Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tin
Nariuotakojai
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Arthropoda | ||||
|---|---|---|---|---|
 Paprastoji skorpionmusė (Panorpa communis) | ||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||
|
Nariuotakojai (Arthropoda) – pagal rūšių skaičių gausiausias gyvūnų karalystės tipas. Nariuotakojai – kosmopolitai, paplitę visame pasaulyje, išskyrus Antarktidos ledynus. Tai trisluoksniai, bilateraliniai gyvūnai, turintys segmentuotą kūną. Segmentai gali susilieti (oligomerizacija) ir sudaryti atskiras kūno dalis. Išsivysto nariuotos galūnės, vyksta raumenų diferenciacija (išsivysto skersaruožiai raumenys): atsiranda išorinis chitininis skeletas (egzoskeletas), apsaugantis nuo įvairaus aplinkos poveikio, be to, prie jo prisitvirtina raumenys. Tarpus tarp organų užpildo miksocelis, susidaręs susiliejus pirminei bei antrinei kūno ertmėms. Pasižymi tobulomis virškinimo, kvėpavimo, šalinimo, kraujotakos, nervų, endokrinine ir lytine sistemomis bei sudėtingu vystymusi (būdingos įvairios lervinės stadijos).
Sandara
Nariuotakojų kūnas skirstomas į atskiras dalis: galvą, krūtinę ir pilvelį. Kai kurių nariuotakojų galvos bei krūtinės segmentai susilieja ir virsta galvakrūtine. Kūną dengia kieta kutikula, sudaryta iš artimo celiuliozei junginio – chitino.
Nariuotakojų kraujotakos sistema atvira. Nugarinėje kūno pusėje yra gerai išsivysčiusi širdis. Kraujas vadinamas hemolimfa, kuri teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir kūno ertmėmis (sinusais, lakūnomis). Virškinimo sistema sudaryta iš priekinės, vidurinės ir užpakalinės žarnos. Į vidurinę žarną atsiveria virškinimo liaukos. Užpakalinė žarna užsibaigia analine anga. Kvėpavimo sistema labai įvairi ir priklauso nuo gyvenimo būdo. Dauguma smulkiųjų nariuotakojų kvėpavimo organų neturi ir kvėpuoja visu kūno paviršiumi per plonytę kutikulą. Vandenyje gyvenančios rūšys turi žiaunas ar jų funkcijas atliekančias galūnes, o sausumoje – vėduoklinius plaučius ar trachėjas. sudaro ar koksalinės liaukos, kurias turi žemesnieji nariuotakojai. Nervų sistemą sudaro pilvo nervų grandinėlė, aplinkryklinis žiedas ir trijų skyrių smegenys. Reguliavimo funkcijas atlieka ir vidaus sekrecijos liaukos. Lytinė sistema išsivysčiusi skirtingai. Dauginasi tik lytiniu būdu. Dažnas lytinis dimorfizmas.
| Vėžiagyviai | Voragyviai | Vabzdžiai |
 |  |  |
| Vėžys: Kojų skaičius – 10, Kūnas: galvakrūtinė ir , Akių skaičius – 2 sudėtinės, Sparnų – nėra | Šienpjovys: Kojų skaičius – 8, Kūnas: galvakrūtinė ir , Akių skaičius – 8 paprastos, Sparnų – nėra | Vabalas: Kojų skaičius – 6, Kūnas: galva, krūtinė ir , Akių skaičius – 2 sudėtinės, Sparnų – 2 poros |
Filogenezė
Nariuotakojų filogenetiniai ryšiai su primityviosiomis daugiašerėmis nekelia abejonių. Šios grupės išsiskyrė gana seniai, kai polichetų protėviai dar turėjo kopėtinę nervų sistemą, būdingą oligomeriniams anelidams. Polichetų kutikulė tapo chitinizuotu šarvu, prie kurio geriau prisitvirtina nariuotakojų diferencijuoti raumenys. Be to, šarvai buvo patikimesnė apsaugos priemonė. Nariuotakojų protėviai buvo judrūs gyvūnai, todėl jiems būdinga priekinės dalies cefalizacija. Iš polichetų palpų susidarė geresni jutimo organai – antenulės. Vietoj paprastų akių išsivystė facetinės. Iš dalies priekinių galūnių formavosi burnos organai. Polichetų dviejų skiaučių parapodijos tapo dvišakomis galūnėmis. Šalia nariuotakojų galūnių išsivystė žiauniniai priedai. Primityvieji nariuotakojai dar turėjo daug segmentų. Judėjo gyvatiškais judesiais, būdingais polichetams.
Dar labiau pakito vidaus sandara. Vietoj celomo išsivystė miksocelis. Todėl kraujotakos sistema tapo atvira. Nugarinė kraujagyslė virto vamzdelio formos širdimi. Nefridijų skaičius labai sumažėjo. Vietoj homonominės metametrijos tarp nariuotakojų prasidėjo oligomerizacija. Todėl, sumažėjus segmentų skaičiui, išsivystė heteronominė metametrija, pakito vidaus organai (sumažėjo nefridijų skaičius).
Nariuotakojai skilo į dvi šakas: trilobitinius ir vėžiagyvius. Trilobitinių vystymosi pradžioje dvišakos galūnės tapo nediferencijuotos vienšakos, pradėjo formuotis galvos skydas. Rasta fosilija: spiriggina. Tai pereinamoji forma tarp trilobitų ir polichetų. Galūnės nediferencijuotos, išsidėsčiusios kūno šonuose, kaip polichetų parapodijos. Turėjo trilobitams būdingą galvos skydą iš 4 liemens segmentų, iš kurių vėliau susidarė trilobitų galvos atkarpa. Spirigina jau turėjo stambias, tikriausiai, facetines akis. Tuose pat sluoksniuose aptiktos spiriginai priskiriamos lervos, artimos trilobitų lervai. Trilobitai išmirė dar paleozojuje, bet iš jų vystėsi skorpionvėžiai, kurie jau buvo cheliceriniai. Jie prarado antenules. Pirmosios dvi kojų poros tapo cheliceromis ir pedipalpais.
Skorpionvėžiai tokie panašūs į skorpionus, kad kartais būdavo sunku atskirti, kuriems priklauso rastoji fosilija. Jos diferencijuojamos pagal radimvietę. Skorpionai – sausumos gyvūnai. Skorpionvėžių kojelės atliko žiaunų funkcijas. Skorpionų jos – pilvelio viduje tapo vėduokliniais plaučiais.
Cheliceriniams (kaip ir vėžiagyviams) evoliucionuojant vyko oligomerizacija. Jeigu trilobitai dar turėjo iki 44 segmentų, tai skorpionvėžiai – 19, o voragyviai nuo 19 iki 10. Mažiausiai segmentų turi erkės. Primityviausi yra skorpionai ir pseudoskorpionai. Dar gerokai nariuotus kūnus turi solpūgos ir šienpjoviai. Susijungus jų kūnas tapo nenariuotas. Koncentruojasi ir nervų sistema. Tarp erkių aptinkama ir primityvių segmentuotų formų, tai rodo, jog ši grupė seniai atsiskyrė nuo bendro voragyvių kamieno. Chelicerinių primityvūs kvėpavimo organai – vėduokliniai plaučiai – pakinta į tobulesnes, geriau pritaikytas sausumos sąlygoms – trachėjas. Primityvieji vorai dar turi vėduoklinius plaučius, pvz., skorpionai, bet greta jų yra jau ir trachėjos. Sudėtingesnės sandaros vorai ir erkės turi tik trachėjas. Taigi voragyviams evoliucionuojant, primityvūs kvėpavimo organai pakito į tobulesnius.
Klasifikacija
- Potipis. Vėžiagyviai (Crustacea). Šiam potipiui priskiriami kvėpuojantys žiaunomis vandens nariuotakojai ar artimi jiems sausumoje gyvenantys šio tipo gyvūnai. Jiems būdingos 2 poros antenų, o burnos organus sudaro trys poros pakitusių galūnių, pora mandibulių ir 2 poros maksilių.
- Klasė. Žiaunakojai (Branchiopoda)
- Klasė. Kirmėliniai vėžiagyviai arba remipedijos (Remipedia)
- Klasė. Cefalokaridai (Cephalocarida)
- Klasė. Žandakojai (Maxillopoda)
- Klasė. Kiautavėžiai (Ostracoda)
- Klasė. Aukštesnieji vėžiagyviai (Malacostraca)
- Potipis. Šimtakojai (Myriapoda)
- Klasė. Skolopendrelės (Symphyla)
- Klasė. Trišakaūsiai (Pauropoda)
- Klasė. Dviporiakojai (Diplopoda)
- Klasė. Lūpakojai (Chilopoda)
- Potipis. Šešiakojai (Hexapoda)
- Klasė. Vabzdžiai (Insecta)
- Klasė. Entognatha
- Potipis. Cheliceriniai (Chelicerata). Kūną sudaro galvakrūtinė (prosoma) ir (opistosoma). Pirmoji galvakrūtinės galūnių pora vadinama cheliceromis, antroji – pedipalpais, o likusios – vaikščiojamosiomis. Cheliceromis gyvūnai gaudo, žudo bei smulkina grobį. Būdingos 4 poros vaikščiojamųjų galūnių. Tai sausumos, rečiau jūriniai gyvūnai.
- Klasė. Voragyviai (Arachnida)
- Klasė. Kardauodegiai (Xiphosura)
- Klasė. (Pycnogonida)
- Klasė. † (Eurypterida)
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais ArthropodaPaprastoji skorpionmuse Panorpa communis Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Nariuotakojai Arthropoda Nariuotakojai Arthropoda pagal rusiu skaiciu gausiausias gyvunu karalystes tipas Nariuotakojai kosmopolitai paplite visame pasaulyje isskyrus Antarktidos ledynus Tai trisluoksniai bilateraliniai gyvunai turintys segmentuota kuna Segmentai gali susilieti oligomerizacija ir sudaryti atskiras kuno dalis Issivysto nariuotos galunes vyksta raumenu diferenciacija issivysto skersaruoziai raumenys atsiranda isorinis chitininis skeletas egzoskeletas apsaugantis nuo įvairaus aplinkos poveikio be to prie jo prisitvirtina raumenys Tarpus tarp organu uzpildo miksocelis susidares susiliejus pirminei bei antrinei kuno ertmems Pasizymi tobulomis virskinimo kvepavimo salinimo kraujotakos nervu endokrinine ir lytine sistemomis bei sudetingu vystymusi budingos įvairios lervines stadijos SandaraNariuotakoju kunas skirstomas į atskiras dalis galva krutine ir pilvelį Kai kuriu nariuotakoju galvos bei krutines segmentai susilieja ir virsta galvakrutine Kuna dengia kieta kutikula sudaryta is artimo celiuliozei junginio chitino Nariuotakoju kraujotakos sistema atvira Nugarineje kuno puseje yra gerai issivysciusi sirdis Kraujas vadinamas hemolimfa kuri teka ne tik kraujagyslemis bet ir kuno ertmemis sinusais lakunomis Virskinimo sistema sudaryta is priekines vidurines ir uzpakalines zarnos Į vidurine zarna atsiveria virskinimo liaukos Uzpakaline zarna uzsibaigia analine anga Kvepavimo sistema labai įvairi ir priklauso nuo gyvenimo budo Dauguma smulkiuju nariuotakoju kvepavimo organu neturi ir kvepuoja visu kuno pavirsiumi per plonyte kutikula Vandenyje gyvenancios rusys turi ziaunas ar ju funkcijas atliekancias galunes o sausumoje veduoklinius plaucius ar trachejas sudaro ar koksalines liaukos kurias turi zemesnieji nariuotakojai Nervu sistema sudaro pilvo nervu grandinele aplinkryklinis ziedas ir triju skyriu smegenys Reguliavimo funkcijas atlieka ir vidaus sekrecijos liaukos Lytine sistema issivysciusi skirtingai Dauginasi tik lytiniu budu Daznas lytinis dimorfizmas Veziagyviai Voragyviai VabzdziaiVezys Koju skaicius 10 Kunas galvakrutine ir Akiu skaicius 2 sudetines Sparnu nera Sienpjovys Koju skaicius 8 Kunas galvakrutine ir Akiu skaicius 8 paprastos Sparnu nera Vabalas Koju skaicius 6 Kunas galva krutine ir Akiu skaicius 2 sudetines Sparnu 2 porosFilogenezeNariuotakoju filogenetiniai rysiai su primityviosiomis daugiaseremis nekelia abejoniu Sios grupes issiskyre gana seniai kai polichetu proteviai dar turejo kopetine nervu sistema budinga oligomeriniams anelidams Polichetu kutikule tapo chitinizuotu sarvu prie kurio geriau prisitvirtina nariuotakoju diferencijuoti raumenys Be to sarvai buvo patikimesne apsaugos priemone Nariuotakoju proteviai buvo judrus gyvunai todel jiems budinga priekines dalies cefalizacija Is polichetu palpu susidare geresni jutimo organai antenules Vietoj paprastu akiu issivyste facetines Is dalies priekiniu galuniu formavosi burnos organai Polichetu dvieju skiauciu parapodijos tapo dvisakomis galunemis Salia nariuotakoju galuniu issivyste ziauniniai priedai Primityvieji nariuotakojai dar turejo daug segmentu Judejo gyvatiskais judesiais budingais polichetams Dar labiau pakito vidaus sandara Vietoj celomo issivyste miksocelis Todel kraujotakos sistema tapo atvira Nugarine kraujagysle virto vamzdelio formos sirdimi Nefridiju skaicius labai sumazejo Vietoj homonomines metametrijos tarp nariuotakoju prasidejo oligomerizacija Todel sumazejus segmentu skaiciui issivyste heteronomine metametrija pakito vidaus organai sumazejo nefridiju skaicius Nariuotakojai skilo į dvi sakas trilobitinius ir veziagyvius Trilobitiniu vystymosi pradzioje dvisakos galunes tapo nediferencijuotos viensakos pradejo formuotis galvos skydas Rasta fosilija spiriggina Tai pereinamoji forma tarp trilobitu ir polichetu Galunes nediferencijuotos issidesciusios kuno sonuose kaip polichetu parapodijos Turejo trilobitams budinga galvos skyda is 4 liemens segmentu is kuriu veliau susidare trilobitu galvos atkarpa Spirigina jau turejo stambias tikriausiai facetines akis Tuose pat sluoksniuose aptiktos spiriginai priskiriamos lervos artimos trilobitu lervai Trilobitai ismire dar paleozojuje bet is ju vystesi skorpionveziai kurie jau buvo cheliceriniai Jie prarado antenules Pirmosios dvi koju poros tapo cheliceromis ir pedipalpais Skorpionveziai tokie panasus į skorpionus kad kartais budavo sunku atskirti kuriems priklauso rastoji fosilija Jos diferencijuojamos pagal radimviete Skorpionai sausumos gyvunai Skorpionveziu kojeles atliko ziaunu funkcijas Skorpionu jos pilvelio viduje tapo veduokliniais plauciais Cheliceriniams kaip ir veziagyviams evoliucionuojant vyko oligomerizacija Jeigu trilobitai dar turejo iki 44 segmentu tai skorpionveziai 19 o voragyviai nuo 19 iki 10 Maziausiai segmentu turi erkes Primityviausi yra skorpionai ir pseudoskorpionai Dar gerokai nariuotus kunus turi solpugos ir sienpjoviai Susijungus ju kunas tapo nenariuotas Koncentruojasi ir nervu sistema Tarp erkiu aptinkama ir primityviu segmentuotu formu tai rodo jog si grupe seniai atsiskyre nuo bendro voragyviu kamieno Cheliceriniu primityvus kvepavimo organai veduokliniai plauciai pakinta į tobulesnes geriau pritaikytas sausumos salygoms trachejas Primityvieji vorai dar turi veduoklinius plaucius pvz skorpionai bet greta ju yra jau ir trachejos Sudetingesnes sandaros vorai ir erkes turi tik trachejas Taigi voragyviams evoliucionuojant primityvus kvepavimo organai pakito į tobulesnius KlasifikacijaPotipis Veziagyviai Crustacea Siam potipiui priskiriami kvepuojantys ziaunomis vandens nariuotakojai ar artimi jiems sausumoje gyvenantys sio tipo gyvunai Jiems budingos 2 poros antenu o burnos organus sudaro trys poros pakitusiu galuniu pora mandibuliu ir 2 poros maksiliu Klase Ziaunakojai Branchiopoda Klase Kirmeliniai veziagyviai arba remipedijos Remipedia Klase Cefalokaridai Cephalocarida Klase Zandakojai Maxillopoda Klase Kiautaveziai Ostracoda Klase Aukstesnieji veziagyviai Malacostraca Potipis Simtakojai Myriapoda Klase Skolopendreles Symphyla Klase Trisakausiai Pauropoda Klase Dviporiakojai Diplopoda Klase Lupakojai Chilopoda Potipis Sesiakojai Hexapoda Klase Vabzdziai Insecta Klase Entognatha Potipis Cheliceriniai Chelicerata Kuna sudaro galvakrutine prosoma ir opistosoma Pirmoji galvakrutines galuniu pora vadinama cheliceromis antroji pedipalpais o likusios vaiksciojamosiomis Cheliceromis gyvunai gaudo zudo bei smulkina grobį Budingos 4 poros vaiksciojamuju galuniu Tai sausumos reciau juriniai gyvunai Klase Voragyviai Arachnida Klase Kardauodegiai Xiphosura Klase Pycnogonida Klase Eurypterida