Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Islamas الاسلام al ʾIslāmKaaba svarbiausia musulmonų šventovė esanti Al Masdžid al Charamo mečetės centre
Islamas
| Islamas ۘالاسلام al-ʾIslām | |
 Kaaba – svarbiausia musulmonų šventovė, esanti Al Masdžid al Charamo mečetės centre (Meka, Saudo Arabija) | |
| Informacija | |
|---|---|
| Tipas | Religija |
| Grupė | Abraominė |
| Šventraštis | Koranas |
| Teologija | Monoteizmas |
| Šakos | Sunizmas, šiizmas, ibadizmas |
| Teritorija | Arabų šalys, tiurkų tautos, Afganistanas, Pakistanas, Indonezija, Vidurinė Azija, Šiaurės Kaukazas |
| Pradininkas | Mahometas |
| Pradžia | VII a., Hidžazas |
| Šventieji miestai | Meka, Medina, Jeruzalė |
| Išpažinėjai | Musulmonai (~1,9 mlrd.) |
Islamas (arab. ۘالاسلام = al-ʾIslām – „paklusnumas [Dievui]“) – abraominė, monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje. Ją išpažįsta apie 2 milijardai tikinčiųjų. XXI a. pradžioje islamą išpažįsta daugiausia arabai, turkai, Afganistano, Pakistano, Azerbaidžano, Vidurinės Azijos valstybių, Šiaurės Kaukazo, Baškirijos, Totorijos gyventojai. Pagrindinės islamo šakos – sunizmas ir šiizmas. Sunitų yra apie 90 %, šiitų – apie 10 % (dauguma Irane ir Indijoje). Jos išpažinėjai – musulmonai – tiki vieninteliu ir amžinu Dievu Alachu (arab. Allah) ir jo pranašu Mahometu. Musulmonų maldos namai – mečetė.
Žodžio kilmė
Arabų kalba islām reiškia „paklusnumas“. Šis žodis etimologiškai yra susijęs su nuolankumu, taikumu (salām reiškia „taika“).
Koranas
Šventoji musulmonų knyga – Koranas.
Koranas musulmonams apibrėžia šešis postulatus (arab. imān reiškia „tikėjimas“):
- tikėjimą Alachu (Dievu);
- tikėjimą angelais;
- tikėjimą pranašais;
- tikėjimą knygomis (siųstomis Alacho);
- tikėjimą Teismo Diena (Qiyamah);
- tikėjimą al Kadru (al-Qadr), gėriu ir blogiu.
Musulmonų penkios pareigos
Musulmonų pagrindinės penkios pareigos (5 arkanai) yra:
- Šahada – kiekvienas musulmonas turi paliudyti tikėjimą žodžiu;
- Salatas – kasdieninės penkios maldos pagal Koraną ir Suną;
- Zakiatas – privalomas apvalomasis turto mokestis;
- Saumas – pasninkas Ramadano mėnesį;
- Chadžas – kelionė į Meką, jei tai įmanoma.
Kartais arkanui priskiriama kova už islamą (džihadas). Jų neatliekant užsitraukiamos nuodėmės.
Istorija
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Islamo aukso amžius.
Islamo religija atsirado VII a. Arabijoje, kai Mahometas suvienijo arabų gentis. Po jo mirties 632 m. buvo sumaištis, kam atiteks islamo bendruomenės vadovavimas. Kilus kivirčui tarp Medinos ansarų ir Mekos , Umaras ibn al-Katabas į sostą pasiūlė Abu Bakrą, Mahometo artimą draugą ir bendradarbį. Kitiems pritarus, Abu Bakras tapo pirmuoju kalifu (išvertus – „įpėdiniu“) ir islamo bendruomenės lyderiu.
Abu Bakro neatidėliotina užduotis buvo atkeršyti už neseną pralaimėjimą Bizantijos (taip pat žinomai Rytų Romos Imperijos pavadinimu) pajėgoms, nors iškilo didesnė grėsmė: sužinojusios apie Mahometo mirtį, arabų gentys pradėjo maištauti. Kai kurios gentys atsisakė mokėti Zakiato mokestį naujam kalifui, kuomet kitos kėlė savo reikalavimus. Abu Bakras greit paskelbė joms karą ir numalšino sukilimą. Šis nutikimas vadinamas („Atskalūnų karai“).
Po Abu Bakro mirties 634 m. kalifu tapo Umaras ibn al-Chatabas, po jo Utmanas ibn al-Afanas ir dar vėliau – Ali ibn Abi Talibas. Šie keturi kalifai vadinami „khulafa rashidūn“ (Teisingai Valdę Kalifai). Jiems valdant islamo valstybės teritorija smarkiai išsiplėtė. Dešimtmečiai karų tarp Bizantijos ir Persijos išsekino abi puses. Ne tik, kad nebuvo įvertinta išaugusi nauja galia ir arabų kovos žirgai, bet ir vidinės kovos Bizantijoje atvėrė barbarams galimybę įsiveržti. Pasinaudodami šiom silpnybėm musulmonai užėmė Siriją ir Palestiną (634–640 m.), Egiptą (639–642 m.) ir į rytus: Iraką (641 m.), Armėniją ir Iraną (642 m.), Transoksianiją ir netgi kinų Turkestaną.
Atšakos
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sunizmas, Šiizmas ir Sufizmas.
Palyginus su judaizmu ar krikščionybe, islamas jaunesnė religija, tačiau patyrusi jau ne vieną schizmą bei reformaciją. Labiausiai išplitusios dvi šio tikėjimo šakos – sunitų ir šiitų. Pastarieji vyrauja Irane, nemažos grupės gyvena Irake (ypač tarp kurdų, nors esama ir arabų), Azerbaidžane, Afganistane, šiitinės kilmės alavitų denominacija turi valstybinį statusą Sirijoje, kita šiitų pakraipa – zeiditai – vyrauja Jemene.
Daugumoje arabų šalių, Turkijoje, Vidurinėje Azijoje, Pakistane, Bangladeše, Indonezijoje ir Malaizijoje vyrauja sunitai. Šiitai labiau orientuoti į autoritetą, išpažįsta šventųjų (ypatingai – pranašo Ali) kultą.
Esama ir daugiau atšakų, nepritampančių nei prie šiitų, nei prie sunitų, pvz., – charidžitai, kaip ir šiitai, suskilę į daugybę atšakų bei sektų.
Islamo pagrindu kuriasi ir naujos, sinkretinės religijos: drūzai, ahmadija, JAV juodaodžių tarpe plinta islamo nacija, tikinti greita apokaliptine savosios rasės pergale.
Kai kuriose šalyse populiari radikali islamo šaka – vahabizmas. Saudo Arabijoje, taip pat ir Afganistane prie Talibano valdžios, tai – oficiali islamo forma. Kai kuriose šalyse ši forma uždrausta (pvz.: Rusijoje). Vahabistai siekia išgryninti tikėjimą, pagrindinė idėja – tvirtas tikėjimas vienu Dievu, religiją stengiamasi išpažinti tokią, kokia ji buvo pranašo Mahometo laikais. Taigi šioje šakoje atsisakoma bereikalingų ritualų, religinių švenčių. Taip pat neigiamas religijos modernėjimas, atsiradęs paskutiniais šimtmečiais. Pavyzdžiui, Saudo Arabijoje negalima rodyti vaidybinių filmų, siejant su žmogiškų atvaizdų draudimu, taip pat, pavyzdžiui, mirties bausmės vykdomos viešai, nes taip būta ir pranašo laikais.
Menas
- Daugiau informacijos galite rasti straipsnyje Islamo menas.
Islamo menas – meno tradicijos, nuo VII a. paplitusios islamo pasaulyje. Iš pradžių islamo menas plito arabų sukurtame Kalifate, vėliau ir arabų užkariautuose kraštuose, Indijoje, Turkijoje, kai kuriose Vidurinės Azijos, Kaukazo ir Pietų Europos šalyse (Ispanijoje, Italijoje – Sicilijos saloje, Graikijoje – Kretos saloje, Balkanų valstybėse).
Islamo menas labiausiai pasireiškė architektūroje, kaligrafijoje, tekstilėje, keramikoje, stiklo apdirbime. Šios meno tradicijos susiformavime didelę reikšmę lėmė religinės islamo tradicijos, draudžiančios vaizduoti žmogų, todėl daugiausia vaizduoti abstraktūs geometriniai, augaliniai motyvai (arabeska). Monumentaliojoje islamo architektūroje sukomponuoti ne tik architektūros, bet ir keramikos, kaligrafijos, tekstilės, stiklo menų laimėjimai, todėl daug islamo architektūros pastatų yra meno paminklai. Islamo architektūros pasiekimai geriausiai matomi mečečių, mauzoliejų, rūmų, minaretų statybos tradicijose.
Islamas Europoje
Iberijos pusiasalio, Kipro, Sicilijos bei Balkanų musulmuonų bendruomenės gyvuoja jau nuo senų laikų.
Lietuvoje 0,1 % gyventojų yra musulmonai. Nedideliu skaičiumi pasižymi ir kitos vidurio Europos šalys. Vakarų bei Šiaurės Europos šalyse islamas sparčiai plinta dėl pastarųjų dešimtmečių arabų migracijos, nors didžiausia dalis musulmonų Europos gyventojų atvyko apie 1960 m. bei vėliau devintajame dešimtmetyje. Numatoma, kad 2020 m. bus 50 milijonų musulmonų gyvenančių Europoje arba 6,8 % visų europiečių. Europos mastu islamas yra antra didžiausia religinė grupė po krikščionybės.
Islamas Lietuvoje, priešingai nei daugelyje Vakarų ar Šiaurės Europos šalių, žinomas jau nuo viduramžių. Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei apėmus dabartinės Ukrainos žemes, į jos valdas pateko ir dalis Krymo totorių, išpažįstančių islamą. Dalis jų persikėlė į etnines lietuvių žemes, ypač Vytauto Didžiojo laikais. Nors per ilgą laiką Lietuvos totoriai buvo gerokai asimiliuoti, prarado savo kalbą, tačiau išlaikė savo religiją. Dėl geografinės izoliacijos nuo kitų musulmonų, jų papročiai iš dalies skiriasi nuo kitų sunitų.
Išnašos
- „Muslim Population By Country 2021“. World Population Review. Nuoroda tikrinta 22 July 2021.
- „Religious Composition by Country, 2010–2050“. . 2 April 2015. Suarchyvuota iš originalo 15 June 2020. Nuoroda tikrinta 5 May 2020.
- Islamas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- „Islamo architektūra“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-02-18.
- „Islamo menas“. VLE. Nuoroda tikrinta 2019-02-18.
- Kvartūnaitė, Evelina (2012-03-30). „Euroblogas. Islamofobija: baimė ir mirtis Europoje“. Euroblogas.lt. Delfi. Nuoroda tikrinta 2024-03-12.
- "Religious Composition by Country, 2010-2050" Archyvuota kopija 2020-05-08 iš Wayback Machine projekto. in: Pew Research Center, Nuoroda tikrinta 10 November 2016
Nuorodos
- islamas.lt Archyvuota kopija 2020-01-30 iš Wayback Machine projekto.
- islamasvisiems.lt
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Islamas الاسلام al ʾIslamKaaba svarbiausia musulmonu sventove esanti Al Masdzid al Charamo mecetes centre Meka Saudo Arabija InformacijaTipasReligijaGrupeAbraomineSventrastisKoranasTeologijaMonoteizmasSakosSunizmas siizmas ibadizmasTeritorijaArabu salys tiurku tautos Afganistanas Pakistanas Indonezija Vidurine Azija Siaures KaukazasPradininkasMahometasPradziaVII a HidzazasSventieji miestaiMeka Medina JeruzaleIspazinejaiMusulmonai 1 9 mlrd Islamas arab الاسلام al ʾIslam paklusnumas Dievui abraomine monoteistine religija antra pagal dydį pasaulyje Ja ispazįsta apie 2 milijardai tikinciuju XXI a pradzioje islama ispazįsta daugiausia arabai turkai Afganistano Pakistano Azerbaidzano Vidurines Azijos valstybiu Siaures Kaukazo Baskirijos Totorijos gyventojai Pagrindines islamo sakos sunizmas ir siizmas Sunitu yra apie 90 siitu apie 10 dauguma Irane ir Indijoje Jos ispazinejai musulmonai tiki vieninteliu ir amzinu Dievu Alachu arab Allah ir jo pranasu Mahometu Musulmonu maldos namai mecete Zodzio kilmeArabu kalba islam reiskia paklusnumas Sis zodis etimologiskai yra susijes su nuolankumu taikumu salam reiskia taika KoranasVienas is Hadzo ritualu yra apeiti Kaabos sventykla septynis kartus Sventoji musulmonu knyga Koranas Koranas musulmonams apibrezia sesis postulatus arab iman reiskia tikejimas tikejima Alachu Dievu tikejima angelais tikejima pranasais tikejima knygomis siustomis Alacho tikejima Teismo Diena Qiyamah tikejima al Kadru al Qadr geriu ir blogiu Musulmonu penkios pareigosMusulmonu pagrindines penkios pareigos 5 arkanai yra Sahada kiekvienas musulmonas turi paliudyti tikejima zodziu Salatas kasdienines penkios maldos pagal Korana ir Suna Zakiatas privalomas apvalomasis turto mokestis Saumas pasninkas Ramadano menesį Chadzas kelione į Meka jei tai įmanoma Kartais arkanui priskiriama kova uz islama dzihadas Ju neatliekant uzsitraukiamos nuodemes IstorijaDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Islamo aukso amzius Islamo religija atsirado VII a Arabijoje kai Mahometas suvienijo arabu gentis Po jo mirties 632 m buvo sumaistis kam atiteks islamo bendruomenes vadovavimas Kilus kivircui tarp Medinos ansaru ir Mekos Umaras ibn al Katabas į sosta pasiule Abu Bakra Mahometo artima drauga ir bendradarbį Kitiems pritarus Abu Bakras tapo pirmuoju kalifu isvertus įpediniu ir islamo bendruomenes lyderiu Abu Bakro neatideliotina uzduotis buvo atkersyti uz nesena pralaimejima Bizantijos taip pat zinomai Rytu Romos Imperijos pavadinimu pajegoms nors iskilo didesne gresme suzinojusios apie Mahometo mirtį arabu gentys pradejo maistauti Kai kurios gentys atsisake moketi Zakiato mokestį naujam kalifui kuomet kitos kele savo reikalavimus Abu Bakras greit paskelbe joms kara ir numalsino sukilima Sis nutikimas vadinamas Atskalunu karai Po Abu Bakro mirties 634 m kalifu tapo Umaras ibn al Chatabas po jo Utmanas ibn al Afanas ir dar veliau Ali ibn Abi Talibas Sie keturi kalifai vadinami khulafa rashidun Teisingai Valde Kalifai Jiems valdant islamo valstybes teritorija smarkiai issiplete Desimtmeciai karu tarp Bizantijos ir Persijos issekino abi puses Ne tik kad nebuvo įvertinta isaugusi nauja galia ir arabu kovos zirgai bet ir vidines kovos Bizantijoje atvere barbarams galimybe įsiverzti Pasinaudodami siom silpnybem musulmonai uzeme Sirija ir Palestina 634 640 m Egipta 639 642 m ir į rytus Iraka 641 m Armenija ir Irana 642 m Transoksianija ir netgi kinu Turkestana AtsakosDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Sunizmas Siizmas ir Sufizmas Palyginus su judaizmu ar krikscionybe islamas jaunesne religija taciau patyrusi jau ne viena schizma bei reformacija Labiausiai isplitusios dvi sio tikejimo sakos sunitu ir siitu Pastarieji vyrauja Irane nemazos grupes gyvena Irake ypac tarp kurdu nors esama ir arabu Azerbaidzane Afganistane siitines kilmes alavitu denominacija turi valstybinį statusa Sirijoje kita siitu pakraipa zeiditai vyrauja Jemene Daugumoje arabu saliu Turkijoje Vidurineje Azijoje Pakistane Bangladese Indonezijoje ir Malaizijoje vyrauja sunitai Siitai labiau orientuoti į autoriteta ispazįsta sventuju ypatingai pranaso Ali kulta Esama ir daugiau atsaku nepritampanciu nei prie siitu nei prie sunitu pvz charidzitai kaip ir siitai suskile į daugybe atsaku bei sektu Islamo pagrindu kuriasi ir naujos sinkretines religijos druzai ahmadija JAV juodaodziu tarpe plinta islamo nacija tikinti greita apokaliptine savosios rases pergale Kai kuriose salyse populiari radikali islamo saka vahabizmas Saudo Arabijoje taip pat ir Afganistane prie Talibano valdzios tai oficiali islamo forma Kai kuriose salyse si forma uzdrausta pvz Rusijoje Vahabistai siekia isgryninti tikejima pagrindine ideja tvirtas tikejimas vienu Dievu religija stengiamasi ispazinti tokia kokia ji buvo pranaso Mahometo laikais Taigi sioje sakoje atsisakoma bereikalingu ritualu religiniu svenciu Taip pat neigiamas religijos modernejimas atsirades paskutiniais simtmeciais Pavyzdziui Saudo Arabijoje negalima rodyti vaidybiniu filmu siejant su zmogisku atvaizdu draudimu taip pat pavyzdziui mirties bausmes vykdomos viesai nes taip buta ir pranaso laikais MenasDaugiau informacijos galite rasti straipsnyje Islamo menas Islamo menas meno tradicijos nuo VII a paplitusios islamo pasaulyje Is pradziu islamo menas plito arabu sukurtame Kalifate veliau ir arabu uzkariautuose krastuose Indijoje Turkijoje kai kuriose Vidurines Azijos Kaukazo ir Pietu Europos salyse Ispanijoje Italijoje Sicilijos saloje Graikijoje Kretos saloje Balkanu valstybese Islamo menas labiausiai pasireiske architekturoje kaligrafijoje tekstileje keramikoje stiklo apdirbime Sios meno tradicijos susiformavime didele reiksme leme religines islamo tradicijos draudziancios vaizduoti zmogu todel daugiausia vaizduoti abstraktus geometriniai augaliniai motyvai arabeska Monumentaliojoje islamo architekturoje sukomponuoti ne tik architekturos bet ir keramikos kaligrafijos tekstiles stiklo menu laimejimai todel daug islamo architekturos pastatu yra meno paminklai Islamo architekturos pasiekimai geriausiai matomi mececiu mauzolieju rumu minaretu statybos tradicijose Islamas EuropojePagrindinis straipsnis Islamas pagal salį Islamo paplitimas Europoje 2011 m Iberijos pusiasalio Kipro Sicilijos bei Balkanu musulmuonu bendruomenes gyvuoja jau nuo senu laiku Lietuvoje 0 1 gyventoju yra musulmonai Nedideliu skaiciumi pasizymi ir kitos vidurio Europos salys Vakaru bei Siaures Europos salyse islamas sparciai plinta del pastaruju desimtmeciu arabu migracijos nors didziausia dalis musulmonu Europos gyventoju atvyko apie 1960 m bei veliau devintajame desimtmetyje Numatoma kad 2020 m bus 50 milijonu musulmonu gyvenanciu Europoje arba 6 8 visu europieciu Europos mastu islamas yra antra didziausia religine grupe po krikscionybes Islamas Lietuvoje priesingai nei daugelyje Vakaru ar Siaures Europos saliu zinomas jau nuo viduramziu Lietuvos Didziajai Kunigaikstystei apemus dabartines Ukrainos zemes į jos valdas pateko ir dalis Krymo totoriu ispazįstanciu islama Dalis ju persikele į etnines lietuviu zemes ypac Vytauto Didziojo laikais Nors per ilga laika Lietuvos totoriai buvo gerokai asimiliuoti prarado savo kalba taciau islaike savo religija Del geografines izoliacijos nuo kitu musulmonu ju paprociai is dalies skiriasi nuo kitu sunitu Isnasos Muslim Population By Country 2021 World Population Review Nuoroda tikrinta 22 July 2021 Religious Composition by Country 2010 2050 2 April 2015 Suarchyvuota is originalo 15 June 2020 Nuoroda tikrinta 5 May 2020 Islamas Visuotine lietuviu enciklopedija T VIII Imhof Junusas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 Islamo architektura VLE Nuoroda tikrinta 2019 02 18 Islamo menas VLE Nuoroda tikrinta 2019 02 18 Kvartunaite Evelina 2012 03 30 Euroblogas Islamofobija baime ir mirtis Europoje Euroblogas lt Delfi Nuoroda tikrinta 2024 03 12 Religious Composition by Country 2010 2050 Archyvuota kopija 2020 05 08 is Wayback Machine projekto in Pew Research Center Nuoroda tikrinta 10 November 2016NuorodosVikiteka Islamas vaizdine ir garsine medziagaislamas lt Archyvuota kopija 2020 01 30 is Wayback Machine projekto islamasvisiems lt