Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Nepainioti su Liberalizmas Libertarizmas politinės filosofijos kryptis ir politinis sąjūdis laisvę laikantis pagrindine
Libertarizmas
- Nepainioti su Liberalizmas.
Libertarizmas – politinės filosofijos kryptis ir politinis sąjūdis, laisvę laikantis pagrindine vertybe. Radikali liberalizmo forma, pasisakanti už individo autonomiją ir pasirinkimo teisę bei prieštaraujanti tokioms kolektyvinėms politinės valdžios formoms kaip , nacionalizmas, valstybės dominavimas. Visgi kitaip negu anarchizmas, libertarizmas pripažįsta valstybės reikalingumą.
Istorija
Libertatizmo idėjos kildinamos iš klasikinių liberalų (Džono Loko, Džono Stiuarto Milio, Adamo Smito ir Tomo Džefersono), kurie pabrėžė žmogui Dievo duotų individualių teisių (į gyvybę, laisvę, , žodžio laisvę, tikėjimo laisvę, moralinę autonomiją, politinį konsensusą su valdžia) svarbą. Valstybė, anot klasikinių liberalų, turinti užtikrinti individui galimybę į šias teises ir prižiūrėti, kad vienų individų teisės nenustelbtų kitų individų teisių.
Takoskyra tarp liberalizmo ir libertarizmo išryškėjo XIX a. pab. – XX a. pr., kai susikūrė modernieji liberalai, siekę didesnės valstybės įtakos, kuri sumažintų socialinę atskirtį, pradėtų ir stambiąsias pramonės šakas, legalizuotų profesines sąjungas, įveistų privalomąjį draudimą nuo nelaimingų atsitikimų ir panašiai. Įsigalėjus šioms idėjoms, klasikinis liberalizmas transformavosi į socialdemokratiją ir gerovės valstybės liberalizmą. Po II pasaulinio karo ypač išryškėjo liberalų siekis didinti valstybės aparatą, reguliuoti rinką, tuo tarpu klasikinio liberalizmo vertybes palaikę liberalai, vengiant tapatinimosi su naujuoju liberalizmu, save pradėjo vadinti libertarais.
Libertarizmo atstovai ekonominėje doktrinoje rėmėsi Miltono Fridmano, F. A. fon Hajeko ir kitų neoliberalizmo atstovų ekonominėmis idėjomis. Žymiausi libertarizmo atstovai: (1919–2013 m.; libertarizmą bandė pagrįsti sutarties principais), (libertarizmą grindė ekonomine nauda), (rėmėsi prigimtinių teisių mokymu), A. Rand, . Jungtinėse Amerikos Valstijose libertarizmo idėjos plito per vadinamąją „“ (antivyriausybinį judėjimą), tačiau tiek JAV, tiek kitose Vakarų šalyse susikūrusios įvairios libertarų partijos didelio populiarumo nepasiekė.
Principai
Pagrindiniai libertarizmo principai reiškiasi per idėją, jog žmogus tik pats esąs savo šeimininkas, todėl galįs spręsti, ko jam gyvenime siekti ir kokiais būdais išpildyti savo gyvenimą. Nei valstybė, nei kiti žmonės negalintys trukdyti šiai laisvei tol, kol ji nepažeidžianti kitų individų laisvių. Pagrindiniai principai:
- Priešinimasis prievartai. Nei valdžia, nei individai neturitys teisės naudoti vienas prieš kitą agresijos. Valstybė jėgą galinti panaudoti tik tuomet, jei koks individas ar jų grupė kelia pavojų kitiems individams. Todėl pasisakoma prieš tokias valstybės prievartos formas kaip cenzūra, šauktinių kariuomenė, kainų kontrolė, turto konfiskavimas ir kt.
- Galia. Libertarai skeptiški valstybės galios atžvilgiu. Vyrauja nepasitikėjimas valstybės galia, regimas pavojus, kad ji galinti transformuotis į opresyvias formas (apartheidas, genocidas, karai, žmogaus teisių pažeidimai ir t.t.).
- Individualizmas yra kertinė libertarizmo vertybė. Libertarai mano, kad žmogaus teisių jokia institucija negali nei suteikti, nei atimti, nes jos esančios prigimtinės.
- Spontaniška tvarka. Libertarizme tikima, kad tvarka visuomenėse susiklosto spontaniškai, todėl nereikia jokio prievartos aparato jai užtikrinti. Manoma, kad tokie dalykai kaip teisė, kalba, papročiai, pinigai, rinkos gali vystytis savaime, be valdžios įsikišimo.
- Laisvoji rinka. Ji esanti būtina spontaniškos tvarkos reiškimosi vieta. Pasak libetarų, visuomenė galinti sukurti tokią ekonominę santvarką, kurioje gerovė gali būti užtikrinta pačių individų. Vietoje valstybės pagalbos, didesnį poveikį galinti duoti , tarpusavio šalpos organizacijos, labdara, .
- Teisės viršenybė. Visuomenės klestėjimas įmanomas tuomet, kai yra aiškūs ir daugmaž visuotinai priimti įstatymai, užtikrinantys žmonių laisves ir galimybes siekti savo pasirinktų tikslų. Jokios neaiškūs, subjektyvūs valdovų ar biurokratų sprendimai negalintys lemti žmonių gyvenimo.
- Ribota valdžia. Nors libertarai sutinka, kad valstybė būtina, jog užtikrintų laisves, tačiau valstybės valdžią laiko esant iš prigimties pavojingą, todėl reikalingą apribojimo. Konstitucija ir valdžių padalinimo principas turįs apsaugoti nuo per didelės valstybės galios santalkos. Libertarų manymu, Europoje pasireiškusi didesnė laisvė ir ekonominė gerovė nei kitur pasaulyje buvo nulemta didelio galios susiskaldymo viduramžiais ir vėliau (tarp bažnyčios ir pasaulietinės valdžios, todėl, kad vyravo nedidelės valstybės, kunigaikštystės, feodalų valstybėlės ir kt.). Dalis JAV libertarų (, M. N. Rotbardas) valstybės reikalingumu abejojo išvis ir savo ideologiją vadino anarchokapitalizmu (nuo įprasto anarchizmo skyrėsi tuo, kad neoponavo privačiai nuosavybei).
- Tarptautiniuose santykiuose libertarai pabrėžė pacifizmo svarbą. Kaip ir daugelis šiuolaikinių mąstytojų, libertarai priešinosi karui kaip prievartos formai, sukeliančiai mirtis, nesantarvę, ekonominę, moralinę žalą ir t. t. Smurtu galima atsakyti tik į smurtą, bet pati savaime prievarta yra blogis.
Kritika
Libertarizmas kritikuojamas dėl to, kad preziumuoja nerealistišką ir nepageidaujamą individo koncepciją kaip būtiną sąlygą žmonijos klestėjimui. Oponentai libertatišką individualizmą vadina atomizmu, kuris esą nepaiso šeimos, giminės, religinių, tautinių bendruomenių svarbos bei to, kad įvairios grupės ir institucijos taip pat yra legitimios galios šaltiniai. Toks individualizmas kritikuojamas kaip neistoriškas, perdėm abstraktus, parazitiškas. Anot filosofo Čarlzo Teiloro, libertarizmas remiasi klaidinga prielaida, kad žmogus pats vienas yra savipakankamas. Konservatizmo atstovai kritikuoja libertarizmą kaip amoralų, nepripažįstantį jokių vertybių, dėsnių bei papročių. Į šią kritiką libertarai atsako, kad ne valstybės darbas yra reguliuoti žmonių moralines nuostatas ir tikslus, ir kad įstatymų esmė pažeidžiama, kai jais imamasi moralizuoti. Bendruomenės esančios svarbios, bet saistymasis su jomis neturintis būti prievartinis.
Ekonominiu požiūriu liberatarizmas kritikuotas dėl to, kad nevaržoma laisvoji rinka sukuria ne tik didelį turto disbalansą (socialinę atskirtį), bet ir galios monopolizaciją (galia susikoncentruoja nedidelės turtingųjų grupės rankose). Be to, nevaržoma rinka skatina gamtos taršą, išteklių švaistymą ir panašiai.
Šaltiniai
- Libertarianism. Encyclopædia Britannica Online. – www.britannica.com.
- libertarizmas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Nepainioti su Liberalizmas Libertarizmas politines filosofijos kryptis ir politinis sajudis laisve laikantis pagrindine vertybe Radikali liberalizmo forma pasisakanti uz individo autonomija ir pasirinkimo teise bei priestaraujanti tokioms kolektyvinems politines valdzios formoms kaip nacionalizmas valstybes dominavimas Visgi kitaip negu anarchizmas libertarizmas pripazįsta valstybes reikalinguma IstorijaLibertatizmo idejos kildinamos is klasikiniu liberalu Dzono Loko Dzono Stiuarto Milio Adamo Smito ir Tomo Dzefersono kurie pabreze zmogui Dievo duotu individualiu teisiu į gyvybe laisve zodzio laisve tikejimo laisve moraline autonomija politinį konsensusa su valdzia svarba Valstybe anot klasikiniu liberalu turinti uztikrinti individui galimybe į sias teises ir priziureti kad vienu individu teises nenustelbtu kitu individu teisiu Takoskyra tarp liberalizmo ir libertarizmo isryskejo XIX a pab XX a pr kai susikure modernieji liberalai sieke didesnes valstybes įtakos kuri sumazintu socialine atskirtį pradetu ir stambiasias pramones sakas legalizuotu profesines sajungas įveistu privalomajį draudima nuo nelaimingu atsitikimu ir panasiai Įsigalejus sioms idejoms klasikinis liberalizmas transformavosi į socialdemokratija ir geroves valstybes liberalizma Po II pasaulinio karo ypac isryskejo liberalu siekis didinti valstybes aparata reguliuoti rinka tuo tarpu klasikinio liberalizmo vertybes palaike liberalai vengiant tapatinimosi su naujuoju liberalizmu save pradejo vadinti libertarais Argentinos prezidentas Chavjeras Milejus savo valdyma grindes libertarizmo principais Libertarizmo atstovai ekonomineje doktrinoje remesi Miltono Fridmano F A fon Hajeko ir kitu neoliberalizmo atstovu ekonominemis idejomis Zymiausi libertarizmo atstovai 1919 2013 m libertarizma bande pagrįsti sutarties principais libertarizma grinde ekonomine nauda remesi prigimtiniu teisiu mokymu A Rand Jungtinese Amerikos Valstijose libertarizmo idejos plito per vadinamaja antivyriausybinį judejima taciau tiek JAV tiek kitose Vakaru salyse susikurusios įvairios libertaru partijos didelio populiarumo nepasieke PrincipaiPagrindiniai libertarizmo principai reiskiasi per ideja jog zmogus tik pats esas savo seimininkas todel galįs spresti ko jam gyvenime siekti ir kokiais budais ispildyti savo gyvenima Nei valstybe nei kiti zmones negalintys trukdyti siai laisvei tol kol ji nepazeidzianti kitu individu laisviu Pagrindiniai principai Priesinimasis prievartai Nei valdzia nei individai neturitys teises naudoti vienas pries kita agresijos Valstybe jega galinti panaudoti tik tuomet jei koks individas ar ju grupe kelia pavoju kitiems individams Todel pasisakoma pries tokias valstybes prievartos formas kaip cenzura sauktiniu kariuomene kainu kontrole turto konfiskavimas ir kt Galia Libertarai skeptiski valstybes galios atzvilgiu Vyrauja nepasitikejimas valstybes galia regimas pavojus kad ji galinti transformuotis į opresyvias formas apartheidas genocidas karai zmogaus teisiu pazeidimai ir t t Individualizmas yra kertine libertarizmo vertybe Libertarai mano kad zmogaus teisiu jokia institucija negali nei suteikti nei atimti nes jos esancios prigimtines Spontaniska tvarka Libertarizme tikima kad tvarka visuomenese susiklosto spontaniskai todel nereikia jokio prievartos aparato jai uztikrinti Manoma kad tokie dalykai kaip teise kalba paprociai pinigai rinkos gali vystytis savaime be valdzios įsikisimo Laisvoji rinka Ji esanti butina spontaniskos tvarkos reiskimosi vieta Pasak libetaru visuomene galinti sukurti tokia ekonomine santvarka kurioje gerove gali buti uztikrinta paciu individu Vietoje valstybes pagalbos didesnį poveikį galinti duoti tarpusavio salpos organizacijos labdara Teises virsenybe Visuomenes klestejimas įmanomas tuomet kai yra aiskus ir daugmaz visuotinai priimti įstatymai uztikrinantys zmoniu laisves ir galimybes siekti savo pasirinktu tikslu Jokios neaiskus subjektyvus valdovu ar biurokratu sprendimai negalintys lemti zmoniu gyvenimo Ribota valdzia Nors libertarai sutinka kad valstybe butina jog uztikrintu laisves taciau valstybes valdzia laiko esant is prigimties pavojinga todel reikalinga apribojimo Konstitucija ir valdziu padalinimo principas turįs apsaugoti nuo per dideles valstybes galios santalkos Libertaru manymu Europoje pasireiskusi didesne laisve ir ekonomine gerove nei kitur pasaulyje buvo nulemta didelio galios susiskaldymo viduramziais ir veliau tarp baznycios ir pasaulietines valdzios todel kad vyravo nedideles valstybes kunigaikstystes feodalu valstybeles ir kt Dalis JAV libertaru M N Rotbardas valstybes reikalingumu abejojo isvis ir savo ideologija vadino anarchokapitalizmu nuo įprasto anarchizmo skyresi tuo kad neoponavo privaciai nuosavybei Tarptautiniuose santykiuose libertarai pabreze pacifizmo svarba Kaip ir daugelis siuolaikiniu mastytoju libertarai priesinosi karui kaip prievartos formai sukelianciai mirtis nesantarve ekonomine moraline zala ir t t Smurtu galima atsakyti tik į smurta bet pati savaime prievarta yra blogis KritikaLibertarizmas kritikuojamas del to kad preziumuoja nerealistiska ir nepageidaujama individo koncepcija kaip butina salyga zmonijos klestejimui Oponentai libertatiska individualizma vadina atomizmu kuris esa nepaiso seimos gimines religiniu tautiniu bendruomeniu svarbos bei to kad įvairios grupes ir institucijos taip pat yra legitimios galios saltiniai Toks individualizmas kritikuojamas kaip neistoriskas perdem abstraktus parazitiskas Anot filosofo Carlzo Teiloro libertarizmas remiasi klaidinga prielaida kad zmogus pats vienas yra savipakankamas Konservatizmo atstovai kritikuoja libertarizma kaip amoralu nepripazįstantį jokiu vertybiu desniu bei paprociu Į sia kritika libertarai atsako kad ne valstybes darbas yra reguliuoti zmoniu moralines nuostatas ir tikslus ir kad įstatymu esme pazeidziama kai jais imamasi moralizuoti Bendruomenes esancios svarbios bet saistymasis su jomis neturintis buti prievartinis Ekonominiu poziuriu liberatarizmas kritikuotas del to kad nevarzoma laisvoji rinka sukuria ne tik didelį turto disbalansa socialine atskirtį bet ir galios monopolizacija galia susikoncentruoja nedideles turtinguju grupes rankose Be to nevarzoma rinka skatina gamtos tarsa istekliu svaistyma ir panasiai SaltiniaiLibertarianism Encyclopaedia Britannica Online www britannica com libertarizmas Visuotine lietuviu enciklopedija T XIII Leo Magazyn Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008