Rankšluostis tekstilės gaminys audinio gabalas skirtas šluostytis rankas nusiplovus veidą nusiprausus ar kūną nusimaudži
Rankšluostis

Rankšluostis – tekstilės gaminys, audinio gabalas, skirtas šluostytis rankas nusiplovus, veidą nusiprausus ar kūną nusimaudžius.

Rankšluosčių būna austinių, neaustinių ir trikotažinių. Audžiami iš lininių arba medvilninių . Pramoninės gamybos rankšluosčiai dažniausiai audžiami reljefiniu (vafliniu) arba kilpiniu pynimu (tokie geriau sugeria drėgmę). Neaustiniai būna daugkartinio arba vienkartinio naudojimo. Pirmieji siuvami iš medvilnės pluošto, antrieji suklijuojami iš natūralaus pluošto (medvilnės, linų), kartais iš dirbtinio pluošto (, acetilceliuliozinio). Iš medvilninių verpalų arba medvilninių ir cheminio pluošto verpalų mišinio mezgimo mašinomis mezgami vienpusės ir dvipusės kilpinės struktūros trikotažiniai rankšluosčiai.
XIX a. pradžios lietuvių liaudies rankšluosčiai buvo lininiai, dvinyčiai, keturnyčiai, siauri ir ilgi (ilgis 2,5–3 m, plotis 28–35 cm). Raštai – įvairūs langeliai, stulpeliai, dryželiai; galai paprastai būdavo užaudžiami raudonais žičkais. XX a. pradėta austi trumpesnius ir platesnius rankšluosčius (35–45 cm pločio), patobulėjo audimo technika, pynimai pasidarė sudėtingesni (keturnyčiai diminiai ir daugianyčiai damastiniai). Kad būtų išryškintas raštas, pradėta derinti balintus ir nebalintus siūlus. Pagrindiniai motyvai – geometriniai; jie ritmingi, kartojasi per visą audinį. Raštai dažniausiai susiję su lietuvių liaudies buitimi. Rankšluosčio galai paprastai užbaigiami rankų darbo medvilniniais arba lininiais mezginiais ir pintiniais kutais (pinikais), juose įaudžiami metai, posakiai, dainų posmeliai, išsiuvinėjamos monogramos arba gėlės.
Be tiesioginės paskirties, rankšluosčiai taip pat turėjo apeiginę reikšmę. Jie buvo naudojami per vestuves, laidotuves; ši tradicija yra išlikusi iki šių laikų. Gyvenamuosiuose namuose būdavo įrengiamas baldas rankšluosčiams laikyti – rankšluostinė.
Rankšluosčio diena švenčiama gegužės 25-ąją.
Taip pat skaitykite
- Skarinys
Šaltiniai
- Rankšluostis. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, IX t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1982. T.IX: Pintuvės-Samneris 326–327 psl.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Ranksluostis tekstiles gaminys audinio gabalas skirtas sluostytis rankas nusiplovus veida nusiprausus ar kuna nusimaudzius Slaviski ranksluosciai Ranksluosciu buna austiniu neaustiniu ir trikotaziniu Audziami is lininiu arba medvilniniu Pramonines gamybos ranksluosciai dazniausiai audziami reljefiniu vafliniu arba kilpiniu pynimu tokie geriau sugeria dregme Neaustiniai buna daugkartinio arba vienkartinio naudojimo Pirmieji siuvami is medvilnes pluosto antrieji suklijuojami is naturalaus pluosto medvilnes linu kartais is dirbtinio pluosto acetilceliuliozinio Is medvilniniu verpalu arba medvilniniu ir cheminio pluosto verpalu misinio mezgimo masinomis mezgami vienpuses ir dvipuses kilpines strukturos trikotaziniai ranksluosciai XIX a pradzios lietuviu liaudies ranksluosciai buvo lininiai dvinyciai keturnyciai siauri ir ilgi ilgis 2 5 3 m plotis 28 35 cm Rastai įvairus langeliai stulpeliai dryzeliai galai paprastai budavo uzaudziami raudonais zickais XX a pradeta austi trumpesnius ir platesnius ranksluoscius 35 45 cm plocio patobulejo audimo technika pynimai pasidare sudetingesni keturnyciai diminiai ir daugianyciai damastiniai Kad butu isryskintas rastas pradeta derinti balintus ir nebalintus siulus Pagrindiniai motyvai geometriniai jie ritmingi kartojasi per visa audinį Rastai dazniausiai susije su lietuviu liaudies buitimi Ranksluoscio galai paprastai uzbaigiami ranku darbo medvilniniais arba lininiais mezginiais ir pintiniais kutais pinikais juose įaudziami metai posakiai dainu posmeliai issiuvinejamos monogramos arba geles Be tiesiogines paskirties ranksluosciai taip pat turejo apeigine reiksme Jie buvo naudojami per vestuves laidotuves si tradicija yra islikusi iki siu laiku Gyvenamuosiuose namuose budavo įrengiamas baldas ranksluosciams laikyti ranksluostine Ranksluoscio diena svenciama geguzes 25 aja Taip pat skaitykiteSkarinysSaltiniaiRanksluostis Lietuviskoji tarybine enciklopedija IX t Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 1982 T IX Pintuves Samneris 326 327 psl