Azərbaycan  AzərbaycanБеларусь  БеларусьDanmark  DanmarkDeutschland  DeutschlandUnited States  United StatesEspaña  EspañaFrance  FranceIndonesia  IndonesiaItalia  ItaliaҚазақстан  ҚазақстанLietuva  LietuvaРоссия  Россияශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවประเทศไทย  ประเทศไทยTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.aawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Abliatyvas lot ablativus iš ablatus nuneštas atskirtas lotynų senovės iranėnų kalbų linksnis kuris dažniausiai r

Abliatyvas

  • Pagrindinis puslapis
  • Abliatyvas
Abliatyvas
www.aawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.aawiki.lt-lt.nina.az

Abliatyvas (lot. ablativus iš ablatus – nuneštas, atskirtas) – lotynų, senovės iranėnų kalbų linksnis, kuris dažniausiai reiškia atskirtį. Taip pat vartojamas finougrų kalbose (estų, suomių, vengrų), evenkų, kai kuriose tiurkų kalbose ir kt. Abliatyvas atsako į klausimus iš ko? nuo ko?

Tradicinėje lyginamojoje kalbotyroje abliatyvas laikomas vienu iš aštuonių indoeuropiečių prokalbės linksnių. Kaip manoma, rytų baltų kalbose jis imtas vartoti kilmininko reikšme ir taip atsiradęs lietuvių kalbos o kamieno kilmininkas (darb-o, brol-io, dag-io). Senosios abliatyvo reikšmės ieškoma tokiuose junginiuose su kilmininku, kaip „obuolys šakos atsiskyrė“, „senis vengė (kratėsi) degtinės“ ir kt. Tačiau kai kurie kalbininkai mano, kad baltų kalbose tokio linksnio niekad nėra buvę. Yra abejojančių ir dėl jo egzistavimo indoeuropiečių prokalbėje: atskirą jo formą turėjo tik o kamieno vardažodžių vienaskaita, bet dviskaitoje o kamieno abliatyvas sutapo su naudininku−įnagininku, daugiskaitoje − su naudininku. Kitų paradigmų vardažodžių vienaskaitos abliatyvas buvo sutapęs su kilmininku, o kituose skaičiuose sutapimo būta tokio paties, kaip ir o kamieno vardažodžių.

Šaltiniai

  1. Abliatyvas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. I (A-Ar). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2001
  2. Zinkevičius, Z. (1984). Lietuvių kalbos kilmė. I. Vilnius: „Mokslas“. p. 43.
image   Šis straipsnis apie kalbotyrą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 28 Gegužė, 2025 / 07:57

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris

Abliatyvas lot ablativus is ablatus nunestas atskirtas lotynu senoves iranenu kalbu linksnis kuris dazniausiai reiskia atskirtį Taip pat vartojamas finougru kalbose estu suomiu vengru evenku kai kuriose tiurku kalbose ir kt Abliatyvas atsako į klausimus is ko nuo ko Tradicineje lyginamojoje kalbotyroje abliatyvas laikomas vienu is astuoniu indoeuropieciu prokalbes linksniu Kaip manoma rytu baltu kalbose jis imtas vartoti kilmininko reiksme ir taip atsirades lietuviu kalbos o kamieno kilmininkas darb o brol io dag io Senosios abliatyvo reiksmes ieskoma tokiuose junginiuose su kilmininku kaip obuolys sakos atsiskyre senis venge kratesi degtines ir kt Taciau kai kurie kalbininkai mano kad baltu kalbose tokio linksnio niekad nera buve Yra abejojanciu ir del jo egzistavimo indoeuropieciu prokalbeje atskira jo forma turejo tik o kamieno vardazodziu vienaskaita bet dviskaitoje o kamieno abliatyvas sutapo su naudininku įnagininku daugiskaitoje su naudininku Kitu paradigmu vardazodziu vienaskaitos abliatyvas buvo sutapes su kilmininku o kituose skaiciuose sutapimo buta tokio paties kaip ir o kamieno vardazodziu SaltiniaiAbliatyvas Visuotine lietuviu enciklopedija T I A Ar Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2001 Zinkevicius Z 1984 Lietuviu kalbos kilme I Vilnius Mokslas p 43 Sis straipsnis apie kalbotyra yra nebaigtas Jus galite prisideti prie Vikipedijos papildydami sį straipsnį

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 28, 2025

    Kryžiuočiai

  • Gegužė 25, 2025

    Kryžininkai

  • Gegužė 25, 2025

    Krucifiksas

  • Gegužė 28, 2025

    Kloakiniai

  • Gegužė 25, 2025

    Klitorpsas

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje