Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Meditacija lot meditat apmąstymas labai susikaupus savo proto sutelkimas arba gilus pasinėrimas į apmąstymus tyloje arba
Meditacija
Meditacija (lot. meditat 'apmąstymas labai susikaupus') – savo proto sutelkimas arba gilus pasinėrimas į apmąstymus tyloje arba pasitelkiant mantrą, maldą religiniais arba dvasiniais tikslais, vienas iš atsipailaidavimo būdų. Didžiausio visuomenės susidomėjimo vakaruose susilaukė bei daugiausiai mokslinių tyrimų buvo atlikta su dėmesingo įsisąmoninimo susijusiomis praktikomis, kurios siekia budizmo (vipasana) ištakas.
Meditacijos apibrėžimas
Pradžioje taip vadinti krikščioniškieji fiziniai ir dvasiniai susitelkimo pratimai. Vėliau (XIX a.) teosofai pritaikė šį lotynišką terminą vadinti įvairioms dvasinio susikaupimo pratyboms (kilusioms iš budizmo, daosizmo, hinduizmo ir kitų rytietiškųjų religijų ir pažiūrų sistemų). Nevienodai aiškinama skirtingose religinėse, dvasinėse, terapinėse mokyklose.
Religija
Religinė meditacijos samprata apima tokias dvasines veiklas kaip malda, mantra ir susitelkimo praktikas tokias kaip budizmo dzenas, sufijų , hinduizmo joga, krikščionių kontempliacija, daoizmo cigunas ir kt.
Naujasis amžius
Bendriausia prasme galima sakyti, kad meditacija – tai sąmoningumo lavinimo metodas, kurio metu yra susitelkiama į kokį nors objektą arba į sąmoningą būties suvokimą. Meditacijoje sąmoningumas atsiveria kaip mąstymo ir jausmų, taigi proto ir „širdies“, stebėtojas. Teigiama, jog meditavimas veda į aukštesnį sąmoningumą.
Meditacijos tikslas – susikaupimas, rimtis, dvasinis atbudimas arba nušvitimas, dvasinė sveikata, , transas. Vienų teigimu koncentracija atsiranda ne sąmoningai, o kaip susitelkimo, įsigilinimo į ką nors pasekmė. Pagal kitus pasiekiama vadinamoji „relaksacinio dėmesingumo“ būsena, kurios metu, žvelgiant iš neurobiologijos mokslo pozicijos, pakinta smegenų . Bendriausia prasme, meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo būsenas, kuriose sumažėja suvokiančiojo subjekto ir suvokimo objektų reikšmė, o iškyla absoliučios būties pajauta.
Meditacija neturi konkrečios išorinės formos ar pavadinimo. Įvairios meditacinės mokyklos, turi savo išorines tradicijas ir metodikas. Tačiau visi sutaria, kad meditavimas – atsitapatinimas nuo kūno, emocijų, minčių, ego. Meditacija yra visuomet anapus proto ir negali būti „įforminta“. Tai nėra savo proto stebėjimas, nes stebėjimas yra veiksmas, o meditacijoje nėra jokio veiksmo. Tai yra liudijimas, kuriame nelieka to, kas liudija. Meditavimas, tai atsitraukimas nuo to, kas sutraukia sąmonę: kūno, minčių, norų; tai sąmonės išsiplėtimas iki begalybės. Kūnas esti atskirai, protas tylus, sąmonė išsiplėtusi ir laisva – meditacija.
Klaidingas supratimas
Būdingos meditacijos (kaip reiškinio) supratimo klaidos:
- Meditacija nėra nei okultinis nei paranormalus reiškinys. Ši klaida atsirado todėl, kad dažnai okultinių ir paranormalių krypčių ieškotojai medituoja, siekdami geriau pasinaudoti žmogiškojo tobulumo galimybėmis.
- Meditacija nėra protavimo atsisakymas, inertiškumo siekis. Atvirkščiai, medituojantys žmonės ugdo savo intelektą ir didina sąmoningumą. Tačiau būtų didžiulė klaida meditaciją suprasti ir naudoti kaip tradicinį proto prusinimo pakaitalą.
- Meditacija nėra nei hipnotinė, nei įtaigos būsena. Meditacija kaip tik išlaisvina nuo visokių priklausomybių ir savęs klaidinimo (įsiteigimų, iliuzijų). Kai kurių rūšių meditacijose gali būti naudojami vadinamieji pozityvūs tvirtinimai, kurie primena savitaigos metodus, tačiau tai jau nėra pati meditacija, o tik lygiagrečiai taikomi kiti asmenybės ugdymo metodai.
- Meditacija nėra gilus apmąstymas ir grynas susivaldymas. Meditacijos metu aktyvios yra kitos sąmoningumo (proto veiklos) sritys, tiesiogiai nesusijusios su mąstymu, savikontrole ir emocijomis.
Muzika ir meditacija
Daugelis religijų ir dvasinių praktikų meditavimo palengvinimui naudoja ritmingas melodijas, ramios garsų kaitos muziką, savitas giesmes. Gospelų muzika nelaikoma meditacija, ji traktuojama kaip tikėjimo išpažinimas, tarnauja pakilios nuotaikos sukūrimui, nors gali sąlygoti meditacinio transo būseną. Krikščionybėje žinomi , bažnytinės giesmės, muzikiniai – liturginiai ritualai, giedamasis rožančius, budizme – mantros, hinduizme giedamos vadinamosios bhadžanos, dvasinės giesmės, šokami dvasiniai šokiai.
Išnašos
- Oksfordo, Kembridžo universitetų žodynai.
- Dabartinės lietuvių kalbos žodynas
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Meditacija lot meditat apmastymas labai susikaupus savo proto sutelkimas arba gilus pasinerimas į apmastymus tyloje arba pasitelkiant mantra malda religiniais arba dvasiniais tikslais vienas is atsipailaidavimo budu Didziausio visuomenes susidomejimo vakaruose susilauke bei daugiausiai moksliniu tyrimu buvo atlikta su demesingo įsisamoninimo susijusiomis praktikomis kurios siekia budizmo vipasana istakas Meditacijos apibrezimasPradzioje taip vadinti krikscioniskieji fiziniai ir dvasiniai susitelkimo pratimai Veliau XIX a teosofai pritaike sį lotyniska termina vadinti įvairioms dvasinio susikaupimo pratyboms kilusioms is budizmo daosizmo hinduizmo ir kitu rytietiskuju religiju ir paziuru sistemu Nevienodai aiskinama skirtingose religinese dvasinese terapinese mokyklose Religija Medituojantis budistu vienuolis Religine meditacijos samprata apima tokias dvasines veiklas kaip malda mantra ir susitelkimo praktikas tokias kaip budizmo dzenas sufiju hinduizmo joga krikscioniu kontempliacija daoizmo cigunas ir kt Naujasis amzius Bendriausia prasme galima sakyti kad meditacija tai samoningumo lavinimo metodas kurio metu yra susitelkiama į kokį nors objekta arba į samoninga buties suvokima Meditacijoje samoningumas atsiveria kaip mastymo ir jausmu taigi proto ir sirdies stebetojas Teigiama jog meditavimas veda į aukstesnį samoninguma Meditacijos tikslas susikaupimas rimtis dvasinis atbudimas arba nusvitimas dvasine sveikata transas Vienu teigimu koncentracija atsiranda ne samoningai o kaip susitelkimo įsigilinimo į ka nors pasekme Pagal kitus pasiekiama vadinamoji relaksacinio demesingumo busena kurios metu zvelgiant is neurobiologijos mokslo pozicijos pakinta smegenu Bendriausia prasme meditacijoje persikeliama į dvasinio savitapatumo busenas kuriose sumazeja suvokianciojo subjekto ir suvokimo objektu reiksme o iskyla absoliucios buties pajauta Meditacija neturi konkrecios isorines formos ar pavadinimo Įvairios meditacines mokyklos turi savo isorines tradicijas ir metodikas Taciau visi sutaria kad meditavimas atsitapatinimas nuo kuno emociju minciu ego Meditacija yra visuomet anapus proto ir negali buti įforminta Tai nera savo proto stebejimas nes stebejimas yra veiksmas o meditacijoje nera jokio veiksmo Tai yra liudijimas kuriame nelieka to kas liudija Meditavimas tai atsitraukimas nuo to kas sutraukia samone kuno minciu noru tai samones issipletimas iki begalybes Kunas esti atskirai protas tylus samone issipletusi ir laisva meditacija Klaidingas supratimasBudingos meditacijos kaip reiskinio supratimo klaidos Meditacija nera nei okultinis nei paranormalus reiskinys Si klaida atsirado todel kad daznai okultiniu ir paranormaliu krypciu ieskotojai medituoja siekdami geriau pasinaudoti zmogiskojo tobulumo galimybemis Meditacija nera protavimo atsisakymas inertiskumo siekis Atvirksciai medituojantys zmones ugdo savo intelekta ir didina samoninguma Taciau butu didziule klaida meditacija suprasti ir naudoti kaip tradicinį proto prusinimo pakaitala Meditacija nera nei hipnotine nei įtaigos busena Meditacija kaip tik islaisvina nuo visokiu priklausomybiu ir saves klaidinimo įsiteigimu iliuziju Kai kuriu rusiu meditacijose gali buti naudojami vadinamieji pozityvus tvirtinimai kurie primena savitaigos metodus taciau tai jau nera pati meditacija o tik lygiagreciai taikomi kiti asmenybes ugdymo metodai Meditacija nera gilus apmastymas ir grynas susivaldymas Meditacijos metu aktyvios yra kitos samoningumo proto veiklos sritys tiesiogiai nesusijusios su mastymu savikontrole ir emocijomis Muzika ir meditacijaDaugelis religiju ir dvasiniu praktiku meditavimo palengvinimui naudoja ritmingas melodijas ramios garsu kaitos muzika savitas giesmes Gospelu muzika nelaikoma meditacija ji traktuojama kaip tikejimo ispazinimas tarnauja pakilios nuotaikos sukurimui nors gali salygoti meditacinio transo busena Krikscionybeje zinomi baznytines giesmes muzikiniai liturginiai ritualai giedamasis rozancius budizme mantros hinduizme giedamos vadinamosios bhadzanos dvasines giesmes sokami dvasiniai sokiai IsnasosOksfordo Kembridzo universitetu zodynai Dabartines lietuviu kalbos zodynas