Paukštiena naminių paukščių vištos kalakutai antys žąsys putpelės povai ir laukinių jų giminaičių mėsa Pačia vertingiaus
Paukštiena

Paukštiena – naminių paukščių (vištos, kalakutai, antys, žąsys, putpelės, povai) ir laukinių jų giminaičių mėsa. Pačia vertingiausia paukštiena laikoma krūtinėlė (skraidomasis raumuo) ir šlaunelės (vaikščiojamasis raumuo). Krūtinėlė vadinama balta paukštiena dėl savo šviesesnės spalvos. Tai lemia mažesnis mioglobino kiekis, negu tamsia paukštiena vadinamuose vaikščiojamuosiuose raumenyse.
Paukštiena Lietuvoje
Dažniausiai vartojama vištiena ir kalakutiena. Kiekvienas Lietuvos gyventojas kasdien suvartoja apie 20 g paukštienos .
Mitybinė vertė
100 g vištienos odelės yra 135 mg cholesterolio. Tai beveik 2,5 karto daugiau negu vištienos krūtinėlės mėsoje. Vištienoje yra daug baltymų (nuo 18 iki 21 proc.) – iki 10 proc. daugiau nei kiaulienoje – ir mažai riebalų (nuo 9 iki 18 proc.) – net iki 40 proc. mažiau negu kiaulienoje. Vištiena turi daugiau raumeninio audinio (baltymų), žmogaus organizmui būtinų nepakeičiamų aminorūgščių (valino, leucino, lizino, metionino, triptofano, fenilalanino, treonino). Aminorūgščių kiekiu vištiena prilygsta jautienai.
100 g vištienos krūtinėlės be odelės (Energinė vertė – 108 kcal):
Vandens | 74,3 g. | Natrio | 61 mg. | Vitamino A | 6 µg |
Baltymų | 23,6 g. | Magnio | 33 mg. | Vitamino E | 0,3 mg |
Riebalų | 0,9 g. | Fosforo | 146 mg. | Vitaminų B1, B2 | 2,4 mg. |
Angliavandenių | 0,3 g. | Kalio | 328 mg. | Vitamino PP | 11,2 mg. |
Cholesterolio | 59 mg. | Kalcio | 5 mg. | Vitamino B6 | 0,55 µg |
Mineralinių medžiagų | 1,0 g. | Geležies | 0,4 mg. | Vitamino C | 0,7 mg |
Jodo | 4 µg | Cinko | 0,72 mg. | Folio r. | 4 µg |
Seleno | 11 µg |
Kalakutiena, kaip ir vištiena, yra mažai kaloringas produktas, kuriame yra gana didelis baltymų ir mažas riebalų kiekis. Valgant kalakutieną gaunama iki 30 proc. paros normos vit. B6, joje gausu cinko, geležies, fosforo ir magnio. Kadangi šioje mėsoje yra palyginti mažas kolageno kiekis, todėl ji lengvai virškinama. Kalakutiena yra rečiausiai alergiją sukelianti mėsos rūšis.
Produkcija
Tūkstančiai tonų (2008 m.) | |||||||
---|---|---|---|---|---|---|---|
Vištiena | Žąsiena | ||||||
![]() | 16280 | ![]() | 2510 | ![]() | 2237 | ![]() | 2685 |
![]() | 11108 | ![]() | 289 | ![]() | 42 | ![]() | 510 |
![]() | 10243 | ![]() | 123 | ![]() | 25 | ![]() | 470 |
![]() | 2575 | ![]() | 83 | ![]() | 18 | ![]() | 438 |
![]() | 1987 | ![]() | 82 | ![]() | 12 | ![]() | 279 |
![]() | 1569 | ![]() | 67 | ![]() | 5 | ![]() | 157 |
![]() | 1522 | ![]() | 66 | ![]() | 4 | ![]() | 155 |
![]() | 1365 | ![]() | 59 | ![]() | 3 | ![]() | 100 |
![]() | 1292 | ![]() | 53 | ![]() | 3 | ![]() | 97 |
![]() | 1159 | ![]() | 51 | ![]() | 2 | ![]() | 96 |
Šaltiniai
- Respublikinis mitybos centras. http://www.rmc.lt/Document/RMC%20ataskaitos%202006%20bukletas.doc Archyvuota kopija 2007-07-10 iš Wayback Machine projekto.
- http://www.straipsniai.lt/paukstiena Archyvuota kopija 2007-12-15 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Paukstiena naminiu pauksciu vistos kalakutai antys zasys putpeles povai ir laukiniu ju giminaiciu mesa Pacia vertingiausia paukstiena laikoma krutinele skraidomasis raumuo ir slauneles vaiksciojamasis raumuo Krutinele vadinama balta paukstiena del savo sviesesnes spalvos Tai lemia mazesnis mioglobino kiekis negu tamsia paukstiena vadinamuose vaiksciojamuosiuose raumenyse Paukstiena LietuvojeDazniausiai vartojama vistiena ir kalakutiena Kiekvienas Lietuvos gyventojas kasdien suvartoja apie 20 g paukstienos Mitybine verte100 g vistienos odeles yra 135 mg cholesterolio Tai beveik 2 5 karto daugiau negu vistienos krutineles mesoje Vistienoje yra daug baltymu nuo 18 iki 21 proc iki 10 proc daugiau nei kiaulienoje ir mazai riebalu nuo 9 iki 18 proc net iki 40 proc maziau negu kiaulienoje Vistiena turi daugiau raumeninio audinio baltymu zmogaus organizmui butinu nepakeiciamu aminorugsciu valino leucino lizino metionino triptofano fenilalanino treonino Aminorugsciu kiekiu vistiena prilygsta jautienai 100 g vistienos krutineles be odeles Energine verte 108 kcal Vandens 74 3 g Natrio 61 mg Vitamino A 6 µgBaltymu 23 6 g Magnio 33 mg Vitamino E 0 3 mgRiebalu 0 9 g Fosforo 146 mg Vitaminu B1 B2 2 4 mg Angliavandeniu 0 3 g Kalio 328 mg Vitamino PP 11 2 mg Cholesterolio 59 mg Kalcio 5 mg Vitamino B6 0 55 µgMineraliniu medziagu 1 0 g Gelezies 0 4 mg Vitamino C 0 7 mgJodo 4 µg Cinko 0 72 mg Folio r 4 µgSeleno 11 µg Kalakutiena kaip ir vistiena yra mazai kaloringas produktas kuriame yra gana didelis baltymu ir mazas riebalu kiekis Valgant kalakutiena gaunama iki 30 proc paros normos vit B6 joje gausu cinko gelezies fosforo ir magnio Kadangi sioje mesoje yra palyginti mazas kolageno kiekis todel ji lengvai virskinama Kalakutiena yra reciausiai alergija sukelianti mesos rusis ProdukcijaTukstanciai tonu 2008 m Vistiena ZasienaJAV 16280 Kinija 2510 Kinija 2237 JAV 2685Kinija 11108 Prancuzija 289 Egiptas 42 Prancuzija 510Brazilija 10243 Malaizija 123 Vengrija 25 Vokietija 470Meksika 2575 JAV 83 Lenkija 18 Brazilija 438Rusija 1987 Vietnamas 82 Madagaskaras 12 Italija 279Iranas 1569 Vokietija 67 Prancuzija 5 Kanada 157Indonezija 1522 Mianmaras 66 Vokietija 4 Jungtine Karalyste 155Japonija 1365 Tailandas 59 Izraelis 3 Vengrija 100Jungtine Karalyste 1292 Pietu Koreja 53 Bulgarija 3 Izraelis 97Argentina 1159 Vengrija 51 Mianmaras 2 Cile 96SaltiniaiRespublikinis mitybos centras http www rmc lt Document RMC 20ataskaitos 202006 20bukletas doc Archyvuota kopija 2007 07 10 is Wayback Machine projekto http www straipsniai lt paukstiena Archyvuota kopija 2007 12 15 is Wayback Machine projekto