Azərbaycan  AzərbaycanБеларусь  БеларусьDanmark  DanmarkDeutschland  DeutschlandUnited States  United StatesEspaña  EspañaFrance  FranceIndonesia  IndonesiaItalia  ItaliaҚазақстан  ҚазақстанLietuva  LietuvaРоссия  Россияශ්‍රී ලංකාව  ශ්‍රී ලංකාවประเทศไทย  ประเทศไทยTürkiyə  TürkiyəУкраина  Украина
Pagalba
www.aawiki.lt-lt.nina.az
  • Pradžia

Mahabharata skr मह भ रत IAST Mahābhārata senovės indų epinė poema vienas svarbiausių hinduizmo religini

Mahabharata

  • Pagrindinis puslapis
  • Mahabharata
Mahabharata
www.aawiki.lt-lt.nina.azhttps://www.aawiki.lt-lt.nina.az

Mahabharata (skr. महाभारत = IAST: Mahābhārata-) – senovės indų epinė poema, vienas svarbiausių hinduizmo religinių tekstų. Dažnai tituluojama kaip ilgiausia pasaulyje tautosakos poema, kurią sudaro apie 180 tūkst. šešiolikaskiemenių eilučių. Epas padalytas į 18 dalių (parvų), devynioliktoji papildoma dalis vadinasi „Harivamša“. Epo pagrindinį siužetą sudaro herojinis pasakojimas apie 2 giminingų šeimų Kauravų ir Pandavų kovą dėl valdžios. Greta pagrindinio pasakojimo yra daug mitų, legendų ir didaktinių intarpų. Reikšmingiausias etinis, religinis, filosofinis epo tekstas yra šeštosios „knygos“ dalis (25–42 skyriai) „Bhagavadgyta“.

image
Mahabharatos iliustracija

„Mahabharata“ susiklostė per kelis šimtmečius žodinėje tradicijoje. Nėra vieningo „Mahabharatos“ teksto – amžiams bėgant susiklostė skirtingos teksto atmainos. Pradžioje kurta sanskritu, vėliau „Mahabharata“ išversta į kitas Indijos, Pietryčių Azijos kalbas, įgijo kitoniškus pavidalus. Tradicijos laikoma, kad epą sukūrė legendinis brahmanų dainius Vjasa, dar vadinamas Krišna Dvaipajana. Pasak mitų, pirmąsyk visą „Mahabharatą“ pagarsinęs Vjasos mokinys per karaliaus Džanamedžajos atliekamą aukojimą.

Pagal tradicinę indų chronologiją, „Mahabharata“ priklauso dvidešimties tūkstančių metų senumo periodui, kuris sutampa su aukso amžiumi. Pasak mokslinės chronologijos, „Mahabharata“ galėjo būti sukurta tarp III a. pr. m. e. ir III a. m. e. (galutinis pavidalas – apie IV a.), o joje vaizduojami IX–VIII a. pr. m. e. vykę įvykiai.

„Mahabharatos“ turinys

Epas „Mahabharata“ – tai mitų ir pasakėčių vaizdais sukurta hinduizmo enciklopedija. „Mahabharatoje“ aprašomas didysis Bharatos palikuonių karas Kurukšetros lauke Šiaurės Indijoje. Dvi Bharatų giminės – Kauravai (100 Dhritaraštros sūnų) ir Pandavai (5 anksčiau valdžiusio Pandaus sūnūs) – susigrūmė dėl karaliaus sosto. Pandavams talkina Ardžunos bičiulis Krišna Vasudeva, kuris yra dharmos viešpaties Višnaus avatara. Pandavas Judhišthira surengė įšventinimo į karalius (radžasūjos) apeigą, per kurią Kauravai sukčiaudami laimėjo žaidime kauliukais ir privertė Pandavus užleisti sostą. Broliai Pandavai su bendra žmona Draupade buvo priversti palikti karalystę. Po 12-os metų, praleistų klajojant džiunglėmis, Pandavai grįžta užimti sosto. Tarp dviejų giminių kyla žūtbūtinis Kurukšetros mūšis. Po 18-os dienų nuožmios kovos Pandavai nugalėjo Kauravus ir susigrąžino sostą.

Epo veikėjai vaizduojami tarsi dievai ir demonai, įgavę žmogišką pavidalą, o jų poelgiai veikia kaip pavyzdinės gairės hinduistui.

Sandara

„Mahabharatą“ sudaryta iš aštuoniolikos dalių.

  1. Adiparva – pirmoji knyga.
  2. Sabhaparva – knyga apie susirinkimą.
  3. Aranjaparva – miško knyga.
  4. Virataparva – knyga apie .
  5. Udjogaparva – knyga apie pastangas.
  6. Bhyšmaparva – knyga apie Bhyšmą.
  7. Dronaparva – knyga apie .
  8. Karnaparva – knyga apie Karną.
  9. Šaljaparva – knyga apie Šalją.
  10. Sauptikaparva – knyga apie miegančius karius.
  11. Stryparva – knyga apie žmonas.
  12. Šantiparva – knyga apie rimtį.
  13. Anušanaparva – knyga apie nurodymus.
  14. Ašvamedhikaparva – knyga apie žirgo aukojimą (ašvamedhą).
  15. Ašramavasikaparva – knyga apie gyvenimą ašrame.
  16. Mausalaparva – knyga apie kautynes vėzdais.
  17. Mahaprasthanikaparva – knyga apie didįjį žygį.
  18. Svargarohanaparva – knyga apie kelionę į dausas ().
  • Harivanša – priedas apie geneologijas.

Vertimai, adaptacijos

1919–1966 m. Punoje buvo sudaryta kritinė „Mahabharatos“ redakcija, kuri dabar paprastai naudojama moksliniuose tyrimuose, tačiau esti įvairių regioninių šio epo atmainų.

XVI a. imperatariaus Akbaro nurodymu išleistas persiškas epo vertimas „“ (vert. Faizi). 1883–1896 m. sudarytas pirmasis prozinis vertimas į anglų kalbą (vert. Kišaris Mohanas Gangulis), vėliau per ilgą laiką parengtas Čikagos universiteto vertimas (vert. J. A. B. van Buitenenas, D. Gitomeris, Dž. L. Ficdžeraldas, ). Parengta ir keletas poetinių vertimų bei įvairių santraukų.

1988 m. Indijoje sukurtas 94 serijų serialas „Mahabharata“ (rež. B. R. Čopra), 2013 m. sukurta kompiuterinės animacijos adaptacija (267 serijos, rež. S. K. Tevari).

Nuorodos

  • Mahabharata: I knyga, vertė Antanas Krušnauskas Archyvuota kopija 2012-01-27 iš Wayback Machine projekto.
  • Visa „Mahabharata“ sanskritu (perraša)

Šaltiniai

  1. Mahābhārata.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 127–128
  2. „Mahabharata“. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008
  3. Van Buitenen; The Mahabharata – 1; The Book of the Beginning. Introduction (Authorship and Date)
  4. Brockington, J. L. (1998). The Sanskrit epics, Part 2. Volume 12. BRILL. p. 21.


image
Vikiteka: Mahabharata – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Autorius: www.NiNa.Az

Išleidimo data: 28 Gegužė, 2025 / 09:43

vikipedija, wiki, lietuvos, knyga, knygos, biblioteka, straipsnis, skaityti, atsisiųsti, nemokamai atsisiųsti, mp3, video, mp4, 3gp, jpg, jpeg, gif, png, pictu, mobilusis, porn, telefonas, android, iOS, apple, mobile telefl, samsung, iPhone, xiomi, xiaomi, redmi, pornografija, honor, oppo, Nokia, Sonya, mi, pc, web, kompiuteris

Mahabharata skr मह भ रत IAST Mahabharata senoves indu epine poema vienas svarbiausiu hinduizmo religiniu tekstu Daznai tituluojama kaip ilgiausia pasaulyje tautosakos poema kuria sudaro apie 180 tukst sesiolikaskiemeniu eiluciu Epas padalytas į 18 daliu parvu devynioliktoji papildoma dalis vadinasi Harivamsa Epo pagrindinį siuzeta sudaro herojinis pasakojimas apie 2 giminingu seimu Kauravu ir Pandavu kova del valdzios Greta pagrindinio pasakojimo yra daug mitu legendu ir didaktiniu intarpu Reiksmingiausias etinis religinis filosofinis epo tekstas yra sestosios knygos dalis 25 42 skyriai Bhagavadgyta Mahabharatos iliustracija Mahabharata susikloste per kelis simtmecius zodineje tradicijoje Nera vieningo Mahabharatos teksto amziams begant susikloste skirtingos teksto atmainos Pradzioje kurta sanskritu veliau Mahabharata isversta į kitas Indijos Pietryciu Azijos kalbas įgijo kitoniskus pavidalus Tradicijos laikoma kad epa sukure legendinis brahmanu dainius Vjasa dar vadinamas Krisna Dvaipajana Pasak mitu pirmasyk visa Mahabharata pagarsines Vjasos mokinys per karaliaus Dzanamedzajos atliekama aukojima Pagal tradicine indu chronologija Mahabharata priklauso dvidesimties tukstanciu metu senumo periodui kuris sutampa su aukso amziumi Pasak mokslines chronologijos Mahabharata galejo buti sukurta tarp III a pr m e ir III a m e galutinis pavidalas apie IV a o joje vaizduojami IX VIII a pr m e vyke įvykiai Mahabharatos turinysEpas Mahabharata tai mitu ir pasakeciu vaizdais sukurta hinduizmo enciklopedija Mahabharatoje aprasomas didysis Bharatos palikuoniu karas Kuruksetros lauke Siaures Indijoje Dvi Bharatu gimines Kauravai 100 Dhritarastros sunu ir Pandavai 5 anksciau valdziusio Pandaus sunus susigrume del karaliaus sosto Pandavams talkina Ardzunos biciulis Krisna Vasudeva kuris yra dharmos viespaties Visnaus avatara Pandavas Judhisthira surenge įsventinimo į karalius radzasujos apeiga per kuria Kauravai sukciaudami laimejo zaidime kauliukais ir priverte Pandavus uzleisti sosta Broliai Pandavai su bendra zmona Draupade buvo priversti palikti karalyste Po 12 os metu praleistu klajojant dziunglemis Pandavai grįzta uzimti sosto Tarp dvieju giminiu kyla zutbutinis Kuruksetros musis Po 18 os dienu nuozmios kovos Pandavai nugalejo Kauravus ir susigrazino sosta Epo veikejai vaizduojami tarsi dievai ir demonai įgave zmogiska pavidala o ju poelgiai veikia kaip pavyzdines gaires hinduistui Sandara Mahabharata sudaryta is astuoniolikos daliu Adiparva pirmoji knyga Sabhaparva knyga apie susirinkima Aranjaparva misko knyga Virataparva knyga apie Udjogaparva knyga apie pastangas Bhysmaparva knyga apie Bhysma Dronaparva knyga apie Karnaparva knyga apie Karna Saljaparva knyga apie Salja Sauptikaparva knyga apie miegancius karius Stryparva knyga apie zmonas Santiparva knyga apie rimtį Anusanaparva knyga apie nurodymus Asvamedhikaparva knyga apie zirgo aukojima asvamedha Asramavasikaparva knyga apie gyvenima asrame Mausalaparva knyga apie kautynes vezdais Mahaprasthanikaparva knyga apie didįjį zygį Svargarohanaparva knyga apie kelione į dausas Harivansa priedas apie geneologijas Vertimai adaptacijos1919 1966 m Punoje buvo sudaryta kritine Mahabharatos redakcija kuri dabar paprastai naudojama moksliniuose tyrimuose taciau esti įvairiu regioniniu sio epo atmainu XVI a imperatariaus Akbaro nurodymu isleistas persiskas epo vertimas vert Faizi 1883 1896 m sudarytas pirmasis prozinis vertimas į anglu kalba vert Kisaris Mohanas Gangulis veliau per ilga laika parengtas Cikagos universiteto vertimas vert J A B van Buitenenas D Gitomeris Dz L Ficdzeraldas Parengta ir keletas poetiniu vertimu bei įvairiu santrauku 1988 m Indijoje sukurtas 94 seriju serialas Mahabharata rez B R Copra 2013 m sukurta kompiuterines animacijos adaptacija 267 serijos rez S K Tevari NuorodosMahabharata I knyga verte Antanas Krusnauskas Archyvuota kopija 2012 01 27 is Wayback Machine projekto Visa Mahabharata sanskritu perrasa SaltiniaiMahabharata 0 Bruce M Sullivan Historical Dictionary of Hinduism The Scarecrow Press 1997 0 p 127 128 Mahabharata Visuotine lietuviu enciklopedija T XIV Magdalena Mexico Vilnius Mokslo ir enciklopediju leidybos institutas 2008 Van Buitenen The Mahabharata 1 The Book of the Beginning Introduction Authorship and Date Brockington J L 1998 The Sanskrit epics Part 2 Volume 12 BRILL p 21 Vikiteka Mahabharata vaizdine ir garsine medziaga

Naujausi straipsniai
  • Gegužė 24, 2025

    Rankšluostinė

  • Gegužė 25, 2025

    Radviliškis

  • Gegužė 24, 2025

    Racionalizmas

  • Gegužė 25, 2025

    Racionalumas

  • Gegužė 25, 2025

    Ravalpindis

www.NiNa.Az - Studija

    Susisiekite
    Kalbos
    Susisiekite su mumis
    DMCA Sitemap
    © 2019 nina.az - Visos teisės saugomos.
    Autorių teisės: Dadash Mammadov
    Nemokama svetainė, kurioje galima dalytis duomenimis ir failais iš viso pasaulio.
    Viršuje