Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
Kitos reikšmės Azerbaidžanas reikšmės Azerbaidžano Respublika azer Azərbaycan RespublikasıVėliava HerbasHimnas Azerbaidž
Azerbaidžanas
Kitos reikšmės – Azerbaidžanas (reikšmės).
| Azerbaidžano Respublika azer. Azərbaycan Respublikası | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Azerbaidžano maršas“ | |||||
 Azerbaidžanas žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | azerbaidžaniečių | ||||
| Sostinė ir didžiausias miestas | Baku | ||||
| Valstybės vadovai • Prezidentas • Ministras pirmininkas | Ilhamas Alijevas Ali Asadov | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens | 86 600 km2 (112) 1,6 % | ||||
| Gyventojų • 2021 • Tankis | 10 130 100 (90) 115 žm./km2 (99) | ||||
| BVP • Iš viso • Vienam gyventojui | 2019 45,284 mlrd. $ (91) 4 498$ (119) | ||||
| Valiuta | Azerbaidžano manatas (₼) (AZN) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas | UTC+4 (AZT) netaikomas | ||||
| Nepriklausomybė Paskelbta | nuo Tarybų Sąjungos 1923 m. sausio 13 d. 1991 m. rugpjūčio 30 d. | ||||
| Interneto kodas | .az | ||||
| Telefono kodas | +994 | ||||
| Kirčiavimas | Azerbaidžãnas | ||||
Azerbaidžanas (azer. Azərbaycan), oficialiai Azerbaidžano Respublika (azer. Azərbaycan Respublikası) – valstybė Vakarų Azijoje, Pietų Kaukazo regione. Šiaurėje ribojasi su Rusija, šiaurės vakaruose – su Gruzija, pietvakariuose ir vakaruose – su Armėnija ir Turkija, pietuose – su Iranu. Rytuose šalies krantus skalauja Kaspijos jūra. Azerbaidžanui priklausančią Nachičevanės Autonominę Respubliką nuo pagrindinės jo teritorijos skiria Armėnija. Azerbaidžanas nuo 2001 m. priklauso Europos Tarybai, bet Jungtinės Tautos laiko jį pietvakarių Azijos dalimi dėl jo geografinių ir kultūrinių charakteristikų.
Istorija
 |
|---|
| Senovės Persijos istorija |
| Elamas, |
| Kasitai, Mana |
| Senovės Irano regionai: |
| Persija, Medija, Hirkanija, Parta, Margiana, Baktrija, Sogdas, Chorezmas, Arija, Arachosija, Drangiana, Gedrosija, Fergana, Turanas |
| Medijos imperija |
| Achemenidų imperija |
| Makedonijos imperija |
| Seleukidai, Graikai-baktrai |
| Partai, Kušanai |
| Sasanidai, Eftalitai |
| Irano istorija, Afganistano istorija |
- Senovės istorija iki Islamo atėjimo: Senovės Persijos istorija, Medija.
Istorinis Azerbaidžano regionas yra kur kas didesnis nei dabartinė valstybė: jis buvo suprantamas kaip teritorija, besiribojanti su Didžiąja Armėnija, Turkijos ir Irano Kurdistanu, Persijos Gilanu ir Talyšu. Pagal vieną iš versijų Irano Azerbaidžano provincija visada buvo laikoma teritorija į pietus nuo Arakso upės, kaip žymima daugumoje enciklopedijų iki 1918 m. Tik po Pirmojo pasaulinio karo dalyje istorinio regiono susikūrusi nauja nepriklausoma vyriausybė draugiška Osmanams pavadino šalį, dabar žinomą kaip Azerbaidžano respublika, Azerbaidžanu.
Senovės istorija
Azerbaidžano istorija yra labai artimai susijusi su kitų Irano tautų istorija. I tūkst. pr. m. e. čia gyveno tauta medai, ir regionas buvo vadinamas Medija. Nuo VI a. pr. m. e. dalis ir priklausė Persijos Achemenidų imperijai. Po Aleksandro Makedoniečio užkariavimų tapo savarankiška satrapija. Vėliau vėl buvo užkariauta persų (Sasanidų). Romos imperijos laikais čia keletą šimtmečių gyvavo Albanijos valstybė, dėl kurios varžėsi Bizantija ir Persija.
Islamiška istorija
VIII a. užkariavo arabai, kurie pastatė Derbento tvirtovę. Tuo metu čia paplito islamas. VIII–X a. čia buvo vienas iš svarbių prekybos taškų – Bardos miestas. XI a., visą Didįjį Iraną užkariavus Seldžiukams, keitėsi regiono tautinė sudėtis: senąsias iranėnų tautas pakeitė tiurkai, vėliau žinomi kaip azeriai. Jie ir tapo dabartinių Azerbaidžano gyventojų protėviais, o regionas imtas vadinti Azerbaidžanu. XIII a. regioną užkariavo totoriai. XVI–XVII a. dėl Azerbaidžano varžėsi Turkija ir Persija.
 |
|---|
| Azerbaidžano istorija |
| Senovės Persijos istorija |
| Albanija (Aršakidai > Mihranidai) |
| Rašidunai > Omejadai > Abasidai |
| Derbentas, Širvanas, Aranas (Šadadidai), |
| Sadžidai > Salaridai > Ravadidai |
| Seldžiukai > Eldegizidai > Chorezmidai |
| Ilchanidai > > Timūridai |
| Kara Kojunlu > Ak Kojunlu > Safavidai |
| (XVIII a.): |
| Širvanas, , Karabachas, , , , , , , |
| Rusijos imperija |
| Azerbaidžano Demokratinė Respublika |
| Užkaukazės TFSR > Azerbaidžano TSR |
| Azerbaidžano Respublika |
Rusijos įtakoje
Petro I laikais, XVIII a. pirmoje pusėje, Rusija užkariavo didžiąją dalį Persijos teritorijos Kaukazo regione, įskaitant ir šiaurinį Azerbaidžaną. Vėliau iš čia buvo išstumti ir vėl užėmė šalį 1828 m., pagal Turkmančajaus sutartį. XIX–XX a. Rusija siekė prisijungti visą Azerbaidžano regioną. Rusų valdžia skatino tiurkų ir armėnų varžymąsi dėl šalies ekonomikos valdymo. Vietos musulmonai turėjo privilegiją išsipirkti iš tarnybos kariuomenėje sumokėdami specialų mokestį. 1873 m. Azerbaidžane rasta naftos. Baku tapo dideliu pramoniniu miestu.
1907–1917 m. pagal sutartį su Anglija Rusija laikė visą Azerbaidžano regioną savo įtakos sfera, gavo koncesiją Džulfos-Tabriso-Urmijos geležinkeliui, laikė čia savo kariuomenę. Dėl to per Pirmąjį pasaulinį karą Turkija įsiveržė į Azerbaidžaną ir užėmė . Po 1917 m. Vasario revoliucijos Azerbaidžanas su Gruzija ir Armėnija sudarė Užkaukazės federaciją. Pradėta organizuoti sava kariuomenė, visų pirma turėjusi ginti sienas nuo turkų įsiveržimo, tačiau jų sulaikyti nepavyko. Žlugus , 1918 m. gegužės 28 d. Azerbaidžanas pasiskelbė nepriklausoma Azerbaidžano Demokratine Respublika. Bolševikų ir armėnų spaudžiamas Azerbaidžanas pasikvietė į pagalbą Turkiją, kuri 1918 m. rugsėjo 15 d. užėmė Baku, tačiau lapkričio 10 d. pradėjo evakuotis. Tuomet Baku užėmė anglai. 1918 m. gruodžio 4 d. buvo sušauktas pirmasis parlamentas. Pradėta intensyviai organizuoti armija, kuri 1919 m. rugpjūčio mėn. kiek praplėtė Azerbaidžano sienas (Lenkorano žygis). 1919 m. sausio 8 d. Azerbaidžanas pasiuntė savo delegaciją į Paryžiaus taikos konferenciją, 1920 m. sausio 12 d. buvo pripažintas de facto. Po to, kai 1919 m. lapkričio 20 d. iš Azerbaidžano ėmė evakuotis anglai, nuo bolševikų Azerbaidžaną dengė A. Denikino armija, tačiau jai pralaimėjus, Raudonoji Armija 1920 m. sausio 27 d. užėmė Baku, o netrukus įsigalėjo visame Azerbaidžane.
1920 m. įkurta Azerbaidžano TSR (1920–1922 ir nuo 1936 m.). Ji sudaryta iš buvusių Baku ir Jelizavetpolio (Gandžos) gubernijų (be Zangezuro ir dalies Kazacho apskričių) ir Zakatulų apygardos. 1922–1936 m. Azerbaidžanas kartu su Gruzija ir Armėnija sudarė Užkaukazės SFSR.
Nepriklausomybė
Azerbaidžanas tapo nepriklausoma valstybe po Tarybų Sąjungos žlugimo 1991 m.
Politinė sistema
Prezidentinė respublika. Per paskutinius parlamento rinkimus Europos Tarybos stebėtojai nustatė daug rinkimų įstatymo pažeidimų.
Administracinis suskirstymas
Azerbaidžanas yra suskirstytas į:
- 59 rajonus
- 11 miestų
- 1 autonominę respubliką, kuri dar yra suskirstyta į:
- 7 rajonus
- 1 miestą
Geografija
Azerbaidžanas išsidėstęs Užkaukazės regiono rytuose, prie vakarinio Kaspijos jūros kranto. Apie pusę šalies ploto užima kalnai: šiaurėje iškilęs Didžiojo Kaukazo kalnagūbris, kuriame yra aukščiausia šalies vieta – Bazardiuziu kalnas (4466 m). Pietvakariuose iškilę Mažojo Kaukazo kalnai, o pietryčiuose – Talyšo kalnai, kuriuos nuo Kaspijos skiria Lenkoranės žemuma. Centrinę Azerbaidžano dalį užima Kuros-Arakso žemuma.
Būdingas daugiausia subtropinis klimatas. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra nuo 0 °C iki +3 °C lygumose ir nuo +3 °C iki –10 °C kalnuose. Liepos mėnesį atitinkamai nuo +25 °C lygumose iki +5 °C kalnuose. Prieškalnėse per metus vidutiniškai iškrenta 200 mm kritulių, o kalnuose ir Lenkoranės žemumoje – 1400 mm.
Svarbiausia šalies upė Kura su intakais Araksu, Ganychu, Gabyru, Terteru. Keletas neilgų upių įteka į Kaspiją (Samuras, Sumgaitas, Kubialčajus). Kalnuose telkšo keletas nedidelių ežerų (didžiausias – Sarysu, 67 km²), o Kuros slėnyje įrengtas didelis Mingečauro tvenkinys.
Iki 200 m aukščio vyrauja pilkžemių dirvožemiai, aukščiau – kalnų miškiniai ir kalnų pieviniai, Lenkoranės žemumoje – geltonžemiai. Būdingos pusdykumės, sausosios stepės. Kalnuose auga ąžuolų, bukų, kaštonų miškai, o aukštikalnėse – subalpinės ir alpinės pievos.
Ekonomika
Svarbiausia Azerbaidžano ekonomikos šaka yra naftos pramonė. Auginamos avys, ožkos, kupranugariai.
Gyventojai
Etninė sudėtis (1999 m. surašymo duomenys):
- azerbaidžaniečiai – 90,6 %
- lezginai – 2,2 %
- rusai – 1,8 %
- armėnai – 1,5 % (beveik visi gyvena Kalnų Karabache – atsiskyrusioje ir faktiškai nepriklausomoje Azerbaidžano dalyje}
- talyšai – 1 % (talyšų nacionalistai mano, kad iš tikrųjų jų yra daugiau)
- avarai – 0,6 %
- turkai – 0,5 %
- totoriai – 0,4 %
- ukrainiečiai – 0,4 %
- kiti – 1 %
Pasiskirstymas pagal kalbas atspindi etninę sudėtį: 90,3 % kalba azerbaidžanietiškai, 2,2 % – lezginų kalba, 1,8 % – rusiškai, 1,5 % – armėniškai (beveik visi gyvena Kalnų Karabache), 3,3 % – kitomis kalbomis.
Daug rusų ir armėnų paliko šalį devintame XX amžiaus dešimtmetyje: pasak ankstesnio surašymo, 1989 m. Azerbaidžane gyveno 392 000 rusų (5,6 % visos tuometinės šalies gyventojų) ir 390 000 armėnų. Didelė dalis etninių azerbaidžaniečių gyvena Irane. Pasak CŽV pasaulio faktų knygoje pateiktų apskaičiavimų, ten jų yra net 16 milijonų, jie sudaro 24 % Irano gyventojų. Azerbaidžaniečių kalbą moka maždaug ketvirtadalis Irano gyventojų.
Azerbaidžanas neturi jokios oficialios religijos, konstitucija garantuoja tikėjimo laisvę. Pasak 1995 m. surašymo, 93,4 % gyventojų yra musulmonai (tarp jų 85 % yra šiitai, 15 % – sunitai), 4,8 % – stačiatikiai ir 1,8 % – kitų religijų atstovai. Tiesa, šie duomenys rodo tik priskyrimą religijai. Realybėje daug žmonių nepraktikuoja jokios religijos.
Didžiausi miestai (pagal 2009 m. apskaičiavimus Archyvuota kopija 2009-02-15 iš Wayback Machine projekto.):
- Baku (Bakı) – 2 036 000 gyventojai
- Giandža (Gəncə) – 323 760
- Sumgajitas (Sumqayıt) – 282 280
- Mingečaūras (Mingəçevir) – 100 778
Kultūra
Didžiąją dalį Azerbaidžano gyventojų sudaro azerbaidžaniečiai, bet yra ir tautinių mažumų, kurios gyvena skirtingose šalies dalyse ir taip pat daro įtaką šalies kultūrai.
Kita informacija
- Azerbaidžano ryšiai
- Azerbaidžano transportas
- Azerbaidžano karinės pajėgos
- Azerbaidžano šventės
- Azerbaidžaniečių virtuvė
Šaltiniai
- „Azərbaycan əhalisinin sayı artıb - RƏSMİ“. oxu.az. 19 May 2021. Nuoroda tikrinta July 8, 2021.
- „Report for Selected Countries and Subjects“. imf.org. International Monetary Fund. April 2019. Nuoroda tikrinta 16 August 2019.
- „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 14
- „Azerbaijan – General Information“. Heydar Aliyev Foundation. Suarchyvuota iš originalo 2007-05-28. Nuoroda tikrinta 2007-05-22.
- CŽV faktų knyga: Azerbaidžanas Archyvuota kopija 2016-07-09 iš Wayback Machine projekto.
- Results of population censuses in Azerbaijan for 1979, 1989, and 1999 Archyvuota kopija 2007-07-16 iš Wayback Machine projekto..
- Disputed number of Talysh in Azerbaijan Archyvuota kopija 2017-03-14 iš Wayback Machine projekto..
- Reasons for the dispute around the number of Talysh in Azerbaijan: One Europe, Many Nations: A Historical Dictionary of European National Groups, by James Minahan, Greenwood, 2000, ISBN 0-313-30984-1, ISBN 978-0-313-30984-7, p. 674 (viewable on ).
- Southern Caucasus: Facing Integration Problems, Ethnic Russians Long For Better Life. EurasiaNet.org. August 30, 2003.
- Azerbaijan: The Status of Armenians, Russians, Jews and other minorities Archyvuota kopija 2010-11-22 iš Wayback Machine projekto. (PDF). United States Citizenship and Immigration Services (USCIS).
- CIA – The World Factbook. „Iran“ Archyvuota kopija 2012-02-03 iš Wayback Machine projekto..
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Kitos reiksmes Azerbaidzanas reiksmes Azerbaidzano Respublika azer Azerbaycan RespublikasiVeliava HerbasHimnas Azerbaidzano marsas Azerbaidzanas zemelapyjeValstybine kalba azerbaidzanieciuSostine ir didziausias miestas BakuValstybes vadovai Prezidentas Ministras pirmininkas Ilhamas Alijevas Ali AsadovPlotas Is viso vandens 86 600 km2 112 1 6 Gyventoju 2021 Tankis 10 130 100 90 115 zm km2 99 BVP Is viso Vienam gyventojui 2019 45 284 mlrd 91 4 498 119 Valiuta Azerbaidzano manatas AZN Laiko juosta Vasaros laikas UTC 4 AZT netaikomasNepriklausomybe Paskelbta nuo Tarybu Sajungos 1923 m sausio 13 d 1991 m rugpjucio 30 d Interneto kodas azTelefono kodas 994Kirciavimas Azerbaidzanas Azerbaidzanas azer Azerbaycan oficialiai Azerbaidzano Respublika azer Azerbaycan Respublikasi valstybe Vakaru Azijoje Pietu Kaukazo regione Siaureje ribojasi su Rusija siaures vakaruose su Gruzija pietvakariuose ir vakaruose su Armenija ir Turkija pietuose su Iranu Rytuose salies krantus skalauja Kaspijos jura Azerbaidzanui priklausancia Nachicevanes Autonomine Respublika nuo pagrindines jo teritorijos skiria Armenija Azerbaidzanas nuo 2001 m priklauso Europos Tarybai bet Jungtines Tautos laiko jį pietvakariu Azijos dalimi del jo geografiniu ir kulturiniu charakteristiku IstorijaSenoves Persijos istorijaElamas Kasitai ManaSenoves Irano regionai Persija Medija Hirkanija Parta Margiana Baktrija Sogdas Chorezmas Arija Arachosija Drangiana Gedrosija Fergana TuranasMedijos imperijaAchemenidu imperijaMakedonijos imperijaSeleukidai Graikai baktraiPartai KusanaiSasanidai EftalitaiIrano istorija Afganistano istorijaPagrindinis straipsnis Azerbaidzano istorija Senoves istorija iki Islamo atejimo Senoves Persijos istorija Medija Istorinis Azerbaidzano regionas yra kur kas didesnis nei dabartine valstybe jis buvo suprantamas kaip teritorija besiribojanti su Didziaja Armenija Turkijos ir Irano Kurdistanu Persijos Gilanu ir Talysu Pagal viena is versiju Irano Azerbaidzano provincija visada buvo laikoma teritorija į pietus nuo Arakso upes kaip zymima daugumoje enciklopediju iki 1918 m Tik po Pirmojo pasaulinio karo dalyje istorinio regiono susikurusi nauja nepriklausoma vyriausybe draugiska Osmanams pavadino salį dabar zinoma kaip Azerbaidzano respublika Azerbaidzanu Senoves istorija Azerbaidzano istorija yra labai artimai susijusi su kitu Irano tautu istorija I tukst pr m e cia gyveno tauta medai ir regionas buvo vadinamas Medija Nuo VI a pr m e dalis ir priklause Persijos Achemenidu imperijai Po Aleksandro Makedoniecio uzkariavimu tapo savarankiska satrapija Veliau vel buvo uzkariauta persu Sasanidu Romos imperijos laikais cia keleta simtmeciu gyvavo Albanijos valstybe del kurios varzesi Bizantija ir Persija Islamiska istorija VIII a uzkariavo arabai kurie pastate Derbento tvirtove Tuo metu cia paplito islamas VIII X a cia buvo vienas is svarbiu prekybos tasku Bardos miestas XI a visa Didįjį Irana uzkariavus Seldziukams keitesi regiono tautine sudetis senasias iranenu tautas pakeite tiurkai veliau zinomi kaip azeriai Jie ir tapo dabartiniu Azerbaidzano gyventoju proteviais o regionas imtas vadinti Azerbaidzanu XIII a regiona uzkariavo totoriai XVI XVII a del Azerbaidzano varzesi Turkija ir Persija Azerbaidzano zemelapisAzerbaidzano istorijaSenoves Persijos istorijaAlbanija Arsakidai gt Mihranidai Rasidunai gt Omejadai gt AbasidaiDerbentas Sirvanas Aranas Sadadidai Sadzidai gt Salaridai gt RavadidaiSeldziukai gt Eldegizidai gt ChorezmidaiIlchanidai gt gt TimuridaiKara Kojunlu gt Ak Kojunlu gt Safavidai XVIII a Sirvanas Karabachas Rusijos imperijaAzerbaidzano Demokratine RespublikaUzkaukazes TFSR gt Azerbaidzano TSRAzerbaidzano RespublikaRusijos įtakoje Petro I laikais XVIII a pirmoje puseje Rusija uzkariavo didziaja dalį Persijos teritorijos Kaukazo regione įskaitant ir siaurinį Azerbaidzana Veliau is cia buvo isstumti ir vel uzeme salį 1828 m pagal Turkmancajaus sutartį XIX XX a Rusija sieke prisijungti visa Azerbaidzano regiona Rusu valdzia skatino tiurku ir armenu varzymasi del salies ekonomikos valdymo Vietos musulmonai turejo privilegija issipirkti is tarnybos kariuomeneje sumokedami specialu mokestį 1873 m Azerbaidzane rasta naftos Baku tapo dideliu pramoniniu miestu 1907 1917 m pagal sutartį su Anglija Rusija laike visa Azerbaidzano regiona savo įtakos sfera gavo koncesija Dzulfos Tabriso Urmijos gelezinkeliui laike cia savo kariuomene Del to per Pirmajį pasaulinį kara Turkija įsiverze į Azerbaidzana ir uzeme Po 1917 m Vasario revoliucijos Azerbaidzanas su Gruzija ir Armenija sudare Uzkaukazes federacija Pradeta organizuoti sava kariuomene visu pirma turejusi ginti sienas nuo turku įsiverzimo taciau ju sulaikyti nepavyko Zlugus 1918 m geguzes 28 d Azerbaidzanas pasiskelbe nepriklausoma Azerbaidzano Demokratine Respublika Bolseviku ir armenu spaudziamas Azerbaidzanas pasikviete į pagalba Turkija kuri 1918 m rugsejo 15 d uzeme Baku taciau lapkricio 10 d pradejo evakuotis Tuomet Baku uzeme anglai 1918 m gruodzio 4 d buvo susauktas pirmasis parlamentas Pradeta intensyviai organizuoti armija kuri 1919 m rugpjucio men kiek praplete Azerbaidzano sienas Lenkorano zygis 1919 m sausio 8 d Azerbaidzanas pasiunte savo delegacija į Paryziaus taikos konferencija 1920 m sausio 12 d buvo pripazintas de facto Po to kai 1919 m lapkricio 20 d is Azerbaidzano eme evakuotis anglai nuo bolseviku Azerbaidzana denge A Denikino armija taciau jai pralaimejus Raudonoji Armija 1920 m sausio 27 d uzeme Baku o netrukus įsigalejo visame Azerbaidzane 1920 m įkurta Azerbaidzano TSR 1920 1922 ir nuo 1936 m Ji sudaryta is buvusiu Baku ir Jelizavetpolio Gandzos guberniju be Zangezuro ir dalies Kazacho apskriciu ir Zakatulu apygardos 1922 1936 m Azerbaidzanas kartu su Gruzija ir Armenija sudare Uzkaukazes SFSR Nepriklausomybe Azerbaidzanas tapo nepriklausoma valstybe po Tarybu Sajungos zlugimo 1991 m Politine sistemaPagrindinis straipsnis Prezidentine respublika Per paskutinius parlamento rinkimus Europos Tarybos stebetojai nustate daug rinkimu įstatymo pazeidimu Administracinis suskirstymasPagrindinis straipsnis Azerbaidzano administracinis suskirstymas Azerbaidzanas yra suskirstytas į 59 rajonus 11 miestu 1 autonomine respublika kuri dar yra suskirstyta į 7 rajonus 1 miestaGeografijaPagrindinis straipsnis Azerbaidzano geografija Azerbaidzano krastovaizdis Azerbaidzanas issidestes Uzkaukazes regiono rytuose prie vakarinio Kaspijos juros kranto Apie puse salies ploto uzima kalnai siaureje iskiles Didziojo Kaukazo kalnagubris kuriame yra auksciausia salies vieta Bazardiuziu kalnas 4466 m Pietvakariuose iskile Mazojo Kaukazo kalnai o pietryciuose Talyso kalnai kuriuos nuo Kaspijos skiria Lenkoranes zemuma Centrine Azerbaidzano dalį uzima Kuros Arakso zemuma Budingas daugiausia subtropinis klimatas Vidutine sausio menesio temperatura nuo 0 C iki 3 C lygumose ir nuo 3 C iki 10 C kalnuose Liepos menesį atitinkamai nuo 25 C lygumose iki 5 C kalnuose Prieskalnese per metus vidutiniskai iskrenta 200 mm krituliu o kalnuose ir Lenkoranes zemumoje 1400 mm Svarbiausia salies upe Kura su intakais Araksu Ganychu Gabyru Terteru Keletas neilgu upiu įteka į Kaspija Samuras Sumgaitas Kubialcajus Kalnuose telkso keletas nedideliu ezeru didziausias Sarysu 67 km o Kuros slenyje įrengtas didelis Mingecauro tvenkinys Iki 200 m aukscio vyrauja pilkzemiu dirvozemiai auksciau kalnu miskiniai ir kalnu pieviniai Lenkoranes zemumoje geltonzemiai Budingos pusdykumes sausosios stepes Kalnuose auga azuolu buku kastonu miskai o aukstikalnese subalpines ir alpines pievos EkonomikaPagrindinis straipsnis Du trecdaliai Azerbaidzano yra praturtinti nafta ir gamtinemis dujomis Svarbiausia Azerbaidzano ekonomikos saka yra naftos pramone Auginamos avys ozkos kupranugariai GyventojaiPagrindinis straipsnis Azerbaidzano demografija Tautinį sokį sokancios azerbaidzanietes Etnine sudetis 1999 m surasymo duomenys azerbaidzanieciai 90 6 lezginai 2 2 rusai 1 8 armenai 1 5 beveik visi gyvena Kalnu Karabache atsiskyrusioje ir faktiskai nepriklausomoje Azerbaidzano dalyje talysai 1 talysu nacionalistai mano kad is tikruju ju yra daugiau avarai 0 6 turkai 0 5 totoriai 0 4 ukrainieciai 0 4 kiti 1 Pasiskirstymas pagal kalbas atspindi etnine sudetį 90 3 kalba azerbaidzanietiskai 2 2 lezginu kalba 1 8 rusiskai 1 5 armeniskai beveik visi gyvena Kalnu Karabache 3 3 kitomis kalbomis Daug rusu ir armenu paliko salį devintame XX amziaus desimtmetyje pasak ankstesnio surasymo 1989 m Azerbaidzane gyveno 392 000 rusu 5 6 visos tuometines salies gyventoju ir 390 000 armenu Didele dalis etniniu azerbaidzanieciu gyvena Irane Pasak CZV pasaulio faktu knygoje pateiktu apskaiciavimu ten ju yra net 16 milijonu jie sudaro 24 Irano gyventoju Azerbaidzanieciu kalba moka mazdaug ketvirtadalis Irano gyventoju Mecete Baku mieste Azerbaidzanas neturi jokios oficialios religijos konstitucija garantuoja tikejimo laisve Pasak 1995 m surasymo 93 4 gyventoju yra musulmonai tarp ju 85 yra siitai 15 sunitai 4 8 staciatikiai ir 1 8 kitu religiju atstovai Tiesa sie duomenys rodo tik priskyrima religijai Realybeje daug zmoniu nepraktikuoja jokios religijos Didziausi miestai pagal 2009 m apskaiciavimus Archyvuota kopija 2009 02 15 is Wayback Machine projekto Baku Baki 2 036 000 gyventojai Giandza Gence 323 760 Sumgajitas Sumqayit 282 280 Mingecauras Mingecevir 100 778KulturaPagrindinis straipsnis Didziaja dalį Azerbaidzano gyventoju sudaro azerbaidzanieciai bet yra ir tautiniu mazumu kurios gyvena skirtingose salies dalyse ir taip pat daro įtaka salies kulturai Kita informacijaAzerbaidzano rysiai Azerbaidzano transportas Azerbaidzano karines pajegos Azerbaidzano sventes Azerbaidzanieciu virtuveSaltiniaiVikiteka Azerbaidzanas vaizdine ir garsine medziagaVikizodynas Laisvajame zodyne yra terminas Azerbaidzanas Azerbaycan ehalisinin sayi artib RESMI oxu az 19 May 2021 Nuoroda tikrinta July 8 2021 Report for Selected Countries and Subjects imf org International Monetary Fund April 2019 Nuoroda tikrinta 16 August 2019 Valstybiu ir ju sostiniu pavadinimai Valstybine lietuviu kalbos komisija Suarchyvuotas originalas 2022 10 06 Nuoroda tikrinta 2022 06 23 Geograficheskij enciklopedicheskij slovar gl redaktor A F Tryoshnikov Moskva Sovetskaya enciklopediya 1983 psl 14 Azerbaijan General Information Heydar Aliyev Foundation Suarchyvuota is originalo 2007 05 28 Nuoroda tikrinta 2007 05 22 CZV faktu knyga Azerbaidzanas Archyvuota kopija 2016 07 09 is Wayback Machine projekto Results of population censuses in Azerbaijan for 1979 1989 and 1999 Archyvuota kopija 2007 07 16 is Wayback Machine projekto Disputed number of Talysh in Azerbaijan Archyvuota kopija 2017 03 14 is Wayback Machine projekto Reasons for the dispute around the number of Talysh in Azerbaijan One Europe Many Nations A Historical Dictionary of European National Groups by James Minahan Greenwood 2000 ISBN 0 313 30984 1 ISBN 978 0 313 30984 7 p 674 viewable on Southern Caucasus Facing Integration Problems Ethnic Russians Long For Better Life EurasiaNet org August 30 2003 Azerbaijan The Status of Armenians Russians Jews and other minorities Archyvuota kopija 2010 11 22 is Wayback Machine projekto PDF United States Citizenship and Immigration Services USCIS CIA The World Factbook Iran Archyvuota kopija 2012 02 03 is Wayback Machine projekto