Azərbaycan
Беларусь
Danmark
Deutschland
United States
España
France
Indonesia
Italia
Қазақстан
Lietuva
Россия
ශ්රී ලංකාව
ประเทศไทย
Türkiyə
Украина
Kitos reikšmės Žemaitija reikšmės Kraštas Žemaitija ŽemaitėjėŠalis LietuvaVėliavaTautos Lietuviai žemaičia
Žemaitija
Kitos reikšmės – Žemaitija (reikšmės).
| Kraštas: Žemaitija Žemaitėjė | |
|---|---|
 | |
| Šalis | Lietuva |
| Vėliava |  |
| Tautos | Lietuviai (žemaičiai) |
| Kalba | Lietuvių kalba (žemaičių tarmė) |
| Valstybės | Lietuva |
| Miestai | Kražiai, Raseiniai, Telšiai, Šiauliai, Plungė |
 | |
| Žemėlapyje pažymėta gelsva spalva | |
Žemaitija, archajiškai Žemaičiai (žem. Žemaitėjė, lot. Samogitia) – Lietuvos etnografinis, geografinis ir istorinis regionas. Žemaitijos etnografinis regionas pagal 2003 m. Etninės kultūros globos tarybos patvirtintą žemėlapį apima 15 774 km² plotą.
Pirmą kartą paminėta 1219 m., kai du žemaičių kunigaikščiai – Gerdvilas ir Vykintas – dalyvavo sudarant taiką tarp Lietuvos ir Haličo-Voluinės kunigaikštysčių 1215 m.
Žemaitijos regiono sostine laikomi Telšiai, tačiau istoriškai Žemaitijos centras ilgą laiką buvęs Medininkų žemėje, Medininkuose (dabar Varniai). Medininkų žemė buvo nuolatinis kryžiuočių taikinys – į ten jie rengė daugelį savo žygių, kurių metu puolė žemaičius. Medininkuose 1417 m. buvo įkurta ir Žemaičių vyskupija. Kiti svarbūs Žemaitijos centrai buvo Raseiniai, Kražiai ir Šiauliai. Šiuose miestuose rinkdavosi Žemaitijos seniūnijos seimeliai. 1441 m. Žemaitija tapo autonomiška Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sudėtyje. Nuo tada Žemaitiją imta vadinti kunigaikštyste, Žemaitijos, arba Žemaičių kunigaikščio titulas ji buvo įtrauktas į LDK, o vėliau ir į Abiejų Tautų Respublikos valdovų titulus.
Vyrauja lietuvių kalbos žemaičių tarmė, kartais laikoma atskira kalba. Regiono simbolis – raudoname fone stovinti meška ant užpakalinių kojų su sidabro grandine ant kaklo.
Etimologija
Tradiciškai Žemaitijos (Žemaičių) pavadinimas kildinamas iš lietuvių kalbos žodžio „žemas“. Pasak daugelio istorikų, Žemaitijos pavadinimas galėjo būti vartojamas kalbant apie žemę, esančią už Nemuno ribų. Kita hipotezė teigia, jog jis kilęs iš lietuvių kalbos žodžio „žemė“, tačiau ji nėra labai populari. Viduramžiais Žemaitija lotyniškai buvo žinoma bei užrašoma kaip Samaitiæ, Zamaitiæ, Zamaytæ, Samathæ, Samethi.Rusėnų šaltiniai regioną mini kaip жемотьская земля (liet. Žemaitijos žemė); iš jo kilo ir lenkiškas regiono pavadinimas Żmudź ir tikriausiai vidurio vokiečių aukštaičių Sameiten, Samaythen. Tai nusako senesnę Žemaitijos pavadinimo formą „Žemaičiai“. Žemaitiškai ji vadinama „Žemaitėje“ (vardininkas „Žemaitėjė“).
Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas 1420 m. kovo 11 d. taip rašė laiške Šventosios Romos imperijos valdovui Zigmantui Liuksemburgui:
 | Žemaičių žemė, kuri yra mūsų paveldėjimas ir mūsų tėvonija iš teisėtos prosenolių bei senolių įpėdinystės, yra ir visada buvo viena ir ta pati Lietuvos žemė, nes yra viena kalba bei tie patys gyventojai. Bet kadangi Žemaičių žemė yra žemiau negu Lietuvos žemė, todėl ir vadinama Žemaitija, nes taip lietuviškai yra vadinama žemesnė žemė. O žemaičiai Lietuvą vadina Aukštaitija, t. y. iš Žemaičių žiūrint, aukštesnė žemė. |  |
Gyventojų kalba
Dauguma Žemaitijos gyventojų kalba lietuvių kalbos žemaičių tarme, kurią dalis žemaičių linkę laikyti atskira žemaičių kalba.
XX a. Lietuvoje susiformavo ir įsigalėjo dialektologinė Žemaitijos regiono samprata. LDK ir carinės okupacijos laikais „žemaičių kalba“ buvo vadinamos Žemaičių kunigaikštystėje vartotos tarmės t. y. etninių žemaičių ir vakarų aukštaičių. Pastarųjų patarme Martyno Mažvydas parašė pirmąją lietuvišką/žemaitišką knygą „Knygelės pačios bylo lietuvninkump ir žemaičiump“. XVIII a. pradžioje vakarų aukštaičių patarmės pagrindu susiformavusi pirmoji bendrinė lietuvių raštų kalba taip pat vadinta „žemaičių kalba“ (ja parašytos beveik visos nuo XVIII a. pradžios iki XX a. pradžios išleistos Didžiosios Lietuvos lietuviams skirtos lietuviškos knygos). Šios lietuvių rašto kalbos varianto raidą nuolat (ypač XVIII a.) veikė ir dabartinė žemaičių tarmė, kuri pati rašytinės formos neturėjo iki pat XX a. 2–3 dešimtmečio.
Svarbiausios gyvenvietės
- Kražiai – Žemaičių seniūnijos ir Žemaičių kunigaikštystės administracinis centras XV–XVI a.,
- Raseiniai – 11 203 gyv., Žemaičių kunigaikštystės administracinis centras nuo XVI a. 7 dešimtmečio iki kunigaikštystės panaikinimo (1795 m.), taip pat Pietų Žemaitijos etnokultūrinio paregionio centras,
- Telšiai – 24 295 gyv., Žemaitijos etnokultūrinio regiono centras,
- Mažeikiai – 35 997 gyv., svarbus naftos perdirbimo pramonės centras,
- Tauragė – 23 513 gyv., apskrities centras,
- Plungė – 17 318 gyv.
- Kretinga – 19 101 gyv.
- Palanga – 15 732 gyv.
- Naujoji Akmenė – 9 300 gyv.
- Skuodas – 6 513 gyv. Aktyvus Žemaitijos kultūros centras: žemaičių teatro veikla, žemaitiškų knygų leidyba. Savivaldybės posėdžių metu kalbama žemaitiškai.
- Šilalė – 5 492 gyv.
- Rietavas – 3 824 gyv.
Istorija
Žemaičių vardas pirmąkart minimas 1219 m. Voluinės kronikoje, kur kalbama apie 1215 m. įvykius. Senovėje šiuo vardu buvo vadinama vakarinė Lietuvos dalis maždaug iki Nevėžio.
Žemaičių žemės
Nuo XI a. Žemaitijos teritorijoje gyvenusios žemaičių gentys sudarė nemažą skaičių žemių – teritorinių vienetų, susijungusių gynybiniais tikslais ir vadovaujamų kunigaikščių. Tarp tokių žemių svarbios buvo Karšuva (vakariausia dalis), Knituva, Gaižuva, Šiauliai, Medininkai ir kt.
Kiti šaltiniai mini, kad XIII a. svarbiausių Žemaičių žemių (kelių ar keliolikos vad. laukų junginių) centrai buvo Ariogala, Betygala, Jūkainiai, Kaltinėnai, Karšuva, Kaunas, Knituva, Kolainiai, Kražiai, , Labūnava, Laukuva, Pagraudė (tikėtinas to paties vardo žemės centro pavadinimas; vokiškuose šaltiniuose ši vietovė įvardyta kaip „Gedimino pilis“, archeologų siejama su Vilkų Lauko kaime netoli Kvėdarnos esančiu Kuplės piliakalniu, Medvėgalis, Panemunė (dab. Žemoji Panemunė), Raseiniai, Šiauliai, Tverai, Upytė, , Varniai (Medininkai), , Veliuona, Viduklė, Žeimiai.
Žemaičių žemių konfederacija jau nuo XIII a. pr. buvo viena iš kelių pagrindinių Lietuvių žemių konfederacijos dalių. Ji (kaip Žemaitija) pirmą kartą netiesiogiai paminėta Voluinės metraštyje, aprašant 1219 m. LDK ir Haličo-Voluinės taikos sutarties sudarymą. Pasak metraščio, šiai sutarčiai pritarė ir du Žemaičių kunigaikščiai – Erdvilas ir Vykintas.
XIII a. Lietuvos didysis kunigaikštis Mindaugas, siekdamas pašalinti visus konkurentus į sostą, stojo prieš savo brolėnus Tautvilą ir , kuriuos tuomet užstojo Žemaičių kunigaikštis Vykintas. Mindaugas, apgulęs Vykinto pilį Tvirement (Tverai), kurioje glaudėsi Tautvilas ir Gedivydas, nužudė Žemaičių kunigaikštį Vykintą ir užrašė jo žemes Kalavijuočių ordinui bei Rygos vyskupui. Mindaugo donacijose minimos žemės praktiškai įeina į dabartinę etnokultūrinės Žemaitijos teritoriją.
Žemaitija ar bent vakarinė jos pusė Lietuvos valdovų buvo ne kartą atiduota (mažiausiai 8 kartus) Vokiečių ordinui: Mindaugas Vakarų Žemaičius (Vykinto valdytas žemes) kryžiuočiams užrašė 1253 m., „visus Žemaičius“ – 1259 m. Jogaila Žemaičius iki Dubysos Dubysos sutartimi atidavė 1382 m., Vytautas „visus Žemaičius“ iki Nevėžio atidavė Salyno (1398 m.) ir Racionžo (1404 m.) sutartimis. Jogaila, Vytautas ir Švitrigaila Vakarų Žemaičius kryžiuočiams „padovanojo“ iš viso 6 kartus. Vakarų Žemaitiją Vokiečių ordinas ilgiausiai valdė 1253–1260 ir 1382–1409 m., t. y. nuo Mindaugo vainikavimosi Lietuvos karaliumi iki Durbės mūšio ir nuo Dubysos sutarties sudarymo iki 1409 m. žemaičių antivokiško sukilimo, kurį iniciavo Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto pasiųsti bajorai.
1290–1300 m. paskutinis šaltinių minimas Žemaičių kunigaikštis Mažeika puldinėjo Pietų Kuršą. Prie Palangos žemaičių žemės pasiekė Baltijos jūrą.
XIII–XIV a. Žemaičių vakarinis, pietinis ir šiaurinis pakraščiai dėl nuolatinių kryžiuočių puldinėjimų buvo virtę dykromis.
Tuo metu, kai Žemaitija priklausė LDK (nuo XIV a. 4 ar 5 dešimtmečio iki 1398 m.), ji buvo administruojama iš Trakų kunigaikštystės.
Žemaičių seniūnija ir kunigaikštystė
Kryžiuočiams pralaimėjus 1409–1411 m. karą su LDK ir Lenkija, šį karą užbaigusia Torunės taikos sutartimi Vokiečių ordinas LDK naudai atsisakė Žemaitijos iki Vytauto ir Jogailos gyvos galvos, o 1422 m. Melno taika kryžiuočiai LDK dalimi jau galutinai ir be išlygų pripažino beveik visą tuometinę Žemaitiją, išskyrus būsimo Klaipėdos krašto šiaurvakarių dalį, kurią įvairios vokiškos valstybės nuo tada be didesnių pertraukų valdė iki pat 1920 m. sausio mėn.
XV–XVI a. LDK suskirsčius į vaivadijas, Žemaičiams buvo paliktas seniūnijos statusas. XV–XVIII a. nuo likusios etninės Lietuvos dalies šiek tiek skyrėsi ir Žemaičių kunigaikštystės administracinis suskirstymas. Iki 1764 m. (t. y. iki vadinamosios Telšių reparticijos sudarymo) ji skirstyta į ~28 nedidelius valsčius, arba .
Lietuvos didieji kunigaikščiai Žemaičių seniūnijai daugelį kartų teikė vadinamąsias .
1413 m. seniūnijos gyventojus imta versti į katalikybę; 1417 m. įsteigta Žemaičių vyskupija (1427–1926 m. buvo subordinuota Gniezno arkivyskupijai).
Dėl Žemaitijos geopolitinės padėties ir kitų priežasčių XV–XVI a. čia susiklostė lengvesnė nei likusioje LDK dalyje baudžiavos forma (dauguma valstiečių nėjo lažo, nemažą jų dalį sudarė vadinamieji laisvieji žmonės).
1790 m. Žemaitijoje buvo 46751 dūmas (14 % miestuose ir miesteliuose), apie 327000 gyventojų.
Žemaitija carinės Rusijos sudėtyje. Žemaičių lietuviškasis sąjūdis
Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Žemaitija atiteko Rusijai, nuo 1843 m. įėjo į Kauno guberniją.
XVIII ir XIX a. sandūroje (Vakarų) Žemaitijoje, daugiausia vietos bajorų pastangomis, ėmė sparčiai plėtotis lietuviakalbė raštija, o XIX a. pradžioje čia kilo pirmoji lietuvių tautinio judėjimo banga.
Žemaitija tarpukario Lietuvos Respublikos ir LSSR sudėtyje
Žemaitija po 1990 metų
1994 m. liepos 21 d. Lietuvos heraldikos komisija aprobavo dabartinius mažojo ir didžiojo Žemaitijos herbų etalonus, remiantis istorine ir ikonografine medžiaga. Dailininkas – Algis Kliševičius.
Šaltiniai
- „Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymas. 1999 m. rugsėjo 21 d. Nr. VIII-1328“. Nuoroda tikrinta 2019 m. sausio 8 d..
- Saulius A. Sužiedėlis (2011). Istorinis Lietuvos žodynas. Scarecrow Press. p. 263. ISBN 978-0-8108-7536-4.
- Charles Louis Thourot Pichel (1991). Žemaitija. Ajeta. p. 230.
- Z. Zinkevičius. „Iš kur atsirado lietuviai“. 126 psl.
- Дзярновіч, А. Жамойць і Літва (gudų kalba)
- Östen Dahl, Maria Koptjevskaja-Tamm (2001). The Circum-Baltic Languages: Typology and Contact. John Benjamins Publishing Company. p. 42. ISBN 978-90-272-3057-7.
- Vytauto laiškai. Šaltiniai.info (tikrinta 2023-06-30).
Nuorodos
- Alma Ragauskaitė (2016). Lietuvos etnokultūrinis regionavimas (Disertacija)
- Žemaitija. Etninės kultūros globos taryba Archyvuota kopija 2019-01-12 iš Wayback Machine projekto.
- Žemaitija.lt – naujienos iš Žemaitijos
- Apie Žemaitiją Archyvuota kopija 2006-02-02 iš Wayback Machine projekto.
- Petrulis V., Žemaitijos etninės savimonės regiono erdvinė struktūra Archyvuota kopija 2007-02-05 iš Wayback Machine projekto.. Geografijos metraštis, t. 38(1), p. 163-175. ISSN 0132–3156
- Tučas R., Žemaičių bendruomenių teritorinė organizacija X–XII amžiuje Archyvuota kopija 2007-01-26 iš Wayback Machine projekto.. Geografijos metraštis, t. 38(1), p. 176-187. ISSN 0132–3156
 | Šis straipsnis yra tapęs savaitės straipsniu. |
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Kitos reiksmes Zemaitija reiksmes Krastas Zemaitija ZemaitejeSalis LietuvaVeliavaTautos Lietuviai zemaiciai Kalba Lietuviu kalba zemaiciu tarme Valstybes LietuvaMiestai Kraziai Raseiniai Telsiai Siauliai PlungeZemelapyje pazymeta gelsva spalva Zemaitija archajiskai Zemaiciai zem Zemaiteje lot Samogitia Lietuvos etnografinis geografinis ir istorinis regionas Zemaitijos etnografinis regionas pagal 2003 m Etnines kulturos globos tarybos patvirtinta zemelapį apima 15 774 km plota Pirma karta pamineta 1219 m kai du zemaiciu kunigaiksciai Gerdvilas ir Vykintas dalyvavo sudarant taika tarp Lietuvos ir Halico Voluines kunigaikstysciu 1215 m Zemaitijos regiono sostine laikomi Telsiai taciau istoriskai Zemaitijos centras ilga laika buvesMedininku zemeje Medininkuose dabar Varniai Medininku zeme buvo nuolatinis kryziuociu taikinys į ten jie renge daugelį savo zygiu kuriu metu puole zemaicius Medininkuose 1417 m buvo įkurta ir Zemaiciu vyskupija Kiti svarbus Zemaitijos centrai buvo Raseiniai Kraziai ir Siauliai Siuose miestuose rinkdavosi Zemaitijos seniunijos seimeliai 1441 m Zemaitija tapo autonomiska Lietuvos Didziosios Kunigaikstystes sudetyje Nuo tada Zemaitija imta vadinti kunigaikstyste Zemaitijos arba Zemaiciu kunigaikscio titulas ji buvo įtrauktas į LDK o veliau ir į Abieju Tautu Respublikos valdovu titulus Vyrauja lietuviu kalbos zemaiciu tarme kartais laikoma atskira kalba Regiono simbolis raudoname fone stovinti meska ant uzpakaliniu koju su sidabro grandine ant kaklo EtimologijaTradiciskai Zemaitijos Zemaiciu pavadinimas kildinamas is lietuviu kalbos zodzio zemas Pasak daugelio istoriku Zemaitijos pavadinimas galejo buti vartojamas kalbant apie zeme esancia uz Nemuno ribu Kita hipoteze teigia jog jis kiles is lietuviu kalbos zodzio zeme taciau ji nera labai populari Viduramziais Zemaitija lotyniskai buvo zinoma bei uzrasoma kaip Samaitiae Zamaitiae Zamaytae Samathae Samethi Rusenu saltiniai regiona mini kaip zhemotskaya zemlya liet Zemaitijos zeme is jo kilo ir lenkiskas regiono pavadinimas Zmudz ir tikriausiai vidurio vokieciu aukstaiciu Sameiten Samaythen Tai nusako senesne Zemaitijos pavadinimo forma Zemaiciai Zemaitiskai ji vadinama Zemaiteje vardininkas Zemaiteje Lietuvos didysis kunigaikstis Vytautas 1420 m kovo 11 d taip rase laiske Sventosios Romos imperijos valdovui Zigmantui Liuksemburgui Zemaiciu zeme kuri yra musu paveldejimas ir musu tevonija is teisetos prosenoliu bei senoliu įpedinystes yra ir visada buvo viena ir ta pati Lietuvos zeme nes yra viena kalba bei tie patys gyventojai Bet kadangi Zemaiciu zeme yra zemiau negu Lietuvos zeme todel ir vadinama Zemaitija nes taip lietuviskai yra vadinama zemesne zeme O zemaiciai Lietuva vadina Aukstaitija t y is Zemaiciu ziurint aukstesne zeme Gyventoju kalbaPagrindinis straipsnis Zemaiciu tarme Dauguma Zemaitijos gyventoju kalba lietuviu kalbos zemaiciu tarme kuria dalis zemaiciu linke laikyti atskira zemaiciu kalba Istorine Zemaitijos veliava XX a Lietuvoje susiformavo ir įsigalejo dialektologine Zemaitijos regiono samprata LDK ir carines okupacijos laikais zemaiciu kalba buvo vadinamos Zemaiciu kunigaikstysteje vartotos tarmes t y etniniu zemaiciu ir vakaru aukstaiciu Pastaruju patarme Martyno Mazvydas parase pirmaja lietuviska zemaitiska knyga Knygeles pacios bylo lietuvninkump ir zemaiciump XVIII a pradzioje vakaru aukstaiciu patarmes pagrindu susiformavusi pirmoji bendrine lietuviu rastu kalba taip pat vadinta zemaiciu kalba ja parasytos beveik visos nuo XVIII a pradzios iki XX a pradzios isleistos Didziosios Lietuvos lietuviams skirtos lietuviskos knygos Sios lietuviu rasto kalbos varianto raida nuolat ypac XVIII a veike ir dabartine zemaiciu tarme kuri pati rasytines formos neturejo iki pat XX a 2 3 desimtmecio Svarbiausios gyvenvietesMazasis Zemaitijos herbas skydas ir kunigaikscio karuna Kraziai Zemaiciu seniunijos ir Zemaiciu kunigaikstystes administracinis centras XV XVI a Raseiniai 11 203 gyv Zemaiciu kunigaikstystes administracinis centras nuo XVI a 7 desimtmecio iki kunigaikstystes panaikinimo 1795 m taip pat Pietu Zemaitijos etnokulturinio paregionio centras Telsiai 24 295 gyv Zemaitijos etnokulturinio regiono centras Mazeikiai 35 997 gyv svarbus naftos perdirbimo pramones centras Taurage 23 513 gyv apskrities centras Plunge 17 318 gyv Kretinga 19 101 gyv Palanga 15 732 gyv Naujoji Akmene 9 300 gyv Skuodas 6 513 gyv Aktyvus Zemaitijos kulturos centras zemaiciu teatro veikla zemaitisku knygu leidyba Savivaldybes posedziu metu kalbama zemaitiskai Silale 5 492 gyv Rietavas 3 824 gyv IstorijaPagrindinis straipsnis Zemaiciu vardas pirmakart minimas 1219 m Voluines kronikoje kur kalbama apie 1215 m įvykius Senoveje siuo vardu buvo vadinama vakarine Lietuvos dalis mazdaug iki Nevezio Zemaiciu zemes Pagrindinis straipsnis Nuo XI a Zemaitijos teritorijoje gyvenusios zemaiciu gentys sudare nemaza skaiciu zemiu teritoriniu vienetu susijungusiu gynybiniais tikslais ir vadovaujamu kunigaiksciu Tarp tokiu zemiu svarbios buvo Karsuva vakariausia dalis Knituva Gaizuva Siauliai Medininkai ir kt Meska Zemaitijos herbe Kiti saltiniai mini kad XIII a svarbiausiu Zemaiciu zemiu keliu ar keliolikos vad lauku junginiu centrai buvo Ariogala Betygala Jukainiai Kaltinenai Karsuva Kaunas Knituva Kolainiai Kraziai Labunava Laukuva Pagraude tiketinas to paties vardo zemes centro pavadinimas vokiskuose saltiniuose si vietove įvardyta kaip Gedimino pilis archeologu siejama su Vilku Lauko kaime netoli Kvedarnos esanciu Kuples piliakalniu Medvegalis Panemune dab Zemoji Panemune Raseiniai Siauliai Tverai Upyte Varniai Medininkai Veliuona Vidukle Zeimiai Zemaiciu zemiu konfederacija jau nuo XIII a pr buvo viena is keliu pagrindiniu Lietuviu zemiu konfederacijos daliu Ji kaip Zemaitija pirma karta netiesiogiai pamineta Voluines metrastyje aprasant 1219 m LDK ir Halico Voluines taikos sutarties sudaryma Pasak metrascio siai sutarciai pritare ir du Zemaiciu kunigaiksciai Erdvilas ir Vykintas XIII a Lietuvos didysis kunigaikstis Mindaugas siekdamas pasalinti visus konkurentus į sosta stojo pries savo brolenus Tautvila ir kuriuos tuomet uzstojo Zemaiciu kunigaikstis Vykintas Mindaugas apgules Vykinto pilį Tvirement Tverai kurioje glaudesi Tautvilas ir Gedivydas nuzude Zemaiciu kunigaikstį Vykinta ir uzrase jo zemes Kalavijuociu ordinui bei Rygos vyskupui Mindaugo donacijose minimos zemes praktiskai įeina į dabartine etnokulturines Zemaitijos teritorija Zemaitija Samogitia Abrahamo Ortelijaus Lenkijos ir Lietuvos zemelapyje Zemaitija ar bent vakarine jos puse Lietuvos valdovu buvo ne karta atiduota maziausiai 8 kartus Vokieciu ordinui Mindaugas Vakaru Zemaicius Vykinto valdytas zemes kryziuociams uzrase 1253 m visus Zemaicius 1259 m Jogaila Zemaicius iki Dubysos Dubysos sutartimi atidave 1382 m Vytautas visus Zemaicius iki Nevezio atidave Salyno 1398 m ir Racionzo 1404 m sutartimis Jogaila Vytautas ir Svitrigaila Vakaru Zemaicius kryziuociams padovanojo is viso 6 kartus Vakaru Zemaitija Vokieciu ordinas ilgiausiai valde 1253 1260 ir 1382 1409 m t y nuo Mindaugo vainikavimosi Lietuvos karaliumi iki Durbes musio ir nuo Dubysos sutarties sudarymo iki 1409 m zemaiciu antivokisko sukilimo kurį iniciavo Lietuvos didziojo kunigaikscio Vytauto pasiusti bajorai 1290 1300 m paskutinis saltiniu minimas Zemaiciu kunigaikstis Mazeika puldinejo Pietu Kursa Prie Palangos zemaiciu zemes pasieke Baltijos jura XIII XIV a Zemaiciu vakarinis pietinis ir siaurinis pakrasciai del nuolatiniu kryziuociu puldinejimu buvo virte dykromis Tuo metu kai Zemaitija priklause LDK nuo XIV a 4 ar 5 desimtmecio iki 1398 m ji buvo administruojama is Traku kunigaikstystes Zemaiciu seniunija ir kunigaikstystePagrindinis straipsnis Zemaiciu kunigaikstyste Zemaiciu kunigaikstystes herbas XVI XVIII a Kryziuociams pralaimejus 1409 1411 m kara su LDK ir Lenkija sį kara uzbaigusia Torunes taikos sutartimi Vokieciu ordinas LDK naudai atsisake Zemaitijos iki Vytauto ir Jogailos gyvos galvos o 1422 m Melno taika kryziuociai LDK dalimi jau galutinai ir be islygu pripazino beveik visa tuometine Zemaitija isskyrus busimo Klaipedos krasto siaurvakariu dalį kuria įvairios vokiskos valstybes nuo tada be didesniu pertrauku valde iki pat 1920 m sausio men XV XVI a LDK suskirscius į vaivadijas Zemaiciams buvo paliktas seniunijos statusas XV XVIII a nuo likusios etnines Lietuvos dalies siek tiek skyresi ir Zemaiciu kunigaikstystes administracinis suskirstymas Iki 1764 m t y iki vadinamosios Telsiu reparticijos sudarymo ji skirstyta į 28 nedidelius valscius arba Lietuvos didieji kunigaiksciai Zemaiciu seniunijai daugelį kartu teike vadinamasias 1413 m seniunijos gyventojus imta versti į katalikybe 1417 m įsteigta Zemaiciu vyskupija 1427 1926 m buvo subordinuota Gniezno arkivyskupijai Del Zemaitijos geopolitines padeties ir kitu priezasciu XV XVI a cia susikloste lengvesne nei likusioje LDK dalyje baudziavos forma dauguma valstieciu nejo lazo nemaza ju dalį sudare vadinamieji laisvieji zmones 1790 m Zemaitijoje buvo 46751 dumas 14 miestuose ir miesteliuose apie 327000 gyventoju Dabartinis Zemaitijos didysis herbas su skydininkais ir devizu Zemaitija carines Rusijos sudetyje Zemaiciu lietuviskasis sajudis Po treciojo Abieju Tautu Respublikos padalijimo Zemaitija atiteko Rusijai nuo 1843 m įejo į Kauno gubernija XVIII ir XIX a sanduroje Vakaru Zemaitijoje daugiausia vietos bajoru pastangomis eme sparciai pletotis lietuviakalbe rastija o XIX a pradzioje cia kilo pirmoji lietuviu tautinio judejimo banga Zemaitija tarpukario Lietuvos Respublikos ir LSSR sudetyje Pagrindiniai straipsniai Lietuvos istorija 1918 1940 ir Lietuvos SSR istorija Zemaitija po 1990 metu 1994 m liepos 21 d Lietuvos heraldikos komisija aprobavo dabartinius mazojo ir didziojo Zemaitijos herbu etalonus remiantis istorine ir ikonografine medziaga Dailininkas Algis Klisevicius Saltiniai Etnines kulturos valstybines globos pagrindu įstatymas 1999 m rugsejo 21 d Nr VIII 1328 Nuoroda tikrinta 2019 m sausio 8 d Saulius A Suziedelis 2011 Istorinis Lietuvos zodynas Scarecrow Press p 263 ISBN 978 0 8108 7536 4 Charles Louis Thourot Pichel 1991 Zemaitija Ajeta p 230 Z Zinkevicius Is kur atsirado lietuviai 126 psl Dzyarnovich A Zhamojc i Litva gudu kalba Osten Dahl Maria Koptjevskaja Tamm 2001 The Circum Baltic Languages Typology and Contact John Benjamins Publishing Company p 42 ISBN 978 90 272 3057 7 Vytauto laiskai Saltiniai info tikrinta 2023 06 30 NuorodosVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Zemaitija Vikiteka Zemaitija vaizdine ir garsine medziagaAlma Ragauskaite 2016 Lietuvos etnokulturinis regionavimas Disertacija Zemaitija Etnines kulturos globos taryba Archyvuota kopija 2019 01 12 is Wayback Machine projekto Zemaitija lt naujienos is Zemaitijos Apie Zemaitija Archyvuota kopija 2006 02 02 is Wayback Machine projekto Petrulis V Zemaitijos etnines savimones regiono erdvine struktura Archyvuota kopija 2007 02 05 is Wayback Machine projekto Geografijos metrastis t 38 1 p 163 175 ISSN 0132 3156 Tucas R Zemaiciu bendruomeniu teritorine organizacija X XII amziuje Archyvuota kopija 2007 01 26 is Wayback Machine projekto Geografijos metrastis t 38 1 p 176 187 ISSN 0132 3156Sis straipsnis yra tapes savaites straipsniu