HTML Hyper text Markup Language Hiperteksto ženklinimo kalba hiperteksto ženklinimo kalba dažniausiai vartojama tinkl
HTML

HTML (Hyper text Markup Language „Hiperteksto ženklinimo kalba“) – hiperteksto ženklinimo kalba, dažniausiai vartojama tinklalapiams rašyti. Kalbą standartizuoja W3 konsorciumas.

Elementai ir atributai
Pagrindinis HTML kalbos vienetas yra elementas. Kaip ir XML, HTML elementas turi vardą ir gali turėti bet kokį skaičių atributų. Elemento viduje gali būti tekstas bei kiti elementai. Tiek tekstas, tiek ir dukteriniai elementai paprastai gali kartotis ir sekti bet kuria tvarka.
Elemento atributai turi vardą ir reikšmę. Jei galimi atributai nenurodomi, paprastai galioja sutartos nutylėjimo taisyklės. Pavyzdžiui, HTML fragmentas <font color="red"><b>r</b> raudona</font> turi du elementus. Vienas jų (font) perjungia rodomo teksto spalvą į raudoną. Šio elemento viduje esantis antrasis elementas (b), perjungia šriftą į paryškintą. Pirmasis elementas turi vieną atributą (color) su reikšme red. Antrasis elementas atributų neturi.
HTML kode atributų reikšmes rekomenduojama apgaubti kabutėmis, nors HTML 4.01 standartas to nereikalauja.
Pagrindinės elementų grupės
Pagrindinis straipsnis HTML žymė
HTML kalbos žymėjimo elementai (angl. tags – žymės) skirstomi į:
- Struktūrinius. Šie apibrėžia teksto paskirtį,
<h2>Žymėjimo elementai</h2>
- Naršyklei nurodo, kad tai yra antro lygio antraštė (angl. header). Standartinė išvaizda gali būti pakeista naudojant stilius (CSS).
- Prezentacinius. Šie nurodo, kaip rodyti tekstą.
< b> paryškintas
- Atvaizduos žodį paryškintai. XHTML linkstama atsisakyti šio tipo elementų, jų vietoje naudojant CSS.
- Hipertekstinius. Sukuria nuorodas tarp dokumentų ar jų dalių.
<a href="http://lt.wikipedia.org/">Vikipedija</a>
- Sukurs nuorodą į Vikipedijos puslapį.
- Kiti
<img src="https://www.aawiki.lt-lt.nina.az/wiki-image/aHR0cHM6Ly93d3cuYWF3aWtpLmx0LWx0Lm5pbmEuYXovd2lraS1pbWFnZS9MMmx0WVdkbExtZHBaZz09LmdpZg==.gif">
- Įkels paveikslėlį „image.gif“
Versijos
HTML versija žymima skaičiumi, nurodant versiją ir subversiją, pavyzdžiui, HTML 3.2.
Paskutinė W3C rekomenduojama HTML versija 4.01. Po jos HTML pagrindu buvo plėtojamas XHTML standartas, kuris dar labiau atskyrė struktūros logiką nuo vaizdavimo, bei remiasi ne SGML, o XML žymėjimo kalba.
2009 m. vasario 12 d. WWW architektų taryba patvirtino HTML 5 juodraštį. HTML 5 keičia ir HTML 4, ir XHTML 1, bet išlieka suderinamas su jais. Naujasis standartas smulkiai ir iki galo tiksliai aprašo žymėjimo gaires, nepalikdamas vietos interpretacijai – naršyklės turės vienodai atvaizduoti tinklalapius, vienodai elgtis net ir su HTML rašto klaidomis.
CSS
Nors ankstesnėse HTML versijose buvo nemažai išvaizdą aprašančių elementų, bet rekomenduojama HTML kalba žymėti dokumento sandarą, o išvaizdą (teksto spalvas ir pan.) aprašyti atskirame CSS dokumente.
- Toks dokumentas užima mažiau vietos ir greičiau pasirodo vartotojo naršyklėje (įvairių puslapių išvaizdą aprašantis CSS dokumentas iš serverio atsisiunčiamas tik vienąkart);
- Toks dokumentas lengviau bei kokybiškiau apdorojamas automatiškai, todėl tokius dokumentus geriau indeksuoja paieškos sistemos.
- Naudojant CSS, lengviau keisti iškart visų puslapių išvaizdą;
- Taip paprasčiau pasiekti, jog šiuos puslapius įvairios naršyklės rodytų vienodai;
- Esant ribotam perdavimo kanalui galima siųsti tik patį HTML dokumentą, bei nesiųsti jo CSS;
- Galima siųsti tik patį HTML dokumentą, bei nesiųsti jo CSS jei naršyklė nepajėgi jį atvaizduoti;
- Panaudojus kelis skirtingus CSS dokumentus, tą patį HTML dokumentą galima gerai pritaikyti skirtingoms naršyklėms, pvz., vienaip atvaizduoti kompiuterio ekrane, o kitaip – mobiliajame telefone
Nuo HTML versijos „HTML 4.01 Strict“ CSS panaudojimas išvaizdos aprašymui yra privalomas.
Šaltiniai
- HTML kalba. V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova. Enciklopedinis kompiuterijos žodynas. 4-as leidimas. Vilnius: VU MII, 2014 // EKŽ, 2021, nuolat atnaujinamas. ISBN 978-9986-680-52-9.
- http://up.on.lt/html5.html
Nuorodos
- W3C – WWW architektų taryba.
- HTML 4.01 – W3C rekomendacija.
- HTML 5 – W3C juodraštis.
- WHATWG – HTML 5 automatikos aprašo darbo grupė.
- HTML4 ir XHML1 keičia vienas HTML5 – Vlado Palubinsko apžvalga interneto raidos metraštyje.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
HTML Hyper text Markup Language Hiperteksto zenklinimo kalba hiperteksto zenklinimo kalba dazniausiai vartojama tinklalapiams rasyti Kalba standartizuoja W3 konsorciumas HTML 5 logotipasElementai ir atributaiPagrindinis HTML kalbos vienetas yra elementas Kaip ir XML HTML elementas turi varda ir gali tureti bet kokį skaiciu atributu Elemento viduje gali buti tekstas bei kiti elementai Tiek tekstas tiek ir dukteriniai elementai paprastai gali kartotis ir sekti bet kuria tvarka Elemento atributai turi varda ir reiksme Jei galimi atributai nenurodomi paprastai galioja sutartos nutylejimo taisykles Pavyzdziui HTML fragmentas lt font color red gt lt b gt r lt b gt raudona lt font gt turi du elementus Vienas ju font perjungia rodomo teksto spalva į raudona Sio elemento viduje esantis antrasis elementas b perjungia srifta į paryskinta Pirmasis elementas turi viena atributa color su reiksme red Antrasis elementas atributu neturi HTML kode atributu reiksmes rekomenduojama apgaubti kabutemis nors HTML 4 01 standartas to nereikalauja Pagrindines elementu grupesPagrindinis straipsnis HTML zyme HTML kalbos zymejimo elementai angl tags zymes skirstomi į Strukturinius Sie apibrezia teksto paskirtį lt h2 gt Zymejimo elementai lt h2 gt dd Narsyklei nurodo kad tai yra antro lygio antraste angl header Standartine isvaizda gali buti pakeista naudojant stilius CSS Prezentacinius Sie nurodo kaip rodyti teksta lt b gt paryskintas dd Atvaizduos zodį paryskintai XHTML linkstama atsisakyti sio tipo elementu ju vietoje naudojant CSS Hipertekstinius Sukuria nuorodas tarp dokumentu ar ju daliu lt a href http lt wikipedia org gt Vikipedija lt a gt dd Sukurs nuoroda į Vikipedijos puslapį Kiti lt img src https www aawiki lt lt nina az wiki image L2ltYWdlLmdpZg gif gt dd Įkels paveikslelį image gif VersijosHTML versija zymima skaiciumi nurodant versija ir subversija pavyzdziui HTML 3 2 Paskutine W3C rekomenduojama HTML versija 4 01 Po jos HTML pagrindu buvo pletojamas XHTML standartas kuris dar labiau atskyre strukturos logika nuo vaizdavimo bei remiasi ne SGML o XML zymejimo kalba 2009 m vasario 12 d WWW architektu taryba patvirtino HTML 5 juodrastį HTML 5 keicia ir HTML 4 ir XHTML 1 bet islieka suderinamas su jais Naujasis standartas smulkiai ir iki galo tiksliai apraso zymejimo gaires nepalikdamas vietos interpretacijai narsykles tures vienodai atvaizduoti tinklalapius vienodai elgtis net ir su HTML rasto klaidomis CSSNors ankstesnese HTML versijose buvo nemazai isvaizda aprasanciu elementu bet rekomenduojama HTML kalba zymeti dokumento sandara o isvaizda teksto spalvas ir pan aprasyti atskirame CSS dokumente Toks dokumentas uzima maziau vietos ir greiciau pasirodo vartotojo narsykleje įvairiu puslapiu isvaizda aprasantis CSS dokumentas is serverio atsisiunciamas tik vienakart Toks dokumentas lengviau bei kokybiskiau apdorojamas automatiskai todel tokius dokumentus geriau indeksuoja paieskos sistemos Naudojant CSS lengviau keisti iskart visu puslapiu isvaizda Taip paprasciau pasiekti jog siuos puslapius įvairios narsykles rodytu vienodai Esant ribotam perdavimo kanalui galima siusti tik patį HTML dokumenta bei nesiusti jo CSS Galima siusti tik patį HTML dokumenta bei nesiusti jo CSS jei narsykle nepajegi jį atvaizduoti Panaudojus kelis skirtingus CSS dokumentus ta patį HTML dokumenta galima gerai pritaikyti skirtingoms narsyklems pvz vienaip atvaizduoti kompiuterio ekrane o kitaip mobiliajame telefone Nuo HTML versijos HTML 4 01 Strict CSS panaudojimas isvaizdos aprasymui yra privalomas SaltiniaiHTML kalba V Dagiene G Grigas T Jevsikova Enciklopedinis kompiuterijos zodynas 4 as leidimas Vilnius VU MII 2014 EKZ 2021 nuolat atnaujinamas ISBN 978 9986 680 52 9 http up on lt html5 htmlNuorodosW3C WWW architektu taryba HTML 4 01 W3C rekomendacija HTML 5 W3C juodrastis WHATWG HTML 5 automatikos apraso darbo grupe HTML4 ir XHML1 keicia vienas HTML5 Vlado Palubinsko apzvalga interneto raidos metrastyje