Pretorijonai arba Pretorionai lot praetoriani pretorionų gvardija pretorijos kohortos lot cohortes praetoriae Romos pret
Pretorionai

Pretorijonai, arba Pretorionai (lot. praetoriani), pretorionų gvardija, pretorijos kohortos (lot. cohortes praetoriae) – Romos pretorių asmens sargybinių, vėliau – imperatorių asmens sargybinių būriai. Ankstyvoji pretorių sargyba vadindavosi pretorijos kohorta (lot. praetoria cohors).

Manoma, vieni pirmųjų pretorijų sargybą turėjo Scipionų šeimos nariai 275 m. pr. m. e. Konstantinas I ją panaikino IV a.
Istorija
Žodis pretorionas kilo iš lot. praetor 'pretorius, Romos armijai mūšio lauke vadovavęs vadas'. Daug Romos karvedžių sudarydavo asmeninį kareivių būrį, kuris saugodavo jo palapinę ir būdavo jo asmens apsauginiais.
Tokį būrį sudarydavo pėstininkai ir raiteliai. Tuo metu ši kohorta buvo vadinama cohors praetoria, ir įvairūs įžymūs asmenys, įskaitant Julijų Cezarį, Marką Antonijų ir Augustą (Oktavianą), ją turėjo.
Cezaris mūšio lauke pastebėjo, kad kautynėse pravartu turėti dalinį, galingesnį už kitus legionus. Kai Augustas tapo Romos imperijos imperatoriumi 27 m. pr. m. e., jis nusprendė, kad toks būrys pravartus ne tik mūšio lauke, bet ir politikoje. Taigi iš įvairių legionų jis suformavo pretorionų gvardiją. Pretorionų gvardija buvo vienintelis ginkluotas kareivių būrys, leidžiamas būti į pietus nuo Rubikono, šiaurinės Italijos sienos.
Ankstyvoji sargyba
Pirmieji pretorionai labai skyrėsi nuo vėlyvesnės gvardijos, kuri žudė imperatorius. Augustas, suprasdamas, kad jam reikia apsaugos pačioje Romoje, stengėsi išlaikyti savo režimo respublikišką išvaizdą. Jis suformavo tik devynias kohortas, kuriose pradžioje buvo po 500 pretorionų (vėliau – iki 1000). Vienu metu tik trys iš jų budėdavo sostinėje. Taip pat buvo organizuoti maži atskiri raitelių būriai iš 30 raitelių kiekvienas. Pirmieji pretorionai buvo suverbuoti iš Etrurijos, Umbrijos, Lacijaus bei senųjų Romos kolonijų, vėliau juos verbavo ir iš Makedonijos, Noriko ir Ispanijos.
Trys budinčios pretorionų kohortos, nekrisdamos į akis, saugojo rūmus ir kitus svarbius pastatus. Tuo tarpu likusios pretorionų kohortos bazavosi miestuose aplink Romą. Atskira kohorta negalėjo kelti jokios grėsmės.
Sistema smarkiai nepasikeitė, kai Augustas paskyrė du 2 m. pr. m. e. – Kvintui Ostorijų Skapulą ir Salvijų Aperį, – nors pagerėjo organizavimas ir vadovavimas.
Pretorionai gaudavo dvigubą algą ir ypatingų privilegijų. Augustas buvo nustatęs 12 metų pretorionų tarnybą, kuri vėliau padidėjo iki 16 metų. Atitarnavę numatytus metus pretorionų kareiviai gaudavo 20 000 sestercijų išmoką.
Kartais teigiama, kad visi pretorionai buvo prilyginti paprastų legionų centurionams, nes jie kaip ir centurionai turėjo teisę nešiotis vitį
Augustui mirus 14 m. rugpjūčio 19 d. pretorionų nuolankumas baigėsi. Nuo to laiko pretorionų gvardija naudojosi savo karine jėga Romos politiniuose žaidimuose primesti savo darbotvarkę. Augustas buvo vienintelis imperatorius, kuriam pretorionai buvo absoliučiai ištikimi. Po jo mirties pretorionų gvardija tarnavo savo interesams. Per jų ambicingo prefekto Lucijaus Elijaus Sejano machinacijas pretorionai iš Italijos kareivinių persikėlė į pačią Romą. 23 m. Sejanas įtikino Tiberijų pastatyti (pretorionų stovyklą) prie pat Romos sienų. Kiekvieną parą viena pretorionų kohorta budėdavo imperatoriaus rūmuose. Taigi, visa pretorionų gvardija buvo imperatoriaus žinioje, bet ir valdovai buvo taip pat priklausomi nuo pretorionų. Tai paaiškėjo 31 m., kai Tiberijus buvo priverstas pasitikėti savo cohors praetoria prieš Sejano šalininkus. Nors pretorionų gvardija išliko ištikima Tiberijui, jų potenciali politinė galia tapo aiški.
Karo žygiuose pretorionų gvardija buvo eilinis Romos armijos dalinys. Retai naudojami pirmųjų imperatorių, pretorionai tapo gan aktyvūs 69 m. Jie gerai kovojo Bedriako mūšyje už . Domicianui ir Trajanui valdant, pretorionų gvardija dalyvavo karuose nuo Dakijos iki Mesopotamijos, o su Marku Aurelijumi daugybę metų praleido prie Dunojaus fronto. III a. pretorionų gvardija padėjo imperatoriams įvairiuose karo žygiuose.
Kišimasis į politiką
Po Sejano mirties, kurį pretorionai nužudė už Tiberijaus suteiktą 1000 denarijų donativą, pretorionų gvardija pradėjo žaisti vis ambicingesnį ir kruvinesnį žaidimą. Dėl pakankamai didelės pinigų sumos ar noro jie žudydavo imperatorius, persekiodavo savo pačių prefektus ar veikdavo prieš Romos miestiečius. 41 m. Kaligulą nužudė sąmokslininkai senatoriai ir pretorionai. Į sostą pretorionai pasodino Klaudijų, nepaisydami senato norų.
Pretorionų gvardija, galėdama žudyti imperatorius, neturėjo galios valstybės valdyme, skirtingai nei rūmų personalas, senatas ir biurokratija. Dažnai po siaubingo smurto protrūkio ateidavo naujojo imperatoriaus kerštas. 193 m. Didijus Julianas nusipirko sostą iš pretorionų gvardijos, kai jis buvo aukcione po Pertinakso mirties. Tais pačiais metais Septimijus Severas atžygiavo į Romą, paleido pretorionų gvardiją ir sukūrė savo iš Panonijos legionų. Net Vespasianas 69 m., pasitikėjęs susierzinusiomis kohortomis, kurias paleido Vitelijus, užėmęs sostą sumažino jų kiekį. Apsisaugodamas jis paskyrė savo sūnų Titą pretorionų prefektu. Maištaujančios minios dažnai kovojo su pretorionais per valdymą žiauriuose gatvių mūšiuose.
271 m. Aurelianas išplaukė į rytus sunaikinti Palmyros (Sirija) galią su legionais, pretorionų gvardija ir kitais kavalerijos daliniais. Palmyra buvo lengvai nugalėta.
Sargybos saulėlydis
284 m. Diokletianas pažemino pretorionų statusą. Jie nebebuvo rūmų gyvenimo dalis, nes Diokletianas gyveno Nikomedijoje, 100 km nuo Bizantijaus Mažojoje Azijoje. Asmenine imperatorių sargyba tapo du nauji gvardijos daliniai jovianai ir herkulianai (pavadinti pagal dievus Jupiterį ir Heraklį. Ši praktika išliko Tetrarchijos metais. Kai Diokletianas 305 m. kovo 1 d. atsistatydino, Castra Praetoria (Roma) stovėjo tik maža pretorionų įgula.
Pretorionų gvardijos galas priartėjo 306 m., kai , imperatoriaus Maksimiano sūnus, buvo ignoruotas kaip įpėdinis: kariuomenė perėmė reikalą į savo rankas ir jį paskelbė imperatoriumi Italijoje spalio 28 d. Cezaris Flavijus Valerijus Severas, vykdydamas įsakymus, bandė išformuoti pretorionų gvardiją, bet ji sukilo ir prisidėjo prie Maksentijaus. Tada Konstantinas I, įsiverždamas į Italiją 312 m., stojo į lemiamą Milvijos tilto mūšį, pretorionų gvardija sudarė didžiąją Maksentijaus armijos dalį. Vėliau Romoje Konstantinas galutinai išformavo pretorionų gvardiją. Kariai buvo išsiųsti į įvairiausius imperijos kampelius, o Castra Praetoria nugriauta. Taip prasidėjo naujas Romos imperijos laikotarpis.
Nuorodos
- Praetoriani. In:Smith, Dictionary of Greek and Roman Antiquities > page 957 Archyvuota kopija 2010-09-01 iš Wayback Machine projekto.
Autorius: www.NiNa.Az
Išleidimo data:
vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris
Pretorijonai arba Pretorionai lot praetoriani pretorionu gvardija pretorijos kohortos lot cohortes praetoriae Romos pretoriu asmens sargybiniu veliau imperatoriu asmens sargybiniu buriai Ankstyvoji pretoriu sargyba vadindavosi pretorijos kohorta lot praetoria cohors Pretoriono skulptura Manoma vieni pirmuju pretoriju sargyba turejo Scipionu seimos nariai 275 m pr m e Konstantinas I ja panaikino IV a IstorijaZodis pretorionas kilo is lot praetor pretorius Romos armijai musio lauke vadovaves vadas Daug Romos karvedziu sudarydavo asmeninį kareiviu burį kuris saugodavo jo palapine ir budavo jo asmens apsauginiais Tokį burį sudarydavo pestininkai ir raiteliai Tuo metu si kohorta buvo vadinama cohors praetoria ir įvairus įzymus asmenys įskaitant Juliju Cezarį Marka Antoniju ir Augusta Oktaviana ja turejo Cezaris musio lauke pastebejo kad kautynese pravartu tureti dalinį galingesnį uz kitus legionus Kai Augustas tapo Romos imperijos imperatoriumi 27 m pr m e jis nusprende kad toks burys pravartus ne tik musio lauke bet ir politikoje Taigi is įvairiu legionu jis suformavo pretorionu gvardija Pretorionu gvardija buvo vienintelis ginkluotas kareiviu burys leidziamas buti į pietus nuo Rubikono siaurines Italijos sienos Ankstyvoji sargybaPirmieji pretorionai labai skyresi nuo velyvesnes gvardijos kuri zude imperatorius Augustas suprasdamas kad jam reikia apsaugos pacioje Romoje stengesi islaikyti savo rezimo respublikiska isvaizda Jis suformavo tik devynias kohortas kuriose pradzioje buvo po 500 pretorionu veliau iki 1000 Vienu metu tik trys is ju budedavo sostineje Taip pat buvo organizuoti mazi atskiri raiteliu buriai is 30 raiteliu kiekvienas Pirmieji pretorionai buvo suverbuoti is Etrurijos Umbrijos Lacijaus bei senuju Romos koloniju veliau juos verbavo ir is Makedonijos Noriko ir Ispanijos Trys budincios pretorionu kohortos nekrisdamos į akis saugojo rumus ir kitus svarbius pastatus Tuo tarpu likusios pretorionu kohortos bazavosi miestuose aplink Roma Atskira kohorta negalejo kelti jokios gresmes Sistema smarkiai nepasikeite kai Augustas paskyre du 2 m pr m e Kvintui Ostoriju Skapula ir Salviju Aperį nors pagerejo organizavimas ir vadovavimas Pretorionai gaudavo dviguba alga ir ypatingu privilegiju Augustas buvo nustates 12 metu pretorionu tarnyba kuri veliau padidejo iki 16 metu Atitarnave numatytus metus pretorionu kareiviai gaudavo 20 000 sesterciju ismoka Kartais teigiama kad visi pretorionai buvo prilyginti paprastu legionu centurionams nes jie kaip ir centurionai turejo teise nesiotis vitį Augustui mirus 14 m rugpjucio 19 d pretorionu nuolankumas baigesi Nuo to laiko pretorionu gvardija naudojosi savo karine jega Romos politiniuose zaidimuose primesti savo darbotvarke Augustas buvo vienintelis imperatorius kuriam pretorionai buvo absoliuciai istikimi Po jo mirties pretorionu gvardija tarnavo savo interesams Per ju ambicingo prefekto Lucijaus Elijaus Sejano machinacijas pretorionai is Italijos kareiviniu persikele į pacia Roma 23 m Sejanas įtikino Tiberiju pastatyti pretorionu stovykla prie pat Romos sienu Kiekviena para viena pretorionu kohorta budedavo imperatoriaus rumuose Taigi visa pretorionu gvardija buvo imperatoriaus zinioje bet ir valdovai buvo taip pat priklausomi nuo pretorionu Tai paaiskejo 31 m kai Tiberijus buvo priverstas pasitiketi savo cohors praetoria pries Sejano salininkus Nors pretorionu gvardija isliko istikima Tiberijui ju potenciali politine galia tapo aiski Karo zygiuose pretorionu gvardija buvo eilinis Romos armijos dalinys Retai naudojami pirmuju imperatoriu pretorionai tapo gan aktyvus 69 m Jie gerai kovojo Bedriako musyje uz Domicianui ir Trajanui valdant pretorionu gvardija dalyvavo karuose nuo Dakijos iki Mesopotamijos o su Marku Aurelijumi daugybe metu praleido prie Dunojaus fronto III a pretorionu gvardija padejo imperatoriams įvairiuose karo zygiuose Kisimasis į politikaPo Sejano mirties kurį pretorionai nuzude uz Tiberijaus suteikta 1000 denariju donativa pretorionu gvardija pradejo zaisti vis ambicingesnį ir kruvinesnį zaidima Del pakankamai dideles pinigu sumos ar noro jie zudydavo imperatorius persekiodavo savo paciu prefektus ar veikdavo pries Romos miestiecius 41 m Kaligula nuzude samokslininkai senatoriai ir pretorionai Į sosta pretorionai pasodino Klaudiju nepaisydami senato noru Pretorionu gvardija galedama zudyti imperatorius neturejo galios valstybes valdyme skirtingai nei rumu personalas senatas ir biurokratija Daznai po siaubingo smurto protrukio ateidavo naujojo imperatoriaus kerstas 193 m Didijus Julianas nusipirko sosta is pretorionu gvardijos kai jis buvo aukcione po Pertinakso mirties Tais paciais metais Septimijus Severas atzygiavo į Roma paleido pretorionu gvardija ir sukure savo is Panonijos legionu Net Vespasianas 69 m pasitikejes susierzinusiomis kohortomis kurias paleido Vitelijus uzemes sosta sumazino ju kiekį Apsisaugodamas jis paskyre savo sunu Tita pretorionu prefektu Maistaujancios minios daznai kovojo su pretorionais per valdyma ziauriuose gatviu musiuose 271 m Aurelianas isplauke į rytus sunaikinti Palmyros Sirija galia su legionais pretorionu gvardija ir kitais kavalerijos daliniais Palmyra buvo lengvai nugaleta Sargybos saulelydis284 m Diokletianas pazemino pretorionu statusa Jie nebebuvo rumu gyvenimo dalis nes Diokletianas gyveno Nikomedijoje 100 km nuo Bizantijaus Mazojoje Azijoje Asmenine imperatoriu sargyba tapo du nauji gvardijos daliniai jovianai ir herkulianai pavadinti pagal dievus Jupiterį ir Heraklį Si praktika isliko Tetrarchijos metais Kai Diokletianas 305 m kovo 1 d atsistatydino Castra Praetoria Roma stovejo tik maza pretorionu įgula Pretorionu gvardijos galas priartejo 306 m kai imperatoriaus Maksimiano sunus buvo ignoruotas kaip įpedinis kariuomene pereme reikala į savo rankas ir jį paskelbe imperatoriumi Italijoje spalio 28 d Cezaris Flavijus Valerijus Severas vykdydamas įsakymus bande isformuoti pretorionu gvardija bet ji sukilo ir prisidejo prie Maksentijaus Tada Konstantinas I įsiverzdamas į Italija 312 m stojo į lemiama Milvijos tilto musį pretorionu gvardija sudare didziaja Maksentijaus armijos dalį Veliau Romoje Konstantinas galutinai isformavo pretorionu gvardija Kariai buvo issiusti į įvairiausius imperijos kampelius o Castra Praetoria nugriauta Taip prasidejo naujas Romos imperijos laikotarpis NuorodosPraetoriani In Smith Dictionary of Greek and Roman Antiquities gt page 957 Archyvuota kopija 2010 09 01 is Wayback Machine projekto