Беларусь
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Egiptologija studijų kryptis tirianti Senovės Egipto istoriją kultūrinį palikimą Rozetos akmuo dažnai minimas svarbiausi
Egiptologija
Egiptologija − studijų kryptis, tirianti Senovės Egipto istoriją, kultūrinį palikimą.
Istorija
1 tūkstantmetyje pr. m. e. Egipte besilankiusiems keliautojams Senovės Egipto civilizacija jau atrodė labai sena. Graikų istorikas Herodotas (apie 484−420 m. pr. m. e.) užrašė anksčiausią Senovės Egipto visuminės kultūros aprašymą. III a. pr. m. e. Manetonas parašė pirmą Egipto istoriją. Žinoma, kad patys egiptiečiai jau buvo ėmesi savo kultūros paminklų išsaugojimo. Garsiausias iš jų yra XIII a. pr. m. e. Ramzio II sūnus, Pta žynys Chaemvasetas. Keliautojai žavėjosi piramidėmis, šventyklomis, hieroglifais, daugybe dievų su gyvūnų galvomis. Graikų-romėnų laikais kopijuoti piramidžių tekstai. Senovės Egipto palikimas domino arabų mokslininkus. Daugelio ankstyvųjų keliautojų ir mokslininkų pastebėjimai vienijo objektų aprašymus su prasimanymais. XVII a. vokiečių vienuolis ėmėsi hieroglifų iššifravimo darbo, tačiau jis jiems priskyrė išimtinai simbolinę prasmę, todėl jo jų išaiškinimai žavi fantazija, bet su realia hieroglifų prasme neturi nieko bendro. Šiuolaikinės egiptologijos pagrindai prasidėjo su XVIII a. keliautojų į Egiptą užrašais. Tai buvo prancūzų vienuolis Klodas Sikaras, anglas Henris Pokokas ir danas Frederikas Nordenas. Pirmuosius sisteminius tyrimus atliko prancūzų mokslininkų grupė, 1798 m. atvykusi į Egiptą su Napoleono armija. Jie aprašė Egipto florą, fauną, monumentus ir istoriją. Šie aprašymai buvo išleisti 1809−1822 m. laikotarpiu 24 tomų veikalu „Egipto aprašymas“. 1802 m. britai išvarė prancūzus iš Egipto. Jie anglams perdavė rastą Rozetos akmenį, kuris tapo lemiamu artefaktu, padėjusiu iššifruoti egiptiečių hieroglifus. Šiuolaikinės egiptologijos pradžia dažnai nurodoma 1822 m. rugsėjo 22 d. − šia diena datuotas prancūzo Ž. F. Šampoljono laiškas, kuriame jis pademonstravo iššifravęs hieroglifų raštą. Jis rėmėsi daugelio ankstesnių autorių bandymais, nuo V a. graiko Horapolono iki amžininko T. Jungo.
XIX a. Egipte pradėjo lankyti keliautojai, kolekcionieriai bei organizuotos mokslinės grupės. 1828−1829 m. Egipte dirbo Ž. F. Šampoljonas ir Ipolitas Roselinis. 1837 m. Džonas Gardneris Vilkinsonas Anglijoje publikavo trijų tomų veikalą „Senovės egiptiečių papročiai ir tradicijos“ po 12 metų darbo Egipte ir Nubijoje. 1842−1845 m. plačius tyrimus vykdė K. R. Lepsijaus vokiečių ekspedicija. K. R. Lepsijus paruošė pirmąjį žinomų piramidžių sąvadą. Mokslinės ekspedicijos dažniausiai dirbo, kai archeologinės vietovės jau buvo išieškotos artefaktų medžiotojų kaip Džovanis Belconis ir Bernardinas Drovetis. Jų pergabenti į Europą objektai sudarė stambiausių egiptologijos muziejų kolekcijų pagrindus. Tai Britų muziejus, Luvras, ir Turino Egipto muziejus. 1858 m. Muhamedas Ali Paša paskyrė prancūzą O. Marjetą prižiūrėti visus Egipto archeologinius kasinėjimus ir ieškojimus. Tai žymėjo padidėjusį Senovės Egipto tyrimų organizuotumą, monumentų analizės ir konservacijos pradžią. XIX a. pabaigoje egiptologai Flindersas Pytris ir Džordžas Endrius Reisneris išvystė darbo kasinėjimų aikštelėje ir rastų objektų analizės metodus. Po 1890 m. archeologiniai tyrimai jau tapo išimtinai profesionalų darbu. Valstybinė Egipto senienų tarnyba išduodavo leidimus kasinėjimams, koordinavo archeologinių grupių darbą. Hovardo Karterio 1922 m. atrastas Tutanchamono kapas tapo garsiausiu egiptologijos laimėjimu. Vienu iš sėkmingiausių projektų buvo Abu Simbelo šventyklų išsaugojimas nuo užliejimo 1960-aisiais Asuano užtvankos statybų metu. XX a. pabaigoje egiptologijos moksle reikšmingą vietą užėmė egiptietis , pakistanietė Salima Ikram.
Lietuvoje
Lietuvoje egiptologijos pradininke laikoma Marija Rudzinskaitė-Arcimavičienė, kuri dalyvavo archeologiniuose kasinėjimuose Egipte, tarpukaryje dėstė Senovės Egipto istoriją Kaune, vertė egiptietiškus tekstus, atgabeno keletą archeologinių radinių. XX a. pab. filosofas ir menotyrininkas Algis Uždavinys daug dėmesio skyrė senojo Egipto dvasinėms tradicijoms: išvertė „Mirusiųjų knygą“, parašė „Hermio Trismegisto išminties kelią“, tyrinėjo Senovės Egipto dvasinę simboliką, jos sąsajas su neoplatonizmu.
Žymūs Senovės Egipto atradimai
- 1799 m. atrastas Rozetos akmuo;
- 1817 m. Džovanis Belconis atrado Sečio I kapą Karalių slėnyje;
- 1881 m. išsiaiškinta karališkųjų mumijų saugyklos vieta prie Deir al Bachri;
- 1898 m. Viktoras Lorė atrado kitą karališkųjų mumijų saugyklą Amenhotepo II kape Karalių slėnyje;
- 1912 m. atrastas Nefertitės biustas Amarnoje;
- 1922 m. Hovardas Karteris atrado Tutanchamono kapą Karalių slėnyje;
- 1940 m. Pjeras Montė atrado Psusenio I kapą Tanyje;
- 1954 m. atrasta Cheopso valtis prie Didžiosios Gizos piramidės;
- 1995 m. atrastas Auksinių mumijų slėnis;
- 2005 m. atrastas Asuane.
Galerija
-
![image]()
Žanas Fransua Šampoljonas -
![image]()
Karlas Richardas Lepsijus -
![image]()
Flindersas Pytris -
![image]()
Hovardas Karteris
Šaltiniai
- Ian Shaw, Paul Nicholson. The British Museum Dictionary of Ancient Egypt. The American University in Cairo Press., 2002, p. 69
- The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt. Tomas I. Red. Donald B. Redford. Oxford University Press, − 2001, p. 448
- Encyclopaedia Britannica
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Egiptologija studiju kryptis tirianti Senoves Egipto istorija kulturinį palikima Rozetos akmuo daznai minimas svarbiausiu egiptologijos artefaktuIstorija1 tukstantmetyje pr m e Egipte besilankiusiems keliautojams Senoves Egipto civilizacija jau atrode labai sena Graiku istorikas Herodotas apie 484 420 m pr m e uzrase anksciausia Senoves Egipto visumines kulturos aprasyma III a pr m e Manetonas parase pirma Egipto istorija Zinoma kad patys egiptieciai jau buvo emesi savo kulturos paminklu issaugojimo Garsiausias is ju yra XIII a pr m e Ramzio II sunus Pta zynys Chaemvasetas Keliautojai zavejosi piramidemis sventyklomis hieroglifais daugybe dievu su gyvunu galvomis Graiku romenu laikais kopijuoti piramidziu tekstai Senoves Egipto palikimas domino arabu mokslininkus Daugelio ankstyvuju keliautoju ir mokslininku pastebejimai vienijo objektu aprasymus su prasimanymais XVII a vokieciu vienuolis emesi hieroglifu issifravimo darbo taciau jis jiems priskyre isimtinai simboline prasme todel jo ju isaiskinimai zavi fantazija bet su realia hieroglifu prasme neturi nieko bendro Siuolaikines egiptologijos pagrindai prasidejo su XVIII a keliautoju į Egipta uzrasais Tai buvo prancuzu vienuolis Klodas Sikaras anglas Henris Pokokas ir danas Frederikas Nordenas Pirmuosius sisteminius tyrimus atliko prancuzu mokslininku grupe 1798 m atvykusi į Egipta su Napoleono armija Jie aprase Egipto flora fauna monumentus ir istorija Sie aprasymai buvo isleisti 1809 1822 m laikotarpiu 24 tomu veikalu Egipto aprasymas 1802 m britai isvare prancuzus is Egipto Jie anglams perdave rasta Rozetos akmenį kuris tapo lemiamu artefaktu padejusiu issifruoti egiptieciu hieroglifus Siuolaikines egiptologijos pradzia daznai nurodoma 1822 m rugsejo 22 d sia diena datuotas prancuzo Z F Sampoljono laiskas kuriame jis pademonstravo issifraves hieroglifu rasta Jis remesi daugelio ankstesniu autoriu bandymais nuo V a graiko Horapolono iki amzininko T Jungo XIX a Egipte pradejo lankyti keliautojai kolekcionieriai bei organizuotos mokslines grupes 1828 1829 m Egipte dirbo Z F Sampoljonas ir Ipolitas Roselinis 1837 m Dzonas Gardneris Vilkinsonas Anglijoje publikavo triju tomu veikala Senoves egiptieciu paprociai ir tradicijos po 12 metu darbo Egipte ir Nubijoje 1842 1845 m placius tyrimus vykde K R Lepsijaus vokieciu ekspedicija K R Lepsijus paruose pirmajį zinomu piramidziu savada Mokslines ekspedicijos dazniausiai dirbo kai archeologines vietoves jau buvo isieskotos artefaktu medziotoju kaip Dzovanis Belconis ir Bernardinas Drovetis Ju pergabenti į Europa objektai sudare stambiausiu egiptologijos muzieju kolekciju pagrindus Tai Britu muziejus Luvras ir Turino Egipto muziejus 1858 m Muhamedas Ali Pasa paskyre prancuza O Marjeta priziureti visus Egipto archeologinius kasinejimus ir ieskojimus Tai zymejo padidejusį Senoves Egipto tyrimu organizuotuma monumentu analizes ir konservacijos pradzia XIX a pabaigoje egiptologai Flindersas Pytris ir Dzordzas Endrius Reisneris isvyste darbo kasinejimu aiksteleje ir rastu objektu analizes metodus Po 1890 m archeologiniai tyrimai jau tapo isimtinai profesionalu darbu Valstybine Egipto senienu tarnyba isduodavo leidimus kasinejimams koordinavo archeologiniu grupiu darba Hovardo Karterio 1922 m atrastas Tutanchamono kapas tapo garsiausiu egiptologijos laimejimu Vienu is sekmingiausiu projektu buvo Abu Simbelo sventyklu issaugojimas nuo uzliejimo 1960 aisiais Asuano uztvankos statybu metu XX a pabaigoje egiptologijos moksle reiksminga vieta uzeme egiptietis pakistaniete Salima Ikram Lietuvoje Lietuvoje egiptologijos pradininke laikoma Marija Rudzinskaite Arcimaviciene kuri dalyvavo archeologiniuose kasinejimuose Egipte tarpukaryje deste Senoves Egipto istorija Kaune verte egiptietiskus tekstus atgabeno keleta archeologiniu radiniu XX a pab filosofas ir menotyrininkas Algis Uzdavinys daug demesio skyre senojo Egipto dvasinems tradicijoms isverte Mirusiuju knyga parase Hermio Trismegisto isminties kelia tyrinejo Senoves Egipto dvasine simbolika jos sasajas su neoplatonizmu Zymus Senoves Egipto atradimai1799 m atrastas Rozetos akmuo 1817 m Dzovanis Belconis atrado Secio I kapa Karaliu slenyje 1881 m issiaiskinta karaliskuju mumiju saugyklos vieta prie Deir al Bachri 1898 m Viktoras Lore atrado kita karaliskuju mumiju saugykla Amenhotepo II kape Karaliu slenyje 1912 m atrastas Nefertites biustas Amarnoje 1922 m Hovardas Karteris atrado Tutanchamono kapa Karaliu slenyje 1940 m Pjeras Monte atrado Psusenio I kapa Tanyje 1954 m atrasta Cheopso valtis prie Didziosios Gizos piramides 1995 m atrastas Auksiniu mumiju slenis 2005 m atrastas Asuane GalerijaZanas Fransua Sampoljonas Karlas Richardas Lepsijus Flindersas Pytris Hovardas KarterisSaltiniaiIan Shaw Paul Nicholson The British Museum Dictionary of Ancient Egypt The American University in Cairo Press 2002 p 69 The Oxford Encyclopedia of Ancient Egypt Tomas I Red Donald B Redford Oxford University Press 2001 p 448 Encyclopaedia Britannica