Беларусь
Deutschland
United States
Қазақстан
Lietuva
ประเทศไทย
Украина
HolokaustasĮ Aušvico Birkenau koncentracijos stovyklą ešelonu atvežti Vengrijos žydai iš Berehovo 1944 m gegužės mėn Vie
Holokaustas
| Holokaustas | |
|---|---|
 Į Aušvico-Birkenau koncentracijos stovyklą ešelonu atvežti Vengrijos žydai iš Berehovo. 1944 m. gegužės mėn. | |
| Vieta | Nacistinė Vokietija ir jos okupuota Europa |
| Taikinys (-iai) | Europos žydai |
| Data | 1941–1945 m. |
| Išpuolio tipas |
|
| Žuvusiųjų | 6 mln. |
| Vykdytojas (-ai) | Adolfas Hitleris Nacistinė Vokietija ir jos kolaborantai |
| Motyvas |
|
Holokaustas (gr. ὁλόκαυστος, holókaustos, iš hólos 'visas' + kaustós 'išdegintas'), dar vadinamas Šoa (hebr. השואה, HaShoah 'katastrofa') – sistemingas, masinis žydų genocidas, vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamų nacių bei jų kolaborantų.
Holokausto išskirtinumas
Žodis „holokaustas“ paprastai vartojamas išimtinai žydų tragedijai apibūdinti (angl. The Holocaust). Jo vartojimas kitais atvejais gali būti įžeidžiantis. Kiti genocidai kartais irgi vadinami holokaustais ar su juo sulyginami, kaip antai 1994 metų Ruandos genocidas (apie 800 000 aukų arba maždaug 20 % gyventojų). Kai kurie sovietologai teigia, jog kai kurios stalininės represijos buvo palyginamo masto ir kad naciai savo veikloje daug kur perėmė sovietinius metodus, todėl savo darbuose Stalino vykdytas represijas irgi vadina holokaustu.
Žydų persekiojimas
Nacistinės Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris teigė, kad žydai nepriklauso net žemesniajai rasei, jie esą tiesiog ne žmonės. Jis skelbėsi pasaulio gelbėtoju nuo žydų pavojaus, o tą gelbėjimą suprato kaip visų žydų sunaikinimą.
Holokausto pradžia kai kurių istorikų laikomas Adolfo Hitlerio paskyrimas Vokietijos kancleriu 1933 m. sausio 30 d. nacių partijai sėkmingai pasirodžius 1932 m. rinkimuose. 1933 m. kovo 5 d. rinkimuose naciai laimėjo 44% balsų ir kartu su konservatorių 8% laimėjo daugumą. 1933 m. kovo 23 d. jų valdomas parlamentas (Reichstag) priėmė Įgaliojimo aktą, įteisinantį diktatūros įtvirtinimą, Trečiąjį Reichą. Adolfas Hitleris, nacių partija ir jos sukarintos pajėgos "šturmuotojai" Sturmabteilung (SA) išvystė policinę santvarką: nevaržomą policiją Gestapo, saugumą Schutzstaffel (SS) ir žvalgybą Sicherheitsdienst des ReichsführersSS (SS). Iki 1934 m. pabaigos Adolfas Hitleris įtvirtino visišką vienvaldystę.
1933 m. kovo 13 d. Joseph Goebbels buvo paskirtas propagandos ministru. Jisai 1933 m. balandžio 1 d. paskelbė vienos dienos boikotą prieš žydus verslininkus, gydytojus ir advokatus. Valstybinė propaganda žemino žydus.
1935 m. rugsėjo 15 d. patvirtinti Niurnbergo įstatymai teisiškai apibrėžė žydų tautybę, kas palengvino žydų engimą. Iš jų atimta pilietybė. Uždraustos santuokos tarp žydų ir vokiečių. Žydams neleista dalyvauti visuomeninėje veikloje.
1938 m. lapkričio 7 d. Prancūzijoje prisiglaudęs žydas jaunuolis , sužinojęs, kad jo tėvai deportuoti į Lenkiją, nušovė Vokietijos ambasados pareigūną . Lapkričio 9 d., vokiečiams išgirdus, kad pareigūnas mirė nuo žaizdų, propagandos ministras Joseph Goebbels kalboje pasakė, kad "Fiureris nusprendė jog... demonstracijos neturėtų būti partijos rengiamos, bet kiek jos savaime kiltų, nevalia jų varžyti." Prasidėjo Krištolinė naktis, taip pavadinta dėl sudaužytų vitrinų. Hitlerjugendas, SA ir SS dvi paras siaubė žydų turtą, apniokojo beveik visas Vokietijos sinagogas - 1 668, ir 7 000 žydų parduotuvių. Nužudė 91 žydą. Šimtai žydų nusižudė. 30 000 žydų išvežė į koncentracijos stovyklas keliems mėnesiams. Jose pora tūkstančių žuvo nuo žiaurių sąlygų. Per dešimt mėnesių Vokietiją apleido 115 000 žydų. Valdžia žydus nubaudė 1 milijardo markių bauda, nusavindama 20% žydų turto.
Žydų išžudymas
Antrasis pasaulinis karas sudarė galimybes Hitleriui vykdyti savo planus. Tai buvo daroma etapais. Lenkijoje okupantai atėmė iš žydų nuosavybę ir suvarė juos į uždarus miestų rajonus (getus). Ten žydai neturėjo paprasčiausių žmoniško gyvenimo sąlygų, kentė šaltį ir alkį, masiškai mirdavo nuo bado ir ligų. Getai buvo kuriami ne tam, kad žydai gyventų atskirai nuo kitų tautybių žmonių, o tam, kad būtų geriau pasiruošta juos sunaikinti. Vokiečių SS surinko ir sušaudė 60,000 Lenkijos šviesuolių. Žydai tuo metu nebuvo masiškai žudomi.
1941 m. kovo 30 d. Adolfas Hitleris nurodė savo generolams, besiruošiantiems Sovietų Sąjungos užpuolimui, jog tai bus "naikinamasis karas", pažeis tarptautinę teisę, bus žudomi visi komunistų komisarai ir komunistai žydai be teismo. Tam tikslui, taip pat kovai su sovietų partizanais, buvo sutelktos SS operatyvinės grupės lydėsiančios šiaurės, vidurio ir pietų armijų grupes.
1941 m. birželio 22 d. nacių Vokietija užpuolė Sovietų Sąjungą. Lietuvoje prasidėjo nacių žemėse dar nematytas visuotinis žydų išžudymas. A operatyvinės grupės vadovo Franz Walter Stahlecker įsakymu vokiečiai Gargžduose birželio 24 d. įvykdė pirmą masinį žydų sušaudymą, kuriame žuvo 201 vyras. Birželio 25 d. jam paskatinus Algirdas Klimaitis surengė , kuriame lietuviai išžudė maždaug 800 Kauno žydų. 3/A operatyvinio būrio vadovo Karl Jäger įsakymu iš lietuvių sukilėlių sudarytas Tautinio darbo apsaugos batalionas sušaudė beveik 3 000 Kauno žydų. Jo įsakymu Joachim Hamann skrajojantis būrys su pagalba nuo liepos 7 d. iki spalio 2 d. išžudė beveik visų Lietuvos miestelių žydų bendruomenes - vaikus, moteris, senukus. Vokietijos žydai pirmą kartą masiškai sušaudyti lapkričio 25 d. ir 29 d. Kauno IX forte, iš viso 4,934 vaikai, moterys ir vyrai. Latvijos žydų dauguma buvo nacių ir jų talkininkų išžudyti 1941 metais. Estijoje karo pradžioje buvo tik 4,300 žydų. 75% jų spėjo pabėgti į Sovietų Sąjungą, o likę irgi buvo išžudyti 1941 metais.
Žudant žydus kartais juos sugaudydavo vietinė policija, o kartais tiesiog liepdavo susirinkti į kokią nors aikštę tariamam perkėlimui į darbo stovyklas. Visi vertingi daiktai iš jų būdavo atimami, o patys varomi į žudynių vietas. Ten jiems įsakydavo nusirengti, tada sušaudydavo ar kitaip nužudydavo, taip kad lavonai sukrisdavo į duobes, kurias kartais patys turėdavo išsikasti. 1941 m. rugpjūčio mėn. Heinrcihas Himmleris stebėjo žydų žudynes Rusijoje ir nusprendė jog toks žudymas neigiamai veikia karius ir būtina rasti ,,žmoniškesnį" žudymo būdą.
Lvove, Ukrainoje, ukrainiečiai nacionalistai, pasipiktinę kad besitraukiantys sovietai išžudė 7 000 lenkus ir ukrainiečius belaisvius, ir paskatinti C operatyvinės grupės melo, kad žydai kalti, rengė pogromą, kuriame išžudė 4 000 žydų. Tačiau bendrai, B, C ir D operatyvinės grupės tuo metu žudė žymiai mažiau žydų kaip kad A operatyvinė grupė. 1941 m. rugsėjo 29 d.-30 d. C operatyvinė grupė išžudė 33,771 Kijevo žydų Babi Yar žudynėse. Visgi, B, C ir D operatyvinių grupių vadovai manė, kad neįmanoma Sovietų Sąjungos žydus išžudyti vienu ypu, ir verčiau žydai tegul dirba vergais. Naciai suregistruodavo visus žydus, įsakydavo nešioti prie drabužių prisiūtas geltonas šešiakampes žvaigždes ir su laiku įsakydavo gyventi getuose.
1941 m. gruodžio 7 d. Japonija užpuolė Jungtines Amerikos Valstijas. Vokietija joms taip pat paskelbė karą. Gruodžio 12 d. Joseph Goebbels savo dienoraštyje rašė, "Kas link žydo klausimo, Fiureris nusprendė nuo jų apsivalyti. Jis žydams išpranašavo, jei dar kartą sukels pasaulinį karą, tai jame sulauks savo sunaikinimo. Tai ne šiaip skambūs žodžiai. Pasaulinis karas jau čia ir žydų sunaikinimas tai būtina pasekmė." Gruodžio 18 d. Himleris savo dienoraštyje parašė, "Žydų klausimas / išnaikinti kaip kad partizanus".
1942 m. sausio 20 d. Reinhardas Heydrichas pirmininkavo Berlyne, kur apsvarstytas 11 milijonų Europos žydų ištrėmimas į vergystės ir išžudymo stovyklas.
Vakarų, Vidurio Europos ir Balkanų šalių žydai traukiniais buvo gabenami į naikinimo stovyklas, įkurtas okupuotoje Lenkijos teritorijoje: Osvencimą (Aušvicą), Treblinką, Maidaneką, Belžecą, Sobiborą ir kt. Juose žmones nuodijo dujų kamerose, o lavonus degino krematoriumuose.
Osvencime (Aušvice), kur šalia naikinimo stovyklos veikė ir „paprasta” koncentracijos stovykla, buvo nužudyta beveik 2 mln. žmonių, iš jų ne mažiau kaip 1,5 mln. žydų [reikalingas šaltinis], Treblinkoje – 870 tūkst. žydų [reikalingas šaltinis]. Naikinimo ir koncentracijos stovyklas tvarkė ir transportą aukoms parūpindavo esesininkai. Nacistai stengėsi sunaikinti visus žydus. Į naikinimo stovyklas buvo gabenami žydai iš 1943 m. rugsėjo mėn. okupuotos Italijos ir 1944 m. pavasarį okupuotos Vengrijos. Ligi tol tiek Musolinis, tiek ir priešinosi žydų deportacijoms iš savo valstybių.
Deportacijos buvo vykdomos, mirties fabrikai veikė ir tada, kai Vokietijos pralaimėjimas kare pasidarė neišvengiamas bei akivaizdus. Tiktai Vermachto okupuotų šalių išvadavimas ir antihitlerinės koalicijos armijų įžengimas į pačios Vokietijos teritoriją sustabdė masinį žydų naikinimą. Žydų genocidas Antrojo pasaulinio karo metais buvo pavadintas holokaustu.
| Šalis | Žydų skaičius iki II pasaulinio karo | Sunaikinta | Procentais |
|---|---|---|---|
| Lenkija | 3 300 000 | 2 800 000 | 89 % |
| TSRS | 2 100 000 | 1 500 000 | 71,5 % |
| Rumunija | 850 000 | 425 000 | 50 % |
| Vengrija | 400 000 | 200 000 | 50 % |
| Čekoslovakija | 350 000 | 260 000 | 82,5 % |
| Prancūzija | 300 000 | 90 000 | 30 % |
| Vokietija | 210 000 | 170 000 | 81 % |
| Lietuva | 200 000 | 192 000 | 96 % |
| Nyderlandai | 150 000 | 90 000 | 60 % |
| Latvija | 100 000 | 95 000 | 95 % |
| Belgija | 90 000 | 40 000 | 44 % |
| Graikija | 75 000 | 60 000 | 80 % |
| Austrija | 200 000 | 70 000 | 35 % |
| Italija | 57 000 | 15 000 | 26 % |
| Bulgarija | 50 000 | 7 000 | 14 % |
Holokaustas Lietuvoje
Holokauste nužudyta maždaug 96% Lietuvos žydų, maždaug 190 000 žmonių. Lietuvoje taip pat nužudyta maždaug 9 000 žydų pabėgėlių iš Lenkijos ir 6 000 žydų atvežtų iš Austrijos, Vokietijos ir Prancūzijos.
Holokausto tyrinėtojai išskiria kelis etapus Lietuvos žydų naikinime:
- Nuo 1941 m. birželio iki 1941 m. rugpjūčio. Pogromai ir pradinės plataus mąsto žudynės pirmiausiai buvo nukreiptos prieš sveikus, suaugusius žydus. Žudynes bandyta pateisinti antisemitine propaganda, prilyginančia žydus bolševizmui.
- Nuo 1941 m. rugpjūčio pradžios iki 1941 m. gruodžio. Ištisos bendruomenės žudomos. Didžioji dauguma Lietuvos žydų buvo išnaikinti.
- Nuo 1942 m. iki 1943 m. Likę žydai, daugiau nei 40 000, atliko priverstinius darbus getuose ir darbo lageriuose taip vadinamu „ramesniuoju laikotarpiu“.
- Nuo 1943 m. iki 1944 m.. Getai ir darbo lageriai buvo sunaikinti. Daug žydų buvo nužudyta. Kiti deportuoti į Latviją, Estiją, Lenkiją ir Vokietiją.
Manoma, kad tik 9 000 Lietuvos žydų išliko po karo. Žlugo savita Lietuvos žydų kultūra.
Holokausto vertinimai
Nors pats holokaustas neteisinamas (nei visiškai, nei dalinai), kai kurie sionizmo kritikai teigia jog šis judėjimas gali būti kaltinamas kaip paskatinęs nacių holokaustą.. Minėto šaltinio požiūriu, sekdami sionizmo ideologija (jog jų kančios reikalingos valstybės sukūrimui kuriuo už tai vėliau turės būti sumokėta), net ir naikinami milijonais žydai neparodė deramo organizuoto pasipriešinimo.
Taip pat skaitykite
- Holokausto neigimas
Šaltiniai
- Samuels, Simon (2001). "Applying the Lessons of the Holocaust". In Alan S. Rosenbaum. Is the Holocaust Unique?. , 209 puslapis.
- Jones, Adam, ed. (2010). Genocide: A Comprehensive Introduction (2nd ed.). Abingdon: Routledge, 254 puslapis
- Courtois, Stéphane (1999). "Introduction: The Crimes of Communism". In Stéphane Courtois; Nicolas Werth; Jean-Louis, 9 puslapis
- Möller, Horst (1999). Der rote Holocaust und die Deutschen. Die Debatte um das 'Schwarzbuch des Kommunismus'.
- Rosefielde, Steven (2009). Red Holocaust. Oxford: Routledge.
- „The Holocaust: An Introductory History“. Nuoroda tikrinta 2012 m. spalio 15 d..
- „Dina Porat. The Holocaust in Lithuania. Some Unique Aspects. Knygoje: David Ceserani. The Final Solution: Origins and Implementation“. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 1 d..
- „Gord McFee. When did Hitler Decide on the Final Solution?“. Suarchyvuotas originalas 2015-06-02. Nuoroda tikrinta 2012 m. lapkričio 1 d..
- „The Wannsee Conference, the Fate of German Jews, and Hitler's Decision in Principle to Exterminate All European Jews“ (PDF). Nuoroda tikrinta 2014 m. vasario 17 d..
- „Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti. Lietuvos žydų persekiojimas ir masinės žudynės 1941 metų vasarą ir rudenį. Išvados. Patvirtinta 2005 m. balandžio 20 d.“ (PDF). Suarchyvuotas originalas (PDF) 2013-10-20. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 16 d..
- „Trumpa holokausto Lietuvoje istorija, istoriografija ir bibliografija. Dr. Arūnas Bubnys“. Nuoroda tikrinta 2012 m. rugpjūčio 16 d..
- "Holocaust Victims Accuse" by Reb. Moshe Shonfeld; Bnei Yeshivos NY, NY; (1977). Cituojant, "The Zionist approach, that Jewish blood is the anointing oil needed for the wheels of the Zionist state, is not a thing of the past. It remains operable to this very day.". Internete pasiekiamas [1] Archyvuota kopija 2012-10-23 iš Wayback Machine projekto..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
HolokaustasĮ Ausvico Birkenau koncentracijos stovykla eselonu atvezti Vengrijos zydai is Berehovo 1944 m geguzes men Vieta Nacistine Vokietija ir jos okupuota EuropaTaikinys iai Europos zydaiData 1941 1945 m Ispuolio tipas Genocidasetninis valymasZuvusiuju 6 mln Vykdytojas ai Adolfas Hitleris Nacistine Vokietija ir jos kolaborantaiMotyvas Antisemitizmasrasizmaspangermanizmas Holokaustas gr ὁlokaystos holokaustos is holos visas kaustos isdegintas dar vadinamas Soa hebr השואה HaShoah katastrofa sistemingas masinis zydu genocidas vykdytas Antrojo pasaulinio karo metais Adolfo Hitlerio vadovaujamu naciu bei ju kolaborantu Nordhauseno lagerio lavonaiZydu holokausto vieta Kausenuose Plunges raj Paminklas zydu aukoms Kauno VII forteHolokausto memorialas BerlyneHolokausto isskirtinumasZodis holokaustas paprastai vartojamas isimtinai zydu tragedijai apibudinti angl The Holocaust Jo vartojimas kitais atvejais gali buti įzeidziantis Kiti genocidai kartais irgi vadinami holokaustais ar su juo sulyginami kaip antai 1994 metu Ruandos genocidas apie 800 000 auku arba mazdaug 20 gyventoju Kai kurie sovietologai teigia jog kai kurios stalinines represijos buvo palyginamo masto ir kad naciai savo veikloje daug kur pereme sovietinius metodus todel savo darbuose Stalino vykdytas represijas irgi vadina holokaustu Zydu persekiojimasNacistines Vokietijos vadovas Adolfas Hitleris teige kad zydai nepriklauso net zemesniajai rasei jie esa tiesiog ne zmones Jis skelbesi pasaulio gelbetoju nuo zydu pavojaus o ta gelbejima suprato kaip visu zydu sunaikinima Holokausto pradzia kai kuriu istoriku laikomas Adolfo Hitlerio paskyrimas Vokietijos kancleriu 1933 m sausio 30 d naciu partijai sekmingai pasirodzius 1932 m rinkimuose 1933 m kovo 5 d rinkimuose naciai laimejo 44 balsu ir kartu su konservatoriu 8 laimejo dauguma 1933 m kovo 23 d ju valdomas parlamentas Reichstag prieme Įgaliojimo akta įteisinantį diktaturos įtvirtinima Treciajį Reicha Adolfas Hitleris naciu partija ir jos sukarintos pajegos sturmuotojai Sturmabteilung SA isvyste policine santvarka nevarzoma policija Gestapo sauguma Schutzstaffel SS ir zvalgyba Sicherheitsdienst des ReichsfuhrersSS SS Iki 1934 m pabaigos Adolfas Hitleris įtvirtino visiska vienvaldyste 1933 m kovo 13 d Joseph Goebbels buvo paskirtas propagandos ministru Jisai 1933 m balandzio 1 d paskelbe vienos dienos boikota pries zydus verslininkus gydytojus ir advokatus Valstybine propaganda zemino zydus 1935 m rugsejo 15 d patvirtinti Niurnbergo įstatymai teisiskai apibreze zydu tautybe kas palengvino zydu engima Is ju atimta pilietybe Uzdraustos santuokos tarp zydu ir vokieciu Zydams neleista dalyvauti visuomenineje veikloje 1938 m lapkricio 7 d Prancuzijoje prisiglaudes zydas jaunuolis suzinojes kad jo tevai deportuoti į Lenkija nusove Vokietijos ambasados pareiguna Lapkricio 9 d vokieciams isgirdus kad pareigunas mire nuo zaizdu propagandos ministras Joseph Goebbels kalboje pasake kad Fiureris nusprende jog demonstracijos neturetu buti partijos rengiamos bet kiek jos savaime kiltu nevalia ju varzyti Prasidejo Kristoline naktis taip pavadinta del sudauzytu vitrinu Hitlerjugendas SA ir SS dvi paras siaube zydu turta apniokojo beveik visas Vokietijos sinagogas 1 668 ir 7 000 zydu parduotuviu Nuzude 91 zyda Simtai zydu nusizude 30 000 zydu isveze į koncentracijos stovyklas keliems menesiams Jose pora tukstanciu zuvo nuo ziauriu salygu Per desimt menesiu Vokietija apleido 115 000 zydu Valdzia zydus nubaude 1 milijardo markiu bauda nusavindama 20 zydu turto Zydu iszudymasAntrasis pasaulinis karas sudare galimybes Hitleriui vykdyti savo planus Tai buvo daroma etapais Lenkijoje okupantai ateme is zydu nuosavybe ir suvare juos į uzdarus miestu rajonus getus Ten zydai neturejo paprasciausiu zmonisko gyvenimo salygu kente saltį ir alkį masiskai mirdavo nuo bado ir ligu Getai buvo kuriami ne tam kad zydai gyventu atskirai nuo kitu tautybiu zmoniu o tam kad butu geriau pasiruosta juos sunaikinti Vokieciu SS surinko ir susaude 60 000 Lenkijos sviesuoliu Zydai tuo metu nebuvo masiskai zudomi 1941 m kovo 30 d Adolfas Hitleris nurode savo generolams besiruosiantiems Sovietu Sajungos uzpuolimui jog tai bus naikinamasis karas pazeis tarptautine teise bus zudomi visi komunistu komisarai ir komunistai zydai be teismo Tam tikslui taip pat kovai su sovietu partizanais buvo sutelktos SS operatyvines grupes lydesiancios siaures vidurio ir pietu armiju grupes 1941 m birzelio 22 d naciu Vokietija uzpuole Sovietu Sajunga Lietuvoje prasidejo naciu zemese dar nematytas visuotinis zydu iszudymas A operatyvines grupes vadovo Franz Walter Stahlecker įsakymu vokieciai Gargzduose birzelio 24 d įvykde pirma masinį zydu susaudyma kuriame zuvo 201 vyras Birzelio 25 d jam paskatinus Algirdas Klimaitis surenge kuriame lietuviai iszude mazdaug 800 Kauno zydu 3 A operatyvinio burio vadovo Karl Jager įsakymu is lietuviu sukileliu sudarytas Tautinio darbo apsaugos batalionas susaude beveik 3 000 Kauno zydu Jo įsakymu Joachim Hamann skrajojantis burys su pagalba nuo liepos 7 d iki spalio 2 d iszude beveik visu Lietuvos miesteliu zydu bendruomenes vaikus moteris senukus Vokietijos zydai pirma karta masiskai susaudyti lapkricio 25 d ir 29 d Kauno IX forte is viso 4 934 vaikai moterys ir vyrai Latvijos zydu dauguma buvo naciu ir ju talkininku iszudyti 1941 metais Estijoje karo pradzioje buvo tik 4 300 zydu 75 ju spejo pabegti į Sovietu Sajunga o like irgi buvo iszudyti 1941 metais Zudant zydus kartais juos sugaudydavo vietine policija o kartais tiesiog liepdavo susirinkti į kokia nors aikste tariamam perkelimui į darbo stovyklas Visi vertingi daiktai is ju budavo atimami o patys varomi į zudyniu vietas Ten jiems įsakydavo nusirengti tada susaudydavo ar kitaip nuzudydavo taip kad lavonai sukrisdavo į duobes kurias kartais patys turedavo issikasti 1941 m rugpjucio men Heinrcihas Himmleris stebejo zydu zudynes Rusijoje ir nusprende jog toks zudymas neigiamai veikia karius ir butina rasti zmoniskesnį zudymo buda Lvove Ukrainoje ukrainieciai nacionalistai pasipiktine kad besitraukiantys sovietai iszude 7 000 lenkus ir ukrainiecius belaisvius ir paskatinti C operatyvines grupes melo kad zydai kalti renge pogroma kuriame iszude 4 000 zydu Taciau bendrai B C ir D operatyvines grupes tuo metu zude zymiai maziau zydu kaip kad A operatyvine grupe 1941 m rugsejo 29 d 30 d C operatyvine grupe iszude 33 771 Kijevo zydu Babi Yar zudynese Visgi B C ir D operatyviniu grupiu vadovai mane kad neįmanoma Sovietu Sajungos zydus iszudyti vienu ypu ir verciau zydai tegul dirba vergais Naciai suregistruodavo visus zydus įsakydavo nesioti prie drabuziu prisiutas geltonas sesiakampes zvaigzdes ir su laiku įsakydavo gyventi getuose 1941 m gruodzio 7 d Japonija uzpuole Jungtines Amerikos Valstijas Vokietija joms taip pat paskelbe kara Gruodzio 12 d Joseph Goebbels savo dienorastyje rase Kas link zydo klausimo Fiureris nusprende nuo ju apsivalyti Jis zydams ispranasavo jei dar karta sukels pasaulinį kara tai jame sulauks savo sunaikinimo Tai ne siaip skambus zodziai Pasaulinis karas jau cia ir zydu sunaikinimas tai butina pasekme Gruodzio 18 d Himleris savo dienorastyje parase Zydu klausimas isnaikinti kaip kad partizanus 1942 m sausio 20 d Reinhardas Heydrichas pirmininkavo Berlyne kur apsvarstytas 11 milijonu Europos zydu istremimas į vergystes ir iszudymo stovyklas Vakaru Vidurio Europos ir Balkanu saliu zydai traukiniais buvo gabenami į naikinimo stovyklas įkurtas okupuotoje Lenkijos teritorijoje Osvencima Ausvica Treblinka Maidaneka Belzeca Sobibora ir kt Juose zmones nuodijo duju kamerose o lavonus degino krematoriumuose Osvencime Ausvice kur salia naikinimo stovyklos veike ir paprasta koncentracijos stovykla buvo nuzudyta beveik 2 mln zmoniu is ju ne maziau kaip 1 5 mln zydu reikalingas saltinis Treblinkoje 870 tukst zydu reikalingas saltinis Naikinimo ir koncentracijos stovyklas tvarke ir transporta aukoms parupindavo esesininkai Nacistai stengesi sunaikinti visus zydus Į naikinimo stovyklas buvo gabenami zydai is 1943 m rugsejo men okupuotos Italijos ir 1944 m pavasarį okupuotos Vengrijos Ligi tol tiek Musolinis tiek ir priesinosi zydu deportacijoms is savo valstybiu Deportacijos buvo vykdomos mirties fabrikai veike ir tada kai Vokietijos pralaimejimas kare pasidare neisvengiamas bei akivaizdus Tiktai Vermachto okupuotu saliu isvadavimas ir antihitlerines koalicijos armiju įzengimas į pacios Vokietijos teritorija sustabde masinį zydu naikinima Zydu genocidas Antrojo pasaulinio karo metais buvo pavadintas holokaustu Salis Zydu skaicius iki II pasaulinio karo Sunaikinta ProcentaisLenkija 3 300 000 2 800 000 89 TSRS 2 100 000 1 500 000 71 5 Rumunija 850 000 425 000 50 Vengrija 400 000 200 000 50 Cekoslovakija 350 000 260 000 82 5 Prancuzija 300 000 90 000 30 Vokietija 210 000 170 000 81 Lietuva 200 000 192 000 96 Nyderlandai 150 000 90 000 60 Latvija 100 000 95 000 95 Belgija 90 000 40 000 44 Graikija 75 000 60 000 80 Austrija 200 000 70 000 35 Italija 57 000 15 000 26 Bulgarija 50 000 7 000 14 Holokaustas LietuvojePagrindinis straipsnis Holokaustas Lietuvoje Holokauste nuzudyta mazdaug 96 Lietuvos zydu mazdaug 190 000 zmoniu Lietuvoje taip pat nuzudyta mazdaug 9 000 zydu pabegeliu is Lenkijos ir 6 000 zydu atveztu is Austrijos Vokietijos ir Prancuzijos Holokausto tyrinetojai isskiria kelis etapus Lietuvos zydu naikinime Nuo 1941 m birzelio iki 1941 m rugpjucio Pogromai ir pradines plataus masto zudynes pirmiausiai buvo nukreiptos pries sveikus suaugusius zydus Zudynes bandyta pateisinti antisemitine propaganda prilyginancia zydus bolsevizmui Nuo 1941 m rugpjucio pradzios iki 1941 m gruodzio Istisos bendruomenes zudomos Didzioji dauguma Lietuvos zydu buvo isnaikinti Nuo 1942 m iki 1943 m Like zydai daugiau nei 40 000 atliko priverstinius darbus getuose ir darbo lageriuose taip vadinamu ramesniuoju laikotarpiu Nuo 1943 m iki 1944 m Getai ir darbo lageriai buvo sunaikinti Daug zydu buvo nuzudyta Kiti deportuoti į Latvija Estija Lenkija ir Vokietija Manoma kad tik 9 000 Lietuvos zydu isliko po karo Zlugo savita Lietuvos zydu kultura Holokausto vertinimaiNors pats holokaustas neteisinamas nei visiskai nei dalinai kai kurie sionizmo kritikai teigia jog sis judejimas gali buti kaltinamas kaip paskatines naciu holokausta Mineto saltinio poziuriu sekdami sionizmo ideologija jog ju kancios reikalingos valstybes sukurimui kuriuo uz tai veliau tures buti sumoketa net ir naikinami milijonais zydai neparode deramo organizuoto pasipriesinimo Taip pat skaitykiteHolokausto neigimasSaltiniaiSamuels Simon 2001 Applying the Lessons of the Holocaust In Alan S Rosenbaum Is the Holocaust Unique 209 puslapis Jones Adam ed 2010 Genocide A Comprehensive Introduction 2nd ed Abingdon Routledge 254 puslapis Courtois Stephane 1999 Introduction The Crimes of Communism In Stephane Courtois Nicolas Werth Jean Louis 9 puslapis Moller Horst 1999 Der rote Holocaust und die Deutschen Die Debatte um das Schwarzbuch des Kommunismus Rosefielde Steven 2009 Red Holocaust Oxford Routledge The Holocaust An Introductory History Nuoroda tikrinta 2012 m spalio 15 d Dina Porat The Holocaust in Lithuania Some Unique Aspects Knygoje David Ceserani The Final Solution Origins and Implementation Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 1 d Gord McFee When did Hitler Decide on the Final Solution Suarchyvuotas originalas 2015 06 02 Nuoroda tikrinta 2012 m lapkricio 1 d The Wannsee Conference the Fate of German Jews and Hitler s Decision in Principle to Exterminate All European Jews PDF Nuoroda tikrinta 2014 m vasario 17 d Tarptautine komisija naciu ir sovietinio okupaciniu rezimu nusikaltimams Lietuvoje įvertinti Lietuvos zydu persekiojimas ir masines zudynes 1941 metu vasara ir rudenį Isvados Patvirtinta 2005 m balandzio 20 d PDF Suarchyvuotas originalas PDF 2013 10 20 Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 16 d Trumpa holokausto Lietuvoje istorija istoriografija ir bibliografija Dr Arunas Bubnys Nuoroda tikrinta 2012 m rugpjucio 16 d Holocaust Victims Accuse by Reb Moshe Shonfeld Bnei Yeshivos NY NY 1977 Cituojant The Zionist approach that Jewish blood is the anointing oil needed for the wheels of the Zionist state is not a thing of the past It remains operable to this very day Internete pasiekiamas 1 Archyvuota kopija 2012 10 23 is Wayback Machine projekto