Nestorijus sen gr Νεστόριος apie 386 m Germanicijoje senovės Romos provincija Sirija dabartinis apie 451 m Chargos oazėj

Nestorijus (sen. gr. Νεστόριος, apie 386 m. Germanicijoje (senovės Romos provincija, Sirija, dabartinis ) – apie 451 m. Chargos oazėje, Egipte) – ankstyvosios krikščionybės prelatas, krikščionių teologas ir Antiochijos katechetinės mokyklos auklėtinis, nuo 428 m. balandžio 10 d. iki 431 m. liepos 11 d. ėjęs Konstantinopolio arkivyskupo pareigas. Kai kurie jo mokymai kristologijos ir srityse buvo vertinami prieštaringai ir sukėlė didelių ginčų. 431 m. vykusio , kuriam pirmininkavo , metu, buvo pasmerktas ir nušalintas. Atsakydami į tai Nestorijaus rėmėjai, vadovaujami , kitame susirinkime jį išteisino ir nušalino Kirilą. Nestorijus nedalyvavo nė viename iš šių susirinkimų ir vietoj to siekė pasitraukti iš .

XVII a. Nestorijaus portretas. Autorius – .

Nestorijus priešinosi Marijos, kaip „Dievo Gimdytojos“, teologijai. Vietoje to siūlė „Kristaus gimdytojos“ titulą tam, kad nebūtų painiojamos Kristaus žmogiškoji ir dieviškoji prigimtys. Nestorijus tikėjo, kad Kristus gimė pagal savo žmogiškąją, o ne dieviškąją prigimtį, tad jam labiau priimtina atrodė dviejų Kristaus prigimčių (dieviškosios ir žmogiškosios) prozopinės sąjungos, o ne hipostatinės sąjungos samprata. Ši polemika Nestorijų įvėlė į konfliktą su Kirilu Aleksandriečiu ir kitais žymiais to meto bažnyčios veikėjais, kurie apkaltino Nestorijų erezija.

431 m. vykusiame Efeso susirinkime Nestorijus siekė apsiginti, tačiau vyskupų dauguma jį oficialiai pasmerkė, apkaltindami erezija. Vėliau jis buvo pašalintas iš sosto. Savo paties prašymu jis pasitraukė į savo buvusį vienuolyną Antiochijos apylinkėse. 435 m. Teodosijus II jį ištrėmė į Aukštutinį Egiptą, kur jis gyveno maždaug iki 451 m., atkakliai gindamas savo pažiūras. Paskutinis svarbus jo gynėjas Romos imperijoje Teodoretas Kirietis galiausiai sutiko jį ekskomunikuoti 451 m. vykusio Chalkedono susirinkimo metu.

Nors neteko gynėjų Romos imperijoje, Rytų Bažnyčia Persijos imperijos sudėtyje niekada nesutiko su jo pasmerkimu. Dėl to vėlesni Vakarų krikščionybės atstovai Rytų Bažnyčią, kurioje Nestorijaus mokymas buvo laikomas ortodoksiniu ir atitiko jos pačios mokymą, ėmė vadinti vardu. Nestorijus gerbiamas kaip vienas iš trijų Rytų Bažnyčios „graikų mokytojų“ (greta ir ). Į Rytų sirų eucharistines apeigas, garsėjančias kaip vienas seniausių pasaulyje, įtrauktos maldos, priskiriamos pačiam Nestorijui.

Šaltiniai

Seleznyov 2010, pp. 165–190.
Bevan, George A. „Nestorius“. Gorgias Encyclopedic Dictionary of the Syriac Heritage.
Meyendorff 1989.

Bibliografija

Meyendorff, John (1989). Imperial Unity and Christian Divisions - The Church 450–680. Crestwood, NY: St. Vladimir's Seminary Press. ISBN 9780881410563.
Seleznyov, Nikolai N. (2010). „Nestorius of Constantinople - Condemnation, Suppression, Veneration: With special reference to the role of his name in East-Syriac Christianity“. Journal of Eastern Christian Studies. 62 (3–4): 165–190.

Romos katalikų bažnyčios vadovai
Pirmtakas	428–431	Įpėdinis

[FOOTNOTESeleznyov2010165–190-1] Seleznyov 2010, pp. 165–190.

[2] Bevan, George A. „Nestorius“. Gorgias Encyclopedic Dictionary of the Syriac Heritage.

[FOOTNOTEMeyendorff1989-3] Meyendorff 1989.