Pangermanizmas

Pangermanizmas (vok. Pangermanismus) – XIX–XX a. pirmos pusės , reiškusi agresyvius Vokietijos siekius suvienyti visus vokiškai kalbančius žmones į vieną nacionalinę valstybę – Didįjį germanų reichą (vok. Großgermanisches Reich).

Vokiečių kalbos paplitimas Europoje 1910 m.

Pangermanizmas atsirado XIX a. pab. Austrijoje. Buvo reikalaujama sujungti Austriją su Vokietija. Tam tikslui 1891 m. įkurta . Judėjimas buvo nukreiptas prieš slavų tautų siekius išsivaduoti iš Austrijos-Vengrijos imperijos. Pangermanistai siekė suvienijus visus vokiečius sukurti galingiausią valstybę Europoje. Austrijos ir Vokietijos susivienijimo reikalavimas buvo atgaivintas po Pirmojo pasaulinio karo. Tačiau tuomet jį įgyvendinti Paryžiaus taikos konferencijoje uždraudė Antantės šalys.

Pangermanizmo idėjos turėjo didelę įtaką nacizmo ideologijai. Po Pirmojo pasaulinio karo stipriausia jėga, siekianti įgyvendinti pangermanizmą, tapo nacionalsocialistų partija. 1933 m. reichskancleriu tapusio A. Hitlerio užsienio politika prisijungti vokiškas žemes sukėlė Antrąjį pasaulinį karą. Pralaimėjusi karą Vokietija ne tik neteko viešpatavimo Europoje, bet ir nemažai žemių rytuose, o daug vokiečių buvo išvaryti iš jų gyvenamų teritorijų. Po Antrojo pasaulinio karo pangermanizmo idėjos tapo mažareikšmės.

Šaltiniai

1. Pangermanizmas. lietuviuzodynas.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-25.
2. Pangermanizmas. istorijatau.lt. Nuoroda tikrinta 2022-08-25.
3. Pangermanizmas. vle.lt. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-08-25.