Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išna

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius.
Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Palestiniečiai – Artimųjų Rytų tauta, kilusi iš Palestinos. Kultūriškai ir lingvistiškai priklauso arabams. Daugiausiai palestiniečių gyvena Palestinos autonomijoje, kurią sudaro Vakarų krantas ir Gazos ruožas.

Arabai pasirodė šiose apylinkėse pirmoje VII a. pusėje, per arabų ekspansiją į Artimuosius Rytus. Nuo to laiko jie sudaro didžiausią šio regiono etninę grupę, nors nuo 1518 m., kai teritorijos buvo užimtos Osmanų imperijos, savarankiškai nevaldė šio regiono. Arabai palestiniečiai Palestiną priskirdavo Sirijai ir nesukūrė jokių vietinių politinių struktūrų. Faktiškai iki Britanijos mandato nebuvo jokios palestiniečių tautybės. Po konflikto su žydų naujakuriais, o konkrečiai po Britanijos mandato 1947 m. pradėjo augti tautinės tendencijos ir noras sukurti nepriklausomą valstybę šiame regione.

Po Izraelio – arabų karo 1948 m. – 1949 m., taip pat po šešių dienų karo 1967 m., daug arabų palestiniečių paliko savo gyvenamas vietas. Pabėgėlių skaičius 1948 m. sudarė apie 800–900 tūkstančių, o 20 metų vėliau virš 350 tūkstančių. Dabar okupuotose teritorijose gyvena 2,3 mln. Palestiniečių (2001 m.), iš kurių dauguma išeiviai iš Izraelio. Už Palestinos autonomijos ribų gyvena dar 2–3 milijonai palestiniečių, daugiausia kaimyninėse arabų valstybėse – daugiausiai Jordanijoje. Daug iš jų gyvena pabėgėlių stovyklose žemiau skurdo ribos. Iš kitos pusės daug palestiniečių įgavo aukštąjį išsilavinimą arabų universitetuose ir iš ten atsiranda svarbiausi išsilaisvinimo kovos iniciatoriai.

Antroje 5 dešimtmečio pusėje atsirado pirma palestinietiška organizacija „Palestinos liaudies išlaisvinimo komitetas“, vadinamas al-Fatah. 1964 m. atsirado „Palestinos išlaisvinimo organizacija“, kuri turėjo reprezentuoti visą Palestinos tautą. Greitai priimtas Palestinos liaudies kartėlis, kuris tapo savotiška Palestinos konstitucija, į kurią atsišaukė visos palestiniečių partijos ir judėjimai. Per kitus metus atsirado nauji, radikalesni judėjimai. Kariniai palestiniečių sukilimai (vadinama intifada) prieš Izraelio valdymą kilo 1987 m. (Pirmoji intifada) ir 2000 m. (Antroji intifada). Tarp nepriklausomybės aktyvistų toliau reiškiasi nuosaikesni ir radikalesni kovotojai.