Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Identitetas lot identitatis tapatybė tapatumas asmenybės vidinė vienovė išgyvenama kaip savo paties Aš Kaip viena
Identitetas
Identitetas (lot. identitatis – „tapatybė“; tapatumas) – asmenybės vidinė vienovė, išgyvenama kaip savo paties Aš. Kaip viena iš esminių antropologijos sąvokų identitetas suprantamas ne tik kaip tapatinimasis, bet ir gretinamas su sąvoka kitoniškumas.
Pirmas tapatumo sąvoką psichologijoje pavartojo Zigmundas Froidas, aiškindamas, kaip vaikas perimą jam reikšmingų žmonių elgesį, prisiima moters arba vyro vaidmenį. Išsamiau tapatumo esmę atskleidė . Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologinės raidos teorijos sąvoka. Eriko Eriksono nuomone, žmogus ieško savo tapatumo visą gyvenimą, tačiau paauglystėje, dėl didelių fizinių bei kognityvinių pokyčių ir dėl būtinybės pasirinkti profesiją, tapatumo klausimai ypač išryškėja.
Eriko Eriksono ir J. Marcia nuomone, asmens tapatumas gali būti suteiktas arba sukonstruotas. Motina suteikia vaikui „vaiko“ vaidmenį, religinė bendruomenė suteikia tam tikrą vaidmenį savo nariui ir t. t. O tapatumą žmogus konstruoja, spręsdamas, kuo būti, prie kurios grupės šlietis, kokias vertybes pasirinkti. Toks tapatumas – sprendimo proceso padarinys. Prisiėmę tapatumą arba apsisprendę, asmenys įgyja vidinio vientisumo jausmą.
Tapatumo lygmenys
J. Marcia, plėtodamas Eriksono teoriją, išskyrė du svarbiausius tapatumo kriterijus: įsipareigojimą tam tikrai sričiai ir tapatumo alternatyvų tyrinėjimą. Pagal šių kriterijų buvimą ar nebuvimą J. Marcia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis: neaiškus tapatumas, užsisklendimas, moratoriumas ir pasiektas tapatumas.
Neaiškus tapatumas – tyrinėtojai laiko tokius atvejus, kai asmuo nėra įsipareigojęs kokiai nors sričiai, nesvarsto ir neigia poreikį mąstyti apie savo asmeninius tikslus bei , nedaro jokių tvirtų sprendimų, kad įgyvendintu savo pasirinkimus. Jis nesirūpina savo gyvenimo kryptingumo apibrėžimu, jaučia negalįs savo padėties kontroliuoti. Jis neturi aiškaus savivaizdžio.
Užsisklendimas – tapatumo lygmuo, apibūdinamas, kaip kokiai nors sričiai, nesvarstant alternatyvų. Šioje būsenoje esantys žmonės įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes, asmeniškai jų neapmąstydami. A. Vatermanas teigia, kad užsisklendimas dažniausiai būdingas ankstyvajai paauglystei, kai vaikas siekia tapatintis su vienu ar abiem tėvais. Tėvų tapatumas, jų siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais. Šioje būsenoje žmogus siekia būti toks, kokį jį nori matyti aplinkiniai (J. Marcia ir kt. 1993).
Moratoriumas – pereinamoji būsena, būdinga žmonėms aktyviai kuriantiems savo tapatumą. Šią būseną išgyvenantys žmonės aktyviai tyrinėja alternatyvas, mėgindami rinktis kurią nors iš jų. Moratoriumo būsena mažiausiai stabili, kartais ji dar vadinama krize, nes siejasi su ką nors savo gyvenime pakeisti. A. Vatermano nuomone, iš neaiškaus tapatumo ir užsisklendimo būsenų pereiti į pasiektą tapatumą galima tik per moratoriumo būseną. Ši negali trukti ilgai, nes užtrukus, auga nerimo lygis, susijęs su asmens tikslų, vertybių, įsitikinimų užbaigtumo stoka. Dėl didelio nerimo šis formavimasis gali sulėtėti.
Pasiektas tapatumas – būsena būdinga žmonėms, išgyvenusiems kritinį periodą ir po tam tikrų apmąstymų bei tyrinėjimų tvirtai apsisprendusiems. Apibūdindami šio tapatumo lygmens asmenis, J. Marcia ir S. Archer nurodo, kad jie yra rimtai apsvarstę skirtingas požiūrių ar įsitikinimų sistemas ir pasirinkę vieną, kuriai yra įsipareigoję. Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas dėl savo pasirinkimo skiriasi nuo užsisklendimo lygmeniui būdingo nelankstumo ir teisuoliškumo. Šioje būsenoje esantys žmonės turi savo ir mažiau priklausomi nuo aplinkinių nuostatų. Šis lygmuo nereiškia tapatumo raidos pabaigos. Asmuo gali vėl pradėti svarstyti alternatyvas, jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami.
 | Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
Socialinis identitetas
Socialiniuose moksluose identitetas reiškia asmens savęs priskyrimą tam tikrai grupei pagal jos specifinius požymius. Švedų mokslininko Eriksen žodžiais tariant identitetas tai „vidinis balsas, kuris sako 'tai yra tikrasis aš'“.
Nors identiteto sąvoka dažniausia naudojama vienaskaita, tačiau iš tikro identitetas, bent jau psichologine prasme, nėra vienalypis ir susideda iš įvairių kategorijų, kurioms žmogus save priskiria. Žmonės gali būti priskiriami arba patys save priskirti tautinėms, profesinėms, socialinėms - klasinėms, regioninėms arba vietinėms, partinėms-ideologinėms grupėms, identifikuoti save su valstybe, kasta, religine bendruomenė ir daugybe kitais požymiais sudarytų grupių. Kuri iš šių grupių žmogui yra svarbiausia priklauso nuo jo paties. Vieni save visų pirma priskiria, pvz., lietuviams, kiti – šachmatininkams. Atskiri identiteto elementai taip pat gali būti skirtingos svarbos, priklausomai nuo konteksto. Pvz., Lietuvoje esantis žmogus save labiau identifikuos su tam tikru miestu ar regionu, o išvykęs į užsienį – su Lietuva ar net Europa.
Nors kai kurie fiziologiniai bruožai kartais riboja identiteto kaitą, tačiau ji yra įmanoma, t. y. identitetas yra lemiamas socialinių, o ne fiziologinių veiksnių, todėl laikui bėgant gali keistis. Situacija, kai radikalių socialinių arba politinių pasikeitimų metu žmogus negali savęs identifikuoti su jokia socialine grupe, vadinama „identiteto krize“.
Kai kurios teorijos, pvz., rasizmas arba nacionalizmas išskiria atskirus identiteto elementus kaip esminius (pvz., rasinį arba tautinį identitetą) ar svarbesnius už kitus.
Identiteto formavimosi tyrimai parodė, kad žmonės lygindami save su kitų socialinių grupių nariais, bando kategorizuoti ir išskirti save iš kitų grupių. Šie diferenciacijos, kategorizacijos ir savęs vertinimo procesai aprašyti klasikiniuose „Tajfel“ eksperimentuose, naudojant dirbtines eksperimentines grupes, Tajfel vadintas „minimaliomis grupėmis“ (minimal groups).
Socialinio identiteto reikšmė padidėja pasikeitimų metu, t. y. socialinis identitetas tampa ypač svarbiu, kai jam iškyla grėsmė. Šie pasikeitimai gali būti susiję su migracija, demografinės situacijos pokyčiais, industrializacija ar kitais ekonominio pobūdžio pasikeitimais.
Tautinis identitetas ir jo kaita
Tautinio identiteto kaitos klausimu egzistuoja dvi griežtai priešingos pozicijos. Pagal vieną iš jų tautinis identitetas yra istoriškai nulemta asmens savybė, kurią jis įgauna gimdamas visam gyvenimui.
Dalis mokslininkų, pvz., Barth teigė, kad individai, esant palankioms aplinkybėms, gali keisti savo tautybę ir kartais tai daro, t. y. tautiškumas gali būti asmeninio pasirinkimo klausimas. Be to, tautinis identitetas nėra stabilus, o kintantis ir prisitaikantis priklausomai nuo susidūrimų su kitomis tautinėmis grupėmis ir jų identitetu. Pagal šią versiją, tautinis identitetas yra kolektyvinio pasirinkimo reikalas, istorinis projektas, kurį turi atnaujinti kiekviena karta atsižvelgdama į savo poreikius ir aplinkybes. Tautinis identitetas yra praeities pasirinkimų rezultatas ir gali būti asmens keičiamas.
Pagal tarpinį variantą tautinis identitetas yra ir nėra kolektyvinio pasirinkimo reikalas. Kiekviena karta gali laisvai apibrėžti savo tautinį identitetą, bet tai priklauso nuo paveldimų identiteto elementų ir dėl to kaita yra ribota. Bendruomenė nėra tabula rasė, todėl istoriškai išsivysčiusios struktūros išlieka laikui bėgant ir riboja galimus pasirinkimus. Pagal šį požiūrį teigti, kad kiekviena karta yra visiškai laisva iš naujo apibrėžti kas yra jos identitetas, priklausomai nuo poreikių nekreipia pakankami dėmesio į faktą, kad pats poreikių formulavimas ir tų poreikių siekimo būdų priimtinumas yra veikiamas paveldėtų struktūrų.
Konkrečios tautos identitetas paprastai remiasi tam tikrais aiškiai apibrėžtais bruožais, kurie leidžia tą tautą išskirti iš kitų. Tokiais bruožais gali būti kalba, pilietybė, religija ir kt. arba įvairūs jų deriniai.
Lietuvių tautinį identitetą daugiausiai nagrinėjo kultūros antropologas Virginijus Savukynas. Jis parodė, jog tautinis identitetas yra tampriai susijęs su tuo, kaip įsivaizduojamas „kitas“ - tautinės, religinės mažumos etc. Jis parodė, kad lenko įsivaizdavimas, jo stereotipai yra tampriai susijęs su lietuvių tautinio identiteto formavimusi. Dar XIX amžiaus viduryje lenkai buvo įsivaizduojami kaip „broliai“, egzistavo tegiamas nusiteikimas jų atžvilgiu. Tačiau jau XIX amžiaus pabaigoje atsiranda neigiamas lenko stereotipas. Tai susiję lietuvių nacionalizmu ir noru atsiriboti nuo visko, kas buvo lenkiška. Kaip teigia V. Savukynas, XIX amžiuje suformuoti neigiami stereotipai išliko iki šių dienų.
Identiteto raiška
Identiteto (tapatumo) raiška susijusi su noru ir gebėjimu save ar bendruomenę apibūdinti, išskirti asmenį ar grupę identifikuojančius požymius. Formuojantis bendruomeniniam tapatumui asmenys suvokia save kaip panašius į kitus bendruomenės narius. Dalijimasis ta pačia gyvenimo patirtimi, vertybėmis yra svarbus bendruomeninio (socialinio, kolektyvinio) tapatumo aspektas. Bendruomeninio tapatumo raiška ypač pastebima vertybinėse kelionėse - religinėje piligrimystėje, tautinio tapatumo kelionėse (pvz., žymių tautai nusipelnusių žmonių paminklų, kapų lankymas), kultūrinėje piligrimystėje (koncertai, meno galerijų lankymas), sporto aistruolių kelionėse palaikyti komandos ar sportininko. Prie vertybinių kelionių priskirtinos ir kelionės į asmeniniam identitetui reikšmingus renginius ar susitikimus su gerbtinais ir didelio autoriteto žmonėmis, taip pat asmenininio tapatumo paieškos kelionės.
Naudoti šaltiniai
Bendravimo psichologija. Kauno Technologijos universitetas. Kaunas 2008
Darius Liutikas. Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse, - Vilnius: Lietuvos piligrimų bendrija, 2009. ISBN 978-609-95111-0-8.
Išnašos
- Identitetas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005
- Čiubrinskas, Vytis; Kuznecovienė, Jolanta (2008). Lietuviškojo identiteto trajektorijos. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas. ISBN 978-9955-12-430-6.
- Virginijus Savukynas: Other in Society: Stereotypes and Identity Archyvuota kopija 2007-10-15 iš Wayback Machine projekto.
- Darius Liutikas. Piligrimystė. Vertybių ir tapatumo išraiškos kelionėse, - Vilnius: Lietuvos piligrimų bendrija, 2009, p. 28. ISBN 978-609-95111-0-8
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Identitetas lot identitatis tapatybe tapatumas asmenybes vidine vienove isgyvenama kaip savo paties As Kaip viena is esminiu antropologijos savoku identitetas suprantamas ne tik kaip tapatinimasis bet ir gretinamas su savoka kitoniskumas Pirmas tapatumo savoka psichologijoje pavartojo Zigmundas Froidas aiskindamas kaip vaikas perima jam reiksmingu zmoniu elgesį prisiima moters arba vyro vaidmenį Issamiau tapatumo esme atskleide Ego identitetas laikomas pagrindine jo psichologines raidos teorijos savoka Eriko Eriksono nuomone zmogus iesko savo tapatumo visa gyvenima taciau paauglysteje del dideliu fiziniu bei kognityviniu pokyciu ir del butinybes pasirinkti profesija tapatumo klausimai ypac isryskeja Eriko Eriksono ir J Marcia nuomone asmens tapatumas gali buti suteiktas arba sukonstruotas Motina suteikia vaikui vaiko vaidmenį religine bendruomene suteikia tam tikra vaidmenį savo nariui ir t t O tapatuma zmogus konstruoja spresdamas kuo buti prie kurios grupes slietis kokias vertybes pasirinkti Toks tapatumas sprendimo proceso padarinys Prisieme tapatuma arba apsisprende asmenys įgyja vidinio vientisumo jausma Tapatumo lygmenysJ Marcia pletodamas Eriksono teorija isskyre du svarbiausius tapatumo kriterijus įsipareigojima tam tikrai sriciai ir tapatumo alternatyvu tyrinejima Pagal siu kriteriju buvima ar nebuvima J Marcia skiria keturis asmens tapatumo lygmenis neaiskus tapatumas uzsisklendimas moratoriumas ir pasiektas tapatumas Neaiskus tapatumas tyrinetojai laiko tokius atvejus kai asmuo nera įsipareigojes kokiai nors sriciai nesvarsto ir neigia poreikį mastyti apie savo asmeninius tikslus bei nedaro jokiu tvirtu sprendimu kad įgyvendintu savo pasirinkimus Jis nesirupina savo gyvenimo kryptingumo apibrezimu jaucia negalįs savo padeties kontroliuoti Jis neturi aiskaus savivaizdzio Uzsisklendimas tapatumo lygmuo apibudinamas kaip kokiai nors sriciai nesvarstant alternatyvu Sioje busenoje esantys zmones įgyvendina tam tikrus tikslus ar vertybes asmeniskai ju neapmastydami A Vatermanas teigia kad uzsisklendimas dazniausiai budingas ankstyvajai paauglystei kai vaikas siekia tapatintis su vienu ar abiem tevais Tevu tapatumas ju siekiai perimami ir nesvarstant tampa savais Sioje busenoje zmogus siekia buti toks kokį jį nori matyti aplinkiniai J Marcia ir kt 1993 Moratoriumas pereinamoji busena budinga zmonems aktyviai kuriantiems savo tapatuma Sia busena isgyvenantys zmones aktyviai tyrineja alternatyvas megindami rinktis kuria nors is ju Moratoriumo busena maziausiai stabili kartais ji dar vadinama krize nes siejasi su ka nors savo gyvenime pakeisti A Vatermano nuomone is neaiskaus tapatumo ir uzsisklendimo busenu pereiti į pasiekta tapatuma galima tik per moratoriumo busena Si negali trukti ilgai nes uztrukus auga nerimo lygis susijes su asmens tikslu vertybiu įsitikinimu uzbaigtumo stoka Del didelio nerimo sis formavimasis gali suleteti Pasiektas tapatumas busena budinga zmonems isgyvenusiems kritinį perioda ir po tam tikru apmastymu bei tyrinejimu tvirtai apsisprendusiems Apibudindami sio tapatumo lygmens asmenis J Marcia ir S Archer nurodo kad jie yra rimtai apsvarste skirtingas poziuriu ar įsitikinimu sistemas ir pasirinke viena kuriai yra įsipareigoje Tvirtas apsisprendimas ir tikrumas del savo pasirinkimo skiriasi nuo uzsisklendimo lygmeniui budingo nelankstumo ir teisuoliskumo Sioje busenoje esantys zmones turi savo ir maziau priklausomi nuo aplinkiniu nuostatu Sis lygmuo nereiskia tapatumo raidos pabaigos Asmuo gali vel pradeti svarstyti alternatyvas jei ankstesni sprendimai pasirodo netinkami Siam straipsniui ar jo daliai truksta isnasu į patikimus saltinius Jus galite padeti Vikipedijai pridedami tinkamas isnasas su saltiniais Socialinis identitetasSocialiniuose moksluose identitetas reiskia asmens saves priskyrima tam tikrai grupei pagal jos specifinius pozymius Svedu mokslininko Eriksen zodziais tariant identitetas tai vidinis balsas kuris sako tai yra tikrasis as Nors identiteto savoka dazniausia naudojama vienaskaita taciau is tikro identitetas bent jau psichologine prasme nera vienalypis ir susideda is įvairiu kategoriju kurioms zmogus save priskiria Zmones gali buti priskiriami arba patys save priskirti tautinems profesinems socialinems klasinems regioninems arba vietinems partinems ideologinems grupems identifikuoti save su valstybe kasta religine bendruomene ir daugybe kitais pozymiais sudarytu grupiu Kuri is siu grupiu zmogui yra svarbiausia priklauso nuo jo paties Vieni save visu pirma priskiria pvz lietuviams kiti sachmatininkams Atskiri identiteto elementai taip pat gali buti skirtingos svarbos priklausomai nuo konteksto Pvz Lietuvoje esantis zmogus save labiau identifikuos su tam tikru miestu ar regionu o isvykes į uzsienį su Lietuva ar net Europa Nors kai kurie fiziologiniai bruozai kartais riboja identiteto kaita taciau ji yra įmanoma t y identitetas yra lemiamas socialiniu o ne fiziologiniu veiksniu todel laikui begant gali keistis Situacija kai radikaliu socialiniu arba politiniu pasikeitimu metu zmogus negali saves identifikuoti su jokia socialine grupe vadinama identiteto krize Kai kurios teorijos pvz rasizmas arba nacionalizmas isskiria atskirus identiteto elementus kaip esminius pvz rasinį arba tautinį identiteta ar svarbesnius uz kitus Identiteto formavimosi tyrimai parode kad zmones lygindami save su kitu socialiniu grupiu nariais bando kategorizuoti ir isskirti save is kitu grupiu Sie diferenciacijos kategorizacijos ir saves vertinimo procesai aprasyti klasikiniuose Tajfel eksperimentuose naudojant dirbtines eksperimentines grupes Tajfel vadintas minimaliomis grupemis minimal groups Socialinio identiteto reiksme padideja pasikeitimu metu t y socialinis identitetas tampa ypac svarbiu kai jam iskyla gresme Sie pasikeitimai gali buti susije su migracija demografines situacijos pokyciais industrializacija ar kitais ekonominio pobudzio pasikeitimais Tautinis identitetas ir jo kaitaTautinio identiteto kaitos klausimu egzistuoja dvi grieztai priesingos pozicijos Pagal viena is ju tautinis identitetas yra istoriskai nulemta asmens savybe kuria jis įgauna gimdamas visam gyvenimui Dalis mokslininku pvz Barth teige kad individai esant palankioms aplinkybems gali keisti savo tautybe ir kartais tai daro t y tautiskumas gali buti asmeninio pasirinkimo klausimas Be to tautinis identitetas nera stabilus o kintantis ir prisitaikantis priklausomai nuo susidurimu su kitomis tautinemis grupemis ir ju identitetu Pagal sia versija tautinis identitetas yra kolektyvinio pasirinkimo reikalas istorinis projektas kurį turi atnaujinti kiekviena karta atsizvelgdama į savo poreikius ir aplinkybes Tautinis identitetas yra praeities pasirinkimu rezultatas ir gali buti asmens keiciamas Pagal tarpinį varianta tautinis identitetas yra ir nera kolektyvinio pasirinkimo reikalas Kiekviena karta gali laisvai apibrezti savo tautinį identiteta bet tai priklauso nuo paveldimu identiteto elementu ir del to kaita yra ribota Bendruomene nera tabula rase todel istoriskai issivysciusios strukturos islieka laikui begant ir riboja galimus pasirinkimus Pagal sį poziurį teigti kad kiekviena karta yra visiskai laisva is naujo apibrezti kas yra jos identitetas priklausomai nuo poreikiu nekreipia pakankami demesio į fakta kad pats poreikiu formulavimas ir tu poreikiu siekimo budu priimtinumas yra veikiamas paveldetu strukturu Konkrecios tautos identitetas paprastai remiasi tam tikrais aiskiai apibreztais bruozais kurie leidzia ta tauta isskirti is kitu Tokiais bruozais gali buti kalba pilietybe religija ir kt arba įvairus ju deriniai Lietuviu tautinį identiteta daugiausiai nagrinejo kulturos antropologas Virginijus Savukynas Jis parode jog tautinis identitetas yra tampriai susijes su tuo kaip įsivaizduojamas kitas tautines religines mazumos etc Jis parode kad lenko įsivaizdavimas jo stereotipai yra tampriai susijes su lietuviu tautinio identiteto formavimusi Dar XIX amziaus viduryje lenkai buvo įsivaizduojami kaip broliai egzistavo tegiamas nusiteikimas ju atzvilgiu Taciau jau XIX amziaus pabaigoje atsiranda neigiamas lenko stereotipas Tai susije lietuviu nacionalizmu ir noru atsiriboti nuo visko kas buvo lenkiska Kaip teigia V Savukynas XIX amziuje suformuoti neigiami stereotipai isliko iki siu dienu Identiteto raiskaIdentiteto tapatumo raiska susijusi su noru ir gebejimu save ar bendruomene apibudinti isskirti asmenį ar grupe identifikuojancius pozymius Formuojantis bendruomeniniam tapatumui asmenys suvokia save kaip panasius į kitus bendruomenes narius Dalijimasis ta pacia gyvenimo patirtimi vertybemis yra svarbus bendruomeninio socialinio kolektyvinio tapatumo aspektas Bendruomeninio tapatumo raiska ypac pastebima vertybinese kelionese religineje piligrimysteje tautinio tapatumo kelionese pvz zymiu tautai nusipelnusiu zmoniu paminklu kapu lankymas kulturineje piligrimysteje koncertai meno galeriju lankymas sporto aistruoliu kelionese palaikyti komandos ar sportininko Prie vertybiniu kelioniu priskirtinos ir keliones į asmeniniam identitetui reiksmingus renginius ar susitikimus su gerbtinais ir didelio autoriteto zmonemis taip pat asmenininio tapatumo paieskos keliones Naudoti saltiniaiBendravimo psichologija Kauno Technologijos universitetas Kaunas 2008 Darius Liutikas Piligrimyste Vertybiu ir tapatumo israiskos kelionese Vilnius Lietuvos piligrimu bendrija 2009 ISBN 978 609 95111 0 8 IsnasosIdentitetas Visuotine lietuviu enciklopedija T VII Gorkai Imermanas Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2005 Ciubrinskas Vytis Kuznecoviene Jolanta 2008 Lietuviskojo identiteto trajektorijos Kaunas Vytauto Didziojo universitetas ISBN 978 9955 12 430 6 Virginijus Savukynas Other in Society Stereotypes and Identity Archyvuota kopija 2007 10 15 is Wayback Machine projekto Darius Liutikas Piligrimyste Vertybiu ir tapatumo israiskos kelionese Vilnius Lietuvos piligrimu bendrija 2009 p 28 ISBN 978 609 95111 0 8