imperatorius Frederikas II Jis pradejo Castello Maniace Vyskupo rumu ir Belomo rumu statybas Frederiko mirtis atnese neramumus ir feodaline anarchija Kovoje tarp Andzou ir Aragono monarchiju Sirakuzai palaike Aragona ir nugalejo Andzou 1298 m gaudami is Ispanijos valdovu daug privilegiju Boronisku seimu pranasumas matyti Abela Ciaramonte Nava Montalto rumu statyboje Siuolaikiniai Sirakuzai Archimedo aikste Miesta sugriove du dideli zemes drebejimai 1542 ir 1693 m ir maras 1729 m XVII a negandos amziams pakeite Sirakuzus kaip ir visa Val di Noto kurio miestai buvo atstatyti su tipiniu Sicilijos baroku laikomu budingiausia meno israiska Pietu Italijoje 1837 m cholera sukele maista pries Burbonu valdzia Bausme buvo provincijos sostines perkelimas į Noto bet neramumai nebuvo visiskai numalsinti nes sirakuzieciai dalyvavo 1848 m revoliucijoje Po Italijos sujungimo 1865 m Sirakuzai vel tapo provincijos sostine 1870 m sienos buvo nugriautos ir pastatytas tiltas į Ortigijos sala Po metu buvo nuvestas gelezinkelis Miestas buvo smarkiai sugriautas po sajungininku ir vokieciu bombardavimo 1943 m Po Antrojo pasaulinio karo siauriniai Sirakuzu kvartalai patyre smarkia daznai chaotiska pletra del greitos industrializacijos