Беларусь
Deutschland
United States
France
Қазақстан
Lietuva
Россия
ประเทศไทย
Украина
AmphibiaNuo viršaus pagal laikrodžio rodyklę Mokslinė klasifikacijaKaralystė Gyvūnai Animalia Tipas Chordiniai Cho
Varliagyviai
| Amphibia | ||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
 Nuo viršaus pagal laikrodžio rodyklę: , , , | ||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||
| ||||||||
| Binomas | ||||||||
| Amphibia , 1825 |
Varliagyviai, arba amfibijos (Amphibia) – stuburinių gyvūnų klasė.
Varliagyvių evoliucijos istorija
Pirmieji varliagyviai išsivystė devono periode maždaug prieš 370 mln. metų, iš mėsingapelekių žuvų (Sarcopterygii), kurios buvo panašios į šiuolaikines riešapelekes (Coelacanthiformes) ir dvikvėpes žuvis (Dipnoi).
Bendras apibūdinimas
Primityviausi keturkojai, kurie dauginasi gėlame vandenyje. Lervos vystosi vandenyje, po metamorfozės įgyja būdingų sausumos stuburiniams bruožų: išsivysto plaučiai, susiformuoja du kraujo apytakos ratai, pakinta jutimo organai, susiformuoja lankstomos per sąnarius priekinės ir užpakalinės galūnės.
Dydis
- Paedophryne amauensis yra mažiausias žinomas ne tik varliagyvis, bet pats mažiausias tarp visų stuburinių rūšių, kurio vidutinis ilgis – 7,7 mm (nuo 7,0 iki 8,0 mm ilgio)
- (Andrias sligoi) yra didžiausias pasaulyje varliagyvis, jos užauga iki 2 m ilgio.
Kūno danga
Varliagyvių oda plika, tačiau epidermyje esančios liaukos išskiria gleives ir drėkina odą, tuo apsaugodamos nuo išdžiuvimo, arba yra labai svarbios reguliuojant osmosinį slėgį. Kai kurie varliagyviai odoje išskiria nuodingas medžiagas, kurias gamina serozinės liaukos. Paprastai tie nuodai nėra labai veiksmingi, tačiau medlaipinių (Dendrobatidae) kai kurios rūšys (pvz., Dendrobates azureus) yra labai nuodingos, ir vietos indėnai odos išskyromis tepa strėlių antgalius. Varliagyvių odos spalva priklauso nuo sugeriamų spindulių spektro. Jei sugeriamos visos spektro spalvos, gyvūnas būna tamsus, jei tik kai kurios – gyvūnas atrodo šviesus. Be to, odoje gali būti ir chromatoforų – pigmentų turinčių ląstelių. Nuo jų priklauso varliagyvių odos, įvairių joje esančių dėmelių spalva. Kartais dėl pigmentų nevienodo pasiskirstymo chromatoforo spalva pakinta. Tai labai svarbu kai gyvūnui tenka maskuotis, pasislėpti savo natūralioje aplinkoje.
Skeletas
Varliagyvių stubure skiriama kaklinė, krūtininė, juosmeninė, kryžmeninė ir uodeginė dalys. Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlantu. Kryžmens slanksteliai jungiasi su dubeniu. Už jo yra uodeguotųjų varliagyvių uodegos slanksteliai. Beuodegių varliagyvių jie suaugę. Slanksteliai beveik visų varliagyvių yra gerai sukaulėję. Šonkauliai sunykę ar labai trumpi, todėl nėra krūtinės ląstos. Kaukoklės kaulų yra mažai. Pečių juosta ir dubuo tapo tvirtesni, kad galėtų išlaikyti kūno svorį. Dubuo susideda iš klubakaulio, gaktikaulio ir sėdynkaulio, kurie kartu sudaro gūžduobę, į kurią remiasi šlaunikaulio galvutė. Beuodegių varliagyvių dubens sandara truputį kitokia, nes jo susiformavimui įtakos turėjo šokuojamasis judėjimo būdas.
Priekinės ir užpakalinės galūnės gerai išsivysčiusios. Priekinės galūnės sudarytos iš trijų dalių: žasto, dilbio ir plaštakos. Plaštaka baigiasi keturiais (penktasis neišsivystęs). Užpakalines galūnes sudaro šios dalys: šlaunis, blauzda ir , kuri penkiapirštė ir su plaukiojamąja plėve. Galūnių dalys paslankiai sujungtos sąnariais. Užpakalinės kojos gerokai ilgesnės ir stipresnės už priekines, jos yra svarbiausios judant. Tupėdamas gyvūnas remiasi truputį sulenktomis priekinėmis kojomis, o užpakalinės tada būna sudėtos kūno šonuose. Greitai ištiesdama jas, varlė šokuoja, o priekinės kojos apsaugo gyvūną, kad šis nesusitrenktų į žemę. Varlė plaukioja, pritraukdama ir ištiesdama užpakalines galūnes, o priekines priglaudusi prie kūno.
Nervų sistema
Varliagyvių priekinės smegenys stambesnės negu žuvų ir turi 2 pusrutulius. Varliagyvių kūnas priplotas prie žemės, ir jiems nereikia išlaikyti pusiausvyros. Judesius reguliuoja smegenėlės. Nuo galvos smegenų atsišakoja 10 porų nervų.
Jutimo organai
Varliagyviai turi dvi dideles iššokusias akis, pridengtas vokais: odiniu – viršutiniu ir judriu – apatiniu. Dažnai mirksi, todėl drėgni vokai sudrėkina akių paviršių ir jis neišdžiūsta bei pašalina prilipusias dulkeles. Galvoje prieš akis yra pora šnervių. Tai ne tik uoslės organų angos, pro jas patenka atmosferos oras kai gyvūnas kvėpuoja sausumoje. Akys ir šnervės yra viršutinėje galvos dalyje, todėl slėpdamasis vandenyje, varliagyvis iškiša iš jo tik akis ir šnerves. Dėl to gyvūnas gali kvėpuoti atmosferos oru ir matyti kas vyksta virš vandens. Už abiejų akių yra po nedidelį ratuką, aptrauktą oda. Tai išorinė klausos organo dalis – būgnelis. Nuo jo garsiniai svyravimai per klausos kaulelį perduodami į vidinę ausį. Varliagyviai turi vidurinę ir vidinę ausį, kuri glūdi kaukolės kauluose. Vidinėje ausyje pailgasis maišelis sudaro pusratinius kanalus. Šoninės linijos nėra, ją turi tik varliagyvių lervos ar vandenyje gyvenančios rūšys.
Virškinimo organai
Virškinimo sistema prasideda burna, kurioje yra stambūs dantys (išskyrus rupūžes) ir minkštas lipnus liežuvis. Į burną atsiveria seilių liaukos. Toliau yra ryklė, stemplė, skrandis, nuo kurios prasideda plonoji žarna (dvylikapirštė, klubinė). Į dvylikapirštę žarną atsiveria kepenų tulžies ir kasos latakai. Užpakalinė žarna atsiveria ne tiesiai laukan, o į tam tikrą užpakalinės žarnos paplatėjimą, vadinamą kloaką. Į kloaką atsiveria taip pat šlapimtakiai ir lytinių organų ištekamieji latakai.
Kvėpavimo sistema
Suaugę kvėpuoja plaučiais bei visu kūno paviršiumi, lervos – žiaunomis ir per odą. Būdingos porinės šnervės, burnos ertmė, gerklos (garso skleidimo organas), trachėja, du bronchai ir poriniai plaučiai. Plaučiai panašūs į maišelius. Jų sienelėse gausu kraujagyslių, kuriose vyksta dujų apykaita. Varles gerklė kelis kartus per sekundę nutįsta žemyn, todėl burnos ertmėje oras praretėja, ir pro šnerves čia skverbiasi šviežias oras, kuris eina į plaučius. Atgal jį išstumia kūno sienelių raumenys. Kad varliagyviai galėtų kvėpuoti per odą, ši turi būti nuolat drėkinama. Šią funkciją atlieka odoje esančios liaukutės.
Dauginimasis
Varliagyvių dauginimosi organai, patelių – , patinų – . Beveik visų beuodegių ir daugumos uodegotųjų varliagyvių apvaisinimas išorinis, daugumos bekojų varliagyvių – vidinis. Varliagyviai dauginasi vandenyje. Nedidelė dalis varliagyvių rūšių yra gyvavedės. Dauguma jų išleidžia ikrus ir spermatozoidus į vandenį, kur vyksta išorinis apvaisinimas. Kiaušialąstę dengia drebutinis dangalas. Išsiritusios varliagyvių lervos vadinamos buožgalviais.
Gyvųjų varliagyvių sistematika
2021 m. spalio 23 d. duomenimis, pasaulyje egzistuoja 8384 varliagyvių rūšys, iš kurių 88% arba 7404 rūšis sudaro beuodegiai varliagyviai (Anura), 9% arba 766 rūšis sudaro uodegotieji varliagyviai ir 3% arba 214 rūšis sudaro .
Išskiriami 3 būriai ir 74 šeimos:
- Būrys: Anura Fischer von Waldheim, 1813 – Beuodegiai varliagyviai (7409 rūšys)
- Pobūris: Reig, 1958
- Šeima: Fitzinger, 1843 (12 rūšių)
- Šeima: Fejérváry, 1923 (2 rūšys)
- Šeima: Bombinatoridae Gray, 1825 – Kūmutės (9 rūšys)
- Šeima: Mivart, 1869 – (3 rūšys)
- Pobūris: Laurent, 1979
- Šeima: Bonaparte, 1850 (290 rūšių)
- Šeima: Pelobatidae Bonaparte, 1850 – Česnakinės rupūžės (6 rūšys)
- Šeima: Bonaparte, 1850 (5 rūšys)
- Šeima: Pipidae Gray, 1825 – Pipiniai varliagyviai (41 rūšis)
- Šeima: Günther, 1858 – (1 rūšis)
- Šeima: Cope, 1865 - (7 rūšys)
- Pobūris: Reig, 1958
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima: –
- Šeima:
- Šeima: Bufonidae – Rupūžės
- Šeima:
- Šeima: Centrolenidae –
- Šeima: -
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima: -
- Šeima:
- Šeima: Dendrobatidae – Medlaipinės
- Šeima: Discoglossidae – Diskaliežuvės
- Šeima:
- Šeima: –
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima: Hylidae – Medvarlės
- Šeima:
- Šeima: Hyperoliidae – Šokliavarliniai
- Šeima: Leptodactylidae – Dantytosios rupūžės
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima: Microhylidae – Siauraburnės varlės
- Šeima: Myobatrachidae – Australinės rupūžės
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima: -
- Šeima: -
- Šeima:
- Šeima: -
- Šeima: Ranidae – Varlės
- Šeima: -
- Šeima: –
- Šeima:
- Šeima: –
- Šeima: -
- Šeima:
- Būrys: Caudata Scopoli, 1777 – Uodegotieji varliagyviai (768 rūšys)
- Pobūris: Dunn, 1922
- Šeima: Fitzinger, 1826 – ;
- Šeima: Cope, 1859 – ;
- Pobūris: Fitzinger, 1826
- Šeima: Ambystomatidae Gray, 1850 – Ambistominiai;
- Šeima: Gray, 1825 – ;
- Šeima: Frost et al. 2006
- Šeima: Gray, 1850 –
- Šeima: Proteidae Gray, 1825 – Protėjai;
- Šeima: Tihen, 1958 – ;
- Šeima: Salamandridae Goldfuss, 1820 – Tikrosios salamandros;
- Pobūris:
- Šeima: Gray, 1825 – ;
- Būrys: – (212 rūšių)
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
- Šeima:
Išnykę varliagyviai
Išnykusių varliagyvių šeimų sąrašas. Išnykę būriai ir šeimos pažymėti kryžiuku (†):
- † Būrys: Fox and Naylor, 1982
- † Šeima: Fox and Naylor, 1982
- Būrys: Anura – Beuodegiai varliagyviai
- † Šeima: Cope, 1865 (Mesobatrachia pobūrio išnykusi šeima); fosilijos iš Europos tarp kreidos periodo ir pleistoceno epochos.
- Būrys: Caudata Scopoli, 1777 – Uodegotieji varliagyviai
- † Šeima: Auffenberg, 1958
Lietuvos varliagyviai
Žiūrėti - Lietuvos varliagyvių rūšių sąrašas
2021 m. duomenimis, Lietuvoje aptinkama 13 varliagyvių rūšių, iš kurių 5 įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą:
- Skiauterėtasis tritonas
- Europinė medvarlė
- Raudonpilvė kūmutė
- Žalioji rupūžė
- Nendrinė rupūžė
Šaltiniai
- sci.waikato.ac.nz / The evolution of amphibians Archyvuota kopija 2022-09-28 iš Wayback Machine projekto.
- journals.plos.org / Ecological Guild Evolution and the Discovery of the World’s Smallest Vertebrate; Eric N. Rittmeyer, Allen Allison, Michael C. Gründler, Derrick K. Thompson, Christopher C. Austin | Published: January 11, 2012
- theaustralian.com.au / World’s tiniest frogs found in Papua New Guinea | January 12, 2012
- onlinelibrary.wiley.com / Historical museum collections clarify the evolutionary history of cryptic species radiation in the world’s largest amphibians; Samuel T. Turvey, Melissa M. Marr, Ian Barnes, Selina Brace, Benjamin Tapley, Robert W. Murphy, Ermi Zhao, Andrew A. Cunningham | First published: 16 September 2019
- nationalgeographic.com / World’s largest amphibian identified as a unique species; By Douglas Main | Published September 17, 2019
- newscientist.com / New species of giant salamander is the world’s largest amphibian; By Chelsea Whyte | 17 September 2019
- sci-news.com / Two New Giant Salamander Species Identified | Sep 17, 2019
- amphibiaweb.org / Species By the Numbers | Mar 10, 2021
- amphibiaweb.org / Three primary orders of Amphibia within the families | Mar 10, 2021
- raudonojiknyga.lt / Varliagyviai
- „Lietuvos gamtos fondas - Varliagyviai“. glis.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-03-05. Nuoroda tikrinta 2016-04-30.
Nuorodos
- amphibiaweb.org / AmphibiaWeb aims to establish a knowledge-base for all amphibians in the world
- amphibiansoftheworld.amnh.org / Amphibian Species of the World
- europa.eu / European Red List of Amphibians; Compiled by Helen J. Temple and Neil A. Cox
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
AmphibiaNuo virsaus pagal laikrodzio rodykle Moksline klasifikacijaKaralyste Gyvunai Animalia Tipas Chordiniai Chordata Potipis Stuburiniai Vertebrata Klase Varliagyviai Amphibia BinomasAmphibia 1825 Varliagyviai arba amfibijos Amphibia stuburiniu gyvunu klase Ankstyvojo triaso periode Madagaskare gyvenusiu provarliu rusisVarliagyviu evoliucijos istorijaPirmieji varliagyviai issivyste devono periode mazdaug pries 370 mln metu is mesingapelekiu zuvu Sarcopterygii kurios buvo panasios į siuolaikines riesapelekes Coelacanthiformes ir dvikvepes zuvis Dipnoi Bendras apibudinimasUgnine salamandra Salamandra salamandra Primityviausi keturkojai kurie dauginasi gelame vandenyje Lervos vystosi vandenyje po metamorfozes įgyja budingu sausumos stuburiniams bruozu issivysto plauciai susiformuoja du kraujo apytakos ratai pakinta jutimo organai susiformuoja lankstomos per sanarius priekines ir uzpakalines galunes DydisPaedophryne amauensis yra maziausias zinomas ne tik varliagyvis bet pats maziausias tarp visu stuburiniu rusiu kurio vidutinis ilgis 7 7 mm nuo 7 0 iki 8 0 mm ilgio Andrias sligoi yra didziausias pasaulyje varliagyvis jos uzauga iki 2 m ilgio Kuno dangaDidzioji kudrine varle Pelophylax kl esculentus Varliagyviu oda plika taciau epidermyje esancios liaukos isskiria gleives ir drekina oda tuo apsaugodamos nuo isdziuvimo arba yra labai svarbios reguliuojant osmosinį slegį Kai kurie varliagyviai odoje isskiria nuodingas medziagas kurias gamina serozines liaukos Paprastai tie nuodai nera labai veiksmingi taciau medlaipiniu Dendrobatidae kai kurios rusys pvz Dendrobates azureus yra labai nuodingos ir vietos indenai odos isskyromis tepa streliu antgalius Varliagyviu odos spalva priklauso nuo sugeriamu spinduliu spektro Jei sugeriamos visos spektro spalvos gyvunas buna tamsus jei tik kai kurios gyvunas atrodo sviesus Be to odoje gali buti ir chromatoforu pigmentu turinciu lasteliu Nuo ju priklauso varliagyviu odos įvairiu joje esanciu demeliu spalva Kartais del pigmentu nevienodo pasiskirstymo chromatoforo spalva pakinta Tai labai svarbu kai gyvunui tenka maskuotis pasislepti savo naturalioje aplinkoje SkeletasSuaugusio griauciai Varliagyviu stubure skiriama kakline krutinine juosmenine kryzmenine ir uodegine dalys Pirmasis kaklo slankstelis vadinamas atlantu Kryzmens slanksteliai jungiasi su dubeniu Uz jo yra uodeguotuju varliagyviu uodegos slanksteliai Beuodegiu varliagyviu jie suauge Slanksteliai beveik visu varliagyviu yra gerai sukauleje Sonkauliai sunyke ar labai trumpi todel nera krutines lastos Kaukokles kaulu yra mazai Peciu juosta ir dubuo tapo tvirtesni kad galetu islaikyti kuno svorį Dubuo susideda is klubakaulio gaktikaulio ir sedynkaulio kurie kartu sudaro guzduobe į kuria remiasi slaunikaulio galvute Beuodegiu varliagyviu dubens sandara truputį kitokia nes jo susiformavimui įtakos turejo sokuojamasis judejimo budas Priekines ir uzpakalines galunes gerai issivysciusios Priekines galunes sudarytos is triju daliu zasto dilbio ir plastakos Plastaka baigiasi keturiais penktasis neissivystes Uzpakalines galunes sudaro sios dalys slaunis blauzda ir kuri penkiapirste ir su plaukiojamaja pleve Galuniu dalys paslankiai sujungtos sanariais Uzpakalines kojos gerokai ilgesnes ir stipresnes uz priekines jos yra svarbiausios judant Tupedamas gyvunas remiasi truputį sulenktomis priekinemis kojomis o uzpakalines tada buna sudetos kuno sonuose Greitai istiesdama jas varle sokuoja o priekines kojos apsaugo gyvuna kad sis nesusitrenktu į zeme Varle plaukioja pritraukdama ir istiesdama uzpakalines galunes o priekines priglaudusi prie kuno Nervu sistemaVarliagyviu priekines smegenys stambesnes negu zuvu ir turi 2 pusrutulius Varliagyviu kunas priplotas prie zemes ir jiems nereikia islaikyti pusiausvyros Judesius reguliuoja smegeneles Nuo galvos smegenu atsisakoja 10 poru nervu Jutimo organaiVarliagyviai turi dvi dideles issokusias akis pridengtas vokais odiniu virsutiniu ir judriu apatiniu Daznai mirksi todel dregni vokai sudrekina akiu pavirsiu ir jis neisdziusta bei pasalina prilipusias dulkeles Galvoje pries akis yra pora snerviu Tai ne tik uosles organu angos pro jas patenka atmosferos oras kai gyvunas kvepuoja sausumoje Akys ir snerves yra virsutineje galvos dalyje todel slepdamasis vandenyje varliagyvis iskisa is jo tik akis ir snerves Del to gyvunas gali kvepuoti atmosferos oru ir matyti kas vyksta virs vandens Uz abieju akiu yra po nedidelį ratuka aptraukta oda Tai isorine klausos organo dalis bugnelis Nuo jo garsiniai svyravimai per klausos kaulelį perduodami į vidine ausį Varliagyviai turi vidurine ir vidine ausį kuri gludi kaukoles kauluose Vidineje ausyje pailgasis maiselis sudaro pusratinius kanalus Sonines linijos nera ja turi tik varliagyviu lervos ar vandenyje gyvenancios rusys Virskinimo organaiVirskinimo sistema prasideda burna kurioje yra stambus dantys isskyrus rupuzes ir minkstas lipnus liezuvis Į burna atsiveria seiliu liaukos Toliau yra rykle stemple skrandis nuo kurios prasideda plonoji zarna dvylikapirste klubine Į dvylikapirste zarna atsiveria kepenu tulzies ir kasos latakai Uzpakaline zarna atsiveria ne tiesiai laukan o į tam tikra uzpakalines zarnos paplatejima vadinama kloaka Į kloaka atsiveria taip pat slapimtakiai ir lytiniu organu istekamieji latakai Kvepavimo sistemaSuauge kvepuoja plauciais bei visu kuno pavirsiumi lervos ziaunomis ir per oda Budingos porines snerves burnos ertme gerklos garso skleidimo organas tracheja du bronchai ir poriniai plauciai Plauciai panasus į maiselius Ju sienelese gausu kraujagysliu kuriose vyksta duju apykaita Varles gerkle kelis kartus per sekunde nutįsta zemyn todel burnos ertmeje oras prareteja ir pro snerves cia skverbiasi sviezias oras kuris eina į plaucius Atgal jį isstumia kuno sieneliu raumenys Kad varliagyviai galetu kvepuoti per oda si turi buti nuolat drekinama Sia funkcija atlieka odoje esancios liaukutes Dauginimasisrusis poravimosi metu Amplexus busenoje kuomet patinelis apvaisina kiausinelius Varliagyviu dauginimosi organai pateliu patinu Beveik visu beuodegiu ir daugumos uodegotuju varliagyviu apvaisinimas isorinis daugumos bekoju varliagyviu vidinis Varliagyviai dauginasi vandenyje Nedidele dalis varliagyviu rusiu yra gyvavedes Dauguma ju isleidzia ikrus ir spermatozoidus į vandenį kur vyksta isorinis apvaisinimas Kiausialaste dengia drebutinis dangalas Issiritusios varliagyviu lervos vadinamos buozgalviais Gyvuju varliagyviu sistematika2021 m spalio 23 d duomenimis pasaulyje egzistuoja 8384 varliagyviu rusys is kuriu 88 arba 7404 rusis sudaro beuodegiai varliagyviai Anura 9 arba 766 rusis sudaro uodegotieji varliagyviai ir 3 arba 214 rusis sudaro Isskiriami 3 buriai ir 74 seimos Incilius periglenesBurys Anura Fischer von Waldheim 1813 Beuodegiai varliagyviai 7409 rusys Poburis Reig 1958 Seima Fitzinger 1843 12 rusiu Seima Fejervary 1923 2 rusys Seima Bombinatoridae Gray 1825 Kumutes 9 rusys Seima Mivart 1869 3 rusys Poburis Laurent 1979 Seima Bonaparte 1850 290 rusiu Seima Pelobatidae Bonaparte 1850 Cesnakines rupuzes 6 rusys Seima Bonaparte 1850 5 rusys Seima Pipidae Gray 1825 Pipiniai varliagyviai 41 rusis Seima Gunther 1858 1 rusis Seima Cope 1865 7 rusys Poburis Reig 1958 Seima Seima Seima Seima Seima Seima Seima Bufonidae Rupuzes Seima Seima Centrolenidae Seima Seima Seima Seima Seima Seima Seima Dendrobatidae Medlaipines Seima Discoglossidae Diskaliezuves Seima Seima Seima Seima Seima Hylidae Medvarles Seima Seima Hyperoliidae Sokliavarliniai Seima Leptodactylidae Dantytosios rupuzes Seima Seima Seima Microhylidae Siauraburnes varles Seima Myobatrachidae Australines rupuzes Seima Seima Seima Seima Seima Seima Seima Seima Seima Ranidae Varles Seima Seima Seima Seima Seima Seima Burys Caudata Scopoli 1777 Uodegotieji varliagyviai 768 rusys Poburis Dunn 1922 Seima Fitzinger 1826 Seima Cope 1859 Poburis Fitzinger 1826 Seima Ambystomatidae Gray 1850 Ambistominiai Seima Gray 1825 Seima Frost et al 2006 Seima Gray 1850 Seima Proteidae Gray 1825 Protejai Seima Tihen 1958 Seima Salamandridae Goldfuss 1820 Tikrosios salamandros Poburis Seima Gray 1825 Burys 212 rusiu Seima Seima Seima Seima Seima Seima Seima Seima Seima Seima Isnyke varliagyviaiIsnykusiu varliagyviu seimu sarasas Isnyke buriai ir seimos pazymeti kryziuku Burys Fox and Naylor 1982 Seima Fox and Naylor 1982 Burys Anura Beuodegiai varliagyviai Seima Cope 1865 Mesobatrachia poburio isnykusi seima fosilijos is Europos tarp kreidos periodo ir pleistoceno epochos Burys Caudata Scopoli 1777 Uodegotieji varliagyviai Seima Auffenberg 1958Lietuvos varliagyviaiZiureti Lietuvos varliagyviu rusiu sarasas Zalioji rupuze Bufotes viridis 2021 m duomenimis Lietuvoje aptinkama 13 varliagyviu rusiu is kuriu 5 įrasytos į Lietuvos raudonaja knyga Skiauteretasis tritonas Europine medvarle Raudonpilve kumute Zalioji rupuze Nendrine rupuzeSaltiniaisci waikato ac nz The evolution of amphibians Archyvuota kopija 2022 09 28 is Wayback Machine projekto journals plos org Ecological Guild Evolution and the Discovery of the World s Smallest Vertebrate Eric N Rittmeyer Allen Allison Michael C Grundler Derrick K Thompson Christopher C Austin Published January 11 2012 theaustralian com au World s tiniest frogs found in Papua New Guinea January 12 2012 onlinelibrary wiley com Historical museum collections clarify the evolutionary history of cryptic species radiation in the world s largest amphibians Samuel T Turvey Melissa M Marr Ian Barnes Selina Brace Benjamin Tapley Robert W Murphy Ermi Zhao Andrew A Cunningham First published 16 September 2019 nationalgeographic com World s largest amphibian identified as a unique species By Douglas Main Published September 17 2019 newscientist com New species of giant salamander is the world s largest amphibian By Chelsea Whyte 17 September 2019 sci news com Two New Giant Salamander Species Identified Sep 17 2019 amphibiaweb org Species By the Numbers Mar 10 2021 amphibiaweb org Three primary orders of Amphibia within the families Mar 10 2021 raudonojiknyga lt Varliagyviai Lietuvos gamtos fondas Varliagyviai glis lt Suarchyvuota is originalo 2016 03 05 Nuoroda tikrinta 2016 04 30 Nuorodosamphibiaweb org AmphibiaWeb aims to establish a knowledge base for all amphibians in the world amphibiansoftheworld amnh org Amphibian Species of the World europa eu European Red List of Amphibians Compiled by Helen J Temple and Neil A Cox Vikiteka Varliagyviai vaizdine ir garsine medziaga